Civilinė byla Nr. 2S-825-924/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07693-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1
3.3.2.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. U. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Guarantee“, akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas”, K. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. J. U. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Nurodė, kad jos nemokumas atsirado dėl vykdytos ūkininkės veiklos, kadangi jos tėvas A. J. yra ūkininkas, todėl ji taip pat iš pradžių registravosi, kaip jaunoji ūkininkė ir nuo 2010 m. spalio 28 d. oficialiai tapo ūkininke. Kadangi savo bazės ūkininkavimo veiklai pareiškėja neturėjo, tai visą veiklą vykdė kartu su tėvu. Iš esmės pareiškėjos, kaip ūkininkės veikla, buvo dalis tėvo ūkio veiklos. Tėvas priimdavo didelę dalį sprendimų, ką pirkti, kur investuoti, ką sėti, kur ir kam parduoti. Kadangi iš ūkio veiklos pajamos labai svyruodavo, pareiškėja nuo pat 2010 metų papildomai dirbo įvairiose kompanijose. Nuo 2016 metų ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) biuro administratore - marketingo vadybininke. Darbinės veiklos buvo daug, todėl visus ūkininkavo reikalus pareiškėja derino su tėvu - kartu pirkdavo sėklą, trąšas, techniką, nuomodavo žemę. Kadangi ūkininko veikla reikalauja daug piniginių lėšų, didžioji dalis technikos buvo perkama per paskolas, o už trąšų, sėklos įsigijimus buvo atsiskaitoma su tiekėjais per mokėjimo atidėjimus. Ūkio pajamos labai priklausydavo nuo oro sąlygų, kol nebuvo sausrų, kitų stichinių nelaimių, tiek pareiškėjos, tiek jos tėvo ūkiai laikėsi gana neblogai. Gaunamų pajamų užtekdavo atsiskaityti su kreditoriais, bankais, kitais tiekėjais. Tačiau 2017 metais siautė liūtys - derlius supuvo, arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą investicijų. Pradėjo kauptis skolos, tiek pareiškėja, tiek jos tėvas vėlavo mokėti bankams, tiekėjams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kitiems kreditoriams. Pareiškėja bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasi, kad 2018 metai bus geresni. Tačiau 2018 metais siautė sausra (šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius vėl buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su tiekėjais, bankais net už ankstesnių metų skolas, jau nekalbant apie 2018 metų įsipareigojimus. 2018 metais visų skolų grąžinimo pareikalavo UAB „Agrokoncernas“, prisidėjo bankai, VMI, atsirado išieškojimai pas antstolius, kurie areštavo visas sąskaitas. Tiek pareiškėjos, tiek jos tėvo ūkiai buvo paralyžiuoti - nei kuro, nei trąšų, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti. Todėl ūkio veikla visiškai sustojo, o skolos niekur nedingo, susikaupė nemokėtos palūkanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat auga. Pareiškėja nusprendė ūkininkavimo veiklą nutraukti, nes nebėra jokių vilčių šią veiklą paversti pelninga, tačiau skolos niekur nedingo. Atsiradusių skolų pareiškėja niekaip neišgalės išmokėti iš šiai dienai gaunamo darbo užmokesčio, nes skolos didelės, ūkininko veiklai reikalingos nemažos investicijos. Pareiškėjai reikia mokėti už nuomojamą būstą, būsto komunalinius mokesčius, kurą, maistą, dengti kitas pragyvenimui reikalingas išlaidas, todėl pareiškėja nėra pajėgi mokėti susidariusių skolų, kurios šiai dienai siekia 803 071,72 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos įsiskolinimų dydį bei turtinę, finansinę padėtį, akivaizdu, kad pareiškėjos mokumui atkurti šiuo atveju vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas.
2. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad kreditorės nuomone, pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis nėra galima konstatuoti pareiškėjos nemokumo, o remiantis turima informacija, pareiškėja galimai slepia savo pajamas bei sudarė nebūtinus sandorius, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 1 dalimi bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos pareiškime pateikta informacija apie jos įsipareigojimus kreditoriams yra netiksli ir neaiški. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsiskolinimų, bet dėl to, kad nori jog būtų nurašytos labai didelės jos skolos. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas būtų nenaudingas kreditoriams, pažeistų jų teises, o naudą duotų tik pačiai pareiškėjai, nes jos skolos minimaliomis pastangomis būtų nurašytos, kas neatitinka FABĮ tikslo.
4. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nurodydama, jog 2017 metai buvo prasti, nes siautė liūtys ir dėl to atsirado nemokumo priežastys, jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes į bylą nepateikė. Atstovo nuomone, iš į bylą pateiktų pareiškėjos finansinių ataskaitų-balansų matosi, kad pareiškėja turėjo ir apie 46 000,00 Eur grynojo pelno. Turėdama pelno galėjo atsiskaityti su kreditoriais, turint tokį balansą galima buvo gauti kreditus. Tačiau pareiškėja savo įsipareigojimų nevykdė, su kreditoriais neatsiskaitė ir 2017 metais gruodžio mėnesį kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl 30 000,00 Eur sumos. Kadangi 2017 metais derliaus nebuvo, dar nesulaukusi 2018 metų derliaus, 2018 metais balandžio mėnesį kreipėsi UAB „Agrochema“ dėl 30 000,00 kredito. Atstovo nuomone, pareiškėja dengė tik tuos įsiskolinimus, kuriuos pati norėjo dengti. Matydama, kad įsipareigojimų įvykdyti negalės, toliau didindama skolas ėmė paskolas. 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja ir UAB „SME Finance“ sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėjai buvo suteiktas 60 000,00 Eur kreditas. Žinodama, kad tikrai jau nepajėgs atsiskaityti dar sudaro sandorius, kuriais perima savo tėvo skolas. Visos bylos aplinkybės parodo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, sudarinėjo sandorius, kurie didino jos įsiskolinimą, nereikalavo iš savo debitoriaus grąžinti skolą, nutraukė atsiskaitymus su kreditoriais. Įvertinus bylos aplinkybes laikytina, kad pareiškėja buvo nesąžininga, nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, todėl jos pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjos elgesys, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumą, toliau sąmoningai ir reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus laikytinas pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu. Pareiškėja savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdama naujas prievoles, bet ir nevykdydama senųjų, pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė savo tikrosios finansinės padėties. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjos elgesys, laikant save nemokia, bet vis tiek prisiimant ypač didelius įsipareigojimus, laiduojant už trečiuosius asmenis bei nei kiek savanoriškai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat, nuo teismo ir kreditorių slepiant dalį informacijos apie tikrąsias savo pajamas bei turtą, laikytinas akivaizdžiu pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu, kuo remiantis teismas turėtų atsisakyti kelti pareiškėjai bankroto bylą ir pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.
6. Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos A. J. U. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėja yra skolinga kreditoriams 803 071,72 Eur sumą, t. y. didesnę sumą, nei 25 MMA. Pareiškėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas yra areštuotas, pareiškėjos patikslintais duomenimis jai priklausančio turto vertė sudaro 325 972,74 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos 2016-2018 metais buvo 1 789,16 Eur, 2019 metais 1 889,15 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, o 2020 metais 1 935,06 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, pareiškėjos skolos sudaro 803 071,72 Eur. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti turimus kreditorinius įsipareigojimus. Nurodė, jog net ir skirdama visas gaunamas pajamas, šiuo metu turimus įsipareigojimus galėtų įvykdyti per 55 metus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo būklę.
9. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja savo pareiškime teismui nurodė, kad jos nemokumas atsirado dėl vykdytos ūkininko veiklos – 2017 metais siautė liūtys, derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą investicijų. Tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 metų paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius nėra pažymėtos varnelės ties prašymu skirti kompensacinę išmoką už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus. Taip pat nors pareiškėja ir nurodė, kad 2017 metais derlius supuvo, o 2018 metais ir 2019 metais siautė sausra, tačiau neprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad jai būtų išmokėta/skirta kompensacinė išmoka už žuvusius žemės ūkio augalus. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog toks pareiškėjos elgesys, kai patyrus nuostolius dėl prasto derliaus, esant galimybei gauti kompensacinę išmoką, jos neprašoma, laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, kadangi ji gavusi kompensaciją už žuvusius pasėlius, galėjo dengti turimus įsiskolinimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos teigimu 2017-2019 metais dėl liūčių ir sausros ji derliaus negavo iš vis, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikia. Taip pat išlieka abejonės ar tikrai dalis derliaus nebuvo nuimta, ar derliaus nebuvo leista nuimti kitiems asmenims, iš ko pareiškėja galėjo turėti pajamų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo bei apie gautas pajamas duomenis nuslėpė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. spalio 18 d. tapo ūkininke, jai išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas. Pareiškėja 2016 m. liepos 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad ji dirba biuro administratore-marketingo specialiste, gaunamas darbo užmokestis nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 935,06 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja sąskaitos, į kurią jai pervedamas užmokestis, išrašo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad užmokestis pervedamas į jos senelės sąskaitą, jog antstoliai negalėtų jos gaunamų pajamų nurašyti pagal išduotus vykdomuosius raštus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, apie pareiškėjos nesąžiningą elgesį tiek kreditorių atžvilgiu, tiek nesąžiningą elgesį teismui neteikiant visų duomenų apie gaunamas pajamas. Atkreipė dėmesį, jog išlieka abejonės, ar pareiškėja į nurodytą sąskaitą negauna ir kitų pajamų, kad ir už vykdomą individualia veiklą (sodybos, suknelių nuoma ar kt.).
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ pateikė į bylą duomenis iš socialinio tinklo Facebook, kuriame skelbiama apie (duomenys neskelbtini), esančios sodybos su pirtimi nuomą. Taip pat pateikė duomenis, kad viešoje paieškoje patikrinus (duomenys neskelbtini) pavadinimą nustatyta, kad tai yra suknelių nuomos paslaugas teikianti įvaizdžio studija Kaune, kurios kontaktinis asmuo, galintis suteikti nuomos paslaugas yra „(duomenys neskelbtini) “. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad pajamų iš papildomos individualios veiklos negauna, suinteresuoto asmens UAB „EDS Guarantee“ pateiktų įrodymų nepaneigė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo nurodant savo tikrąją turtinę padėtį.
12. Teismas iš į bylą pateiktų pareiškėjos dokumentų nustatė, kad pareiškėja nuo 2017 metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui padavimo (2020 m. gegužės 13 d.) kreditoriams asmeniškai nėra nieko atsiskaičiusi, išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka, antstoliams atliekant išskaitymus, nors iš į bylą pateiktų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad pareiškėja pajamas gavo. Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. birželio 5 d., 2018 m. birželio 5 d., 2019 m. gegužės 14 d. teikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. 2017 metais pareiškėjai buvo pervesta į banko sąskaitą – 13 846,56 Eur, 2018 metais – 8 587,36 Eur, 2019 metais 17 806,80 Eur, tačiau jokia dalis turimiems įsiskolinimams nebuvo panaudota. Teismas vertino, kad toks pareiškėjos elgesys parodo, jog ji vengė dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį.
13. Teismas įvertinęs pareiškėjos į bylą pateiktus savo kaip ūkininkės finansinės ataskaitos balansus sprendė, jog pareiškėja iš gauto pelno yra pajėgi turimus laukus apsėti pati, tačiau ir toliau sudarinėja sandorius didindama savo turimus kreditorinius įsipareigojimus. 2018 metais yra patiriamas 25 591 Eur nuostolis, tačiau ir tolimesnis pareiškėjos elgesys rodo, kad skoliniai įsipareigojimai buvo didinami, manant, kad įsipareigojimus pavyks vykdyti, pareiškėjos teigimu, tikintis kiekvienais metais vis geresnio derliaus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos parodymai prieštaringi, vienu atveju ji nurodo, kad dėl liūčių ir sausros tris metus iš eilės prarado derlių, negavo pajamų, kitu atveju nurodo, kad ėmė paskolas, nes tikėjosi gauti pajamų ir su kreditoriais atsiskaityti.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjos banko sąskaitų, esančių Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje matyti, kad jose nuolat vyksta pinigų judėjimas, tačiau nėra visiškai aišku, kokiu pagrindu pinigai į sąskaitą įplaukia, kam atliekami mokėjimai. Pažymėjo ir tai, kad įplaukus didesnei sumai pinigų, tą pačią dieną atliekami keli (netgi iki 10 kartų) pinigų paėmimai/pervedimai, kur tie pinigai panaudojami nėra aišku. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiskaitymui su tiekėjais, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, paaiškinti, kodėl su tiekėjais nebuvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais, negalėjo.
15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog skolininkų neturi, tačiau teismui įpareigojus pareiškėją pateikti į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius jos finansinę būklę, pareiškėja pateikė teismui 2017 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija AJUO Nr. 2/2017, kuri patvirtina, kad pareiškėja savo tėvui ūkininkui A. J. pardavė prekių už 53 721, 10 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo už parduotas prekes atsiskaityta nėra. Taip pat į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėja, blogėjant jos finansinei būklei ir didėjant kreditoriniams įsipareigojimams, dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, siekė šį įsiskolinimą atgauti ir taip mažinti savo turimus kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ją ir jos tėvą siejo geri draugiški santykiai. Jų ūkininkų veikla vyko lygiagrečiai, tėvas priimdavo sprendimus ir dėl jos ūkinės veiklos. Laidavimo sutartys buvo sudarinėjamos vienas kito atžvilgiu ne vieną kartą, laiduoti buvo priversti kreditorių, nes kitaip jie nesutiko su jais bendradarbiauti ir leisti dirbti. Teismas vertino, kad pareiškėjos elgesys, turint didelius sutartinius įsipareigojimus savo kreditorių atžvilgiu, laiduoti už tėvą ir prisiimti jo įsipareigojimus, kurių terminai yra labai trumpi, lyginant su prievolės dydžiu, laikytinas nesąžiningu.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2017-2018 metais turėdama ir taip didelius finansinius įsipareigojimus, kaip ji pati pripažįsta, būdama jau nemoki, toliau sąmoningai prisiiminėjo papildomas dideles ir net nebūtinas finansines prievoles. 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėja, kaip laiduotoja, su pačiu UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė išduotą vekselio davėjo ūkininko A. J. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 250 000,00 Eur sumai, kuriuo nurodyta suma laidavo už A. J. tinkamą prievolių įvykdymą. 2018 m. birželio 1 d. pasirašė paskolos sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kurią pasiskolino 60 000 Eur sumą 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. 60 000 Eur paskolą pareiškėja įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei įsipareigojo mokėti net 36 procentų dydžio metines palūkanas. 2020 m. kovo 13 d. sudarė Trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pareiškėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė net 102 024,70 Eur dydžio A. J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieš kreditorių UAB „Nova Rent“. Pareiškėja kreditoriams pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė 2020 m. kovo 20 d. Darytina išvada, kad žinodama tikrąją finansinę padėti, turint ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, likus 7 d. iki pranešimų kreditoriams išsiuntimo, prisiima naujus didelius kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Nova Rent“. Tokį pareiškėjos elgesį, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumą, toliau sąmoningai ir reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus bei, jau žinodama apie planuojamą kelti bankroto bylą, tikslingai prisiėmė trečiojo asmens (artimo giminaičio - pareiškėjos tėvo) finansinius įsipareigojimus mainais negaudama jokios finansinės naudos, teismas laikė pareiškėjos nesąžiningumu kreditorių atžvilgiu CK 6.67 straipsnio prasme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėja A. J. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį ir pareiškėjos A. J. U. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai pareiškėjos elgesį dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus gavimo nesikreipimo vertino kaip nesąžiningą, kadangi pareiškėja teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie galimybę dėl prasto derliaus gauti kompensacines išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ji nežinojo. Apie tokią galimybę ji sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl objektyviai neturėjo galimybės teikti prašymo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus gavimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos veiksmus dėl kompensacinės išmokos nepagrįstai vertino esant priežastiniame ryšyje dėl nemokumo atsiradimo. Priešingai nei nustatė teismas, pareiškėjos nesikreipimas dėl kompensacinės išmokos gavimo galėtų būti laikytinas neapdairiu ar neapgalvotu elgesiu. Tuo tarpu kompensacinės išmokos negavimas nesąlygojo pareiškėjos nemokumo. Jeigu pareiškėja ir būtų kreipusis dėl kompensacinės išmokos gavimo, tai dar nereiškia, kad ji ją būtų gavusi.
1.3. Priešingai teismo išvadoms, pareiškėja teismui niekuomet nenurodė aplinkybių, jog ji negavo derliaus 2017 - 2018 metais. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu pareiškėja laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 2017, 2018 metais derlius buvo prastas, o nenuėmė derliaus tik 2019 metais. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai iškreipė pareiškėjos parodymus bei padarė įrodymais nepagrįstas išvadas.
1.4. Teismas be pagrindo pareiškėjos elgesį vertino nerūpestingu požiūriu į vykdytą veiklą. 2019 metai ūkiui buvo itin blogi, derlius buvo toks menkas, kad neapsimokėjo jo nuimti. Pasėlių nuėmimo išlaidos būtų viršiję galėtas gauti pajamas už derlių. Todėl nebūtų buvę protinga pirkti kurą, kurio išlaidos nebūtų atsipirkę. Pasakytina ir tai, kad pareiškėja ne vienam ūkininkui siūlė parduoti nenuimtą derlių, tačiau visi ūkininkai pasiskaičiavę išlaidas ir galimą gauti naudą, atsisakė pirkti nenuimto derliaus, taip patvirtindami pareiškėjos skaičiavimus, kad derliaus nuėmimas neatpirktų jo sąnaudų. Be to, kreditoriai teigdami, kad nėra įrodymų, jog pareiškėja nenuėmė derliaus, turėjo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai pareiškėjai perkėlė pareigą įrodyti aplinkybes, kad ji nenuėmė derliaus.
1.5. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepateikė visų duomenų apie savo gaunamas pajamas apeliuojant į tai, kad byloje nėra duomenų kur yra pervedamas likęs po privalomųjų atskaitymų pagal antstolių patvarkymus pareiškėjos darbo užmokestis, bei nepateikė duomenų, kad pareiškėja gauna pajamų iš individualios veiklos (pirties ir sodybos nuomos). Teismas padarydamas paminėtą išvadą visiškai nevertino pareiškėjos į bylą pateiktų įrodymų (UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, VMI prie FM deklaracijų), nei pareiškėjos paaiškinimų, o išvadas padarė remdamasis tik kreditorių prielaidomis dėl neva tai galimai pareiškėjos gaunamų pajamų, kurių egzistavimo kreditoriai neįrodė. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei pareiškėjos teisė į teisingą teismą. Duomenų apie pajamas iš pirties ir suknelių nuomos pasakytina, kad kaip pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu, šių veiklų nevykdo ir pajamų jokių negauna, todėl neturi galimybės pateikti duomenų apie negaunamas pajamas.
1.6. Priešingai nei nustatė teismas, paskolos iš AB „Linas Agro“ pareiškėja nėra paėmusi. Kreditorius AB „Linas Agro“ pareiškėjai davė prekių ūkio veiklai vykdyti, už kurias ji liko skolinga, bet jokios paskolos nesuteikė. Visos pareiškėjos paskolos iš AB „Šiaulių bankas“, AS „Citadele bankas“, UAB „SME Finance“, UAB EDS GUARANTEE buvo paimtos technikai pirkti ar skoloms už ją perfinansuoti. Tiek paskolas refinansavo, tiek prekes pareiškėja ėmė tikėdama, kad pavyks užauginti gerą derlių ir jį pardavus galės pasivyti su mokėjimais kreditoriams.
1.7. Nepagrįsti teismo argumentai, jog nėra duomenų, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų buvo atsiskaitoma su kreditoriais. Priešingai nei nustatė teismas, tiek ūkio pajamos, tiek dalis pareiškėjos asmeninių lėšų buvo panaudotos ūkio veiklai vykdyti. Dalis atsiskaitymų buvo daroma pavedimais, o dalis buvo apmokama grynais pinigais. Pavyzdžiui įvairias technikos dalis pareiškėja pirkdavo iš fizinių asmenų, kurie jai neišrašydavo sąskaitų ir pinigų priėmimo kvitų, todėl pinigus nuimdavo iš sąskaitų ir apmokėdavo pirkinius, o dokumentų negaudavo.
1.8. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, teismas nekėlė abejonių dėl lėšų panaudojimo, tokiu būdu pareiškėjai buvo užkirsta galimybė ne tik pateikti išsamius paaiškinimus dėl kylančių klausimų, bet ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi nagrinėjant bylą nebuvo keliami klausimai dėl apmokėtų ūkio sąskaitų ar skolų, kurių pareiškimo pateikimo dienai nebuvo, todėl pareiškėja nemanė, kad turi pateikti visas savo apmokėtas sąskaitas, dėl ko realizuodama savo teises, dalį sąskaitų pateikia tik apeliacinės instancijos teisme, nes neturėjo galimybės jų pateikti anksčiau. Tuo tarpu iš pareiškėjos ūkio ir asmeninių lėšų buvo padengta nemaža dalis įsiskolinimų bei padaryta pirkinių: AB Šiaulių banko paskolos buvo padengta apie 134 000 Eur (paskolos suma 224 000 Eur, skolos likutis 2020 m. sausio 9 d. dienai 89 631,74 Eur), įsigyjant iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ techniką sumokėjau apie 43 000 Eur ir t.t. Aplinkybes, kad buvo dengiami pirkiniai ir skolos patvirtina ir byloje esantys gaunamų sąskaitų registrai, iš kurių matyti kokios buvo gautos sąskaitos ir, kad pareiškimo dienai skolų už jas jau nebuvo. Teismas neišsiaiškinęs visų aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja vengė dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį.
1.9. Teismas nepagrįstai laikė pareiškėjos elgesį laiduojant už tėvo įsipareigojimus bei parduodant jam grūdus nesąžiningu. Vykdant veiklą tėvas laiduodavo už pareiškėjos sandorius, o ji laiduodavo už jo sandorius. Per visą ūkininkavimo laikotarpį jeigu pareiškėja arba tėvas vėluodavo atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai niekuomet nesiėmė priverstinių išieškojimų iš laiduotojo. Todėl laiduodama už tėvą UAB „Agrokoncernas“ naudai pareiškėja iš tiesų nesuvokė, kad laiduodama už tėvą A. J. gali pakenkti savo mokumui, nes ir tuomet UAB „Agrokoncernas“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių išieškojimų nei prieš tėvą, nei prieš pareiškėją ir tai yra tik formalumas.
1.10. Dėl laidavimo UAB „Nova Rent“ pasakytina, kad laidavimas buvo pasirašytas 2019 m. pradžioje, t.y. dar tuomet kai pareiškėja nesitikėjo, jog negalės atsiskaityti su kreditoriais. Laidavo dėl to, kad išieškant iš pareiškėjos skolas UAB „Nova Rent“ buvo nupirkusi iš pareiškėjos jos turėtą galingą ūkio techniką du traktorius ir kombainą), kurią A. J. buvo išsinuomojęs iš UAB „Nova Rent“ ir kurią pareiškėjai A. J. leido neatlygintinai naudoti jos ūkio reikmėms, kurios akivaizdu, kad pardavus priverstine tvarka ji neturėjo, o tinkamai prižiūrėti pasėlius bei nuimti derlių pareiškėjai jos reikėjo ir kurios ji neturėjo (dalis pareiškėjos turėtos technikos nebuvo pajėgi ar nebuvo tam skirta). Todėl teismo argumentai, kad UAB „Nova Rent“ skola buvo prisiimta manais negaunant jokios finansinės naudos yra nepagrįsti, nes buvo tikėtasi gauti naudos. Tuo tarpu naudos pareiškėja negavo dėl to, kad 2019 m. neteko nuimti derliaus ir iš rudens neapdirbo žemės. Pareiškėjos teigimu, laidavimo sandoriai nebuvo jos nemokumo priežastis, todėl teismas nepagrįstai sudarytus laidavimo sandorius vertina kaip pareiškėjos nesąžiningą elgesį užkertantį kelią bankrutuoti.
1.11. Vertinant laidavimo sandorius, teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoriai atsirado pareiškėjai ir jos tėvo ūkiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekiant kokių nors nesąžiningų veiksmų išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais. Tokie santykiai yra susiklostę dar nuo ūkininkavimo 2010 metais pradžios ir jie nebuvo atnešę jokių nuostolių.
1.12. Teismas vertindamas laidavimo sandorius ir A. J. skolą už grūdus, nepagrįstai nevertino tai, kad A. J. skola yra išieškoma iš jo bankroto byloje, o padengus dalį skolų pagal laidavimą, pareiškėja įgys regreso teisę į A. J. ir L. J., ir iš jų gauti pinigai bus panaudoti pareiškėjos kreditoriniams reikalavimams dengti.
1.13. Dėl teismo nurodytų argumentų, kad pateikiant pareiškimą pareiškėja nenurodė, jog turi debitorių A. J. pasakytina, kad pareiškime jo skolininku nenurodė per klaidą, vėliau apsižiūrėjus, kad jis nebuvo nurodytas, pateikė tai patvirtinančius duomenis ir nieko nenuslėpė. Skolos A. J. neginčija ir žada padengti. Be to pareiškėja yra jo kreditorių sąraše ir skola atitinkamai bus padengta iš jo turimo turto. Tarp pareiškėjos ir tėvo buvo sudarytas atlygintinis sandoris, todėl teismas nepagrįstai laikė šį sandorį nesąžiningu.
18. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės A. J. U. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti iš pareiškėjos A. J. U. suinteresuoto asmens UAB „EDS Guarantee“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pareiškėja neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, nulėmusių jos nemokumą. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde teigia, jog jos nemokumą sukėlė 2017-2018 metais buvęs prastas derlius: 2017 m. siautė liūtys, o 2018 m. - sausra, tačiau, kaip pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, tokių savo teiginių niekaip nepagrindė. Pažymėtina, kad šalies mastu skelbiama ekstremali situacija dėl liūčių ar sausros pati savaime neįrodo, jog tam tikro ūkininko pasėliai tam tikroje konkrečioje vietoje nukentėjo. Remiantis Civilinės saugos įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. valstybės lygio ekstremali situacija skelbiama tuomet, kai padariniai yra išplitę daugiau nei trijose savivaldybėse arba trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Tai yra, paskelbus ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu atitinkami reiškiniai (sausra ar liūtys) ir jų sukelti padariniai gali būti ne visose savivaldybėse, o tik tam tikrose. Todėl vien Pareiškėjos teiginys, kad Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija neįrodo, kad jos derlius nukentėjo ir būtent dėl to pareiškėja patyrė nuostolių, o ne dėl neatsakingo ir nesąžiningo elgesio.
18.2. Tuo atveju, jei pareiškėja iš tiesų būtų patyrusi žalos dėl tokios ekstremalios situacijos (sausros ar liūties), pareiškėja turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės paramos gavimo, kuria nors daliniai būtų galėjusi kompensuoti nuostolius ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tai, kad pareiškėja tokios paramos nesikreipė, leidžia spręsti, kad arba pareiškėja iš tiesų nepatyrė nuostolių dėl tokių orų sukeltų ekstremalių situacijų, arba pareiškėja elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai nesikreipdama paramos, neatsižvelgė į kreditorių interesus ir nedėjo pakankamų pastangų savo prievolėms vykdyti, t. y. savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie savo nemokumo.
18.3. Pareiškėja patvirtino slepianti gaunamas pajamas, atlyginimą pervesdama į močiutės sąskaitą. Kreditoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokią aplinkybę vertino kaip paneigiančią pareiškėjos sąžiningumą.
18.4. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad neva atlyginimą perveda į močiutės sąskaitą dėl to, kad antstoliai nenurašytų visiškai viso atlyginimo ir jai neliktų jokios dalies pragyvenimui, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės ir galiojančių teisės aktų. Priešingai pareiškėjos teiginiams, antstolis negali nurašyti absoliučiai viso skolininko atlyginimo - jei taip nutiktų, skolininkas turi teisę teikti prašymą antstoliui leisti jam naudotis šiomis lėšomis, skųsti antstolio veiksmus (CPK 736 str.).
18.5. Pareiškėja, deklaruodama 2019 m. pajamas, deklaracijoje nurodė gavusi 0,00 Eur pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tačiau 2019 m. pareiškėja taip pat deklaravo už pasėlius gavusi 17 682,28 Eur paramos, t. y. daugiausiai per visus trejus metus (2017-2019 m.). Kaip matyti iš pateiktų duomenų apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, pareiškėja 2019 m. deklaravo 40,16 ha žieminių rapsų, 50,81 ha vasarinių miežių, 37,99 ha žieminių kviečių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja deklaravo tikrai nemažą pasėlių plotą ir už juos gavo išmokas, kreditorius pažymėjo, jog labai tikėtina, kad pareiškėja gavo pajamų pardavusi šias kultūras, tačiau nuslėpė gautas pajamas.
18.6. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad nenuėmė derliaus iš viso, nes jis buvo prastas. Taip pat pažymi, jog siūlė keliems ūkininkams nuimti šį derlių, tačiau niekas nesusidomėjo. Pabrėžtina, kad pareiškėja tokiems teiginiams, jog derlius buvo prastas, jog buvo pasiūlyta kitiems ūkininkams pirkti šį derlių (ir nusiimti patiems) nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, o jos teiginiai apie siūlymą parduoti kitiems ūkininkams atsirado tik tuomet, kai kreditoriai išreiškė nepritarimą tokiam neatsakingam pareiškėjos elgesiui.
18.7. Pagal pačios pareiškėjos pateiktą informaciją, pareiškėja jau 2017-2018 m. susidūrusi su mokumo problemomis, ne bandė padengti susikaupusias skolas ar kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau toliau sudarinėjo jos mokumą mažinančius sandorius. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji buvo laidavusi už tėvo A. J. įsipareigojimus UAB „Nova Rent“, todėl ir perėmė įsipareigojimus 2020 m. kovo 13 d. skolos perkėlimo sutartimi, tačiau, pažymėtina, kad jokios laidavimo sutarties pareiškėja teismui ir kreditoriams nepateikė, o toks skolos perėmimas likus savaitei iki pranešimų apie bankroto bylos kėlimą išsiuntimo tikrai negali būti laikomas sąžiningu pareiškėjos elgesiu.
18.8. Nepagrįsti yra ir pareiškėjos argumentai, kad ji nesupratusi laidavimo paskirties ir pasirašinėjusi dokumentus, nes jai taip liepė kreditoriai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra išsilavinęs asmuo, vykdęs verslą (ir ne vieną), todėl neabejotina, kad turėjo suprasti ne tik laidavimo paskirtį, tačiau ir galimas laidavimo sutarčių pasirašymo pasekmes.
19. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos A. J.-U. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareiškėja buvo pakankamai pasyvi ir į bylą teikė tik tuos įrodymus, kurių reikalavo kreditoriai. Tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodo, jog nemokumą sąlygojo nepalankios oro sąlygos, kurios lėmė prastą derlių 2017, 2018 ir 2019 metais. Byloje buvo pateiktos pareiškėjos 2017 m. ir 2018 m. ūkininkavimo veiklos finansinės ataskaitos, tačiau nepateiktos 2019 m. ūkininkavimo veiklos finansinės ataskaitos. Pareiškėja teigia, kad dėl itin nepalankių oro sąlygų derlius liko nenuimtas, o finansinių ataskaitų nesudarė dėl to, kad neišmano, kaip tai padaryti. Taigi teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad: (i) egzistavo nepalankios oro sąlygos būtent turėjusios įtakos pareiškėjos veiklai/ūkiui; (ii) kad derlius buvo toks menkas, jog jo neapsimokėjo nuimti ir dėl to jis buvo nenuimtas; ir (iii) koks buvo 2019 m. ūkininkavimo veiklos finansinis rezultatas.
19.2. Pareiškėja nepateikė teismui išrašo iš banko sąskaitos, į kurią pervedamas jos atlyginimas ir kitos pajamos, argumentuodama tuo, kad lėšos pervedamos ne į jos sąskaitą. Pareiškėja argumentavo, jog taip buvo daroma tam, kad antstoliai neteisėtai neišieškotų iš jos lėšų, tame tarpe ir lėšų, būtinų pragyvenimui. Pareiškėjos teiginiai, kad poreikis pajamas pervesti į kito asmens sąskaitą atsirado dėl to, kad antstoliai neatlaisvina liekančio pinigų likučio nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėja nepateikė ir jokių įrodymų, kad kreipėsi į antstolius su prašymu nustatyti lėšų sumą, būtiną pragyvenimui.
19.3. Pareiškėja teigė, jog turėdama pilnai įrengtą ir nuomai skirtą sodybą, reklamuodama jog ji gali būti išnuomotą, jos nenuomojo, nes besidomintys buvo tik jauno amžiaus asmenys. Pirma, mažai tikėtina, kad per visą laikotarpį pareiškėja negalėjo išnuomoti sodybos ir gauti nuomos pajamų. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar tikrai pareiškėja į kito asmens sąskaitą negalėjo gauti ir nuomos pajamas. Antra, jei nuomos verslas taip nesisekė, kodėl pareiškėja nesiėmė priemonių realizuoti nepaklausią sodybą ir atsiskaityti su kreditoriais. Trečia, pareiškėja, teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apskritai nutylėjo apie sodybos egzistavimą.
19.4. Nepaisant paralyžiuotos ūkio veiklos nuo 2018 m. rudens, iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog 2019 m. ji ūkininkavimo veiklą tęsė, tačiau 2019 m. derlius pažuvo. Ir tik 2020 m. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjos teiginius, kad jis vis tikėjosi atsiskaityti su kreditoriais, net ir po to, kai ūkio veikla buvo paralyžiuota, po kelių iš eilės nesėkmingų ūkininkavimo metų, reiktų vertinti kritiškai. Taip pat reiktų vertinti kritiškai ir pareiškėjos veiksmus iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
19.5. 2020 m. kovo 13 d. pareiškėja sudarė Trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pareiškėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė net 102 024,70 Eur dydžio A. J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieš kreditorių UAB „Nova rent“. Pareiškėja teigia, kad tokiais savo veiksmais ji siekė išvengti įsiskolinimo padidinimo, kuris būtų galėjęs kilti iš laidavimo santykių. Vis dėlto, pirma, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie laidavimą. Antra, nesuprantama, kaip laidavimas, kaip solidari prievolė, galėjo didinti įsiskolinimą lyginant su asmenine skola pagal skolos perkėlimo sutartį. Trečia, pareiškėja teigia, kad dar 2019 m. pradžioje ji pardavė turėtą galingą techniką (du traktorius ir kombainą) siekiant padengti iš pareiškėjos išieškomą įsiskolinimą.
19.6. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusio nemokumo ir nesąžiningo elgesio. Suinteresuotas asmuo su tuo nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, kad jos grynosios pajamos (pelnas) per metus, esant geram derliui, galėtų sudaryti apie 40 000 Eur. Taigi dar 2015 m. pareiškėjos įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas suėjęs, sudarė daugiau, nei vienerių metų pelnas. Pagal Pareiškėjos 2020-10-19 teismui pateiktus duomenis matyti, kad dar 2018 m. kreditoriai pradėjo intensyviai išieškoti skolas iš pareiškėjos, kreipiantis su vykdomaisiais dokumentais į antstolius. Taigi pareiškėja 2019 m. neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad kreditoriais atidės prievolės įvykdymo terminus.
19.7. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad prisiimdama įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis ji negalvojo, kad pagrindinės prievolės nebus nevykdomos, ir jai asmeniškai nereikės vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Gal ir būtų galima daryti prielaidą, kad pareiškėja sąžiningai klydo ar nepakankamai apdairiai vertino prisiimamų įsipareigojimų pasekmes, tačiau vėlesni jos veiksmai - prievolių kreditoriams nevykdymas, suinteresuoto asmens nuomone, patvirtina, kad pareiškėja prievolių net neketino vykdyti, kas patvirtina jos nesąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu.
20. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos A. J. U. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pareiškėja nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada dėl jos nesąžiningumo, kadangi nesikreipė kompensacijai gauti, nes apie tokią galimybę sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, neturėjo galimybės teikti paraiškos, ja būtų pasinaudojusi, tačiau kreipimosi procedūra nėra tokia paprasta, būtų tekę įrodinėti žalą. Tokie teiginiai dėl nežinojimo ir neturėjimo galimybės pasinaudoti kompensavimo procedūromis visų pirma nėra pagrįsti vien tuo, kad pareiškėja yra pakankamai informuota ir sumani pasinaudoti ES paramomis, parengti verslo planus, užpildyti paraiškas ir gauti kelių šimtų tūkstančių eurų dydžio paramas bei didžiulius banko kreditus, dėl ko tikrai turėjo galimybes pasinaudoti teikiamomis kompensacijomis už žuvusius pasėlius. Šiuo atveju akivaizdu ir tai, kad pareiškėja dėl kompensacijų nesikreipė dėl to, jog ji jokios žalos nepatyrė, nes jai atkakliai teigiant jog pasėliai žuvo, derlius buvo menkas ir t.t. - tai paneigia jos pačios pasėlių ir pajamų deklaracijos apie nuimtą derlių, gautą ir parduotą produkciją.
20.2. Pareiškėja teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jos teiginių apie negautą derlių, tačiau toks pareiškėjos argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes byloje pareiškėja pati pateikė buhalterinius duomenis kiek ir kokios žemės ūkio produkcijos užaugino, kam pardavė. Savo paaiškinimuose pareiškėja atsakydama į AB „Linas Agro“ atstovo klausimus taip pat nurodė, kokie iš vieno hektaro gaunami produkcijos ir pajamų kiekiai yra adekvatūs jos dirbamam žemės plotui, kokie buvo derliaus lūkesčiai, kas laikytina geru derliumi (anot pareiškėjos 4-6 tonos derliaus iš 1 ha), o jos pateikti dokumentai patvirtino, kad toks derlius ir buvo gautas. Tokiu būdu pareiškėjos teiginiams prieštaraujant jos pačios pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose esantiems duomenims, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas padarė klaidingas ar nepagrįstas išvadas.
20.3. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja savarankiškai nedengė įsiskolinimų, nes ji grynais apmokėdavo daug išlaidų technikos remontui, taip pat dengė įsipareigojimus bankams. Toks skundo teiginys yra nepagrįstas, nes byloje pati pareiškėja nurodė savo iniciatyva skolų kreditoriams nedengusi, o byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog lėšos buvo nuolat gryninamos, tačiau jų nėra pateiktų jokių jų panaudojimo įrodymų. Vertinant pareiškėjos teiginius dėl įsipareigojimų bankams dengimo, tokie jos veiksmai taip pat negali būti laikomi sąžiningais, nes dengiant įsiskolinimus kiekvienas skolininkas privalo įsiskolinimus dengi visiems kreditoriams proporcingai, draudžiama teikti pirmumą vieniems kreditoriams prieš kitus, kaip tai numato įstatymai.
20.4. Kiti suinteresuoto asmens AB „Linas Agro“ argumentai iš esmės atitinka prieš tai nurodytus suinteresuotų asmenų UAB „Agrokoncernas” bei UAB „EDS Guarantee“ argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nekartoja.
21. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos A. J. U. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. UAB „Agrochema“ argumentai iš esmės atitinka prieš tai nurodytus suinteresuotų asmenų UAB „Agrokoncernas”, UAB „EDS Guarantee“ ir AB „Linas Agro“ argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nekartoja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis, kuria pareiškėjos A. J. U. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestas. Atskirasis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados dėl pareiškėjos nesąžiningumo lėmusio pareiškėjos negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais yra visiškai nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
25. Pareiškėja A. J. U. prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – susirašinėjimo su antstoliu M. P. išrašus bei algalapių kopijas. Pareiškėja nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė atsirado tik teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl jų negalėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad jie teikiami siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Kadangi šie dokumentai susiję su pareiškėjos atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl fizinio asmens nemokumo
26. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).
27. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, pareiškėja yra skolinga kreditoriams 803 071,72 Eur sumą (25 MMA – 16 050 Eur ).
29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja nuo 2016 m. liepos 7 d. dirba biuro administratore-marketingo specialiste, fiksuotas mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. 1 889,15 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. - 1 935,06 Eur. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini),; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; automobilis Toyota RAV 4; ratinis traktorius Belarus-82.1; ratinis traktorius ClassArion; traktorius puspriekabė; prikabinamas purkštuvas Hardi Commander Delta 45001; frontalinis krautuvas; mechaninė universalioji kombinuotoji sėjamoji Rapid 400C su lokaliniu trąšų įterpimu; trąšų barstytuvas Bogballe M2W base; apverčiamas plūgas LemkenVariopral 8x1L100; kultivatorius NZ Aggressive 800; kompiuterizuotas procesų valdymo jutiklis, veikiantis GPS pagrindu (Yara N-Sensor ALS), tačiau turtas yra areštuotas, pareiškėjos patikslintais duomenimis jai priklausančio turto vertė sudaro 325 972,74 Eur. Lyginant pareiškėjos turimą įsiskolinimo dydį (803 071,72 Eur) su jos gaunamomis pajamomis (pareiškėjos gaunamos pajamos 2016-2018 metais buvo 1 789,16 Eur, 2019 metais 1 889,15 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, o 2020 metais 1 935,06 Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo), akivaizdu, jog pareiškėja šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti pareiškėjos nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
30. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2018 m. gegužės 18 d. yra sudaryta Vedybų (ikivedybinė) sutartis, kuria šalys nusistatė viso turto teisinį režimą. Minėtoje sutartyje numatyta, kad visas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai), taip pat kitas turtas ir turtinės teisės bei skoliniai įsipareigojimai, įgyti kiekvienos šalies iki santuokos įregistravimo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė ir atsakomybė. Sutartimi šalys taip pat nusistatė visišką atskirumo turtinį režimą ir susitarė, kad įskaitant, bet neapsiribojant, sutartyje išvardintas turtas, kurį įsigaliojus santuokai įgys ir/ar registruos savo vardu sutuoktinis, priklausys turtą įgijusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme yra užvesta byla Nr. e2YT-978-921/2021 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.
31. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantės nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jos sąžiningumo, tai yra pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantei iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą
32. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
33. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
34. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. birželio 18 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos kartu su pareiškimu iškelti jai bankroto bylą pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis nenustatė, jog yra pagrindas neabejotinai, teigti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 17 d. atliko nesąžiningus veiksmus galėjusius turėti reikšmingą įtaką jos nemokumui.
36. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos galimo nesąžiningumo, negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo).
37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors pareiškėja ir nurodė, kad 2017 metais derlius supuvo, o 2018 metais ir 2019 metais siautė sausra, tačiau neprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad jai būtų išmokėta/skirta kompensacinė išmoka už žuvusius žemės ūkio augalus. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog toks pareiškėjos elgesys, kai patyrus nuostolius dėl prasto derliaus, esant galimybei gauti kompensacinę išmoką, jos neprašoma, laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, kadangi ji gavusi kompensaciją už žuvusius pasėlius, galėjo dengti turimus įsiskolinimus. Teismas kėlė abejones ar tikrai dalis derliaus nebuvo nuimta, ar derliaus nebuvo leista nuimti kitiems asmenims, iš ko pareiškėja galėjo turėti pajamų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo bei apie gautas pajamas duomenis nuslėpė.
39. Apeliantė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka teigia, jog teismas nepagrįstai pareiškėjos elgesį dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus gavimo nesikreipimo vertino kaip nesąžiningą.
40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais bei sprendžia, jog tai, kad pareiškėja 2018 metų paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus neprašė kompensacijos už prarastą derlių, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad pareiškėja sąmoningai būtų klaidinusi kreditorius dėl savo finansinės padėties, nuslėpusi turimą turtą ar gaunamas lėšas, t. y. teismas neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėja suvokė savo prastą turtinę padėtį ir sąmoningai siekė savo padėtį bloginti, jos negerinti. Sutiktina su apeliante, kad jeigu ji ir būtų kreipusis dėl kompensacinės išmokos gavimo, tai dar nereiškia, kad ji kompensaciją būtų gavusi, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, jog kompensacinės išmokos negavimas sąlygojo pareiškėjos nemokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, dėl kurių fizinis asmuo tapo nemokus, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Nors suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad šalies mastu skelbiama ekstremali situacija dėl liūčių ar sausros pati savaime neįrodo, jog tam tikro ūkininko pasėliai tam tikroje konkrečioje vietoje nukentėjo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. TS-358 „Dėl Kauno rajono žemės ūkio subjektų atleidimo nuo žemės mokesčio“ nusprendė atleisti žemės ūkio subjektus, 2017 m. deklaravusius žemės ūkio pasėlius, nuo 2017 m. žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Kauno rajone, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamą sąrašą, siekdama palengvinti žemės ūkio subjektų, deklaravusių žemės ūkio pasėlius Kauno rajone, patirtus nuostolius, bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui.
42. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė sąmoningai, tyčiniais veiksmais (neveikimu) būtų nesikreipusi dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus gavimo.
43. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėja 2016 m. liepos 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje numatyta, kad ji dirba biuro administratore-marketingo specialiste, gaunamas darbo užmokestis nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 935,06 Eur, tačiau sąskaitos, į kurią jai pervedamas užmokestis, išrašo teismui nepateikė; teismo posėdžio metu nurodė, kad užmokestis pervedamas į jos senelės sąskaitą, jog antstoliai negalėtų jos gaunamų pajamų nurašyti pagal išduotus vykdomuosius raštus) sprendė, kad pareiškėjos elgesys nesąžiningas tiek kreditorių atžvilgiu, tiek teismo, neteikiant visų duomenų apie gaunamas pajamas.
44. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies ir sutinka, jog šios nutarties 43 punkte nurodyti apeliantės veiksmai kelia abejones dėl apeliantės sąžiningumo, tačiau kaip jau minėta civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenustačius (nenurodžius) pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki, o iš esmės tik iškėlus abejones dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo, negali būti atsisakoma iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą. Be to, pažymėtina, jog nors sąskaitos išrašo į kurią jai pervedamas darbo užmokestis, apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė, tačiau prie atskirojo skundo pateikia atlyginimo lapelius, iš kurių matyti kiek yra atskaitoma antstoliams ir koks darbo užmokesčio likutis pareiškėjai lieka būtiniausiems poreikiams tenkinti, siekdama išsklaidyti skundžiamoje nutartyje nurodytas abejones dėl gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio, t.y., kad apeliantė negauna darbo užmokesčio daugiau nei, kad nurodė pirmosios instancijos teismui. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė į bylą pirmosios instancijos teismui yra pateikusi tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaracijas, todėl vienareikšmiškai teigti, jog apeliantė nesąžiningai mažino ar nuslėpė savo pajamas/turtą, negalima.
45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantės nesąžiningą elgesį patvirtina ir aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad pajamų iš papildomos individualios veiklos negauna, nors galimai nuomojo sodybą su pirtimi, esančią (duomenys neskelbtini), taip pat teikė suknelių nuomos paslaugas įvaizdžio studijoje (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė yra į bylą pateikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie individualios veiklos įregistravimą 2019 m. liepos 5 d. ir išregistravimą 2019 m. spalio 16 d., tuo tarpu duomenų apie sodybos, pirties nuomos kaip individualios veiklos registravimą byloje nėra, todėl sutiktina su apeliante, jog ir galimybės pateikti duomenis apie pajamas, kurios negalėjo būti gaunamos, pareiškėja neturėjo.
46. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja vengė dėti pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį, nėra visiškai pagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2017 metais pareiškėjai buvo pervesta į banko sąskaitą – 13 846,56 Eur, 2018 metais – 8 587,36 Eur, 2019 metais 17 806,80 Eur, tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas iš apeliantės byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2017 m. kovo 27 d. buvo atliktas mokėjimas 29 896 Eur sumai, 2017 m. gegužės 31 d. buvo atliktas mokėjimas 10 945 Eur sumai, 2018 m. vasario 21 d. buvo atliktas mokėjimas 9 548 Eur sumai, 2018 m. birželio 1 d. buvo atliktas mokėjimas 11 495 Eur sumai. Minėti mokėjimai buvo atlikti kredito dengimui pagal 2016 m. kovo 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. KS-2016-005-09. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog pareiškėja vengė dėti pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei mažinti turimų įsiskolinimų dydį. Be to iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad ir pats pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke matyti, kad 2017-2018 metais buvo vykdomi įsipareigojimai pagal 2016 m. kovo 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. KS-2016-005-09.
47. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjos veiksmai nesuderinami su asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, pareigomis ir sąžiningumo reikalavimais, pareiškėjos nemokumas yra pačios pareiškėjos veiksmų ir ketinimų pasekmė, iš esmės nustatęs, jog: 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėja, kaip laiduotoja, su UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė išduotą vekselio davėjo ūkininko A. J. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 250 000,00 Eur sumai, kuriuo nurodyta suma laidavo už A. J. tinkamą prievolių įvykdymą; 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja pasirašė paskolos sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kurią pasiskolino 60 000 Eur sumą 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. 60 000 Eur paskolą pareiškėja įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei įsipareigojo mokėti net 36 procentų dydžio metines palūkanas; 2020 m. kovo 13 d. pareiškėja sudarė Trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pareiškėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė 102 024,70 Eur dydžio A. J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieš kreditorių UAB „Nova Rent“. Pareiškėja kreditoriams pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė 2020 m. kovo 20 d.
48. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde teigia, kad laiduodama už tėvą UAB „Agrokoncernas“ naudai pareiškėja iš tiesų nesuvokė, kad laiduodama už tėvą A. J. gali pakenkti savo mokumui, nes UAB „Agrokoncernas“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių išieškojimų nei prieš tėvą, nei prieš pareiškėją ir tai yra tik formalumas; laidavimas UAB „Nova Rent“ buvo pasirašytas 2019 m. pradžioje, t.y. dar tuomet kai pareiškėja nesitikėjo, jog negalės atsiskaityti su kreditoriais, laidavo dėl to, kad išieškant iš pareiškėjos skolas UAB „Nova Rent“ buvo nupirkusi iš pareiškėjos jos turėtą galingą ūkio techniką du traktorius ir kombainą), kurią A. J. buvo išsinuomojęs iš UAB „Nova Rent“ ir kurią pareiškėjai A. J. leido neatlygintinai naudoti jos ūkio reikmėms, kurios akivaizdu, kad pardavus priverstine tvarka ji neturėjo, o tinkamai prižiūrėti pasėlius bei nuimti derlių pareiškėjai jos reikėjo (dalis pareiškėjos turėtos technikos nebuvo pajėgi ar nebuvo tam skirta). Pažymėjo, jog vertinant laidavimo sandorius, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoriai atsirado pareiškėjos ir jos tėvo ūkiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekiant kokių nors nesąžiningų veiksmų, išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais. Tokie santykiai yra susiklostę dar nuo ūkininkavimo 2010 metais pradžios ir jie nebuvo atnešę jokių nuostolių.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, apeliantės atskirajame skunde nurodomus argumentus, kad labiau tikėtina, jog minėti laidavimo sandoriai atsirado apeliantės ir jos tėvo ūkiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėja, kaip laiduotoja, su UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė išduotą vekselio davėjo ūkininko A. J. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 250 000,00 Eur sumai, kuriuo nurodyta suma laidavo už A. J. tinkamą prievolių įvykdymą. Tačiau 2018 m. birželio 1 d. apeliantė taip pat pasirašė paskolos sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kurią pasiskolino 60 000 Eur sumą 6 mėnesių laikotarpiui. Šioje sutartyje laiduotoju nurodomas A. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai netyrė ir nepasisakė dėl laidavimo įsipareigojimų įtakos pareiškėjos sąžiningumui, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad laidavimo sutarties sudarymas savaime reiškia pareiškėjos nesąžiningumą. Atsižvelgiant ir į tai, jog iš sudarytų sutarčių matyti, kad ne tik apeliantė laiduodavo už tėvo A. J. tinkamą prievolių įvykdymą, bet ir apeliantės tėvas, A. J., laiduodavo už apeliantės tinkamą prievolių įvykdymą.
50. Be to pažymėtina tai, jog minėtos sutarys buvo sudarytos 2018 m., dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. liepos 3 d. priimant nutarimą „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, kuri labiau tikėtina, jog turėjo lemiamą įtaką apeliantės ūkinei veiklai, po 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjų A. J. ir L. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl kaip jau minėta, labiau tikėtina, kad laidavimo sandoriai atsirado apeliantei ir jos tėvo ūkiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikšmingų argumentų, kodėl minėti laidavimo įsipareigojimai yra laikomi pareiškėjos nemokumą sukėlusiomis priežastimis ar pareiškėjos nesąžiningumo įrodymais, nepateikė.
51. Dėl 2020 m. kovo 13 d. pareiškėjos sudarytos Trišalės skolos perkėlimo sutarties, pagal kurią pareiškėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė 102 024,70 Eur dydžio A. J., kaip senojo skolininko, finansinius įsipareigojimus prieš kreditorių UAB „Nova Rent“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors minėtos sutarties sudarymas ir kelia abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo kreditorių atžvilgiu, tačiau tokia sandorio suma (102 024,70 Eur), atsižvelgus į visų pradelstų įsiskolinimų sumą kreditoriams (pirmosios instancijos teismo nustatyta 803 071,72 Eur suma), neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjos mokumui, todėl, nagrinėjamu atveju, priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų, sudarant minėtą sandorį, ir jos nemokumo, negali būti nustatytas. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 36 punkte civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenustačius (nenurodžius) pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki, o iš esmės tik iškėlus abejones dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo, negali būti atsisakoma iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą.
52. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).
53. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti apeliantei fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
54. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus ginčijamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. J. U. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinti. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas pagal FABĮ normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, kuris priimdamas nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus (pvz. paskirti bankroto administratorių, nurodyti lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos ir kt., FABĮ 6 straipsnis). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Tenkinus atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui UAB „EDS Guarantee“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos A. J. U. fizinio asmeniui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas