Civiline? byla Nr. e2S-975-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06225-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.14.8.3; 3.1.14.8.5; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Agrosfera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11728-1126/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Agrosfera“ pateikė ieškinį atsakovei I. B., kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 7586,99 Eur skolos, 291,34 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 127,00 Eur žyminio mokesčio bei 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė pardavė atsakovei sėklų bei 2018 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7586,99 EUR sumai. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove. Su ieškove neatsiskaityta iki šiol, nors prievolės atsiskaityti įvykdymo terminas pasibaigė 2019 m. spalio 1 d. Atsakovė ieškinio pateikimo teismui dieną yra skolinga 7586,99 Eur skolos, 291,34 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.).
3. Taip pat nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties 6.2 punkte šalys numatė, kad kilus bet kokiems ginčams, nesutarimams ar pretenzijomis, susijusiomis su nurodytomis sutartimis, visi ginčai bus sprendžiami šalių tarpusavio derybomis. Ir tiktai tuo atveju, jeigu šalims nepavyksta gera valia išspręsti ginčo, nesutarimo ar reikalavimo per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo bet kurios iš šalių pasiūlymo pradėti derybas išreiškimo dienos, toks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas gali būti sprendžiamas teisme. Ieškovė jau du kartus kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-8240-375/2020, bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9706-435/2020, ieškinį buvo atsisakyta priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, t. y. ieškovei nesilaikant išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovė jau kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eL2-7550-920/2020 atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuose nenurodė teismui, kad ieškovė nesilaikė išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl laikytina, kad nei viena iš šalių nepageidauja pasinaudoti sutartyje numatyta ginčų sprendimo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
5. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog ieškovės ieškinių su tapačiais reikalavimais, priėmimo klausimas buvo sprendžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėse bylose Nr. e2-10015-886/2020, e2-9706-435/2020, e2-8240-375/2020. Šiose bylose teismas nutartimis ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, jog teismas pakartotinai konstatuoja, kad šalys laisva valia sudarė 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prisiėmė įsipareigojimus visus ginčus, kylančius dėl šios sutarties vykdymo, privalomai spręsti geranoriškai tarpusavio derybomis ir nustatė tokią išankstinę tarpusavio ginčų sprendimo ne teisme tvarką – „kilus bet kokiems ginčams, nesutarimams ar pretenzijomis, susijusiomis su nurodytomis sutartimis, visi ginčai bus sprendžiami šalių tarpusavio derybomis. Ir tiktai tuo atveju, jeigu šalims nepavyksta gera valia išspręsti ginčo, nesutarimo ar reikalavimo per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo bet kurios iš šalių pasiūlymo pradėti derybas išreiškimo dienos, toks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas gali būti sprendžiamas teisme“. Ankstesnėmis nutartimis ieškovei buvo išaiškinta pareiga įvykdyti sutarties 6.2 punkte savo pačios laisva valia prisiimtus įsipareigojimus ir kokiu atveju ieškovė įgytų teisę bendra tvarka teisme pareikšti atsakovei ieškinį. Šias aplinkybes teismas konstatavo pakartotinai skundžiamoje nutartyje.
6. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pateikta jokių papildomų įrodymų, jog ieškovė būtų pasinaudojusi išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog iš to, kad atsakovė pateikė prieštaravimas civilinėje byloje Nr. eL2-7550-920/2020 reiškia, kad abi šalys nepageidauja pasinaudoti sutartyje numatyta ginčų sprendimo tvarka, teismo vertinami kritiškai. Prieštaravimo, pateikto byloje paskirtis, jog bylos šalis turėtų galimybę ir priemonę apsiginti nuo galimai neteisėto reikalavimo, pateikto teisme. Tuo tarpu 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2 punktas numato neteisminę ginčų sprendimo procedūrą, leidžiančią išvengti nereikalingų laiko bei finansinių išteklių švaistymo.
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ketvirtą kartą pateikė reikalavimus teismui nepašalindama trūkumų ir nesilaikydama įstatymų (CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.158 straipsnio 1 dalyje) nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Agrosfera“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m balandžio 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti numatyta tik teisės aktuose. CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai apibrėžia išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teise pagrindą – teisės aktą, kuriame yra nurodoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis) nenumato šalims pareigos laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau reglamentuoja tik šalių susitarimų laisvės principus, t. y. šalių teisė susitarti dėl sutarties sąlygų.
1.2. Vertinant, ar ginčui taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, vadovaujamasi CPK nuostatomis, o būtent CPK 22 str. 1 d. nuostata.
1.3. Teismas netyrė ir nevertino ieškovės į bylą pateiktų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovė vedė derybas tiek iki besikreipiant į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą, tiek ir pateikiant teismui ieškinį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė apie ginčą ne tik žinojo, bet ir 2020 m. sausio 23 d. pateikė prieštaravimus, kurių nemotyvavo.
1.4. Teismas, prieš atsisakydamas priimti pareiškimą turi išsiaiškinti du svarbius dalykus: ar išankstinę neteisminę konkrečios bylos sprendimo tvarką nustato įstatymas, ar išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos laikymasis siejamas su naikinamuoju terminu. Tik teisingai išsiaiškinus šiuos du dalykus galima išvengti neapgrįsto atsisakymo priimti ieškinį, taip atimant asmens teisę kreiptis į teismą.
1.5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-530-563/2014, išaiškino, kad pagal CPK 22 straipsnį, išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais ar sutartimis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymuose, o ne tarp šalių sudarytoje sutartyje, nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nepagrįstai tuo pagrindu ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punkto pagrindais. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad šiais pagrindais atsisakius priimti jos ieškinį buvo nepagrįstai suvaržyta ieškovės teisė kreiptis į teismą ginti pažeistą teisę.
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.
14. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks teisės aktas nagrinėjamu atveju numato išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Pažymėtina, kad pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali kilti tik tokiu atveju, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodytos teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis) nenumato šalims pareigos laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau reglamentuoja šalių susitarimų laisvės principus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti teisiniai argumentai, kad išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti numatyta tik įstatymu, yra teisingi.
15. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju šalys laisva valia sudarė 2018 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prisiėmė įsipareigojimus visus ginčus, kylančius dėl šios sutarties vykdymo, privalomai spręsti geranoriškai tarpusavio derybomis ir nustatė išankstinę tarpusavio ginčų sprendimo ne teisme tvarką (sutarties 6.2 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks susitarimas negali užkirsti kelio šalims savo teises ginti teisme. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 20 punktas). Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Tačiau CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma nenustato teismo teisės ir (ar) pareigos atsisakyti priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo nesilaikė šalių sudarytoje sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
16. Konstatavus, kad šalių susitarimas dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesuteikia teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, galutiniam klausimo išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė apie ginčą žinojo, nes teismui priėmus teismo įsakymą, pareiškė prieštaravimus.
17. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Tai nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Taigi negalima tokio paties reikalavimo pareikšti ginčo teisena ir dokumentinio proceso tvarka. Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ketvirtą kartą pateikė reikalavimus teismui nepašalindama trūkumų ir nesilaikydama įstatymų (CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.158 straipsnio 1 dalyje) nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas ieškinį atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ieškinį atsisakyta priimti 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, detaliau nepasisakant dėl CKP 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto pagrindo. T. y. skundžiamoje nutartyje CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį tik paminėtas, nenurodant jokių motyvų dėl jo taikymo, nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad nors ieškovė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo jau tris kartus buvo pareiškusi ieškinį atsakovei, tačiau civilinės bylos nebuvo iškeltos, o nutartys, kuriomis nutarta atsisakyti priimti ieškinius, ieškovui pateikus pastarąjį ieškinį, jau buvo įsiteisėjusios. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neturėjo pagrindo remtis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punkto nuostatas, dėl ko be teisėto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir perduodamas ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė