Administracinė byla Nr. TA-1264-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01089-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas O. B. 2019 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. pataisos namuose nebuvo budinčio gydytojo. Iki tol dirbęs gydytojas susirgo, o pataisos namų administracija neužtikrino, kad jį pavaduotų kitas gydytojas, todėl pareiškėjui nebuvo suteiktos gydymo paslaugos. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini), paūmėjo (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo gydomas, taip pat nebuvo galimybės atlikti reikiamų kraujo tyrimų dėl pareiškėjo turimos ligos – (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasario 12 d. iki skundo padavimo dienos pataisos namuose neveikė odontologijos kabinetas, o pareiškėjui skaudėjo dantis, vieną dantį reikėjo traukti, pareiškėjui buvo sunku valgyti. Gydytojo konsultacijos pareiškėjas sulaukė tik 2019 m. balandžio 30 d., tačiau gydymas nebuvo tinkamai suteiktas. Dar kartą pareiškėjas buvo konsultuotas 2019 m. gegužės 9 d. dėl stipresnių vaistų skyrimo, tačiau reikiamo efekto nebuvo, dantis ir toliau skaudėjo. 2019 m. balandžio 20 d. jis buvo įrašytas į eilę, laukiančių vežti traukti dantį, tačiau iki skundo padavimo dienos jo taip ir nenuvežė. Nuo 2019 m. vasario 20 d. daug kartų registravosi pas gydytoją odontologą, tačiau dėl neveikiančio odontologijos kabineto nebuvo priimamas, jį priėmė tik 2019 m. balandžio 30 d. ir tik tuomet buvo skirtas gydymas, iki tol teko kęsti didelius skausmus. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant galimybės gauti gydymo paslaugų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 25 d. buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo ir jam buvo paskirtas gydymas. Dėl kraujo tyrimų atlikimo pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau vykti atsisakė. Gydytojas odontologas pareiškėją konsultavo 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. gegužės 24 d. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, kadangi į posėdį neatvyko proceso dalyviai, nors teismas nesiėmė priemonių, kad pareiškėjui, kurio laisvė apribota, būtų sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje, pažeidė procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, iš naujo išnagrinėję administracinę bylą, 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.

7.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gydymo paslaugų nesuteikimo, teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas Pravieniškių PN atsakymas bei pareiškėjo teiktas prašymas dėl gydymo paslaugų suteikimo. Minėtame atsakyme Pravieniškių PN administracija pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu budintis gydytojas atostogavo, o jį pavaduojantis gydytojas netikėtai susirgo, tačiau pataisos namuose visuomet yra bendrosios praktikos slaugytoja, kuri, esant neatidėliotinam atvejui, turi teisę suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją iš kito sektoriaus arba siųsti nuteistąjį į kitą gydymo įstaigą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į slaugytoją dėl sveikatos sutrikimų, o ši būtų atsisakiusi suteikti jam pirmąją pagalbą arba užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteiktos medicinos paslaugos kitoje įstaigoje ar kito sektoriaus gydytojo. Be to, iš medicininio pažymėjimo ir medicininių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu, kol pirmajame sektoriuje nebuvo gydytojo, buvo konsultuojamas vidaus ligų gydytojo (2019 m. kovo 15 d.). Nustačius (duomenys neskelbtini) paūmėjimą, jam buvo paskirtas gydymas. Vėlesniu laikotarpiu dėl lėtinės ligos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo konsultuotas 2019 m. kovo 25 d., o 2019 m. balandžio 2 d. siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau vykti atsisakė. Pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu, kol pirmajame sektoriuje nebuvo vidaus ligų gydytojo, pareiškėjui buvo užtikrintas medicinos paslaugų teikimas, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo laiku šalinamas dantis, kurį, jo nuomone, buvo būtina pašalinti, teismas iš bylos duomenų nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta gydytojo pažyma, kad maistą iš valgyklos pareiškėjas galėtų parsinešti į būrį, kadangi nespėja laiku pavalgyti. Gydytojas odontologas pareiškėją konsultavo 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. gegužės 24 d. Atsakovo atstovas neneigia, kad tam tikru laikotarpiu odontologijos kabinetas nedirbo dėl techninių kliūčių, tačiau 2019 m. gegužės 14 d. konsultacijos metu pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą neatidėliotinai odontologinei pagalbai, jam buvo skirtas gydymas medikamentais. Iš pareiškėjo į bylą pateikto Pravieniškių PN atsakymo matyti, kad jam buvo paaiškinta, jog prireikus gydytoja odontologė gali organizuoti pareiškėjo priėmimą kitame pataisos namų sektoriuje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog vėlesniu nei ginčo laikotarpiu (2019 m. gegužės 21 d.) pareiškėjui kreipusis į gydytoją odontologą, jis buvo konsultuojamas. Pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuota, jog į vieną iš konsultacijų (2019 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas neatvyko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog reikėjo laukti odontologo konsultacijos ir gydymo eilėje, negali būti vertinami kaip pataisos namų neteisėti veiksmai (neveikimas) užtikrinant odontologo paslaugas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją (ar į pataisos namų sveikatos priežiūros įstaigą) dėl danties ištraukimo ir kad buvo būtinybė tai atlikti. Šios aplinkybės yra susijusios su gydymo paslaugomis, jų kokybe ir nepatenka į administracinių ginčų nagrinėjimo apimtį, todėl minėtų aplinkybių, taip pat skunde nurodytų argumentų, jog nebuvo atliekami reikiami kraujo tyrimai dėl (duomenys neskelbtini), teismas nevertino. Teismas pareiškėjui išaiškino teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

9.       Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN.

IV.

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11.       Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė teisės aktus, o tai turėjo įtakos neteisingam teismo sprendimui. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

11.1.       Įstaigoje dirba tik vienas vidaus ligų gydytojas, jeigu jis atostogauja, turi nedarbingumo lapelį ir t. t., jį pavaduoja kitas tos srities specialistas. Jis skunde teismui nurodė, kiek laiko gydytojas nedirbo, o atsakovas nepasirūpino, kad nedirbantį gydytoją pavaduotų kitas, tik 2019 m. kovo 15 d. buvo iškviestas gydytojas iš kitos įstaigos ir tai akivaizdus atsakovo neteisėtas veiksmas, kurio teismas nenustatė. Atsakovas nepasirūpino, kad beveik du mėnesius įstaigoje būtų gydytojas.

11.2.       Teismas neteisingai konstatavo, kad slaugytoja, esant reikalui, galėjo iškviesti gydytoją iš kitos įstaigos ar nuvežti į kitą įstaigą. Pareiškėjas tvirtina, kad realiai iškviesti gydytojo ji negalėjo ir nekvietė, o slaugytoja pati nuvežti į kitą įstaigą galėjo tik kritiniu atveju, kai gyvybei gresia pavojus. Jis ilgą laiką kentė (duomenys neskelbtini) paūmėjimą, tačiau gydymo negavo, tik 2019 m. kovo 15 d. apsilankius pas gydytoją buvo skirti vaistai. Teismas neteisingai vertino, kad jam gydymas buvo nelabai reikalingas, nes 2019 m. balandžio 2 d. atsisakė vykti į ligoninę. Pareiškėjas nurodo, kad šis jo atsisakymas buvo aptartas su gydytoju ir vykimo į ligoninę data buvo nukelta vėlesniam laikui, vykti į ligoninę negalėjo, nes norėjo dalyvauti teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. I-649-554/2019.

11.3.       Teismas nurodė, kad odontologas turėjo teisę organizuoti priėmimą kito sektoriaus odontologo kabinete. Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. gegužės 14 d. jis buvo įtrauktas į pakartotinį asmenų, kuriems reikalingas neatidėliotinas gydymas, sąrašą, tačiau atsakovo atstovas į gydymo įstaigą jį nuvežė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl jis savaitę laiko turėjo kentėti danties skausmą. Pareiškėjas pas odontologą 2019 m. gegužės 3 d. neatvyko, nes jam pasakė, kad gydytojos nebus. Esant tokiai situacijai, pareigūnai nepraleidžia per kontrolės / patikrinimo postą. Tai, kad buvo rimtų problemų (skausmo) dėl dantų, matosi ir iš pareiškėjo dažno registravimosi pas gydytoją. Nuo 2019 m. vasario mėn. atsakovas nenuperka reikalingos gydymui odontologinės kėdės bei nesugeba organizuoti asmenų vežimą į kitą sektorių. Pareiškėjas jau nuo 2019 m. vasario mėn. bandė pakliūti pas gydytoją odontologą, tačiau jo neregistruodavo, todėl ir įrodyti negali, atsakovas turėtų pateikti duomenis, kiek asmenų buvo registruoti pas odontologą 2019 m. vasario, kovo, balandžio mėn. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nieko neregistravo, todėl jo kaltė yra akivaizdi.

12.       Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, bei aplinkybių, kurių teismas neįvertino. Vien tai, kad teismo sprendimas pareiškėjo interesų netenkina, negali būti pagrindas jį panaikinti. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. (skundo teismui padavimo dienos) neužtikrino jam galimybės gauti gydymo paslaugas, atlyginimo.

14.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nenustatė Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovas beveik du mėnesius nepasirūpino, jog įstaigoje būtų gydytojas, ir tai yra akivaizdus atsakovo neteisėtas veiksmas, kurio teismas nepagrįstai nenustatė. Taip pat teigia, kad jis nuolat teikdavo prašymus dėl vizito pas odontologą, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami, 2019 m. gegužės 14 d. jis buvo įtrauktas į pakartotinį asmenų, kuriems reikalingas neatidėliotinas gydymas, sąrašą, tačiau atsakovas į gydymo įstaigą jį nuvežė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl jis savaitę laiko turėjo kentėti danties skausmą.

16.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.       Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

18.       Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

19.       Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XIV skyriaus 174–175 straipsniai. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą; terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų (Pravieniškių PN medicininio pažymėjimo ir kitų medicininių dokumentų (b. l. 16–17, 78–86)) nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tam tikromis dienomis buvo konsultuotas gydytojo (2019 m. kovo 15 d.; 2019 m. kovo 25 d.; 2019 m. balandžio 2 d. buvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau vykti atsisakė), odontologo (2019 m. gegužės 9 d.; 2019 m. gegužės 14 d.; į 2019 m. gegužės 3 d. konsultaciją neatvyko), to neneigia ir pats pareiškėjas. Byloje nėra ginčo, kad pataisos įstaigoje nesant gydytojo, pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė kreiptis į budinčią bendrosios praktikos slaugytoją, tačiau pareiškėjas nenurodė aplinkybių, ar kreipėsi, o ši atsisakė jam suteikti pirmąją pagalbą arba užtikrinti, kad jam būtų suteiktos medicinos paslaugos kitoje įstaigoje. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos galimybės gauti medicininę pagalbą tuo metu, kai pataisos įstaigoje nebuvo gydytojo, vertintini kaip abstraktūs ir nesusieti su pareiškėjo realiai galbūt patirtais nepatogumais. Duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, kad jis nuo 2019 m. vasario mėn. bandė pakliūti pas gydytoją odontologą, tačiau jo neregistruodavo, byloje nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai kreipėsi, tačiau odontologo medicininė pagalba jam nebuvo užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 14 d. konsultacijos metu pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą neatidėliotinai odontologinei pagalbai, jam buvo skirtas gydymas medikamentais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad, įtraukus jį į minėtą sąrašą, atsakovo atstovas į gydymo įstaigą jį nuvežė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl savaitę laiko jis turėjo kentėti danties skausmą. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo kreipėsi (skundą teismui išsiuntė) 2019 m. gegužės 17 d., todėl aplinkybės, atsiradusios po šios datos, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė, t. y. veikė ne taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nenuveždamas į gydymo įstaigą odontologo pagalbai gauti iš karto po to, kai pareiškėją įtraukė į minėtą sąrašą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti medicinines paslaugas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

21.       Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

22.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė