Civilinė byla Nr. e2-759-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.4, 3.1.14.8.1., 3.4.3.11; 3.3.2.5 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti prašymas dėl įpareigojimo nemokumo administratorių atlikti veiksmus, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ nemokumo byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Laugina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėjas (kreditorius) E. L. 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą be kita ko prašydamas įpareigoti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Laugina“ nemokumo administratorių Mindaugą Krupavičių ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sušaukti LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo. Nurodė, kad dėl nemokumo administravimo sąmatos vyksta ginčai ir yra susidariusi situacija, jog kreditoriai yra atsisakę patvirtinti UAB „BankromaX“ administravimo lėšas, nes pastaroji nepateikė jokių ją patvirtinančių dokumentų, o kreditorių sprendimas dalį išlaidų patvirtinti yra panaikintas; faktiškai patirtos administravimo išlaidos viršija Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintą net ir padidintą administravimo išlaidų sąmatą, o nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius dėl to jokių veiksmų nesiima.
3. Kreditorė UAB „Euromisa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. L. prašymą, prašydama jį tenkinti.
4. Kreditorė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. L. prašymą, prašydama jį tenkinti bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsniu, priimti atskirąją nutartį ir informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigą apie Mindaugo Krupavičiaus veiksmus, turinčius nusikalstamų veikų požymių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo E. L. prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą jo keliamais klausimais, taip pat kreditorės UAB „Euromisa“ ir kreditorės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atsiliepimus į pareiškėjo E. L. prašymą atsisakė priimti ir grąžino juos padavusiems asmenims.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo jo pageidaujamais klausimais, tačiau nemokumo administratorius atsisakė tą padaryti, nurodydamas, kad pareiškėjas nėra kreditorius, kurio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip 1/10 (vieną dešimtąją) teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, t. y. pareiškėjas neturi reikalavimo teisės sušaukti kreditorių susirinkimą.
7. Be to, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo jo pageidaujamais klausimais būtų kreipęsis į LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo pirmininkę arba prie kreditorių sušaukimo nurodytais klausimais iniciatyvos būtų kvietęs prisijungti kitus kreditorius tam, kad susidarytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 46 straipsnyje įtvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma (JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas ar 46 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kai tokios teisės JANĮ jam nenumato, nereiškia, kad šiuo atveju buvo tinkamai įgyvendinta JANĮ 46 straipsnyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjas E. L., pakartotinai kreipdamasis į teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą jo pageidaujamais klausimais, nesilaikė JANĮ 46 straipsnyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos.
9. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atsisakytas priimti, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas (kreditorius) E. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį ir grąžinti jo prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju prašymas dėl įpareigojimo nemokumo administratorių atlikti veiksmus, buvo pareikštas visiškai kitu pagrindu nei pateiktas pirminis prašymas, tai yra JANĮ 31 straipsnio pagrindu. Todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties išaiškinimai negalėjo būti taikomi nagrinėjamu atveju.
10.2. Pareiškėjo vertinimu, nemokumo administratorius turi pareigą, o ne teisę, sušaukti kreditorių susirinkimą, jei administravimo išlaidų sąmata yra viršijama, tačiau piktybiškai to nedaro daug laiko, dėl to nemokumo administratorius turi būti teismo įpareigotas sušaukti susirinkimą dėl faktiškai patirtų LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo ir, pareiškėjo vertinimu, neturi jokios reikšmės, kokio dydžio finansinį reikalavimą turintis kreditorius dėl to kreipiasi į teismą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apribojo E. L. teisę į teisminę gynybą, netinkamai aiškino materialines teisės normas, numatytas JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo nemokumo administratorių atlikti veiksmus, kadangi tik išnagrinėjus patį prašymą iš esmės galima nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar ne. Procesinio dokumento priėmimo metu teismas to spręsti negali ir neturi jokios teisės.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius prašė pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo išspręstas iš esmės analogiškas E. L. prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtoje byloje E. L. prašė įpareigoti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sušaukti LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų LAUB „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo. Prašymas buvo paliktas nenagrinėtas teismui nurodžius, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, nesilaikė JANĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo, kai tokio susirinkimo nešaukia nemokumo administratorius, tvarkos.
11.2. Atskirajame skunde pareiškėjas pripažįsta ir neginčija, kad jis neturi pakankamo dydžio finansinio reikalavimo, kad galėtų sušaukti kreditorių susirinkimą. Tai, nemokumo administratoriaus vertinimu, reiškia, kad E. L. pripažįsta, jog, kreipdamasis į teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, jis nesilaikė JANĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo, kai tokio susirikimo nesušaukia nemokumo administratorius, tvarkos.
11.3. Pareiškėjas E. L. nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normos, numatytos JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje, turinį ir tokiu atveju apribojo E. L. teisę į teisminę gynybą. Skundžiamoje nutartyje detaliai ir argumentuotai aptarta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kurios turi laikyti ir apeliantas E. L..
11.4. Nepagrįsti pareiškėjo E. L. argumentai, kad spręsti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, galima tik išnagrinėjus patį prašymą. Teismas yra įpareigotas įstatymo patikrinti ar tinkamai yra įgyvendinama teisė į teisminę gynybą. Be to, skundžiamoje nutartyje labai aiškiai nurodyta, jog E. L. prašymą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
14. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo E. L. prašymą dėl įpareigojimo nemokumo administratorių atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl JANĮ 31 straipsnio ir 46 straipsnio teisinio santykio
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nėra kreditoriumi, kurio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, t. y. neturi reikalavimo teisės sušaukti kreditorių susirinkimą pagal JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliantas šiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritaria nurodydamas, kad reikalavimą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus jis reiškia ne JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto, o JANĮ 31 straipsnio pagrindu, šiame straipsnyje nenustatyti jokie apribojimai teikti skundą dėl nemokumo administratoriaus neveikimo.
16. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą).
17. Ši teisės norma yra bendroji procesinė bankroto teisinius santykius reguliuojanti teisės norma, kurios tikslas yra užtikrinti nemokumo proceso dalyvių veiksmų (neveikimo) apskundimo galimybę teismui tais atvejais, kai speciali sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka nenustatyta, ir skųsti proceso dalyvių neveikimą, kai pareiga veikti nustatyta įstatyme. Ši teisės norma nustato specialius nemokumo byloje taikytinus bylos nagrinėjimo ir procesinių dokumentų pateikimo terminus, todėl, visų pirma, šia teisės norma užtikrinamas operatyvus ginčų, kylančių bankroto teisiniuose santykiuose, nagrinėjimas. Kita vertus, JANĮ 31 straipsnio formuluotė, kuri nustato, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, įgalina teismą spręsti apskirtai dėl galimybės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka.
18. JANĮ 46 straipsnis nustato specialią kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką tais atvejais, kai nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nešaukia. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, taikant ir aiškinant JANĮ 46 straipsnį pažymėta, kad spręsti dėl poreikio inicijuoti kreditorių susirinkimą bankroto proceso metu kylančiais klausimais, kai pareiga tam tikrus klausimus spręsti kreditorių susirinkime tiesiogiai nenustatyta įstatymo, ir jį sušaukti yra nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo pirmininko ir atitinkamą įstatyme nustatytą teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos dalį turinčių kreditorių prerogatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-910/2022).
19. Tais atvejais, kai nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia, nors tokia pareiga jam nustatyta įstatyme, kreditorių susirinkimą gali šaukti, t. y. šią teisę (ir pareigą) gali tiesiogiai įgyvendinti kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 46 straipsnio 3 dalis).
20. Apibendrinant pažymėtina, kad tais atvejais, kai pareiga veikti nustatyta įstatyme, kreditorius ar kitas byloje suinteresuotas asmuo, manantis, jog ši pareiga nėra vykdoma, turi teisę kreiptis į teismą ir skųsti nemokumo proceso dalyvių neveikimą pagal JANĮ 31 straipsnio nuostatas. Tokiu atveju, kaip pagrįstai pažymima atskirajame skunde, nėra keliami reikalavimai dėl tam tikro balsų skaičiaus turėjimo ar pan. Tačiau tais atvejais, kai pareiga veikti įstatyme nėra nustatyta, o klausimo nagrinėjimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi tik tam tikras ratas subjektų, išvardintų JANĮ 46 straipsnio 1 dalyje: 1) kreditorių susirinkimo pirmininkas; 2) kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos; 3) restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti nemokumo sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo
21. Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Ataskaitoje gali būti pateikiama labai įvairūs duomenys ir informacija, pavyzdžiui, informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto proceso administravimo išlaidos ir jų panaudojimas gali būti tik viena iš nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos dalių. Tačiau nemokumo administravimo išlaidų sąmata (jos tvirtinimas ir panaudojimas) gali būti svarstomas ir kaip savarankiškas klausimas kreditorių susirinkime, specialiai nesudarant ir neteikiant (tarpinės) nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos. Tai ypač reikšminga tuo atveju, kai bankrotas įmonei buvo iškeltas dar galiojant ĮBĮ: tokiu atveju dėl administravimo išlaidų sąmatos sprendžiama pagal ĮBĮ teisės normas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023), tačiau nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos pateikimo tvarką ir ypatumus reguliuos jau JANĮ teisės normos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1255-450/2021).
23. Administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Jeigu ataskaitoje yra įtraukiami ir klausimai, susiję su nemokumo administravimo išlaidų panaudojimu (tvirtinimu), tuomet laikoma, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, pritarė ir klausimams, susijusiems su bankroto administravimo išlaidų sąmata.
24. Remiantis anksčiau galiojusio ĮBĮ teisės normomis, nemokumo administratorius veiklos ataskaitas turėjo teikti kreditoriams pareikalavus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas). Tuo tarpu naujai įsigaliojęs JANĮ numato privalomą tik vienos galutinės veiklos ataskaitos, kuri siejama su bankroto proceso pabaiga, pateikimą ir tvirtinimą (JANĮ 99 straipsnis). Taigi šiuo metu galiojantis JANĮ nenustato pareigos nemokumo administratoriui teikti tarpines veiklos ataskaitas ar ataskaitas pagal atskirą kreditorių reikalavimą. Todėl tais atvejais, kai kreditorius kreipiasi į teismą prašydamas įpareigoti sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, kai tokia tvarka nenustatyta kreditorių susirinkimo, kreditorius kreipiasi ne dėl proceso dalyvių neveikimo pagal JANĮ 31 straipsnį (kadangi prievolės teikti tarpinę veiklos ataskaitą nenumato JANĮ), o dėl poreikio inicijuoti kreditorių susirinkimą bankroto proceso metu kylančiais klausimais pagal JANĮ 46 straipsnį.
25. Vis tik anksčiau aptartas teisinis reguliavimas savaime nereiškia, kad kreditoriai negali nustatyti kitos (kitokios) administratoriaus veiklos ataskaitų teikimo tvarkos. Tais atvejais, kai kreditorių susirinkime yra patvirtinta nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitų pateikimo tvarka ir nemokumo administratorius jos nevykdo, yra pagrindas kreiptis dėl proceso dalyvių neveikimo pagal JANĮ 31 straipsnį. Kita vertus, jeigu vyksta teisminiai ginčai dėl ataskaitos (ne)patvirtinimo, nėra pagrindo teigti, kad ši ataskaita apskritai nebuvo pateikta.
26. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepagrindė, kad nemokumo administratorius nevykdo kreditorių susirinkimo pavestos prievolės nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti veiklos ataskaitą. Priešingai, veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimas iš esmės buvo siejamas ne su prievole teikti ataskaitą kaip tokią, o su bankroto administravimo išlaidų panaudojimu ir pagrindimu. Kadangi, remiantis JANĮ, nemokumo administratorius neturi prievolės teikti tarpinių veiklos ataskaitų, tik galutinę ataskaitą pagal JANĮ 99 straipsnį, laikytina, kad apeliantas pateikė prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus ne pagal JANĮ 31 straipsnį, kaip teigiama atskirajame skunde, o pagal JANĮ 46 straipsnio nuostatas.
27. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo LUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas yra 10 000 Eur, o tai sudaro mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (2 805 660,42 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorius neturi iniciatyvos teisės dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Atitinkamai, ginčas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi skundas teismui yra pareikštas netinkamo asmens ir, dėl bankroto bylų nagrinėjimo specifikos, nėra procesinių galimybių netinkamos šalies pakeisti tinkama (CPK 45 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo atsisakė priimti pagrįstai.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius privalo užtikrinti metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktas; ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas), ši nemokumo administratoriaus pareiga nėra tapati prievolei teikti nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitas, kuri yra daug platesnė ir išsamesnė. Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, priklausomai nuo bendrovės dydžio, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 20 straipsnis. Nepriklausomai nuo to, kad bendrovė yra bankrutuojanti ar likviduojama dėl bankroto, kokias pajamas gauna ir pan., finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis nėra keičiama ir nemokumo administratorius turi užtikrinti pilną finansinių ataskaitų rinkinio (balanso (sutrumpinto balanso, trumpo balanso), pelno (nuostolių) ataskaitos (trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos), tam tikrais atvejais – aiškinamojo rašto, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos) sudarymą.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti nemokumo sušaukti kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo
29. Kreditorius taip pat kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą taip pat atmetė motyvuodamas tuo, kad kreditorius neturi kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės, kuri nustatyta JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
30. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis). JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Pareiga sušaukti kreditorių susirinkimą viršijus ar numatant, kad administravimo sąmata bus viršijama, buvo numatyta ir ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų (pagal ĮBĮ – nedelsiant) nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos. Tiek anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas ĮBĮ, tiek šiuo metu galiojančio JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įpareigojimas bankroto administratoriui yra imperatyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nemokumo administratorius turi pareigą, o ne teisę, šaukti kreditorių susirinkimą, jei administravimo sąmata yra viršijama. Atitinkamai, tais atvejais, kai ši pareiga nėra vykdoma, suinteresuoti asmenys gali teikti skundą pagal JANĮ 31 straipsnį dėl nemokumo proceso dalyvių neveikimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, teikiantis prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus pagal JANĮ 31 straipsnį ir JANĮ 75 straipsnio 4 dalį, turi įrodyti (įrodinėti) dvi aplinkybes: 1) patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo faktą; 2) nemokumo administratoriaus neveikimą, vengiant sprendimo dėl tokių išlaidų patvirtinimo priėmimo.
32. Apeliacinės instancijos teismas iš LUAB „Laugina“ bankroto byloje esančių duomenų nustatė, kad 2023 m. birželio 22 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (tikslinimo). Šio kreditorių susirinkimo metu 2 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos didinimo (keitimo) – nutarta LUAB „Laugina“ turto pardavimui, apsaugai, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, turto pervežimo, dokumentų tvarkymo ir perdavimo archyvui ir kitiems būtiniems veiksmams atlikti – padidinti administravimo išlaidų sąmatą 1 741 703,05 Eur suma, kurios 125 160 Eur dalį nutarta skirti visų bankroto administratorių atlyginimams. Skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui 3 proc. plius PVM priemokas už įplaukas, apskaičiuotas nuo įplaukų už bankroto procesu metu teismine tvarka priteistas ir faktiškai išieškotas sumas ir nuo įplaukų už parduotą turtą (DOK-17532, priedas Nr. 1). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditoriai buvo informuoti ir sprendė dėl patirtų administravimo išlaidų nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. (DOK-16313, priedas Nr. 11). Pareiškėjas E. L. dėl šio kreditorių susirinkimo pateikė skundą.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą įpareigoti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių Mindaugą Krupavičių ne vėliau kaip per 3 savaitės nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sušaukti LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo, neteko teisinės reikšmės, todėl netikslinga būtų svarstyti klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bet kuriuo atveju apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nebesukeltų jokių realių teisinių pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nebeliko nagrinėjimo dalyko (objekto), todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino JANĮ 46 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog kreditorius, neturintis 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, neturi kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės ir nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, todėl pareiškėjo prašymą atsisakė priimti pagrįstai. Taigi šios procesinio sprendimo dalies naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 22 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (tikslinimo), nebetikslinga spręsti dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti prašymą įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nebesukeltų jokių realių teisinių pasekmių.
36. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atskirasis skundas yra iš esmės atmestas, o ginčas yra išspręstas LUAB „Laugina“ naudai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
38. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
39. LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, pateikė teismui parašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas klausimą dėl įpareigojimo nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
40. Atmetus apelianto (pareiškėjo) atskirąjį skundą, LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
41. LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, pateikė teismui duomenis, kad nagrinėjant klausimą dėl įpareigojimo nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, patyrė 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apelianto E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties parengimą. LUAB „Laugina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1 959,50 Eur × 0,4 = 783,80 Eur) už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, spręstina, kad LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. L. prašymą įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo E. L. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti prašymą įpareigoti nemokumo administratorių sušaukti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ kreditorių susirinkimą dėl faktiškai patirtų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ administravimo išlaidų patvirtinimo, nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 695,75 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) naudai.
Teisėjas Vigintas Višinskis