Civilinė byla Nr. 2-1045/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 125.10.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. ir R. A. ieškinį atsakovei S. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. A. ir R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. A., prašydami nutraukti tarp ginčo šalių 2012 m. kovo 9 d. sudarytą skolos grąžinimo sutartį bei priteisti iš atsakovės S. A. ieškovams 300 960 Lt dydžio skolą, 8 680 Lt netesybų ir procesines palūkanas. Nurodė, kad 2012 m. kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartimi atsakovė pripažino, jog jos įsiskolinimo suma ieškovams yra 300 960 Lt, šalys susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią atsakovė skolą turėjo grąžinti sutartyje nustatytomis dalimis bei laikydamasi joje nustatytos tvarkos. Atsakovei pažeidus skolos grąžinimo tvarką, ieškovai prašė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir priteisti iš atsakovės visą skolos ir delspinigių sumą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus bei nusprendė nutraukti 2012 m. kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartį, sudarytą tarp P. ir R. A. bei S. A.; priteisti iš S. A. 300 960 Lt dydžio skolą, 8 680 Lt netesybų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 309 640 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 847 Lt bylinėjimosi išlaidų solidariai P. A. ir R. A..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės S. A. prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo ir juos grąžino atsakovei. Teismas, nustatęs, kad preliminarus sprendimas atsakovei buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 30 d., sprendė, kad ji, pateikdama prieštaravimus 2013 m. sausio 7 d., praleido CPK 430 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, ir jo atnaujinti neprašė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė S. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Po sutuoktinio A. A. mirties apeliantė perėmė jo įsipareigojimų, kurių dydis viršija 3,6 mln. Lt. Šiuos jos veiksmus sąlygojo nesugebėjimas suvokti šių įsipareigojimų dydžio ir savo gebėjimo juos įvykdyti dėl diagnozuotos depresijos. Atsakovės atžvilgiu buvo iškeltos kelios civilinės bylos dėl skolos priteisimo bei pradėti  skolų išieškojimo procesai pagal jos sutuoktinio išduotus vekselius. Be to, teismuose yra iškeltos kelios civilinės bylos jos vadovaujamai įmonei UAB „Geostatyba“. Nurodo, jog termino praleidimą sąlygojo jos klaidingas termino skaičiavimas, sumaišant šioje byloje termino skaičiavimo pradžią su termino skaičiavimu Vilniaus miesto pirmame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21312-779/2012, kurioje ji per 14 dienų, skaičiuojant nuo teismo 2012 m. gruodžio 11 d. pranešimo gavimo dienos, turėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą. 

2. Teismo preliminariu sprendimu priteistas skolos dydis 20 000 Lt viršija realų atsakovės įsiskolinimą ieškovui.

3. Teismo priteista delspinigių suma yra per didelė, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus.

Ieškovai R. A. ir P. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas net 18 dienų. Todėl manydama, jog yra pagrindas šiam terminui atnaujinti, ji jau pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti šį prašymą. Kadangi ji tokio prašymo nepateikė, teismas pagrįstai atsisakė priimti jos prieštaravimus. Atsakovei kaip verslininkei (vadovauja įmonei UAB „Geostatyba“) taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.
2. Atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, kadangi jos nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra ne ji pati, o UAB „Geostatyba“.
3. Atsakovės sveikatos būklė negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kadangi atsakovei depresija nėra diagnozuota (stebima depresinė simptomatika). Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad dėl šių simptomų jai būtų sutrikusi atmintis ir ji negalėjo vykdyti įstatymų nustatytų pareigų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo teisėtumo klausimas.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. <...> Civiliniame procese asmenų lygybės teismui principas pasireiškia kaip procesinio lygiateisiškumo principas. <...> Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). <...> Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytos konstitucinės doktrinos kontekste pabrėžė, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo tik bus išdėstyta prieštaravimuose. Tol, kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio byloje nėra aiški, reiškia, kad kitos šalies teisė būti išklausytai nėra įgyvendinta.  Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur yra pasisakyta, kad atsakovas, praleidęs terminą prieštaravimams pareikšti (procesinį terminą), praranda teisę, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šalies teisė, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“. Pagal ją šalims paprastai turėtų būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K–3–165/2006).

CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Jeigu atsakovas terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę šį terminą atnaujinti (CPK 430 str. 5 d.). Pagal teismų formuojamą praktiką, šis terminas gali būti atnaujintas ir nesant atsakovo prašymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Be to, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminarus sprendimas atsakovei įteiktas 2012 m. lapkričio 30 d. Terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti suėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Atsakovė prieštaravimus pateikė 2013 m. sausio 7 d., t. y. 17 dienų praleidusi CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Apeliantė atskiruoju skundu prašo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, termino praleidimą grindžia savo sveikatos būkle ir tuo, kad jai ir jos vadovaujamai įmonei teismuose iškelta ne viena byla bei pradėti išieškojimo procesai pagal sutuoktinio iki mirties išduotus vekselius.

Teismas neturi pagrindo netikėti atskirojo skundo teiginiais, kad ji šioje byloje pateiktinus dokumentus supainiojo su kitos bylos dokumentais, todėl suklydo skaičiuodama terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Paprastai suklydimas skaičiuojant procesinį terminą nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atnaujinti praleistą procesinį terminą, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į faktines bylos aplinkybes. Atsakovei po sutuoktinio mirties teko prisiimti visus jo skolinius įsipareigojimus, kurie sudarė virš 3,6 mln. litų. Nuo 2012 m. balandžio mėn. atsakovė gydoma antidepresantais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei ir jos vadovaujamai UAB „Geostatyba“ 2012-2013 m. iškeltos net 52 civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme, iš jų – 32 civilinės bylos pradėtos 2012 m. lapkričio mėn. ir vėliau. Aplinkybė, kad atsakovė neprašė atnaujinti praleisto termino patvirtina tai, kad atsakovė sąžiningai klydo skaičiuodama terminą ir laikė, kad prieštaravimus teikia laiku. Duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar sąmoningą bylos vilkinimą byloje nėra. Toks skaičius iškeltų bylų ir atsakovės sveikatos būklė šioje situacijoje laikytina pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti. Juo labiau, kad, kaip minėta, priešingu atveju atsakovei nepagrįstai užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei apie ieškinį nepranešta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.).  

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo vien dėl formalaus pagrindo – termino prieštaravimams pateikti praleidimo. Iš pateiktų prieštaravimų turinio, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas turėjo galimybę įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją ir paklausti atsakovės apie termino praleidimo priežastis bei pasiūlyti atsakovei kreiptis į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo. Nepasinaudojęs šia galimybe ir atsisakęs priimti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, teismas galėjo pasinaikinti skundžiamą nutartį po to, kai gavo atskirąjį skundą, kuriame išdėstytos termino praleidimo priežastys ir prašoma atnaujinti praleistą terminą bei priimti prieštaravimus (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria dėl formalaus pagrindo – termino praleidimo – atsisakė priimti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus bei nepagrįstai apribojo atsakovės teisę būti išklausytai teisme. Toks teismo procesinis sprendimas neatitinka vieno iš CPK tikslų užtikrinti abiejų bylos šalių teisių ir interesų apsaugą (CPK 2 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo principo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 str. 7 d., 17 str.). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o klausimas dėl termino atnaujinimo ir prieštaravimų priėmimo išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjas

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo pateikti.

Priimti atsakovės S. A. prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. preliminaraus sprendimo.

Teisėjas                                                          Artūras Driukas