Administracinė byla Nr. A-683-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01864-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 13 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis periodiškai Šiaulių TI buvo laikomas netinkamomis sąlygomis nuo 2018 m. kovo 18 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose per mažo ploto sąlygomis, nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Nors kameroje buvo tik dvi kėdės, tačiau baldai užėmė didesnę kameros dalį, dėl to pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą. Tiek kamerose, tiek dušuose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, dėl to pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, jos buvo vėdinamos tik per langus, nebuvo pakankamai švaraus oro. Kamerose taip pat buvo drėgna ir tamsu. Čiužiniai puvo, lovos rūdijo, užsiveisė parazitai. Natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kameras, o dirbtinė apšvieta buvo per ryški. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kameros neremontuotos, jų sienos drėgnos, padengtos pelėsiu, grybeliu, nuo sienų dažai buvo atsilupę, jos nepritaikytos valymui. Kamerose taip pat nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kalinimo patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo tinkamai vykdomos. Po atliktos dezinfekcijos (deratizacijos) kalinami asmenys buvo iš karto suvedami į kameras, dėl to tokiu būdu buvo nuodijami. Nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Iš sanitarinio mazgo kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai, kadangi jame nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, juose veisėsi pelėsis ir grybelis, nuolat buvo šiukšlių. Pasivaikščiojimų kiemelio stogas buvo iš asbesto. Asbesto taip pat buvo Šiaulių TI sienų konstrukcijose, kanalizacijoje. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo virtuvinį rankšluostį, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Apatinis trikotažas nebuvo plaunamas, vėliau rūbai buvo tik mokamai plaunami. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti rūbus. Net esant galimybei išsiplauti rūbus, šia teise pasinaudoti kildavo įvairiausios biurokratinės kliūtis. Tualetinio popieriaus buvo išduodama per mažai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip kartą per savaitę. Maistas buvo neskanus, per mažos energinės vertės ir kiekio. Maistas dalinamas nesilaikant higienos normų reikalavimų (be higieninių pirštų, įpilant gėrimą, kompotui (arbatai) skirtas puodelis tiesiog buvo panardinamas į kompotui (arbatai) skirtą laikyti termosą). Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti valgykloje, maistą atnešdavo į kameras, dėl to jį tekdavo valgyti atšalusį. Nebuvo pakankamai rengiama socialinės reabilitacijos programų, kultūros ir sporto renginių. Pareiškėjui nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, t. y. neturtinę žalą.

3.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu periodiškai nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 18,5 kv. m kamerų ploto. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jo kalinimo Šiaulių TI metu, nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų atitikimo (neatitikimo) higienos normų reikalavimams. Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti su juo kartu kalinti asmenys nesikreipė. Todėl preziumuojama, kad kameros (sąlygos jose), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Šiaulių TI kalinami asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Šiaulių TI administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. kiekvienoje kameroje laikomiems asmenims išduodamas valymo inventoriaus komplektas: tualeto šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant būtinybei vykdoma dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija. Patalpų priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis higienos-dezinfekcijos planu. Šiaulių TI kalinami asmenys turi teisę ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Viena iš pagrindinių kalinamų asmenų užimtumo formų Šiaulių TI yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė lankytis treniruoklių salėje, krepšinio aikštelėje ir užimtumo kambaryje. Šiaulių TI pastato konstrukcijoje nėra asbesto. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo purkštuvus, suimtieji (nuteistieji) į dušą, kuriame tiekiamas karštas vanduo, vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, tinkamai dezinfekuojamas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Šiaulių TI suteikia sąlygas suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal fiziologines mitybos normas. Pareiškėjas neteikė prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus, todėl ilgalaikiai pasimatymai jam ir nebuvo suteikti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas pagrįstas tik jo samprotavimais, dėl to yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Centras) 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-4881 (patikrinimas atliktas 2018 m. liepos 16 d.) nurodyta, kad kameroje Nr. 21 šviestuvai techniškai netvarkingi, nesaugūs – be gaubtų, netvirtai pritvirtinti prie lubų, vieno šviestuvo korpusas išardytas, lempos išsuktos (pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 p.). Centro 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d.) nurodyta, kad kameroje Nr. 17 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (pažeistas HN 134:2015 12 p.). Teismo nuomone, nors nustatyti higienos normų pažeidimai nėra sunkūs, tačiau vertintina, kad pareiškėjas buvo laikomas, pažeidžiant minėtus HN 134:2015 reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

7.       Nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Vis dėlto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Įvertinęs nustatytus pažeidimus, teismas konstatavo, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama ir teisinga (proporcinga) satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

8.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9.       Pareiškėjas nurodo, kad kamerose Nr. 45 ir 65, kuriose jis buvo laikomas, unitazai nebuvo įrengti. Pareiškėjas kamerose neturėjo jam asmeniškai skirtos spintelės daiktams susidėti, dėl to teko rūbus laikyti krepšiuose, kuriuose jie nuo drėgmės pelijo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. (skundo surašymo teismui dienos).

13.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą visiškai, t. y. priteisti jo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į paduoto apeliacinio skundo ribas.

15.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą, skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, kad: 1) kamerose Nr. 45 ir 65, kuriose jis buvo laikomas, unitazai nebuvo įrengti; 2) jis neturėjo asmeniškai skirtos spintelės daiktams susidėti, dėl to teko rūbus laikyti krepšiuose, kuriuose jie nuo drėgmės pelijo. Taigi pareiškėjas minėtomis aplinkybės negrindė reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo jo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

16.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

17.       Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, konstatuoja, kad neturi pagrindo vertinti minėtas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas naujas aplinkybes, todėl dėl jų nepasisako.

18.       Vertinant skundžiamą teismo sprendimą, pažymėtina, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje ginčo šalių nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados tiek dėl nustatytų pažeidimų, tiek dėl nenustatytų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama pagal pareiškėjo apeliacinio skundo ribas, vertina tik pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, nes tik jie reikšmingi nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

19.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, t. y. Centro patikrinimo aktais (I t., b. l. 72–73, 79–81), nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 17 ir 21, kuriose šviestuvai buvo techniškai netvarkingi, nesaugūs (be gaubtų, netvirtai pritvirtinti prie lubų, vieno šviestuvo korpusas išardytas, lempos išsuktos), dėl to pažeistas HN 134:2015 12 punktas. Remiantis bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas (I t., b. l. 26–30), pažymėtina, kad kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo laikomas 23 dienas, o kameroje Nr. 21 – 27 dienas.

20.       Atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas tai pat pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Vis dėlto teismas, konstatavęs minėtą aplinkybę, nenurodė, koks konkretaus teisės akto pažeidimas buvo padarytas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., HN 134:2015 17 p.). Todėl Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl to, kad dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgu nuo kamerų bendros erdvės iš jų sklido blogas kvapas, buvo konstatuoti nepagrįstai. Vadovaujantis tuo, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė (pareiga atlyginti žalą) atsiranda esant trims sąlygoms, kurių viena yra neteisėti veiksmai (neveikimas), darytina išvada, kad dėl to, kad iš sanitarinio mazgo kamerose sklido blogas kvapas, pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

21.       Vis dėlto nustačius, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, t. y. pareiškėjas dalį ginčui aktualaus kalinimo laikotarpio buvo laikomas HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, konstatuotina, kad Šiaulių TI veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22.       Įvertinusi HN 134:2015 12 punkto pažeidimo pobūdį (kamerose Nr. 17 ir Nr. 21 šviestuvai buvo techniškai netvarkingi, nesaugūs) ir trukmę (50 dienų), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog dėl šių pažeidimų būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės pareiškėjui (pvz., sveikatos sutrikimai), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais nėra pagrindo.

23.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė