Baudžiamoji byla Nr. 1-216-893/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00427-2020-2

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam S. S.,

nukentėjusiajai I. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Teismas,

n u s t a t ė :

S. S. vengia pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o būtent jis, žinodamas, jog pagal 2013 m. birželio 27 d. įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą privalo I. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko, K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, nuo 2015 m. gegužės 28 d. (nuo įsiteisėjusiojo 2015 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis buvo nuteistas pagal 164 str., dėl vengimo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką) iki sūnaus pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokant po 152.20 eurus dydžio (pajamų) ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo teismo sprendimu priteistos alimentų sumos ir iki šiol vengia pareigos išlaikyti savo vaiką, K. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko susidarė iki 2021 m. kovo 1 d. finansinis įsiskolinimas 10378,89 eurų sumai, tai yra S. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 164 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nurodė, kad sutinka, jog dėl alimentų nemokėjimo susidarė įsiskolinimas, supranta, kad reikia jį atlyginti. Žada išlaikyti vaiką ir šią sumą padengti ateityje. Teismo sprendimas dėl alimentų jam galioja. Ateityje pagal tą sprendimą mokės. Sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V. parodė tokias aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19466-131/2013 tenkino jos ir S. S. gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios pagrindu, vaiko tėvas, S. S. įsipareigojo savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 145 eurus, kas mėnesį, periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. S. S. įsipareigojimo išlaikyti vaiką K. V. nevykdo nuo pat sutarties sudarymo momento t.y. nuo 2013-05-27. Ji gavo dėl šios priežasties 2014-07-08 iš teismo vykdomąjį raštą, kurį pateikė vykdyti antstoliui S. M.. S. S. tyčia bei piktybiškai vengia išlaikyti vaiką. Jos žiniomis, S. S. yra sveikas ir darbingas, tačiau oficialiai nėra registruotas, kaip dirbantis asmuo, vien dėl to, kad išvengtų mokestinių prievolių. S. S. iki šiol neįsiregistravo darbo biržoje ir nedėjo jokių realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai, kad S. S. atžvilgiu būtent dėl vengimo išlaikyti vaiką jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, kuris jo visiškai nepaskatino išlaikyti savo vaiko, be to S. S. yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, tai rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, nenorą taisytis, laikytis jam privalomų elgesio taisyklių. Iki šiol nei ji, nei antstolis neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. S. vengia išlaikyti vaiką dėl svarbių priežasčių (1 t., b. l. 3-4). 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytojas S. M. parodė tokias aplinkybes. 2014-08-11 į Antstolio S. M. kontorą kreipėsi I. V., pateikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kuriame skolininkas yra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmuo vengiantis, nemokantis pagal nutartį alimentų. Per visą laikotarpį, nuo tos dienos, kai kreipėsi išieškotoja I. V. iki šios dienos, iš S. S. jokių piniginių lėšų priverstine tvarka nebuvo išieškota. Raginimai tokiose bylose nėra siunčiami, kadangi tai skubaus vykdymo vykdomasis dokumentas. Buvo areštuotos ir iki dabar yra areštuotos visos skolininko turimos sąskaitos. Alimentai, yra pirmos eilės bylos, tai jei įkristų pinigai į skolininko sąskaitą, jie juos gautų pirmoje vietoje, tačiau iki šios dienos iš skolininko negavo visiškai jokių pinigų (1 t., b. l. 38).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp S. S. bei I. S. (V.) šalių sutartimi, kur, be kita ko, nustatyta, kad šalys įsipareigoja išlaikyti vaiką K. V., proporcingai turtinei padėčiai iki jo pilnametystės. S. S. savo nepilnamečio sūnaus K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti po 500 (penkis šimtus) litų kas mėnesį, periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (1 t., b. l. 5-7).

Byloje buvo gautas vykdomasis raštas, iš kurio matyti, jog jis išduotas 2014-07-08 N2 -19466-131/2013 ( 1 t., b. l. 19),

Byloje buvo gautos vykdomosios bylos dokumentų kopijos (1 t., b. l. 43-83).

Byloje buvo gauti duomenys iš Lietuvos antstolių rūmų apie vykdomus išieškojimus iš S. S. (1 t., b. l. 104-116). 

Lietuvos antstolių rūmai 2021 m. kovo 29 d. pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad S. S. alimentų įsiskolinimas skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki šios dienos yra 10378.89 eurai (dešimt tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai ir aštuoniasdešimt devyni centai) (1 t., b. l. 89).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerija pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog S. S. laikotarpiu nuo 2015-05-26 iki 2021-03-02 nebuvo ir nėra įgijęs verslo liudijimų (1 t., b. l. 119-120).

Byloje buvo gauti atsakymai iš bankų: „Citadele“, „Šiaulių bankas“, „Luminor“, „SEB“, jog S. S. sąskaitose piniginių lėšų ir jų judėjimo nebuvo (1 t., b. l 128, 132). 

  Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Įstatymas numato, kad vengimas išlaikyti vaiką yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti alimentus, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sąmoningas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas yra tokiais atvejais, kai kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios I. V. ir liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Lietuvos antstolių rūmų raštas ir kita rašytinė byloje surinkta medžiaga patvirtina S. S. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. S. yra nepilnamečio K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo tarp S. S. bei I. S. (V.), be kita ko, buvo išspręstas ir šio vaiko išlaikymo klausimas, iš kaltinamojo jo sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteistos sprendime nurodytos periodinės išmokos. Kaltinamajam šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra žinomas. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisiamojo posėdžio metu S. S. pripažino, kad už analogišką nusikalstamą veiką jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis teismo įsakymas, pastarasis buvo nubaustas, tačiau ir toliau nevykdė teismo sprendimo ir nei karto nesumokėjo pagal teismo sprendimą numatytos pinigų sumos savo sūnaus išlaikymui I. V. naudai.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, jog kaltinamasis S. S. tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, būdamas darbingo amžiaus, šios pareigos sąmoningai, nevykdė, oficialiai nedirbdamas ir tokiu būdu užkirsdamas kelią vaiko išlaikymo išieškojimo vykdymui. Jis po teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo imtis visų priemonių, kad sūnaus išlaikymui priteistos sumos būtų reguliariai mokamos kas mėnesį, susirasdamas tinkamą darbą, taip pat ieškodamas kitų galimybių gauti lėšų (panaudodamas profesinius įgūdžius versle, skolinantis jas iš giminaičių, kitų asmenų ar gaunant lėšų bet kuriais kitais teisėtais būdais). Kaltinamasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikui išlaikyti.

Kaltinamojo S. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėtį. Jo kaltė byloje įrodyta.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis brandaus amžiaus, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, šiuo metu nedirba, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, teisme iš pradžių nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, po to pakeitė savo nuomonę, tad teismo vertinimu, kaltinamasis kaltę pripažino ne savanoriškai, o dėl surinktų įrodymų, ir jo pareiškimas, kad jis gailisi, yra deklaratyvus ir nenuoširdus. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, S. S. yra skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios trukmė viršija šios bausmės rūšies vidurkį. Taip pat kaltinamajam taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos be pažeidimų.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos be pažeidimų.

 Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti S. S., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Dainius Grizickas