Civilinė byla Nr. e2-3791-760/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01264-2018-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.5.;

 (S)

                                                                                         3.1.7.1.5.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

            teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J., atstovaujamo advokato V. S., ieškinį atsakovui A. V., atstovaujamam advokato padėjėjo V. R., dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 5000 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. spalio 10 d. teismo nutartimi nutarta šioje civilinėje byloje ieškovo ir atsakovo ginčą perduoti teisminei mediacijai.

Teismo mediatorė J. L. 2018 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė ieškovo ir atsakovo bendrą prašymą, kuriuo šalys prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukti ir grąžinti ieškovui 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Kartu su šiuo prašymu pateikė ieškovo ir atsakovo sudarytą ir pasirašytą 2018 m. lapkričio 9 d. taikos sutartį. Ieškovas ir atsakovas pateiktame prašyme nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnyje, ir taikos sutarties vykdymo tvarka, jiems žinoma ir suprantama. Taip pat pateiktame prašyme šalys nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

Prašymas tenkintinas.

CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis sudaryta neviršijant pareikštų teismui ieškinio reikalavimų ir joje nėra sprendžiami klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl šalių 2018 m. lapkričio 9 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

 Ieškovas paduodamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumokėjo 121 Eur žyminį mokestį. Šalys prašo teismo grąžinti ieškovui 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Sutinkamai su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, ieškovo mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 113 Eur (5000 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovas sumokėjo 8 Eur daugiau mokėtino žyminio mokesčio, negu numato įstatymas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo permokėta 8 Eur žyminio mokesčio dalis, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam grąžintina. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalims sudarius taikos sutartį, joms grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, šalių prašymas dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo tenkintinas, ieškovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, viso 84,75 Eur (113 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Viso grąžintina ieškovui žyminio mokesčio dalis sudaro 92,75 Eur (8 Eur + 84,75 Eur), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

            Atsižvelgiant į tai, kad šalys pateiktame prašyme nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja, todėl jų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

            Byloje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, viso sudaro 1,73 Eur. Šalys prašo procesinių išlaidų atlyginimą padalyti lygiomis dalimis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumos dalis tenkanti kiekvienai šaliai nesiekia teisės aktais nustatytos minimalios sumos, todėl jos valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2–3 dalimis, 140 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

n u t a r i a :

            Prašymą tenkinti.

         Patvirtinti ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Atsakovas įsipareigoja sumokėti Ieškovui žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui 3 100,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) per 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

2.       Šalys susitaria, kad šios sutarties 1 punkte nurodyta suma bus sumokėta tokia tvarka: pirmus 10 (dešimt) mėnesių Atsakovas perves į Ieškovo nurodytą sąskaitą po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, likusius 2 (dvejus) mėnesius – po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

3.       Ieškovas pareiškia, kad Atsakovui tinkamai įvykdžius šios sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus įsipareigojimus, daugiau jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Atsakovui neturi.

4.       Atsakovas nurodo, kad jokių turtinių pretenzijų Ieškovui neturi.

5.       Šalys sutaria kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

6.       Šalys pareiškia, kad taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, jiems yra žinomos ir suprantamos.

7.       Šalys taip pat žino ir supranta, kad dėl taikos sutarties vykdymo gali būti išduodamas vykdomasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8.       Šalys įsipareigoja, kol nebus įvykdyta sutartis, informuoti viena kitą apie pasikeitusius savo gyvenamosios vietos, telefono ryšio duomenis ir sąskaitos numerį.“.

            Civilinę bylą Nr. e2-3791-760/2018 nutraukti.

            Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92,75 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. liepos 18 d., pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti šalims, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                 Loreta Bajorinienė