Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-10-09][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1252-1135-2024].docx
Bylos nr.: e2-1252-1135/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bylos dėl paveldėjimo pagal testamentą
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Įpėdiniai
Bylos dėl palikimo priėmimo
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Paveldėjimas pagal įstatymą
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Paveldėjimo teisė
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos

?

Civilinė byla Nr. e2-1252-1135/2024

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01654-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.2; 2.5.3; 3.2.6.1

 

 

C:\Users\A.Surblienė\Desktop\PictureThumbnail.aspx.jpg 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 8 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,

sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovui V. Z., atstovaujančiam globotinio A. Z. interesus, jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, 

atsakovei A. L., jos atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,

atsakovei V. P.,

trečiajam asmeniui notarei N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z., atstovaujamo V. Z., ieškinį atsakovams A. L. ir V. P., dėl termino palikimui priimti bei išlaikymo reikalingumo nustatymui atnaujinimo, išlaikymo reikalingumo nustatymo, iš dalies paveldėjimo liudijimų pagal testamentą ir įstatymą panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo pagal paveldėjimo teisę, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. B..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: atnaujinti A. Z. įstatymu nustatytą terminą tėvo P. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; panaikinti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl įpėdinių A. L., V. P. ir V. Z. paveldėjimo po 8,33 proc. dalis P. Z. palikimo; pripažinti A. Z. nuosavybės teisę į ¼ dalį P. Z. palikimo.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-6689-49612023, kuriuo nusprendė pripažinti A. Z. neveiksniu visose turtinių santykių srityse, tame tarpe paveldėjimo teisiniuose santykiuose, jam nustatyta globa, o globėju paskirtas ieškovas. Jie abu su atsakovėmis yra broliai ir seserys. Po tėvo (duomenys neskelbtini) m. mirties šalys paveldėjo tėvo turtą lygiomis dalimis, po mamos mirties (duomenys neskelbtini) m. turtą paveldėjo sesuo A. pagal testamentą. Šalių brolio A. Z. teises į palikimą pagal įstatymą niekas negynė, o jis pats dėl savo psichinės sveikatos negalėjo pasitirpinti. 2016 m. notarės kontoroje, vieningai sutarė, kad broliui A. Z. priklausančią tėvų palikimo dalį atiduos patys, dovanodami dalį turto arba sumokėdami į jo sąskaitą piniginę kompensaciją.  Atsakovės gavusios tėvo palikimo dokumentus, gražiuoju nebesutiko broliui A. dovanoti jam priklausančią tėvų turto dalį.

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir nurodė, kad mirus tėvui padalino paveldėtą turtą į tris dalis, tačiau susitarė su sesėm, kad neįgalaus brolio A. nenuskriaus. Jis pasiūlė sesėm, kad jam atitektų namas, o jis atiduotų A. dalį joms kaip kompensaciją. Siūlė jis pasidalinti šitaip gražiuoju. Reikėjo jam su broliu kur gyventi. Bet sesės nesutiko. V. sakė pasitars su vaikais, bet po to nesutiko. Mano, kad tai atitiko pasidalinimą po ¼ dalį. Kitokio pasidalinimo varianto jis nesiūlė. Po ieškinio pateikimo šioje byloje su seseris nekalbėjo. Sesuo A. nuvežė sergančią mamą pas notarą dėl testamento Sesuo ginčus teismuose pradėjo. Byloje neįtraukė A.. Nuo 2014 m. sesės dėl A. neveiksnumo į teismą nesikreipė, joms nereikėjo, kol jis nesikreipė. Kiek pamena, pirmoji byla buvo dėl globos nustatymo, o po to lyg dėl namo pasidalijimo. Jam pasiūlė gydymo įstaigoj susitvarkyti globą, nes jis nedirba, dėl darbo biržos. Pasirašant taikos sutartį jis siūlė A. įtraukti, nepamena tiksliai, gal buvo A. įtrauktas. Mano, kad galėjo be teismo išspręsti šį klausimą, negali atsakyti, kodėl nesiūlė seserims taip, kaip suformulavo ieškinyje. Mano, kada A. nebūtų sutikusi.

Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu nurodė, jog Ieškovo seserys manė, kad jeigu ieškovas yra globėjas, tai užvaldys brolio A. turtą. Ieškovo seserys užvedė vieną bylą, paskui antrąją, bet A. jose neįtraukė. Kad būtų ginami A. interesai, ji patarė užvesti šią bylą. Ginčo dėl reikalavimo nėra, todėl prašo tenkinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes taip numato įstatymas. Prašo teismo įvertinti kitas bylas tarp šalių, iš kurių matyti, kad neveiksnaus brolio interesai atsakovėms nerūpėjo.

Atsakovė A. L. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, jog neprieštarauja ieškinio reikalavimų patenkinimui, pažymėjo, kad dėl brolio A. dalies visada buvo gražiuoju tarp šalių sutarta, kad turtą pardavus jam bus perduota jo dalis, tačiau pats ieškovas užsimanė jo dalies.

Atsakovė A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio patenkinimu, neginčija jokių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių apie brolio A. ligą ir turto dalies reikalingumą jam. Tačiau nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi bylą ieškovas užvedė be reikalo. Ieškovas reikalavo namo tik sau (ne broliui A.) ir niekada nekalbėjo apie jokias kompensacijas, todėl ji nesutiko, argumentuodama, kad A. dalis turi atitekti ne ieškovui, nes gali jis ateityje ir nebebūti globėju. Ieškovas sutiko parduoti namą tik jeigu jos padovanos jam kitą namą. Jos nesutiko. 2022 m. ji kreipėsi į advokatą konsultacijos, kaip turtas turi atitekti A. ir pasakė ieškovui tvarkytis dokumentus dėl A.. Po to atsitiko taip, kad ieškovas būdamas neblaivus primušė žmoną, jos su sese išsigando ir dėl brolio saugumo, kuris gyveno kartu su juo, todėl po to norėjo jį pasiimti. Jos buvo suradę namo pirkėją, kuris laukė pusmetį, tačiau per ieškovą namo nepardavė. Mama testamentu jai paliko turtą dėl to, kad ieškovas gerdavo ir niekur nedirbo 20 m., gyveno iš tėvų pensijos, po to, kai sumušė mamą, ji nebedrįso jam atsisakyti duoti pinigus. (duomenys neskelbtini) ji geranoriškai padalino ir A.. Bylą pirmą pradėjo, nes ieškovas nesutiko šio namo parduoti, o jis buvo tuščias. Ji būtų sutikusi dėl A. dalies. Ji skambino ieškovui tartis, kalbėtis, bet jis nekalbėjo su jomis, sakė, kad susitiks teisme ir viskas. Jis galvojo, kad turtas turi atitekti jam, o ne broliui, o teisme jis jau kitaip parašė, nes suprato, kad turtas turi atitekti broliui. Ieškovas iškirto jų visų mišką neatsiklausęs, nepasidalino, todėl po to jos užpyko ant jo. Tai buvo 2022 m. gruodžio mėnesį, nuo tada nebendrauja. Tėvai iki mirtis globojo A., po to jis liko gyventi ten kur gyveno, nesutiko vykti su ja gyventi. Globėja tapti ji pareikalavo tik pradėjus bylą dėl globos. Taikos sutartį byloje dėl namo pasiūlė ieškovas. Antroje byloje (duomenys neskelbtini) A. nefigūruoja, nes iki neveiksnumo nustatymo nebuvo pagrindo jo traukti, vėliau ta išsprendus, jis buvo įtraukta, pasiūlė į taikos sutartį A. įtraukti. Nuo (duomenys neskelbtini) m. mirus tėvui jautė didelį stresą, todėl ne iš karto pasiėmė paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsakovės A. L. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovas nebuvo pateikęs tokio pasiūlymo, koks yra suformuluotas ieškinyje, jo siūlymas buvo tik dėl namo dovanojimo. Šalys buvo sutarę iš anksto gražiuoju, kad dėl brolio dalies tarsis taikiai. Atsakovė norėjo parduoti namą, tačiau ieškovas nesutiko ir todėl kilo ginčas. Ieškovas pats nurodė, kad globą tvarkėsi dėl savęs, darbo biržos reikalų. Dėl įvairių povandeninių srovių, ginčų šalims nepavyksta susitarti, šalys bendrauja tik teisme, gyvenime nesikalba. Dėl reikalavimų ginčo nėra, atsakovė sutinka su reikalavimais. Atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas atsakovė nesutinka, taip pat atsakovė neprašo šioje byloje priteisti jos išlaidas, nes ši byla yra dėl nesusikalbėjimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, prašo išlaidų nepriteisti, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis. Akivaizdu, kad ieškovas kreipėsi į teismą be pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų pateikta, kad ieškovas siūlė gražiuoju išspręsti ginčą taip, kaip prašo ieškinyje.

Atsakovė V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, patikslinto ieškinio nuorašas ir priedai įteikti.

Atsakovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir visada su tuo sutiko, neginčija jokių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių apie brolio A. ligą ir turto dalies reikalingumą jam, patvirtina ir sesers A. nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi bylą ieškovas užvedė be reikalo, jos galėjo nebūti. Jos kaltės dėl bylos užvedimo nėra. Ieškovas reikalavo padovanoti namą tik sau (ne broliui A.), bet neatitiko vertė su kitu namu, todėl ji nesutiko, jis niekada nesiūlė taip nustatyti, kaip prašoma ieškinyje. Ieškovas vienas kerta mišką, nuomoja žemę, su kitais nesidalina. Kad A. priklauso paveldėta dalis niekada ji neginčijo. Kai ji skambino kalbėtis su ieškovu, jis atsisakė kalbėti, numetė ragelį ir neatsiliepia. Teismų nereikėjo, ji siūlė dalintis, bet jis nesikalbėjo. Dėl A. dalies paveldėtos testamentu, ji neginčija, tokia mamos valia. Atsiliepimo nepateikė, nes nesupranta, kam užvesta byla, jeigu ji niekada dėl to nesiginčijo. Tėvui nirus namai buvo sutvarkyti ir palikti tvarkingi, ieškovas namo neprižiūri, pas brolį net jungtukai netvarkingi. Po tėvo mirties V. atsikraustė ten su šeima, po to jai nebeleido lankyti. Neveiksnumo bylos ji neužvedė, nes brolis su juo gyveno. Brolis A. visada visur figūravo, galbūt ne teisiškai, bet apie jo dalį visada buvo kalba, buvo kalba, kad pardavus sumokės. JI ne teisininkė ir nežino, ar turėjo būti kur nors įtrauktas A..

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. B. atsiliepimu į pirminį ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo N. B. teismo posėdžio metu prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra ir nurodė, kad po šalių tėvo mirties išdavė paveldėjimo teisės liudijimus trims vaikams. Tuo metu niekas neatstovavo neįgalaus asmens, ji paaiškino, kad jis turėtų būti atstovaujamas. Šie paveldėtojai patys pristatė medicininę pažymą apie brolį, tačiau per du metus neatsirado jo atstovo, todėl buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai po 1/3 dalį, įpėdiniams to prašant.

 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

  Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

 

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas, A. Z. ir atsakovės ir yra broliai ir seserys, jų motina V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvas P. Z., a.k (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-6689-496/2023, A. Z., a.k (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse, tame tarpe paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13070-496/2023 A. Z. nustatyta globa, o globėju paskirtas ieškovas. 2023 gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. B. raštas patvirtina, kad A. Z. po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė, kad šalys pateikė notarei psichikos sveikatos centro pažymą apie jo sveikatą, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. L., V. P. ir V. Z. į tėvo turtą: gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 3,8200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2,4200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

Ieškovas, gindamas globotinio A. Z. interesus nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs reikalavimą panaikinti Paveldėjimo teisės liudijimą, atnaujinti neveiksminiam globotiniui palikimo priėmimo srityje terminą palikimui priimti, pripažinti jo nuosavybės teisę į ¼ Paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto dalį.

Atsakovėms pareiškus, kad ieškinį pripažįsta visiškai, sprendime išdėstomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 268 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas ieškinį teismui pareiškė nepraėjus vieneriems metams nuo dienos, kai teismas jį paskyrė A. Z. globėju, todėl šis terminas nėra praleistas.

CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, 3 d. numatyta, kad nurodytas veiksmas turi būti atliekamas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos; praleidus įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė palikimo priėmimo terminą teismui atnaujinti, jeigu šis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

CK 5.56 straipsnis numato, kad neveiksniu asmenų vardu palikimą priima globėjai.

Atsakovės pripažino, kad šiuo atveju terminas praleistas dėl svarbių priežasčių - A. Z. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse bylos išnagrinėjimo, globos jam paskyrimo 2023 m. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, pripažįstant, kad terminas A. Z. kreiptis dėl palikimo priėmimo šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. yra pirmos eilės įpėdinis P. Z. palikimui priimti, jis kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais - broliu V. Z. ir atsakovėmis A. L. ir V. P. - turi teisę priimti P. Z. palikimą lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį. Todėl ieškinio reikalavimas dėl išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo (kiekvienam iš įpėdinių paliekant teisę į ¼ dalį (25%) viso tėvo palikimo) tenkintinas.

Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad A. Z. nuosavybės teisę į P. Z. ¼ palikimo, kurį sudaro išvardintas turtas, yra tenkintinas iš dalies. Visų pirma, nuosavybės teisė į konkretų paveldėtą turtą yra įgyjama tik palikimą priėmus. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, tik kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (tai pripažįstama teismo sprendimu) arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju palikimas A. Z. dar nėra priimtas (arba tai nėra konstatuojama šiuo sprendimu, nes nėra pareikšta reikalavimo dėl faktinio valdymo nustatymo), šiuo sprendimu yra tik atnaujinamas terminas šiam veiksmui atlikti, todėl pripažinti nuosavybės teisę šiuo sprendimu nėra pagrindo. Antra, paveldimo turto masę nustato notaras (esama situacijų, kai tikroji turto masė paaiškėja vėliau, o šiuo atveju tarp šalių dar vyksta teisminiai ginčai dėl paveldėto turto). Todėl teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies, pripažindamas A. Z. paveldėjimo teisę į P. Z. ¼ dalį viso palikimo.

 

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys yra iš esmės patenkintas, nes teisinis rezultatas, kurio siekta iš esmės yra pasiektas Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių. Atsakovės nesutiko su šiuo prašymu, pabrėždamos, kad jokio ginčo dėl brolio A. paveldėtos dalies niekada nebuvo, todėl ieškinys pareikštas nepagrįstai.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 328 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas šioje byloje. 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi bylos dalis buvo nutraukta, todėl likęs nesumokėtas žyminis mokestis byloje sudaro 218 Eur.

Ieškovo atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovei priteisimo, taip pat mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad ieškovas advokatei Virginijai Pluščiauskienei sumokėjo 1 500 Eur. Bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių. 

Teismas šalių paaiškinimais bei procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad tarp šalių buvo geranoriškas susitarimas priimti tėvo palikimą be neįgalaus brolio A., kuris tuo metu negalėjo būti atstovaujamas pas notarą, tačiau pasidalinti gražiuoju su juo paveldėtu turtu. Notarės pateikti duomenys patvirtina, kad šalys geranoriškai pateikė sveikatos pažymą apie A. Z. sveikatos būklę, informavo ir notarę apie situaciją. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, visos trys šalys šį susitarimą laiko galiojančiu, atsakovės nurodė, kad jos tikrai būtų sutikusios su ieškinio reikalavimais ir be teismo, tačiau iki teismo ieškovas reikalavo turto ne broliui A., o sau, todėl jos nesutiko.

Kitą vertus, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimais bei prie ieškinio pridėtais priedais nustatyta, kad tarp šalių atsakovės A. L. iniciatyva vyko ar tebevyksta keli teisminiai ginčai dėl paveldėto turto, į kuriuos su ieškiniu nebuvo įtrauktas A.. Atsakovės A. L. atstovė atkreipė dėmesį, kad pradėjus ginčą brolis A. Z. dar neturėjo paskirto globėjo, be to, jis nebuvo įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, todėl nebuvo iš pradžių įtrauktas į bylą.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad esant susiklosčiusiai situacijai (kai šalys susitarė pasidalinti gražiuoju priimtą palikimą su sergančiu broliu, tačiau tinkamai neįformino šio susitarimo, tokiu būdu palikdami neapibrėžtą teisinę situaciją A. Z. paveldimo turto atžvilgiu, laiku neinicijavo jo pripažinimo neveiksniu procedūros ir taip prisidėjo prie situacijos, kad palikimas jo vardu nebuvo laiku priimtas, pradėjo teisminius ginčus dėl paveldėto turto, kuriuose iš pradžių nebuvo įtrauktas A. Z. ir dėl kurių gali šalių iš tėvų paveldėto turto masė), tiek ieškovas, tiek atsakovės morališkai atsakingi už A. Z. turto paveldėjimo įforminimą. Ieškovas, pasitaręs su advokate, pateikė ieškinį teisme, gindamas ne savo, o globotinio brolio A. Z. interesus. Atsakovės, nors nurodo, kad ginčas pradėtas nepagrįstai, tačiau pačios neprisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų mažinimo, nesitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo ir byla buvo nagrinėjama teisme, taip pat neinicijavo nei A. Z. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nustatymo, nei jo paveldėjimo įforminimo, atsakovė A. L. nurodė, kad dar nuo 2022 m. ji kreipėsi į advokatę, todėl turėjo galimybę gauti teisines konsultacijas dėl brolio A. Z. teisėtų interesų gynimo. Atsakovė V. P. taip pat negynė A. Z. teisėtų interesų, taip pat nevykdė pareigos teismui pateikti atsiliepimą. Taigi, teismas, įvertinęs aptartą situaciją, šalių elgesį, o taip pat tai, kad šalys nuo 2022 m. konfliktuoja ir nebendradarbiauja viena su kita, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos ieškovo ir atsakovų lygiomis dalimis. Todėl ieškovui iš atsakovių priteistina iš kiekvienos po 1/3 dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų  advokato pagalbai (1 500 Eur).

Taip pat iš ieškovo ir atsakovių lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinas nesumokėtas 218 Eur žyminis mokestis.

Ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovių valstybei priteistinos 63,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų, į tai, kad ieškovas iniciavo elektroninę bylą ir procesinius dokumentus gavo tik elektroninėmis priemonėmis, o atsakovėms buvo siunčiami ir registruoti laiškai) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovo V. Z. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pripažinti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę į ¼ dalį P. Z. asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo.

Panaikinti notarės N. B. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl įpėdinių A. L., V. P. ir V. Z. paveldėjimo po 8,33 procentų dalis P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viso palikimo, kiekvienam iš įpėdinių paliekant teisę į ¼ dalį (25 procentus) viso P. Z. palikimą.

Priteisti iš atsakovių A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovių A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno jų po 72,66 (septyniasdešimt du eurus 66 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovių A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 31,72 (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                    Vaiva Bėčienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CK
  • CK5 5.56 str. Neveiksnių ir ribotai veiksnių įpėdinių teisės į palikimą įgyvendinimas
  • CK5 5.11 str. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu