Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-331-1133/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33142-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam A. I. (A. I.) ir jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

laiduotojai V. Š.,

vertėjaujant Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. I., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „L.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

A. I. 2022 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Oslo g., ties pastatu Nr. 5, vairavo automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmojo patikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 2,83 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Tokiu būdu A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitiko su draugu ir nutarė pasikalbėti. Seniai su juo nesimatė, todėl nutarė išgerti. Gėrė Lazdynuose. Trise išgėrė gal du butelius degtinės. Jam tada buvo nedarbo diena. Neturėjo minties vairuoti, tačiau nežino kas vėliau atsitiko. Išėjo į lauką, galvojo, kad išsikvies taksi ar paskambins sūnui. Paskambino sūnui, tačiau jis buvo išvykęs į kitą miestą. Tada sėdo prie vairo. Važiavo gal 10-15 min. Jį sustabdė Oslo g. Kai sėdo vairuoti, suprato, jog yra išgėręs. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Įmonėje „L.“ (duomenys neskelbtini) dirbo 3,5 metų. Nuobaudų neturėjo. Administracinių nusižengimų taip pat neturėjo. Savo elgesį vertina neigiamai, tai siaubingas poelgis. Kiekvieną dieną mąsto apie tai. Jo vairuotas automobilis priklauso jam. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Jo šeima buvo labai nepatenkinta. Su dukra kalbėjo. Santykiai su dukra geri, dažnai susitinka, beveik per kiekvienas išeigines. Jis pergyvena, kad savo elgesiu įžeidė savo šeimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be A. I. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):

Liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d., dirbant pagal nustatytą grafiką, apie 16.40 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. A. Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje pastebėjo, kad automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja, t. y. važiavo vingiuodamas po visą kelio važiuojamą dalį ir vos nesukėlė eismo įvykio. Įtarę, kad galimai minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus, automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Oslo g., ties pastatu Nr. 5. Priėjo prie vairuotojo pusės, prie vairo sėdėjo A. I., automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Prisistačius bei paprašius vairuotojo pateikti savo ir automobilio dokumentus, šis juos pateikė. Paklausus ar jis vartojo šiandien alkoholį, jis atsakė, kad vartojo kažkur prieš parą. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus. Pasiūlius vairuotojui patikrinti blaivumą, jis sutiko. Patikrinus vairuotojo blaivumą pirmu pūtimu nustatytas – 2.83 promilių girtumas, antru – 3.15 promilių girtumas. Minėtas automobilis priklausantis A. I. buvo išvežtas į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. (b. l. 21-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinis pranešimas dėl ROIK: 0122000519012, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė apklausiamas A. M. (b. l. 18).

Birt ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog įvykis įregistruotas 2022 m. rugpjūčio 29 d. 15.53 val. Papildomoje informacijoje nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias nurodė savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pareigūnas liudytojas A. M. (b. l. 14).

Neblaivumo nustatymo 2022 m. 2022 m. rugpjūčio 29 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1680210 duomenys, iš kurių matyti, kad A. I. 2022 m. rugpjūčio 29 d. 15.47 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. 16.04 val. – 3,15 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą kaltinamojo būklę nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas negalėjo pataikyti pirštu į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 24 valandas iki įvykio (b. l. 25-28);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. rugpjūčio 29 d. protokolo bei 2022 m. rugpjūčio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš išorės ir jo salono vidus. Įtarus, jog minėtą automobilį vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo minėtas automobilis išvežtas į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 29-35);

Vaizdo įrašai ir jų 2022 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje pareigūnų tarnybinėje uniformoje esančia „Body“ kamera:

1.       Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_154600_009“, kairiame kampe apačioje nurodyta data ir laikas 2022/08/29 15:45:48, pareigūnas prašo kaltinamojo pateikti dokumentus, užgesinti automobilį ir jam pateikti raktelius bei klausia ar jis vartojo alkoholį šiandien. Kaltinamasis atsakė, kad nevartojo. Kitas pareigūnas nuėjo pasiėmė automobilio raktelius. Pareigūnas paaiškina kaltinamajam, jog bus patikrintas jo blaivumas bei paaiškino, kaip tai padaryti. Kaltinamasis atsakė, jog nesuprato. Pareigūnas paaiškino dar kartą. Tikrinamas kaltinamojo blaivumas. Pareigūnas sako, jog kaltinamasis sakė nevartojęs, tačiau nustatytas 2,83 promilių girtumas. Kaltinamasis atidarė automobilio dureles, bet pareigūnas kelis kartus pakartojo likti automobilyje ir ieškoti dokumento. Per radijo ryšio stotelę pareigūnas praneša duomenis.

2.       Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_160325_010“ apačioje kairiame kampe nurodyta 2022/08/29 16:03:24, pareigūnas kaltinamojo klausia ką jis gėrė. Kaltinamasis atsakė, kad nieko. Pareigūnas klausia kaip nieko, jei alkotesteris rodo 3,15 promilių girtumą. Pareigūnas praneša per radijo ryšio stotelę antro pūtimo metu nustatytus rodmenis.

3.       Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_164052_011“ apačioje, kairiame kampe nurodyta 2022/08/29 16:40:50., kaltinamasis sėdi policijos tarnybiniame automobilyje, jam pateikiami pasirašyti dokumentai, prieš tai paaiškinama už ką pasirašo.

4.       Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_164605_012“ apačioje, kairiame kampe nurodyta 2022/08/29, kaltinamasis pasirašo dokumentus.

5.       Vaizdo įrašo Nr. „2022_0829_165105_013“ apačioje, kairiame kampe nurodyta 2022/08/29 16:51:05, kaltinamajam pasakoma sėdėti automobilyje ir pranešama, jog jo automobilis išvežtas (b. l. 48-51).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. I. (b. l. 36);

Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Peugeot 206“ (pasirinkti 2001 m.) kaina su PVM buvo 940 Eur (b. l. 37).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija (antro pūtimo metu nustatytas – 3,14 promilių girtumas).

Pats kaltinamasis A. I. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš vairuodamas susitiko su seniai nematytais draugais ir nusprendė išgerti alkoholio. Paaiškino, jog neturėjo minčių vairuoti, tačiau kažkas atsitiko, ko negali paaiškint ir sėdo prie vairo. Patvirtino, kad važiavo būdamas neblaivus, o po 10-15 min. važiavimo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taip pat teisme patvirtino, jog, kai sėdo prie vairo, suprato, kad yra neblaivus. Taip pat pripažino, kad trise (jis su dviem draugais) išgėrė gal du butelius degtinės. Be Kaltininko parodymus, jog vairavo neblaivus patvirtina pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojo pareigūno A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad patruliuodami pastebėjo kaltinamojo automobilį, kuris jiems sukėlė įtarimų, nes manevravo keistai, vingiavo, todėl kaltinamasis buvo sustabdytas, o pajutus iš kaltinamojo burnos stiprų alkoholio kvapą, išgirdus jo nerišlią kalbą, pastebėjus nekoordinuotus jo judesius, suprato, jog A. I. yra akivaizdžiai neblaivus, dėl ko jam patikrino neblaivumą. Pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas2, 83 promilių neblaivumas, o po beveik dvidešimties minučių, antro pūtimu jam nustatytas – 3,15 promilių girtumas. Šie duomenys (neblaivumo požymiai ir etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti be kita ko 2022 m. rugpjūčio 29 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko. Taigi minėti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad pareigūnų automobilį vairavo kaltinamasis, vairavimo metu jis buvo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi.

Iš kaltinamo parodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog A. I. suvokdamas, kad sėdo už automobilio vairo ir vairavo, būdamas neblaivus, bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas V. Š. (kaltinamojo dukros) prašymas su priedais perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nuoširdų gailestį dėl įvykio ir prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką teismas pripažįsta A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi.

Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo vertinimu byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog A. I., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai ir apgailestauja dėl padaryto, teigė, kad supranta šios veikos pavojingumą ir pasekmes bei tai, jog tokiu savo elgesiu įžeidė savo šeimą. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Iš kaltinamojo apklausos teisme matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų dėl savo padarytos nusikalstamos veikos pergyvena. Kaip pirmiau minėta, A. I. neteistas (b. l. 58-59). Jis dirba (b. l. 60-61). 2022 m. spalio 1 d. duomenimis per paskutinius 5 metus kaltinamais du kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, iš kurių abu už KET pažeidimus, baudos apmokėtos (B. l. 62-63). Byloje taip pat pateikta kaltinamojo 2022 m. rugsėjo 13 d. charakteristika iš jo darbovietės AB „V. L.“, kurioje nurodyta, jog kaltinamasis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. šioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog šie darbai susiję su materialine atsakomybe, klientų aptarnavimu, o A. I. yra patikimas ir geras darbuotojas. Jis darbe laikosi priešgaisrinės, darbo saugos taisyklių, yra nekonfliktiškas, pareigingas ir darbštus, su kolektyvu bei klientais bendrauja draugiškai, visada yra atidus ir paslaugus. Nusiskundimų ar priekaištų dėl jo darbo nebuvo, drausminių nuobaudų neturėjo, jis sąžiningai atlieka visus pavestus darbus, o jo darbu bendrovė patenkinta. Teismo vertinimu, visa tai, kas išdėstyta, leidžia pagrįstai manyti, kad A. I. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Žala veika nepadaryta.

Bet, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis ir V. Š. (kaltinamojo dukra) duodami paaiškinimus teisme nurodė, jog pagal savo asmenines savybes V. Š. gali daryti savo tėvui teigiamą įtaką ateityje, nes ji yra kritiško požiūrio į nusižengimus, mėgsta visus paraginti laikytis įstatymų, visada elgiasi atidžiai ir rūpestingai, dėl to turi galimybę savo tėvui daryti teigiamą įtaką. Tą teisme patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad su dukra jo santykiai geri, dažnai susitinka, beveik per kiekvienas išeigines, dėl įvykio kalbėjo su dukra. V. Š. paaiškino, jog su tėčiu apie šią situaciją kalbasi, taip pat kalbėjo apie tai, kokios galėjo būti pasekmės ir kokios yra, daro jam moralinį spaudimą, o tėtis visada klauso jos nuomonės, atsižvelgia, todėl tiki, jog gali būti jam geru pavyzdžiu. Nurodė, kad nepaisant to, jog yra jauno amžiaus, tačiau šeimos nariams pabrėžia, kad visose situacijose turi stengtis elgtis atidžiai, rūpestingai ir laikytis įstatymų, o tam galbūt įtakos turi jos pasirinkta profesija – (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, jog priėmė sprendimą dėl laidavimo, pasitarusi su šeima bei sutarė su tėvu, jog jeigu jis išgers, ji nutrauks laidavimą. Jų santykiai paremti pasitikėjimu. Taip pat teisme nurodė, kad esant kažkokioms progoms, šventėms tėtis išgeria, bet dėl to neturi problemų. Jis visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini) ir labai mėgo šį darbą.

V. Š. darbovietės AAS „B.“ filialo Lietuvoje apibūdinama kaip pareiginga ir atsakinga darbuotoja, gebanti ramiai ir korektiškai išspręsti sudėtingas konfliktines situacijas, iniciatyvi vykdant nurodytus tikslus ir užduotis, komunikabili, greitai įsisavinanti naujoves, pasižymi atsakingu požiūriu į darbą.

Teistumo registro duomenimis V. Š. praeityje neteista, nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. padarė vieną administracinį nusižengimą, už kurį 2021 m. balandžio 28 d. jai paskirtas administracinis nurodymas, paskirtą baudą sumokėjo.

Atsižvelgęs į išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, kad V. Š.

Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. Š. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. I. nutraukti. Įvertinus ne tik anksčiau nurodytas nuteistajam palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo manymu baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam privalo būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, tikslinga skirti dvi baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimą ir nusiklastamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis A. I. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,83 promilių girtumas, vairuota dienos metu, Vilniaus mieste, vienoje iš pagrindinių gatvių, kur eismas intensyvus. Dėl tokių jo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai bei turtui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo aplinkiniai. Taigi akivaizdu, jog A. I. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.  

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, eismo įvykio metu kiti asmenys nenukentėjo, atsakomybės kaltinamasis nevengė, tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi ilgą vairavimo stažą (37 metus), iš esmės visad dirbo (duomenys neskelbtini), už KET reikalavimų pažeidimą baustas du kartu, o tai rodo, kad kaltinamasis iš esmės yra drausmingas vairuotojas, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimą, yra charakterizuojamas teigiamai, darbdavys, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, sutinka jį vėl įdarbinti (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad kaltinamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu — mano, kad ir minimalaus teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas bausmės tikslams pasiekti. Todėl A. I. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, dėl to teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo A. I., nuosavybės teise priklausė jam. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio vertę veikos metu (VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Peugeot 206“ (pasirinkti 2001 m.) kaina su PVM buvo 940 Eur), pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jų vertinimą, nesikartoja ir tik dar kartą pabrėžia, jog veika pavojinga, ji kėlė realią grėsmę eismo saugumui, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga iš kaltinamojo konfiskuoti automobilį, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 291,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 dalis), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Be to kaltinamasis teisme paaiškino, jog jo finansinė padėtis yra sunki.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. I. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 79-80); specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-84) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokurorės Alos Petrenko 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu A. I. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. kovo 6 d. (b. l. 38) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esantis kompaktinis diskas (b. l. 51), su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. I. (A. I.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą A. I. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 6 d.  

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. 

Prokurorės Alos Petrenko 2022 m. rugsėjo 6 d  nutarimu A. I. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. I. paskirtas kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; 3) dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą  – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. I..

 Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. I. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. I. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė