Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-231-491/2016

Proceso Nr. 4-26-3-00029-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija :

(S)

2.9.6.; 3.26.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. D. (toliau – Pažeidėja) ir suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini), atstovės – l. e.  direktorės pareigas R. U., apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 1 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1711 str. 2 d. 870 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktore bei atsakingu asmeniu už įmonės komercinę veiklą – tinkamą kuro laikymą bei jo apskaitą UAB (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad bendrovei priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būtų laikomasi naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių reikalavimų, kadangi (duomenys neskelbtini) 1050 val. patikrinimo metu buvo nustatytas kuro perteklius talpyklose, kuris žymiai viršija leistiną 3 procentų metrologinę paklaidą, (duomenys neskelbtini) 1050 val. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti neatitikimai : 1) talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas A95 benzinas) kuro neatitikimas – 3245,3 l perteklius (faktiškai rasta 5652,3 l, nors pagal buhalterinius duomenis turėjo būti 2407 l; 2) talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas žymėtas dyzelinis kuras Dž, skirtas žemės ūkiui), kurio neatitikimas – 483,3 l perteklius (faktiškai rasta 3585,8 l, nors pagal buhalterinius duomenis turėjo būti 3102,5 l); 3) talpykloje Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas dyzelinis kuras Dk), kurio neatitikimas – 279,8 l perteklius (faktiškai rasta 1932,8 l, nors pagal buhalterinius duomenis turėjo būti 1653 l). Įvertinus leistinus natūralios netekties nuostolius A95 benzinui, nustatytas 3075,73 l perteklius, žymėtam dyzeliniam kurui Dž, skirtam žemės ūkiui, nustatytas 375,72 l perteklius, ir dyzeliniam kurui Dk nustatytas 221,82 l perteklius. Tokiais veiksmais ji pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 Dėl naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo 176 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Pažeidėja ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Institucijai) tirti iš naujo bei apklausti degalinės operatorę A. M. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į Pažeidėjos bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovės argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ne tam subjektui, taip pat tinkamai neidentifikavo inkriminuojamo ATPK pažeidimo. Cituoja ATPK 249 str., 1711 str. 2 d. nuostatas, manydamos, jog teismas pastarųjų nesilaikė. Nurodo, jog patikrinimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) kuro kiekio, laikomo kuro talpyklose, atliktas netinkamai, kadangi nebuvo atliktas vandens kiekio kuro talpykloje matavimas (matavimas atliktas netinkamai), taip pat padaryti kiti esminiai procedūrinio patikrinimo ir ATPK protokolo surašymo pažeidimai.

Skunde teigiama, kad patikrinimo metu nebuvo matuojama nei oro temperatūra, nei kuro tankis, nei buvo apskaičiuotas kuro kiekis pagal kuro tankį, t. y. kiek kuras išsiplėtęs; taip pat nebuvo matuojamas kuro kiekis, įvertinant vandens kiekį, esantį talpykloje (nurodo, kad atlikus netinkamus matavimus, klaidingai buvo nustatyta, jog vandens nebuvo). Pabrėžia, kad pagal kuro matavimo taisykles (toliau – Taisyklės), pareigūnai privalo iškviesti reikiamus įgaliojimus bei metrologinę kvalifikaciją turinčius asmenis. Nurodo, kad Taisyklių 5.1 p. numatyta, kad tikrinimą atliekantys pareigūnai iš dalies sustabdę degalinės darbą metrolazde turi išmatuoti degalų kiekius talpyklose. Akcentuoja, jog jokie matavimai, skaičiavimai ir tyrimai, įtakojantys skaičiavimus, tą dieną atlikti nebuvo, todėl atlikti matavimai yra neteisėti, neatitinkantys minimų teisės aktų bei pažeidžiantys Metrologijos tarnybos įstatymo nuostatas. Teigia, kad būtent pareigūnas metrolazde turi tinkamai išmatuoti degalų kiekį, o ne Pažeidėjas ar degalinės operatorius, kadangi nėra teisės akto, kuriame būtų numatyta, kad asmuo, kurio veikla yra tikrinama, privalo pats save patikrinti ir pateikti įrodymus Institucijai, atliekančiai tyrimą.

Tvirtina, kad pareigūnai, atliekantys patikrinimą, patys privalėjo tinkamai metrolazde bei kitais prietaisais išmatuoti ne tik degalų rūšių likučius talpyklose, tačiau ir vandens, kitų priemaišų lygį bei pateikti savo skaičiavimus. Pažymi, kad atliekant tokio pobūdžio matavimus, būtina įvertinti vandens kiekį talpyklose bei kitas priemaišas. Nurodo, kad argumentai, jog tikrindami asmenys turėjo pastą bei kreida pažymėjo lygius, neatitinka tikrovės, kadangi degalinės operatorė tokių veiksmų nepatvirtino. Pabrėžia, kad tikrintojai neturėjo metrolazdei įdėklo, kuris padėtų atlikti tikslų matavimą, nematavo tankio, nenaudojo indikatoriaus (Taisyklių 20 p.), nors ir surašė matavimų aukščius į lentelę. Akcentuoja, kad pareigūnai, atlikdami patikrinimus, turi turėti visas priemones pažeidimui nustatyti (Taisyklių 102 p.).

Mano, kad Institucija, kai būtent jos pareiga yra išsiaiškinti ir nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes, užfiksuoti ir pateikti nagrinėjančiam organui visus įrodymus bei įrodyti asmens padarytą pažeidimą, jo faktą, asmens kaltę ir kitas aplinkybes, šiuo atveju to nepadarė ir  nurodo, kad buvo pažeisti Taisyklių 167 p. reikalavimai. Mano, kad teismas, vertindamas pareigūnų parodymus kaip reikšmingesnius nei degalinės operatorės, atvirkščiai, juos turėjo vertinti kritiškai, kadangi Institucijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, o jų argumentai, kad operatorė matė ant metrolazdės matuojamo kuro lygius, neatitinka tikrovės, nes operatorė nebuvo užlipusi ant talpyklų viršaus, be to, benzinas garuoja, todėl jei ir buvo jai rodomi metrolazdės parodymai dėl kuro lygių, jie nebuvo matomi. Nepaisant to, kad operatorė sutiko su atliktais matavimais, tačiau ji nebuvo apklausta nei atliekant matavimus, nei teismo posėdžio metu, todėl teigia, jog šiuo atveju nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Pažymi, jog tuo atveju, jei apygardos teismas visgi konstatuos, jog kuro patikrinimo talpyklose kiekis buvo nustatytas tinkamai, turėtų būti keliamas klausimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013-09-02 įsakymo  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra paskirti atsakingi asmenys už degalinės operacijų žurnalo ir apskaitos dokumentų tvarkymą, kasos operacijų ir buhalterinių ataskaitų tvarkymą, už teisingą apskaitos įrašų darymą, už naftos produktų ir kitų degiųjų skystų produktų priėmimą, išdavimą ir saugojimą, nepripažinimo įrodymu. Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas atsakingiems įmonės darbuotojams (operatoriams), kurie buvo atsakingi už naftos produktų apskaitą. Tvirtina, jog šios funkcijos yra įrašytos ir į degalinės operatoriaus – pardavėjo kasininko pareigybės nuostatus, su kuriais degalinės operatoriai – pardavėjai buvo supažindinti. Cituodamos teismo motyvus, susijusius su minimo įsakymo nepripažinimu įrodymu, tvirtina, jog teismas pažeidė įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 str., 24 str. taisyklių 15 ir 21 p., nurodyta, jog įmonės vadovas savo priimamais vidiniais įstaigos lygmens aktais, gali paskirstyti prievoles savo pavaldiniams. Šio įsakymo pagrindu degalinės operatoriai buvo atsakingi, jog priimant pamainą, būtų išmatuoti naftos produktų lygis talpyklose ir sutikrinta su degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnalo duomenimis jame pasirašant. Teigia, kad jei operatoriai tinkamai būtų atlikę savo funkcijas, toks pažeidimas apskritai nebūtų užfiksuotas. Todėl šiuo atveju buvo būtina ne tik nustatyti jų veiksmus atliekant darbines funkcijas, tačiau ir inicijuoti jų apklausą.

Tvirtina, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Pažeidėjos ir suinteresuoto asmens atstovo argumentus, susijusius su bendrovėje esančiomis 4 talpomis, kurių talpa apie 27 kub. metrus, ilgis – 4270 cm, aukštis 2768 cm, kad jos visos antžeminės, šilumos izoliacijos nėra, todėl esant temperatūrų skirtumui visada susidaro kondensatas, kuris dėl didesnio tankio nusėda ant dugno. Nurodo, kad 2013-07-30 buvo atlikta kuro talpyklų patikra, paaiškina tikrinimo principą. Todėl teigia, kad operatorė nematė kaip buvo atliekami matavimai, nes nebuvo užsilipusi ant talpyklos viršaus, o patikrinti to nebegalima. Tačiau ji matė, kad metrolazdė nebuvo tepama riebalais vandens kiekiui nustatyti. Tvirtina, kad liudytojai nurodė metodiką, kokiu būdu matavimai privalo būti atlikti, tačiau ne kaip jie buvo atlikti degalinėje. Be to pažymi, jog tikrinimo dieną oro temperatūra svyravo apie 0 – 1 laipsnio, o tikrinimo metu nebuvo nustatyta ar talpyklose buvo ledo, ar vandens, juolab kad vanduo galėjo likti nuo paskutinio tikrinimo.

Nurodo, kad Institucijos atstovai netinkamai atliko patikrinimą ir nepagrįstai Pažeidėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat ne tik formaliai vertino pažeidimą, numatytą ATPK 1711 str. 2 d., tačiau ir formaliai pripažino Pažeidėją kalta, nepaisant to, jog jos kaltė skundžiamame nutarime iš viso nustatinėjama nebuvo.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Institucijos viršininkas A. S. prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Cituoja skundžiamą teismo nutarimą bei apeliacinio skundo argumentus. Nurodo, kad teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad patikrinimą degalinėje vykdė Metrologijos tarnyba kartu su Institucija. Tvirtina, kad degalinė buvo informuota apie planinį patikrinimą nustatyta tvarka iš anksto. Kuro kiekiai talpyklose buvo matuojami su tam skirta įranga (metrologiškai patikrinta metrolazde), ant kurios buvo teptas specialus indikatorius (pasta), fiksuojanti net nedidelį vandens kiekį. Vandens patikrinimo metu talpyklose rasta nebuvo, tai užfiksuota Naftos ir naftos produktų kiekio talpyklose matavimų rezultatų suvestinėje. Su nurodytais rezultatais sutiko ir pasirašiusi tuo metu degalinėje dirbusi operatorė, kuri jokių pretenzijų dėl kuro talpyklose matavimo tvarkos nepareiškė. Mano, kad teismas visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir visiškai pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti Metrologijos tarnybos kartu su Institucija atliktų kuro talpyklose duomenimis ir matavimų metodika bei objektyvumu, taip pat patikrinimą atlikusiu pareigūnų patikimumu. Teismas pagrįstai Pažeidėjos ir jo atstovo iškeltą versiją, jog kuro talpyklose  kuro perteklius atsirado dėl talpyklose esančio vandens ir netinkamai atlikto matavimo, vertino kaip Pažeidėjos bandymą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi teismo posėdžio metu nei Pažeidėja, nei jos atstovas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis buvo atliekami ankstesni matavimai, kurių metu buvo nustatytas tam tikras kiekis vandens kuro talpyklose.

Tvirtina, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamam subjektui, t. y. Pažeidėjai, kadangi nei Darbo kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė darbdavio atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, už kuriuos Lietuvos Respublikoje įstatymų numatyta tvarka atsako asmeniškai, savo įsakymais deleguoti įmonės darbuotojams ar savo pavaldiniams. Pažeidėjos nurodytuose Darbo kodekso 16 ir 24 str. straipsniuose, atvirkščiai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įtvirtinta darbdavio bei jo atstovų sampratos.

Nurodo, kad apklausti A. M. nėra tikslinga, kadangi visos skundžiamo sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės buvo nustatytos teisme, o naujų aplinkybių, kurias galėtų nurodyti operatorė, Pažeidėja nenurodė. Kita vertus pažymėjo, ją apklausti buvo galima nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tai padaryti nebuvo prašoma.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėja su jai inkriminuotu teisės pažeidimu nesutinka ir apeliuoja į tai, kad : 1) teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus; bei 2) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam subjektui; 3) jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 1711 str. 2 d., subjektyviosios pusės – tyčios, požymio. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažeidėjos padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1711 str. 2 d., kvalifikuotas teisingai. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra naujų esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1711 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už prekybos biokuru, bioalyva, naftos produktais Lietuvos Respublikoje taisyklėse nustatytos biokuro, bioalyvos, naftos produktų apskaitos tvarkos pažeidimą. Atsakomybė už tai numatyta įmonių, prekiaujančių biokuru, bioalyva bei naftos produktais, arba jų padalinių vadovams. Pažeidėja pažeidimo padarymo metu buvo bendrovės (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso degalinė (duomenys neskelbtini) kaime, direktore, todėl, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nekyla abejonių, kad būtent Pažeidėja yra atsakinga už tinkamą ir teisingą prekybos biokuru, bioalyva, naftos produktais Lietuvos Respublikoje taisyklėse nustatytos biokuro, bioalyvos, naftos produktų apskaitą, t. y. ji, o ne degalinės operatoriai, yra šio administracinio teisės pažeidimo subjektas. Šios atsakomybės jie negali deleguoti degalinės operatoriams, nes jie negali būti atsakingi už konkrečioje degalinėje laikomo kuro apskaitą aplamai. Kuro kiekio patikrinimas degalinės kuro talpyklose keičiantis pamainoms, ką turėjo atlikti degalinės operatoriai, negali būti laikomas degalinėje laikomo kuro apskaita bendrai imant. ATPK 1711 str. 2 d. norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius naftos produktų, bioproduktų prekybos taisyklių pažeidimus. ATPK 1711 str. 2 d. numatytą biokuro, bioalyvos ir naftos produktų apskaitos tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-25 viršininko įsakymu Nr. V-16 „Dėl Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 176 p. nustatyta, kad kontrolinio tikrinimo metu išmatuoti ir litrais +15 °C temperatūros perskaičiuoti kuro talpyklose laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų kiekiai kuro talpyklose turi atitikti apskaičiuotus šių produktų kiekius, gautus iš žurnaluose pamainos pradžioje įrašytų kiekių atėmus nuo įrašymo momento iki tikrinimo pradžios parduotus ar kitaip iš kuro talpyklos išpiltus kiekius bei leistinus natūralios netekties nuostolius ir pridėjus į kuro talpyklą įpiltus šių produktų kiekius, su ± 2 procentų paklaida. Kuro talpyklose – horizontaliose cisternose – taikoma ± 3 procentų paklaida. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiam degalinės darbuotojui (operatoriui) buvo pavesta priimant pamainą išmatuoti naftos produktų lygį talpyklose ir sutikrinti su Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnalo duomenimis jame pasirašant, o esant neatitikimui, neatitikimo faktą įforminti naftos produktų priėmimo akte ir Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnale, ir ne rečiau, kaip kartą per mėnesį atlikti kuro talpyklose laikomų naftos produktų inventorizaciją, surašant inventorizacijos aktą, už tinkamą kuro laikymą bei jo apskaitą yra atsakingas įmonės vadovas, jei teisės aktais, nėra nustatyta kitaip.

Pažeidėja skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013-09-02 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį yra skiriami atsakingi asmenys (operatoriai), kuriems yra deleguotos naftos produktų apskaitos funkcijos, ir šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas privalėjo būti surašytas atitinkamam asmeniui, tačiau su tokiu argumentu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pažymėjo, jog konkrečios įmonės vadovo priimti vidiniai teisės aktai negali būti viršesni už Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriuose konkrečiai apibrėžta tos rūšies įmonių veikla ir jos vadovų kompetencija bei atsakomybė. Iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimu patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad būtent direktorius yra įmonės vadovas, kuris vadovauja visai komercinei ūkinei bendrovės veiklai ir kuris privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo bendrovės direktoriaus 2013-09-02 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažeidėja skunde taip pat teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti Institucijų atstovų, atlikusių patikrinimą, parodymus, kadangi jų ne tik nepatvirtina operatorės A. M. parodymai, tačiau jie yra ir suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti Institucijų atstovai patvirtino aplinkybes, jog patikrinimas bendrovei priklausančioje degalinėje buvo planinis, t. y. bendrovė buvo informuota iš anksto apie būsimą patikrinimą, tačiau atvykus pirmą kartą bendrovės patikrinti nepavyko, kadangi tikrinimui nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Patikrinimą atlikę kompetentingų institucijų įgalioti pareigūnai, patikrinimo metu naudodami tinkamas tam priemones, vienareikšmiai patvirtino degalinėje laikyto kuro patikrinimo, jo rezultatų fiksavimo eigą ir jo rezultatus. Šios aplinkybės jokių abejonių nekelia. Institucijos pareigūnai parodė, kad matavimai buvo atliekami po 3 kartus tam, kad tinkamai būtų įvertinta paklaida, o tikrinimo metu gauti rezultatai kaskart buvo rodomi deglinėje tuo metu dirbusiai operatorei, kuri pastabų dėl patikrinimo neturėjo, už duomenis, kuriuos matė, nepaisant to, jog nebuvo užsilipusi ant pačios kuro talpyklos, pasirašė. Metrologijos inspekcijos pareigūnai taip pat paaiškino, kad kurui matuoti yra naudojama metrologiškai patikrinta metrolazdė, kurios, nagrinėjamu atveju, apačia buvo patepta specialia pasta, o kreida vieno metro atstumu tam, kad įvykus reakcijai būtų galima nustatyti tikslų kuro kiekį talpykloje. Patvirtino, kad pasta nesureagavo su vandeniu, todėl šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad kuro talpykloje vandens nėra. Atvirkščiai, užfiksuotas didelis kuro perteklius. Nors Pažeidėja skunde nurodo, kad patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymus paneigia operatorės paaiškinimai, kad metrolazdė nebuvo tepama pasta vandens kiekiui nustatyti, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad patikrinimo metu operatorė atsisakė duoti rašytinius parodymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog operatorė tikrinimo metu pareigūnams paaiškino, kad ji atlieka tik operatorės funkcijas, todėl ji nieko nežino apie kuro perteklių, tuo labiau, ji net nežinojo, kur raktelis nuo kopėtėlių, norint užlipti ant kuro talpyklos. Pažeidėja skunde objektyvių duomenų, patvirtinančių jos skundo argumentus dėl Institucijų atstovų, atlikusių patikrinimą suinteresuotumo bylos baigtimi nepateikė, todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, logiškais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių Institucijų atstovų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai yra šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti Pažeidėją. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, apygardos teismas šiuos Pažeidėjos skundo argumentus vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas pakankamai kruopščiai analizavo ir detaliai aptarė Pažeidėjos argumentus bei poziciją, patikrinimo eigą, pareigūnų bei degalinės operatorės veiksmus. Jokių naujų duomenų ar argumentų, kurių nežinojo ir neįvertino apylinkės teismas, Pažeidėja apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Apeliantų argumentas dėl tyčios nebuvimo jos veiksmuose tėra deklaratyvus ir niekuo išsamiau nemotyvuotas apeliacinio skundo teiginys.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime išdėstytu bylos įrodymų vertinimu ir šio teismo padarytomis išvadomis, kad būtent Pažeidėja buvo atsakinga už degalinėje laikomo kuro tinkamą apskaitą ir būtent ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1711 str. 2 d. Apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2016 m. kovo 1 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir L. D. bei suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini), l. e. p. atstovės direktorės R. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                       Valdas Meidus