Civilinė byla Nr. e2A-7-826/2023

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36211-2020-6

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8;

  2.2.1.9.2; 2.2.1.9.3; 2.2.1.9.4; 3.3.1.18.4;

  3.3.1.19.7

  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 5 d.         

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir atsakovo S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-571-294/2022 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui S. M. dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su 2020 m. lapkričio 13 d. ieškiniu, kuris vėliau (2020 m. lapkričio 23 d.) buvo patikslintas, prašydamas: 

1.1.       Pripažinti, kad „YouTube“ kanale S. M. (toliau – atsakovas) asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 10 d. socialiniame tinkle „Facebook“ S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus [turimas omenyje ieškovas] ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį [turimas omenyje sąrašas], pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. (toliau – ieškovas) garbę ir orumą.

1.2.        Įpareigoti atsakovą per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos „YouTube“ kanale esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje, platformoje „Patreon“ esančioje asmeninėje atsakovo paskyroje ir interneto svetainėje onplay.lt paskelbti vaizdo įrašą, kuriame be komentarų būtų perskaitytas tokio turinio paneigimas: „PANEIGIMAS. YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“„prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiem nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus [turimas omenyje Ieškovas] ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį, pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“; Įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020 m. birželio 20 d. vaizdo įrašas „Š. imperija“. 

1.3.       Įpareigoti atsakovą per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje be komentarų paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Facebook socialiniame tinkle, S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“; Įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020 m. rugpjūčio 10 d. įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje.

1.4.       Pripažinti, kad atsakovas panaudodamas ieškovo atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija“; 2020 m. liepos 1 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. kerštas – 4 ieškiniai“; 2020 m. liepos 12 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija (2 dalis); 2020 m. liepos 22 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; 2020 m. liepos 26 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Deganti Tauragė“ pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.

1.5.       Konstatuoti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ paskelbęs: „A. P. gimė 1968 m. birželio 16 d., jisai gimsta labai paprastoje, neturtingoje, galima sakyti, šeimoje, jo vaikystė yra pakankamai sunki <...>. Tie, kas mokėsi kartu su A. P.-Š.i, prisimena, tuo metu jis dar nėra Š., tai yra tiesiog vaikas ir, tiesą pasakius, jis nėra išskirtinis savo stotu, savo ūgiu, savo kažkokiu kūno sudėjimu, fizine jėga, daug kas jį prisimena kaip putlų vaiką, kuris, tiesą pasakius, nebuvo ypatingai agresyvus, neturėjo su juo labai daug problemų mokytojai, tačiau vėliau, paauglystės metu, A. P. pradeda aktyviai sportuoti, užsirašo ir pradeda lankyti imtynes, pradeda greitai augti, sparčiai vystytis jo organizmas, jis iš tikrųjų yra apdovanotas labai didele fizine jėga, daug kas prisimena, kaip jis ten sugeba įveikti treniruotėse savo trenerį ir t.t. Bet pats svarbiausias dalykas, kad jis nevengia ir pradeda ta fizine jėga naudotis tiesiog engdamas aplinkinius, tai yra jisai sumuša jam nepatinkančius žmones, prasideda smulkus pinigų reketavimas iš aplinkinių, bendrai daug kas prisimena, kad būtent A. P. buvo žmogus, kuriam visą gyvenimą pinigai buvo pats svarbiausias dalykas. Tai yra nuo pat jaunų dienų jisai stengiasi padaryti viską, kad kažkokiu būdu prasimanytų pinigų. Akivaizdu, kad jam tų pinigų iš tikrųjų trūko ir visas jo gyvenimas iki, na netgi po vestuvių iki pakankamai brandaus amžiau jisai buvo, na tikrai kalbant apie pinigus ir apie turtą jis nebuvo išskirtinis nuo visų likusių. Mes galime prisiminti - jisai 1990 m. veda ir jisai keliauja gyventi su savo uošviais daugiabučio namo bute, Šilalės g., vėliau jisai persikelia į taip pat daugiabutį Dainavos g. Nr. 5, tas daugiabutis yra, beje... visai šalia jo įvyksta tragedija, turbūt didžiausia tragedija apie kurią mes kalbėsime, na, o vėliau, dabar jau turbūt visi Tauragiškiai žino, tai yra Rytų g. Tauragėje atsiranda prabangus namas, turbūt galima sakyti prabangi pilis <...> A. P. taip pat pasistato įspūdingos architektūros namą Tauragėje <...> šiame name taip pat gyvena iki šiol A. P. žmona.“, taip pat 2020 m. rugsėjo 11 d. socialiniame tinkle „Facebook“ savo  asmeninėje paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą. 

1.6.        Įpareigoti atsakovą per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos vaizdo įrašus: „Š. imperija“, „Š. imperija (2 dalis); „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, „Deganti Tauragė“, ir visus šių vaizdo įrašų komentarus iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias S. M. asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt; pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninės paskyros 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. įrašus ir visus šių įrašų komentarus, taip pat pašalinti iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias atsakovo asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt, įrašo „Š. kerštas – 4 ieškiniai“ dalį – nuo 4.10 min. iki 13.03 min.

1.7.        Priteisti iš atsakovo 17 520 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. viešai, interneto kanale „YouTube“ esančioje savo asmeninėje paskyroje (S. M.) paskyrą ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje savo paskyroje (S. M.) paskleidė įrašus, kuriuose skelbiama informacija neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat pažeidžia ieškovo teisę į atvaizdą ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Visi 6 paminėti vaizdo įrašai taip pat buvo paskelbti ir ieškinio pareiškimo dieną yra skelbiami ir interneto svetainėje onplay.lt, taip pat interneto platformos „Patreon“ asmeninėje atsakovo paskyroje.

3.       1-ajame įraše (2020 m. birželio 20 d.) atsakovas viešai paskleidė tokius tikrovės neatitinkančius teiginius:

„<...> Baltarusijoje <...> jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia Lietuvoje <...>“ (19:12 min.);

„<...> jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“ (19:53 min.);

„<...> prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio12 pavardės jiem nebeapsimokės <...>“ (57:01 min.);

„<...> Š. turi <...> pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą <...>“ (59:07 min.).

4.       6-ajame įraše (2020 m. rugpjūčio 10 d.) atsakovas viešai paskleidė tokius tikrovės neatitinkančius teiginius:

„<...> Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji <...>“.

5.       7-ajame įraše (2020 m. rugpjūčio 22 d.) atsakovas viešai paskleidė tokius tikrovės neatitinkančius teiginius:

„<...> yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus [turimas omenyje ieškovas] ir jo grupuotės rankos krito“ (5:55 min.);

„įtariamieji [turimas omenyje ir Ieškovas] išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu momentu pakeičia savo parodymus“ (27:16 min.);

„<...> Š. išsitraukia didžiulį [ieškovo (ar jo nurodymu) neva pavogtų automobilių sąrašą], pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ (1:17:57 min.).

6.       2-ojo įrašo (2020 m. liepos 1 d.) verbalinė informacija – įrašo pavadinimas „Š. kerštas – 4 ieškiniai“, su ieškovu susijęs 2-ojo įrašo turinys, taip pat neverbalinė informacija – 2-ąjį įrašą iliustruojantis fotokoliažas su panaudotu ieškovo atvaizdu praneša aiškią žinią, neva ieškovas kerštauja atsakovui, pats ir per trečiuosius fizinius ir juridinius asmenis teikdamas net keturis ieškinius. Atsakovas tvirtina, kad žmonės, kurie atėjo iš nusikalstamo pasaulio (atsakovo konkrečiai įvardijami Buzas, Š., Š. sūnus M. P. <...>), tiesiogiai įkišo savo plaukuotas rankas į Lietuvos futbolo kišenę, iš ten išsitraukė pinigų ir tuos resursus naudoja tam, kad susidorotų su jiems nepatikusiu vaizdo tinklaraštininku. Taigi, 2-uoju įrašu atsakovas visuomenei praneša žinią apie tai, kad ieškovas pats ir per trečiuosius asmenis piktnaudžiauja teise ir naudojasi Lietuvos futbolo federacijos lėšomis tam, kad, piktnaudžiaudamas teise į teisminę gynybą, darytų spaudimą atsakovui, jį persekiotų ir su juo susidorotų. Su ieškovu susijusioje 2-ojo įrašo dalyje atsakovas pabrėžtinai įvardija ieškovą Š.i, įraše neteisėtai naudoja ieškovo atvaizdą (žr., pvz., nuo 4.44 min., 8.45 min.; 11.00 min). Įvertinęs nurodytą 2-ojo įrašo turinį, įrašo iliustracijas, įraše naudojamus vaizdo intarpus, atsakovo kartojamus epitetus ieškovo atžvilgiu, 2-ojo įrašo sąsajumą su kitais ginčo įrašais, daro išvadas, jog (a) 2-ojo įrašo dalis (nuo 4.10 min. iki 13.03 min.) žemina ieškovo garbę ir orumą; (b) atskirų 2-ajame įraše paskleistų teiginių pripažinimu žeminančiais ir (ar) jų paneigimu nebūtų tinkamai apgintos pažeistos ieškovo teisės, todėl ieškovas prašo teismą už 2-ajame įraše atsakovo viešai paskleistą difamacinę informaciją taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kaip savarankišką ieškovo teisių gynybos būdą, taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš viešosios erdvės pašalinti su ieškovu susijusią 2-ojo įrašo dalį - nuo 4.10 min. iki 13.03 min.

7.       3-čiojo įrašo (2020 m. liepos 12 d.) verbalinė informacija – įrašo pavadinimas „Š. imperija (2 dalis)“, 3-čiojo įrašo turinys, taip pat neverbalinė informacija – įrašą iliustruojantis fotokoliažas su panaudotu ieškovo atvaizdu praneša aiškią žinią, kad 3-čiuoju įrašu atsakovas tęsia ir plėtoja 1-ajame ir 2-ajame įrašuose „nagrinėtas“ temas. Visų ginčo įrašų, o taip pat 3-čiojo įrašo esmė – įtikinti informacijos gavėjus, neva ieškovas visą gyvenimą veikė ir tebeveikia teisės bei moralės užribyje, neva jis yra (taip pat ir šiuo metu) neatskiriama nusikalstamo pasaulio dalis, jo tariami bendrai neva visada yra šalia ieškovo, ieškovas buvo, yra ir visada bus nusikaltėlis, kurio nereikia ir negalima gerbti, jis neturi ir negali turėti jokios garbės ir jokio orumo ir turi būti kuo greičiau išstumtas į sociumo užribį. Įvertinęs 3-čiojo įrašo turinį, įrašo iliustracijas, įraše naudojamus vaizdo intarpus, atsakovo kartojamus epitetus, 3-čiojo įrašo sąsajumą su kitais ginčo įrašais, atsakovo pripažinimą, kad jis, sąmoningai vengdamas atsakomybės, kalba „aptakiai“: „<...> Aš taip kalbu irgi aptakiai <...>“; „<...> toksai bus labai aptakus mano pasakymas be vardų ir pavardžių <...>“, ieškovas daro išvadas, jog (a) 3-čiasis įrašas žemina ieškovo garbę ir orumą; (b) atskirų 3-čiajame įraše paskleistų teiginių išskyrimu, pripažinimu neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimu nebūtų tinkamai apgintos pažeistos ieškovo teisės, todėl ieškovas prašo už 3-čiajame įraše atsakovo viešai paskleistą difamacinę informaciją taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kaip savarankišką ieškovo teisių gynybos būdą, taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš viešosios erdvės pašalinti 3-čiąjį įrašą ir jo komentarus.

8.       4-ojo įrašo (2020 m. liepos 22 d.) verbalinė informacija – įrašo pavadinimas „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“ ir 4-ajam įrašui iliustruoti panaudotas fotokoliažas, kurio pirmajame plane įmontuota ieškovo fotonuotrauka uždengtomis akimis, informacija vartotojams vienareikšmiškai praneša neva ieškovas (a) yra nusikaltėlis ir (b) jis valdo Lietuvos futbolą; (c) 4-ojo įrašo turinį sudaro informacija apie ieškovo „nusikalstamą veikimą“. 4-ojo įrašo turinys didele dalimi susijęs su 1-uoju įrašu, atsakovas, cituodamas prašymo paneigti tekstą, pakartoja difamacinę informaciją ir tvirtina, kad po ja „pasirašo“, t. y., dar kartą viešai teigia, kad atsakovo apie ieškovą skelbiami duomenys neva yra tikri ir teisingi. Įvertinęs nurodytą 4-ojo įrašo turinį, įrašo iliustracijas, įraše naudojamus vaizdo intarpus, 4-ojo įrašo sąsajumą su kitais ginčo įrašais, atsakovo tvirtinimus, kad visa jo apie ieškovą skelbiama informacija yra tikra ir teisinga, jis po ja „pasirašo“, faktą, kad 4-ajame įraše atsakovas net 58 kartus pavartoja pravardę Š., o šią pravardę atsakovas sieja su ieškovo asmeniu, nekyla abejonių, kad visas 4-ojo įrašo turinys yra neabejotinai žeminantis ieškovą. Kadangi atskirų 4-ajame įraše paskleistų teiginių pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimas nereikštų realaus (efektyvaus) pažeistų ieškovo teisių apgynimo, ieškovas prašo už 4-ajame įraše atsakovo viešai paskleistą difamacinę informaciją taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kaip savarankišką ieškovo teisių gynybos būdą ir prašo įpareigoti atsakovą iš viešosios erdvės pašalinti 4-ąjį įrašą ir jo komentarus.

9.       5-ojo įrašo (2020 m. liepos 26 d.) verbalinė informacija – įrašo pavadinimas „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“ ir 5-ajam įrašui iliustruoti panaudotas fotokoliažas, kuriame įmontuota ieškovo fotonuotrauka, taip pat 5-ojo įrašo sąsajumas su kitais ginčo įrašais informacijos vartotojams vienareikšmiškai praneša, neva ieškovas (a) yra nusikaltėlis ir (b) turintys savigarbos asmenys privalo jam nepasiduoti. Atsakovas interviu su tuometiniu kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius P. M. stengiasi pateikti taip, tarsi P. M. patvirtintų atsakovo apie ieškovą viešai skleidžiamą difamacinę informaciją. Įvertinus nurodytą 5-ojo įrašo turinį, įrašo iliustracijas, 5-ojo įrašo sąsajumą su kitais ginčo įrašais, atsakovo tvirtinimus, kad visa jo apie ieškovą skelbiama informacija yra tikra ir teisinga, faktą, kad 5-ajame įraše atsakovas 25 kartus panaudoja pravardę Š., o šią pravardę atsakovas sieja su ieškovo asmeniu, nekyla abejonių, kad visas 5-ojo įrašo turinys yra susijęs su ieškovu ir šis turinys yra neabejotinai žeminančio pobūdžio. Kadangi atskirų 5-ajame įraše paskleistų teiginių išskyrimas, pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimas nereikštų realaus (efektyvaus) pažeistų ieškovo teisių apgynimo, ieškovas prašo teismą už 5-ajame įraše atsakovo viešai paskleistą difamacinę informaciją taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kaip savarankišką ieškovo teisių gynybos būdą, taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš viešosios erdvės pašalinti 5-ąjį įrašą ir jo komentarus.

10.       Visų su ieškovu susijusių įrašų tekstu (Teiginių kontekstu) atsakovas kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio tvirtinimais viešai kaltina ieškovą sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais – pinigų plovimu Baltarusijoje, taip pat pinigų vagyste; viešai teigia, kad ieškovas pats ar per trečiuosius asmenis vertė žmones jų statomus namus perrašyti banditams, pats ar per trečiuosius asmenis žudė, t. y. sudegino moteris, kurios nemokėjo duoklės, terorizavo verslininkus ir jų darbuotojus, atiminėjo iš vairuotojų mašinas, pats ar per trečiuosius asmenis žmones daužė, kankino ir pakišo po velėna, taip pat susidorojo su kardomąsias priemones ieškovui taikiusiais pareigūnais. Atsakovas kaip neginčijamus faktus viešai skelbia melagingus tvirtinimus, neva nuo ieškovo rankos krito konkretūs asmenys, pasakoja ieškovo aukas aplankęs kapuose, taip pat teigia, neva Lietuvos futbolo federacija dėl ieškovo neteko rėmėjų, t. y. prarado rėmėjus, šiems nusprendus, kad jie negali ir (ar) nenori savo veiklos reklamuoti bet kokiame su ieškovu susijusiame kontekste. Atsakovas teiginius ir visą su ieškovu susijusį įrašų tekstą (teiginių kontekstą) pateikia kaip tikrus ir teisingus duomenis, kuriuos tariamai įrodo ir pagrindžia oficialūs procesiniai dokumentai, su kuriais atsakovas susipažino, liudytojų (atsakovo „šaltinių“, įskaitant neįvardijamus „pareigūnus“, t. y. oficialius asmenis) parodymai, atsakovo įrašuose kalbinami asmenys ir t. t. Atsakovo apie ieškovą viešai paskleisti ir tebeskleidžiami duomenys neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl turi būti paneigti, o tokių duomenų paskleidimu padaryta turtinė ir neturtinė žala – atlyginta.

11.       Kad ginčo teiginiais atsakovas viešai skelbia žinias, o ne nuomonę apie ieškovą, patvirtina ir teiginių kontekstas (likęs su teiginiais susijęs ir juos plėtojantis įrašų tekstas), teiginių gramatinė struktūra, vartojamos veiksmažodžių formos, teiginiuose vartojamų žodžių leksinės reikšmės ir žodžių junginių sintaksinės ir semantinės struktūros. Kontekstinę teiginių semantiką (tikrąsias informacijos gavėjui perduodamas reikšmes) atskleidžia į bylą ieškovo teikiama Specialisto išvada dėl teksto supratimo. Įrašuose atsakovo pateikta informacija vienareikšmiškai lėmė eilinio informacijos vartotojo supratimą, kad tiek įrašų informacija apskritai, tiek ginčo teiginiais pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, t. y. informacijos vartotojai teiginius neabejotinai suprato kaip tikras ir teisingas, objektyvias žinias (duomenis) apie ieškovą, kurias atsakovas viešai paskelbė ir pateikė kaip drąsios, profesionalios ir nešališkos tiriamosios žurnalistikos rezultatą, 100 proc. faktus. Nei ieškovo įrašuose kalbinti pašnekovai, nei bet kokia kita ieškovui žinoma medžiaga nepatvirtina, nepagrindžia ir juo labiau neįrodo (ir negali įrodyti) ginčo teiginių atitikties tikrovei.

12.       Atsakovas ne tik itin ilgą laiką viešai, sąmoningai, sistemingai skelbia tikrovės neatitinkantį bei ieškovo garbę ir orumą žeminantį turinį, bet ir neteisėtai iliustruoja (ir reklamuoja) šį turinį, naudodamasis ieškovo atvaizdu, kurį skelbia (a) žeminančiame kontekste ir (b) komerciniais tikslais – auditorijai sudominti ir pritraukti. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nedavė atsakovui sutikimo naudoti jo atvaizdą įrašams anonsuoti / reklamuoti, taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą paskelbė (ir tebeskelbia) be ieškovo sutikimo. Ieškovo atvaizdo paskelbimas įrašų iliustracijose netenkina absoliučiai jokio visuomenės intereso, t. y. nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad visuomenė turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą pamatyti tokį ieškovo atvaizdą, kokį (tiek turinio, tiek formos prasme) viešai, be ieškovo sutikimo paskelbė ir iki šiol skelbia atsakovas. Atsakovas ieškovo atvaizdą neteisėtai panaudojo įrašams reklamuoti.

13.       Atsakovas 7-ajame bei 8-ajame įraše viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą ir viešai melagingai nurodė, kad šis adresas yra biuro, o ne gyvenamosios vietos adresas. Ieškovas, teisės aktų nustatyta tvarka gindamas savo pažeistus teisėtus interesus, registruotu paštu išsiuntė atsakovui prašymą paneigti atsakovo viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Siųsdamas šį prašymą, ieškovas ant voko nurodė savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiuos duomenis (savo gyvenamosios vietos adresą) atsakovui ieškovas nurodė išimtinai tam, kad atsakovas žinotų, kokiu adresu atsiųsti atsakymą į gautą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Neabejotina, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kokiu tikslu ieškovas perdavė jam savo asmens duomenis (gyvenamosios vietos adresą), taip pat galėjo ir turėjo suprasti, kad šie duomenys nėra skirti viešai skelbti ir toks skelbimas yra neteisėtas. Ieškovas dėmesį atkreipia į tai, kad po 8-uoju įrašu sulaukęs viešos kritikos (komentarų) dėl ieškovo asmens duomenų viešo skelbimo, atsakovas savo komentaru nurodė, kad adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, viešai paskelbė neva todėl, kad „tai nėra jo gyvenamoji vieta, tai biuro adresas, kuris viešas“. Priešingai, nei teigia atsakovas, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra ne biuro, o ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kuris nėra viešas. Nurodytu adresu nėra ir niekada nebuvo registruota jokia juridinio asmens buveinė. Papildomai pažymėtina, kad vėliau atsakovas dalį adreso „paslėpė“, 8-ąjį įrašą iliustruojančioje fotonuotraukoje palikęs tik ieškovo vardą, pavardę ir miestą, tokiu būdu pripažindamas, kad iki 8-ojo įrašo redagavimo atsakovas neteisėtai viešai skelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą.

14.       Atsakovo gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su informacijos apie ieškovą skleidimu, o tai, savo ruožtu, patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo teisių pažeidimo pelnosi, t. y. gauna pajamų. Nuo to momento, kai atsakovas susikūrė asmeninę savo paskyrą platformoje „Patreon“, šiam ginčui aktualūs įrašai yra 2,6 karto populiaresni nei atsakovo skelbiamų įrašų vidurkis; 1,44 karto populiaresni nei vidurkis platformoje „Patreon“; 1,86 karto populiaresni už kitus platformoje „Patreon“ vaizdo įrašus. Akivaizdu, kad būtent populiariausi vaizdo įrašai pritraukia atsakovui auditoriją ir „uždirba“ pinigus. Todėl ieškovas prašo atsakovo iš ieškovo teisių pažeidimo gautas pajamas pripažinti ieškovo patirta turtine žala ir šios žalos atlyginimą iš atsakovo priteisti ieškovo naudai.

15.       Dėl atsakovo viešai paskelbtų ir iki šiol (t. y. beveik pusę metų) skelbiamų tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą itin grubiai žeminančių teiginių, ieškovo atvaizdo skelbimo žeminančiame kontekste ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo ieškovui buvo padaryta ir tebedaroma itin didelė neturtinė žala. Atsakovas grubiai ir sąmoningai pažeidžia ieškovo teises tiek teiginiais, tiek neteisėtu atvaizdo ir privačios informacijos skelbimu, tiek visu įrašų turiniu. Atsakovas visą įrašų turinį (įskaitant ieškovo atvaizdą ir su privačiu ieškovo gyvenimu susijusią informaciją) pateikė tokiu loginio sąsajumo būdu, kuris informacijos gavėjui formuotų vienareikšmį įsitikinimą, kad ieškovas nuo vaikystės iki šiandienos veikia teisės bei moralės užribyje. Įrašai sudaro bendrą įtaigų įspūdį, kad ieškovas yra absoliutus blogis, kurio „rankos iki alkūnių yra svetimose ašarose ir kraujyje“, jis yra per klaidą (kurią ištaisyti siekia atsakovas) nenuteistas žudikas, kurio nereikia ir negalima gerbti, jis neturi ir negali turėti jokių teisių ir turi būti kuo greičiau išstumtas į sociumo užribį. Atsakovo veikimo ieškovo atžvilgiu negalima laikyti naudojimusi saviraiškos laive: atsakovas sąmoningai grubiai piktnaudžiauja saviraiškos laisve, ja prisidengdamos („turime teisę kalbėti“) sąmoningai ir itin plačiai skleidžia difamacinę informaciją apie ieškovą, todėl teismo pareiga yra sprendimu nustatyti tokį neturtinės žalos dydį, kuris atliktų taip pat ir prevencinę funkciją, t. y. atgrasytų atsakovą nuo tokio piktnaudžiavimo ateityje.

16.       Ieškovas kreipėsi į teismą su 2021 m. sausio 4 d. ieškiniu (civilinės bylos Nr. e2-2714-936/2021), prašydamas:

16.1.       Pripažinti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbdamas vaizdo įrašą „Š. žmonės“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį.

16.2.       Pripažinti, kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą.

16.3.       Pripažinti, kad atsakovas, panaudodamas A. P. atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. žmonės“, pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.

16.4.       Įpareigoti atsakovą per 24 valandas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti iš viešai skelbiamo vaizdo įrašo „Š. žmonės“ A. P. atvaizdą ir teiginius „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“.

16.5.       Priteisti iš atsakovo A. P. naudai 4 680 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

17.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas yra pagrįstai įsitikinęs, kad atsakovo veikimas turi būti vertinamas pirmiausiai kaip verslo modelis, o ne saviraiškos laisvės realizavimas, šis atsakovo verslas yra vykdomas ieškovo teisių, įskaitant konstitucines teises, pažeidimo sąskaita, tokia situacija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais imperatyvais ir paneigia pagrindinius teisinės valstybės principus, teismo sprendimas šiame civiliniame ginče ne tik nulems nagrinėjamos bylos šalių tarpusavio teises ir pareigas, tačiau taip pat turės reikšmingos įtakos aiškinant naujosiose medijose veikiančių „informacijos verslininkų“ atsakomybės aspektus, todėl ieškovas teikia teismui šį ieškinio pareiškimą.

18.       Atsakovas (2020 m. gruodžio 13 d.) viešai, interneto kanale „YouTube“ esančioje savo asmeninėje paskyroje (S. M.) paskleidė įrašą „Š. žmonės“, kuriame skelbia tokius tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis:

18.1.       Nuo 28.39 iki 28.47 įrašo minutės: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“;

18.2.       Nuo 29.49 iki 30.00 įrašo minutės: „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“;

18.3.       Nuo 35.38 iki 36.03 įrašo minutės: „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“.

19.       Šiuo atveju teiginių paskleidimo kontekstas yra toks: atsakovas nuo 2020 m. birželio 20 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos apie ieškovą platformoje „Patreon“ ir „YouTube“ kanale paskleidė iš viso 11 vaizdo įrašų. 11 įrašas (2020 m. gruodžio 27 d.) yra tiesiogiai susijęs su ginčo įrašu: atsakovas ieškovo teisinius veiksmus (teisinės gynybos nuo atsakovo veikimo priemones) panaudojo naujam vaizdo epizodui sukurti ir papildomai uždirbti, t. y. teisinius ieškovo veiksmus pavertė savo kuriamo „serialo“ turiniu. 11 įraše atsakovas vertina teismo ir ieškovo atstovų darbą ir kompetenciją. Atsakovas daugiau nei pusę metų ieškovu naudojasi kaip pagrindiniu savo verslo įrankiu, itin didelio visuomenės dėmesio sulaukiančiu personažu ir pelnosi iš grubių ieškovo teisių, taip pat pagrindinių teisinės, demokratinės valstybės principų pažeidimų. Atvirai, sąmoningai ir grubiai paneigdamas tokias demokratijos konstantas, kaip teisės viršenybė, teisingumą vykdo tik teismai, teismų sprendimai yra visiems privalomi ir pan., atsakovas viešai, socialiniuose tinkluose esančiose savo asmeninėse paskyrose skelbia difamacinę informaciją apie ieškovą ir šią informaciją pateikia kaip „įrodymais ir dokumentais pagrįstas“ žinias apie ieškovą, kuria istoriją apie „kovą su blogiu“ ir atvirai deklaruoja neketinantis tokių savo veiksmų nutraukti net ir tuo atveju, jei tokį įpareigojimą atsakovui nustatytų teismai; kiekvieną ieškovo teisinės gynybos veiksmą atsakovas paverčia nauju vaizdo epizodu ir savo pajamų šaltiniu; atsakovas sąmoningai nevykdo nutarties, ragindamas savo „gerbėjus“ skirti finansinę paramą „baudų sumokėjimui“. Tokį kontekstą ieškovas vertina kaip nacionalinėje teismų praktikoje iki šiol nenagrinėtą beprecedentę informacinio smurto kampaniją, nukreiptą prieš konkretų asmenį – ieškovą, ir mano, kad šiame civiliniame ginče prašomus įvertinti teiginius būtina vertinti atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir turint omenyje kumuliatyvų ieškovo teisių pažeidimo efektą.

20.       Kad teiginiais atsakovas viešai skelbia žinias, o ne nuomonę apie ieškovą, patvirtina ir visas su ieškovu susijęs įrašo tekstas, kuriuo atsakovas kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais viešai kaltina ieškovą jo užsakyta 4 žmonių žmogžudyste, nors ieškovas atsakovo jam priskiriamais nusikaltimais niekada nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas, nei juo labiau už tokią veiką nuteistas. Faktą, kad teiginiai buvo paskleisti, įrodo teismui pateikta įrašo kopija. Faktą, kad teiginiai yra apie ieškovą, įrodo teiginiuose vartojamas ieškovo vardas ir pavardė ir visas įrašo kontekstas, įraše minimi ieškovo asmens duomenys, skelbiamas ieškovo atvaizdas, aptariami tariami ieškovo ryšiai ir t. t. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju, tiek faktas, kad teiginiai buvo paskleisti viešai, tiek faktas, kad teiginiai yra apie ieškovą, yra akivaizdūs ir įrodyti. Šiuo atveju negali kilti abejonių, kad atsakovas teiginiais ieškovui priskyrė sunkiausių nusikaltimų padarymą – vadovavimą nusikalstamai grupuotei ir 4 asmenų žmogžudysčių užsakymą / organizavimą, o tai neabejotinai yra teisei ir moralei priešingas bei visuomenėje ypač smerktinas elgesys. Todėl neabejotinai paskleisti duomenys yra žeminantys.

21.       Atsakovas ne tik itin sąmoningai, sistemingai ir manipuliatyviai skelbia tikrovės neatitinkantį bei ieškovo garbę ir orumą žeminantį turinį, bet ir neteisėtai iliustruoja (reklamuoja) šį turinį, naudodamasis ieškovo atvaizdu, kurį skelbia (a) žeminančiame kontekste ir (b) komerciniais tikslais – auditorijai sudominti ir pritraukti. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nedavė atsakovui sutikimo naudoti jo atvaizdą įrašui iliustruoti / anonsuoti / reklamuoti, taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą paskelbė (ir tebeskelbia) be ieškovo sutikimo. Tiek įrašo kontekstas, tiek įraše skelbiami teiginiai yra žeminančio pobūdžio, vadinasi, atsakovas ieškovo atvaizdą įrašui iliustruoti sąmoningai panaudojo žeminančiame kontekste, taigi, neteisėtai. Atsakovas, naudodamas ieškovo atvaizdą įrašui reklamuoti (anonsuoti), pažeidė, be kita ko, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas. Vaizdo įrašų kūrimas ir pardavinėjimas, t. y. prekyba informacija, yra atsakovo pasirinktas ekonominės veiklos modelis. Natūralu, kad atsakovas yra itin suinteresuotas savo, kaip informacijos (kurią jis pats pristato kaip unikalų turinį) pardavėjo, žinomumo didinimu ir kuo didesnės auditorijos pritraukimu, nes šie faktoriai tiesiogiai lemia atsakovo gaunamą finansinę naudą. Akivaizdu ir tai, kad ieškovo atvaizdą atsakovas naudoja, siekdamas paskatinti auditoriją pirkti atsakovo skelbiamą turinį, taigi, įrašui iliustruoti naudojamas fotokoliažas, kuriame atsakovas be ieškovo leidimo panaudojo ieškovo atvaizdą, yra neteisėta įrašo reklama.

22.       Pats atsakovas apie ieškovą skelbiamuose įrašuose pripažįsta, kad vaizdo įrašų kūrimas yra jo pagrindinė veikla, o platformoje „Patreon“ (https://www.patreon.com/skirmantas) jo surenkama parama yra pagrindinis ir vienintelis atsakovo pajamų šaltinis. Taigi, nekyla abejonių, kad iš vaizdo įrašų atsakovas gauna tiesioginės finansinės naudos. Atsakovas, skelbdamas įrašus, šios naudos tiesiogiai ir aktyviai siekia. Kadangi komercinė atsakovo nauda yra neatsiejama nuo ieškovo garbės ir orumo, taip pat teisės į atvaizdą pažeidimo, konstatuotina, kad atsakovas šiomis ieškovo teisėmis pasinaudojo kaip vertinga preke, todėl visas ir bet koks iš tokių veiksmų atsakovo gautas pelnas pripažintinas ieškovo patirta žala ir jos atlyginimas priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai.

23.       Dėl atsakovo viešai paskelbto ir iki šiol skelbiamo įrašo, jame skelbiamų tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą itin grubiai žeminančių teiginių, ieškovo atvaizdo skelbimo žeminančiame kontekste, naudojimosi ieškovu kaip preke, atsakovo pardavinėjamoje daugiaserijinėje istorijoje apie narsią atsakovo kovą su blogiu ieškovą paverčiant pačiu blogiu, manipuliatyviai pateikiant ieškovo biografijos fragmentus, juos sujungiant su atsakovo fantazijomis, ieškovui buvo padaryta ir tebedaroma didelė neturtinė žala (dėl jos ieškovas plačiau pasisakys teikdamas paaiškinimus teismui bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu), kurią ieškovas ieškinio pateikimo dieną vertina 20 000 Eur.

24.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2714-936/2021 sujungta su civiline byla Nr. e2-3907-294/2021, suteikiant bylai numerį e2-3907-294/2021.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

18.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį atsakovui S. M. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, privataus gyvenimo pažeidimo ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Nurodė 7-ajame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ (https://www.youtube.com/watch?v=tKvR_aKXQZ4 nuo 0.27 min iki 3.30 min. įskaitytinai ir nuo 1.24.57 iki įrašo galo) sumontuotas ieškovo nuotraukas su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“ pašalinti iš įrašo, taip pat pakeisti (ar pašalinti) kitų atsakovo S. M. vaizdo įrašų apie ieškovą užsklandas su žodžiais „mafija“ ir „valdžia“ ir asociatyviomis ieškovo nuotraukomis. Priteisė iš atsakovo S. M. ieškovo A. P. naudai 328,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. atsakovo S. M. naudai 8 046,50 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

19.                      Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo garbės ir orumo pažeidimo konstatavo, jog neginčytinas faktas, kad ieškovas yra žymus verslininkas ir visuomenės veikėjas, todėl laikytina, kad yra viešasis asmuo. Ieškovo ir jo atstovų teigimu, atsakovas paskleidė žinią apie ieškovą kaip neginčijamus faktus, ir priešingai, atsakovo ir jo atstovo nuomone, atsakovas tik apibendrino žiniasklaidoje paskelbtą ar papildomai atsakovo surinktą medžiagą kaip savo nuomonę. Vertinant bendrą visų įrašų turinį (ne tik ieškinyje atskirai išskirtus teiginius), matyti, kad atsakovas kalbindavo laidose kitus asmenis, tikėdamasis jų nuomonės. Be to, dauguma teiginių, kaip iš tiesų pagrindė atsakovas, iš esmės yra surinktos viešai paskelbtos ir nepaneigtos medžiagos visuomenės informavimo priemonėse apibendrinimas. Teismas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas suformuluotas būtent taip, kad, pašalinus atitinkamas teiginio dalis, neatsispindi tikras pasisakymo turinys. Ieškovo teigimu, atsakovui taikomas „patikrintos informacijos teisingumo“ reikalavimas, kadangi jis yra žinomas žurnalistas. Su nurodytais ieškovo teiginiais teismas nesutiko, kadangi kitoje civilinėje byloje konstatuotas faktas, jog atsakovas nelaikytinas žurnalistu. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bus nagrinėjama, ar atsakovo paskleista informacija – nuomonė yra tinkama, ar pažeidžianti ieškovo teises. Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimu prašo pripažinti, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Nors ieškovas teigia, kad apie jį sąmoningai ir tikslingai iškreipiant informaciją, siekiant pabrėžti atsakovo ryšius su nusikalstamu pasauliu, buvo paskleisti teiginiai, tačiau ieškovas nepateikė priešingų įrodymų, paneigiančių visuomenės informavimo priemonėse apie atsakovą paskelbtus teiginius, kuriuos ir atkartojo atsakovas savo įrašuose. Ieškovo teigimu, atsakovas jį įžeidžiančiai vaizdo įrašuose vadina nusikaltėliu. Remiantis Lietuvos kalbos žodynu, esančiu internete, asmuo, padaręs nusikaltimą, yra nusikaltėlis. Kaip nustatyta teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovo atžvilgiu yra įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai baudžiamosiose bylose. Ieškovas nenurodė (ir neįrodė), kad atsakovas būtų ieškovą apkaltinęs nuteisimu už tam tikrus nusikaltimus, kurių ieškovas nebūtų padaręs. Spėjimai bei įtarimai darius poveikį nukentėjusiesiems laikytini tik atsakovo nuomone, susidariusia pagal surinktą informaciją, tačiau vaizdo įrašuose nebuvo teigiama, jog ieškovas yra pripažintas ar pripažintinas kaltu už tokias nusikalstamas veikas. O tai, kad atsakovas savo vaizdo įrašuose vartoja vaizdingus išsireiškimus, laikytina bendro pobūdžio pasvarstymais ir vertinimais. Vis dėlto, nagrinėjant tiek teiginius, tiek jų kontekstą, laikytina, kad atsakovo apie ieškovą paskleista nuomonė, kritika ir pasvarstymai yra neutralūs garbės bei orumo požiūriu. Priešingai, nei teismui bando įrodyti ieškovas, nė viename vaizdo įraše atsakovas nesiekė papildomai sumenkinti ieškovo, jo įžeisti, pažeminti ir pan. Įvertinęs ieškinyje dėstomus, ieškovo nuomone, neigtinus teiginius teismas padarė išvadą, kad teiginiai atspindi atsakovo surinktą informaciją – nuomonę apie verslo ryšius su Baltarusija, apie pinigų vogimą, apie verslo reketą ir pan. Šio įrašo paskelbimo vertinimui svarbus laikas, kai jis buvo paskelbtas, t. y. turi būti atsižvelgiama į geopolitinę Rytų ir Vakarų Europos situaciją, į karinį konfliktą Ukrainoje, dėl kurio buvo okupuota šios valstybės dalis, į agresyvią kaimyninės valstybės (Baltarusijos) politiką, taip pat į LFF skandalus, tyrimus ir pan. Šių visų įvykių kontekste akivaizdu, kad yra galimybė grėsmes „pervertinti“ ar jas vertinti hiperbolizuojant. Nagrinėjamu civilinės bylos atveju akivaizdu, kad pats ieškovas neneigė verslo ryšių Baltarusijoje, taip pat yra teistas už nusikaltimus, nagrinėtose baudžiamosiose bylose buvo nukentėjusiųjų parodymų kardinalių pasikeitimų. Todėl negalima teigti, jog informacija apie tai, kad jis turėjo nusikalstamų ryšių, buvo teistas, jo ryšius Baltarusijoje, keliamos abejonės dėl pinigų gavimo legalumo ir pan. yra neteisingos, neatitinka tikrovės. Teismas, priešingai, nei ieškinyje teigia ieškovas, nenustatė atsakovo tikslo – tyčia įžeisti ar pažeminti atsakovą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik informacijos apie ryšius su visuomenės saugumui riziką keliančiais asmenimis paviešinimas dar neįrodo šios informacijos kaip žeminančios garbę ir orumą. Taigi, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą dėl ieškinyje bei patikslintame ieškinyje išdėstytų teiginių pripažinimo žeminančiais jo garbę ir orumą, padarė išvada, jog nei atskirai, nei kartu atsakovas vaizdo įrašuose paskleista nuomone nesiekė pažeminti ieškovo garbės bei orumo, tai tėra hipotetinis rašytiniais įrodymais nepagrįstas ieškovo svarstymas, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip neįrodytą bei nepagrįstą.

20.                      Pirmosios instancijos teismas dėl teisės į atvaizdą bei privataus gyvenimo gerbimo nurodė, jog, ieškovo nuomone, atsakovas be jo sutikimo naudojo ieškovo atvaizdą su fotomontažais. Be to, ieškovo atvaizdas įrašuose buvo skelbiamas žeminančiame kontekste ir komerciniais tikslais – auditorijai sudominti ir pritraukti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas yra viešas asmuo, aktyviai veikiantis visuomeniniame gyvenime. Iš vaizdo įrašų matyti, kad ieškovo asmuo gali dominti visuomenę dėl jo vykdomos veiklos, verslo ir pan. Pirmame vaizdo įraše naudoti ieškovo atvaizdai (1.02-1.29 min) iš teismo, asmeninės šventės su nusikalstamo pasaulio atstovais ir kt., taip pat archyvinės nuotraukos; antrame įraše taip pat pakartojama dalis pirmame įraše rodytų ieškovo nuotraukų; trečiame įraše (nuo 13:30 min) atsakovas naudojo įvairias nuotraukas bei vaizdo įrašus iš teismų, suėmimo ir pan., taip pat su nusikalstamo pasaulio atstovais; ketvirtame vaizdo įraše taip pat atsakovas naudoja iškarpytus vaizdo įrašus bei vaizdus; 5 vaizdo įraše atsakovas vėl naudojo pasakojimui įrašus iš teismų (suėmimų), nuotraukas. Panašiai nuotraukas atsakovas naudoja ir kituose vaizdo įrašuose. Vis dėlto nors ieškovas procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad tokios nuotraukos pažeidė jo garbę, orumą, buvo pateiktos žeminančiame kontekste, teismas su tuo nesutiko ir konstatavo, kad, kaip anksčiau minėta sprendime, ieškovas pripažintas viešu asmeniu, be to, nė viena iš šių nuotraukų ar vaizdo įrašų nebuvo papildomai montuoti, kad pažemintų ieškovo garbę ir orumą, jį įžeistų ar pan. Satyrinių palyginimų, tam tikrų hiperbolizacijų teismas, susipažinęs su visais vaizdo įrašais, nelaikė žeminančiais ieškovo garbę bei orumą. Dėl šios priežasties teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl atvaizdo nurodytuose vaizdo įrašuose gynimo ir jį atmetė (išskyrus 7 įraše bei užsklandose naudotas nuotraukas, apie kurias bus pasisakyta sprendime toliau). Visgi 7-ajame įraše (https://www.youtube.com/watch?v=tKvR_aKXQZ4) šalia vedėjo (atsakovo) šonuose uždedamos ieškovo nuotraukos su užrašais: mafija, valdžia, medžioklė, paneigimas. Kadangi šios nuotraukos yra sumontuotos su ieškovo ir kitų asmenų, nesukeliančiais vartotojui teigiamų asociacijų, atvaizdais ir su užrašais, paaštrinančiais atsakovo nuomonę, laikytina, kad įstatymo leidžiamos visuomenės informavimo apie viešąjį asmenį ribos peržengtos, o neturėdamas ieškovo sutikimo tokias nuotraukas montuoti ir viešai skelbti, atsakovas pažeidė ieškovo privatų gyvenimą ir teisę į atvaizdą. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas asmens nuotraukos publikavimas vaizdo įraše kartu su publikuojamais asmenį neigiamai apibūdinančiais duomenimis pripažintinas žeminančiu asmens garbę ir orumą, darytina išvada, jog ieškovo sumontuotos nuotraukos negalėjo būti demonstruojamos CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pagrindu. Dėl šios priežasties nurodytame 7-ame vaizdo įraše atsakovas įpareigotinas pašalinti sumontuotas 4 nuotraukas su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“ (7-ajame vaizdo įraše rodoma nuo 0.27 min iki 3.30 min. įskaitytinai ir nuo 1.24.57 iki įrašo galo), taip pat pakeisti kitų vaizdo įrašų užsklandas su žodžiais „mafija“ ir „valdžia“ bei asociatyviomis ieškovo nuotraukomis. Ieškovo teigimu, atsakovas naudojosi jo atvaizdais reklamos tikslais. Kai asmens atvaizdas yra naudojamas komerciniais tikslais, pirmiausia dėl asmens atvaizdo panaudojimo reklamoje yra reikalingas asmens sutikimas, o jei jo nėra, reklama yra draudžiama (Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad atsakovo vaizdo įrašai būtų kaip nors reklamuojami (atsakovo savo vaizdo įrašų viešinimas internete nelaikomas reklama), siekiant pasipelnyti ieškovo atvaizdo sąskaita. Dar daugiau, ieškovas nepateikė jokių reklamos objektų (kokie nors produktai, paslaugos), kuriais užsiimtų atsakovas, įrodymų. Priešingai, teismo nuomone, išskyrus nurodytas įrašų užsklandas atsakovas, kalbėdamas apie viešąjį asmenį ir skirdamas jam visą vaizdo įrašą, turi teisę parodyti jo nežeminantį atvaizdą. Dėl šios priežasties visus likusius reikalavimus, susijusius su atvaizdu, papildomai neargumentuodamas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų dėl privataus gyvenimo pažeidimo, paskelbiant jo biografinius duomenis, teismas konstatavo, kad kaip teisingai pažymėjo atsakovas, jis nepaskleidė jokios neteisingos informacijos apie ieškovą, iš visuomenės informavimo priemonių surinkęs biografinius faktus, todėl vertino, kad atsakovo 7-ajame įraše pasakoti duomenys nuo gimimo iki 1990 m. ir vėliau nepažeidžia privataus ieškovo gyvenimo, jame neatskleidžiamos naujos ar kitos visuomenei anksčiau nežinotos arba neteisingos detalės. Dėl šios priežasties konstatavo, kad atsakovas nepažeidė privataus ieškovo gyvenimo. Be to, 8-ajame įraše ieškovo gyvenamosios vietos adresas nėra nurodomas (pašalintas), be to, šiuo adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) esantis pastatas internete vaizduojamas kaip A klasės administracinis pastatas, todėl pripažinti, kad atsakovas iki adreso pašalinimo iš vaizdo įrašo paviešino ieškovo gyvenamosios vietos adresą, negalima, be to, pats ieškovas nepridėjo teismui įrodymų, kad šiuo adresu jis gyvena ir jam toks gyvenamosios vietos atskleidimas sukėlė kokias nors pasekmes.

21.                      Dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas jokios savo patirtos realios žalos dėl atsakovo vaizdo įrašuose paskelbtų atvaizdų su užrašais neįrodė patyręs ir net nebandė įrodinėti, iš esmės norėdamas tik atsakovą „nubausti“, prašydamas priteisti galbūt gautas pajamas iš vaizdo įrašų. Toks ieškovo reikalavimas negali būti pagrįstas, nes savo esme prieštarauja turtinės žalos atlyginimo koncepcijai. Be to, kadangi ieškovas byloje taip pat neįrodė, kad jo garbė bei orumas pažeisti, o turtinę žalą iš esmės siejo su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl turtinė žala neatlyginama, papildomai neargumentuojant, kaip neįrodyta ir nepagrįsta.

22.                      Dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neturtinę žalą įrodinėja deklaratyviais neindividualizuotais teiginiais, bendrai aptardamas teismų praktiką. Ieškovas nurodo, kad atsakovas sąmoningai veikia prieš ieškovą, siekdamas sudaryti klausytojui įspūdį, kad ieškovas yra „absoliutus blogis“, todėl neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti, kad ji atgrasytų atsakovą nuo tokio „piktnaudžiavimo“ ateityje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad  detalių paaiškinimų, kaip 7-ajame įraše paskelbtas sumontuotas atvaizdas paveikė jo gyvenimą, išgyvenimus, ieškovas nedetalizavo visiškai. Aptartas ieškovo duomenų paskelbimo pobūdis, forma, kontekstas, trukmė leidžia teigti, jog ieškovo nurodomos neturtinės žalos veiksniai nėra intensyvūs ir būtent jie neprisidėjo prie ieškovo neigiamo vertinimo ar reputacijos. Pažymėjo ir tai, kad dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Paties pažeidimo fakto konstatavimo bei įpareigojimo tokius atvaizdus pašalinti iš vaizdo įrašų pakanka ieškovo satisfakcijai už patirtą skriaudą. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

23.                      Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinės bylos dalį dėl 2020 m. gruodžio 13 d. interneto kanale „YouTube“ esančioje asmeninėje atsakovo paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ paskleistos informacijos (reikalavimai pagal 2021 m. sausio 4 d. ieškinį); iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai atmesti, ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teisme pagal ieškovo ieškinius atsakovui buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kurios buvo sujungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik dalį pareikštų reikalavimų pagal 2020 m. lapkričio 23 d. patikslintą ieškinį ir iš viso ne(iš)nagrinėjo 2021 m. sausio 4 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų. Todėl dalis bylos dėl 2021 m. sausio 4 d. ieškiniu pareikštų reikalavimų turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu neišsprendė (nesprendė) 2021 m. sausio 4 d. ieškiniu pareikštų reikalavimų (t. y. šios bylos dalies neišnagrinėjo). Nepaisant to, spręsdamas dėl neturtinės žalos reikalavimo, pirmosios instancijos teismas susumavo 1-uoju ir 2-uoju ieškiniu pareikštus neturtinės žalos reikalavimus ir juos atmetė visa apimtimi. Neišsprendęs pagrindinių reikalavimų, neturėjo pagrindo spręsti dėl išvestinių reikalavimų tenkinimo / atmetimo, taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas 2021 m. sausio 4 d. ieškiniu pareikštas neturtinės žalos reikalavimas, yra neteisėta ir nepagrįsta.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dalies 2020 m. lapkričio 23 d. ieškiniu pareikštų savarankiškų reikalavimų – dėl ginčo vaizdo įrašų (jų dalių) pašalinimo iš viešosios erdvės. Sprendimo dalis dėl šio reikalavimo neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, nes yra be aprašomosios dalies ir be motyvų (sutrumpintų motyvų), kas (ši dalis) sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl didelės dalies 2020 m. lapkričio 23 d. ieškiniu teiktų su bylos dalyku susijusių argumentų ir įrodymų; nevertino į bylą pateiktų įrodymų (įskaitant oficialius rašytinius įrodymus), galinčių turėti esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, ir dėl šių įrodymų sprendimu nepasisakė; sprendimu konstatavo faktines aplinkybes, priešingas objektyviems bylos duomenims. Nevertino atsakovo pasirinkto ekonominės veiklos modelio ir nepasisakė dėl su šiuo esminiu aspektu susijusių argumentų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas bylos tinkamai neišnagrinėjo ir neatskleidė bylos esmės, sprendimo trūkumai yra tokio pobūdžio, kad jų nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla visa apimtimi grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo teiginių teisinio kvalifikavimo, bylos iš esmės neišnagrinėjo – nevertino ir sprendimu nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų (2020 m. spalio 5 d. L. L. Specialisto išvados dėl teksto supratimo, komentarų, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2020 spalio 9 – 18 d. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatų),  patvirtinančių, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje nustatytomis taisyklėmis, ginčo teiginiai priskirtini teisinei žinios kategorijai; nepagrįstai vadovavosi ne kasacinio teismo išaiškinimais ir suformuotomis teisinio duomenų kvalifikavimo taisyklėmis, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi. Minėta teismo nutartis neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios nagrinėjamai bylai. Todėl yra pagrindas konstatuoti absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.

23.6.                      Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotų taisyklių ir pažeisdamas procesinės teisės (CPK 185 straipsnio) normas 2020 m. lapkričio 23 d. patikslintame ieškinyje išskirtus ginčo eiginius nepagrįstai priskyrė teisinei nuomonės kategorijai ir nusprendė, kad atsakovo išsakyta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, todėl nežemina ieškovo garbės ir orumo. Su tokiu teismo vertinimu ieškovas negali sutikti. Pirmosios instancijos teismas ieškovui nepagrįstai perkėlė teiginių neatitikties tikrovei (faktinio pagrindo nebuvimo) įrodinėjimo naštą; teismo išvada, kad ginčo teiginiais atsakovas atkartojo anksčiau skelbtą informaciją, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais; teismo išvados prieštarauja objektyviems bylos duomenims ir patikslintu ieškiniu suformuluotų reikalavimų esmei; teismas sprendimą grindė su pareikštais reikalavimais nesusijusiais argumentais; pasisakė dėl reikalavimų, kurių ieškovas nereiškė.

23.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad atsakovo apie ieškovą paskleista nuomonė, kritika ir pasvarstymai yra neutralūs garbės bei orumo požiūriu. Ieškovas su tokia išvada negali sutikti, kadangi ji prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotoms taisyklėms ir taikomiems išaiškinimams.

23.8.                      Kiti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškovo garbės ir orumo pažeminimo neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų aiškumo, suprantamumo, nedviprasmiškumo, motyvuotumo ir įtikinamumo reikalavimų.

23.9.                      Ginčo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo dalykas šiuo aspektu yra 6 konkretūs ieškovo atvaizdo panaudojimo atvejai (6 fotokoliažai). Ieškovas nereiškė reikalavimų dėl jo atvaizdo panaudojimo ginčo vaizdo įrašų turinyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo ieškovo atvaizdo panaudojimą vaizdo įrašuose ir atmetė reikalavimą, kurio ieškovas nereiškė.

23.10.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaizdo įrašus „Š. imperija“, „Š. imperija (2 dalis)“, „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“ iliustruojantys fotokoliažai (sprendime įvardijami kaip „užsklandos“) pažeidžia ieškovo teisę į atvaizdą, ir įpareigojo atsakovą šiuos pažeidimus pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino analogiško pažeidimo dėl ieškovo atvaizdo panaudojimo iliustruojant vaizdo įrašus „Š. kerštas – 4 ieškiniai“, „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“ ir „Deganti Tauragė“, nors atsakovas naudojo ieškovo atvaizdą, sumontuotą su kitais asmenimis ir (ar) grėsmingais vaizdais ir itin neigiamos konotacijos užrašais.

23.11.                      Pasisakydamas dėl ieškovo atvaizdo neteisėto panaudojimo įrašų reklamos tikslais pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo (kokia teisės norma ir (ar) teismų praktikoje suformuota taisykle) vadovaujantis atsakovo savo vaizdo įrašų viešinimas internete nelaikomas reklama.

23.12.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovas nepaskleidė jokios neteisingos informacijos apie ieškovą, todėl atsakovas nepažeidė privataus ieškovo gyvenimo, padarė materialinės teisės (CK 2.23 straipsnis) taikymo klaidą ir nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant šią teisės normą.

23.13.                      Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo paskelbiant ieškovo gyvenamosios vietos adresą, padarė išvadą, jog ieškovas nepridėjo teismui įrodymų, kad šiuo adresu jis gyvena, tai prieštarauja objektyviems byloje esantiems duomenims. Be to, neįvertino ir nepasisakė dėl byloje esančio oficialaus rašytinio įrodymo – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2021 m. birželio 1 d. sprendimo (SK-305)S-572, kuriuo inspektorius pripažino, kad atsakovas, viešai paskelbdamas ieškovo gyvenamosios vietos adresą, pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (5 straipsnio 1 dalies a punktą 2 ir 6 straipsnio 1 dalies a punktą), nes ieškovo duomenis viešai skelbė neteisėtai, t. y. neturėdamas ieškovo sutikimo ir nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų tokius duomenis skelbti be asmens sutikimo.

23.14.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą neatskleidė bylos esmės, t. y. bylos neišnagrinėjo. Nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodinėjo patirtos turtinės žalos, o konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą prieštarauja turtinės žalos atlyginimo koncepcijai, padarė esminę materialinės teisės (CK 6. 263 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, CK 6. 249 straipsnio 2 dalis) aiškinimo ir taikymo klaidą. Reikalavimą atlyginti turtinę žalą nepagrįstai siejo tik su atsakovo vaizdo įrašuose paskelbtais atvaizdais su užrašais ir ieškovo garbės ir orumo pažeminimu. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo argumentų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu, absoliučiai nepasisakė (jų nevertino, sprendime apie juos net neužsiminta).

23.15.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturtinės žalos nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Sprendimu teismas absoliučiai nepasisakė dėl ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje nustatytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais. Ieškovo teismui teiktų paaiškinimų ir jų sprendimų neįvertino, nemotyvavo, kokiu pagrindu šiuos įrodymus atmeta, kaip nepagrindžiančius ieškovo patirtos neturtinės žalos.

2.                      Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, yra panaikintina, kadangi yra tinkamai nemotyvuota bei nepagrįsta.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje yra pripažįstama, jog atsakovo veiksmai atliekant iliustravimą žodžiu „mafija“ yra teisės pažeidimas, yra panaikintina, nes prieštarauja kitoms pirmosioms instancijos išvadoms ir byloje esantiems įrodymams. Žodis „mafija“ (t. y. sąsaja su nusikalstama grupuote arba susivienijimu) yra jau daug metų siejamas su ieškovu, jis tokios skelbiamos informacijos neginčijo, o atsakovas šio žodžio nevartojo įžeidžiamai ar žeminamai, o tik perkeltine prasme.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje yra pripažįstama, jog atsakovo veiksmai atliekant iliustravimą žodžiu „valdžia“ yra teisės pažeidimas, yra panaikintina, nes netgi jeigu žodis „valdžia“ ir būtų vartojamas siekiant apibūdinti ieškovo nusikalstamo pasaulio įtaką ir (ar) ryšius su juo, tai nebūtų galima laikyti ieškovo pašiepimu ir (ar) jo garbės bei orumo pažeidimu. Atsakovas žodžio „valdžia“ nepateikė pašiepiančiame kontekste ar ypatingai neigiamai. Be to, pats žodis atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad ieškovas siejamas su nusikalstamu pasauliu, todėl bet kokiu atveju atsakovo teisės pažeidimo nėra.

3.                      Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas pasisakė apie visus ginče keliamus klausimus ir (ar) reikalavimus. Pasisakyta tiek bendrai apie ginčo įrašų esmę, atsakovo nuomonės visumą, tiek ir atliktas ginčo teiginių vertinimas. Juo labiau, kad nacionalinių teismų praktikoje yra numatyta, jog turi būti nagrinėjama nuomonės visuma, o ieškovas savo reikalavimais siekė priešingo tikslo – kad būtų nagrinėjami tik pavieniai, neturintys konteksto ir atsieti teiginiai.

25.2.                      Tai, kad pirmosios instancijos teismas apie ieškovo reikalavimus pasisakė ne ypatingai smulkiai, o labiau apibendrintai, kartu vertindamas visą atsakovo nuomonės turinį, jos objektyvumą, pagrįstumą ir sąžiningumą, kas iš esmės ir reikalinga tokio pobūdžio bylose, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ar neišsamiai išnagrinėjo bylą.

25.3.                      Tik nustačius tai, jog atsakovo nuomonė buvo reiškiama neetiškai, nesąžiningai ir (ar) pažeidžiant ieškovo teises ir teisėtus interesus, būtų galima spręsti dėl konkrečių ieškinio reikalavimų tenkinimo. Nenustačius paminėtų pažeidimų, nėra pagrindo ir ypatingai smulkiai bei detaliai pasisakyti apie kiekvieną ieškovo ieškinyje nurodomą ginčo teiginį.

25.4.                      Nenustačius jokių ieškovo teisių pažeidimo, nėra pagrindo ir detaliai pasisakyti apie ginčo vaizdo įrašų pašalinimą, nes šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Tai yra išvestinis reikalavimas.

25.5.                      Apeliaciniame skunde yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teiginius priskyrė nuomonės kategorijai, nors jie turėtų būti laikomi žinia, kuri turi žeminantį pobūdį. Su tokiais ieškovo teiginiais iš esmės atsakovas nesutinka, kadangi atsakovas paskleidė ne žinią ar faktus apie ieškovą, o tik išsakė savo nuomonę bei neigiamą vertinimą, kuris buvo grindžiamas gerai visuomenei žinomais faktais arba paties atsakovo surinkta faktine informacija.

25.6.                      Atsakovas išsakė tik savo nuomonę, o ne paskleidė žinią ar faktus apie ieškovą, atsakovo nuomonė apie ieškovą buvo išsakyta sąžiningai, etiškai ir vadovaujantis visuomenės apie ieškovą žinomais viešais faktais, visuomenės informavimo priemonių skelbta informacija, Lietuvos teismų nuosprendžiais ir pan.

25.7.                      Apeliaciniu skundu, kaip ir pateiktais ieškiniais, iš esmės yra pateikiami tik subjektyvūs bei deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kurie neturi jokio faktinio pagrindo, yra subjektyvūs, neatitinka faktinės tiesos ir neįrodo ieškovo ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimų.

25.8.                      Ieškovas yra viešasis asmuo, todėl yra konstatuojama ne tik kitokia jo teisių apsauga, bet ir tai, kad atsakovas jokių ieškovo teisių pažeidimų neatliko, kai išsakė savo nuomonę apie viešąjį asmenį, kuris yra gerai žinomas visuomenės veikėjas.

25.9.                      Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, jog Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai pateikti 2022 m. sausio 25 d. nutartyje, negali būti laikomi prejudiciniais, neturi jokio teisinio pagrindo ir yra atmestini, kadangi Vilniaus apygardos teismas pateikė išaiškinimus apie tuos pačius vaizdo įrašus ir tą pačią atsakovo išreikštą nuomonę, taip pat buvo bendrai pasisakyta apie atsakovo statusą, todėl akivaizdu, kad tai turi prejudicinę galią ir šioje byloje.

25.10.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2020 m. spalio 5 d. L. L. Specialisto išvados dėl teksto supratimo, tačiau pagrindo specialisto išvada vadovautis nėra, nes tai yra tik vienas iš byloje esančių įrodymų, jis neturi išimtinės ar privalomos galios. Išvadoje nėra pateikti jokie duomenys, kurie leistų spręsti, jog ją pateikęs asmuo turi kvalifikaciją atlikti ekspertizę ar teikti išvadas civilinėje byloje.

25.11.                      Atsakovas išsamiai įrodė ir pateikė visus duomenis, kuriais vadovavosi išsakydamas savo nuomonę. Nė vieno iš informacijos šaltinių ieškovas net nebandė ginčyti ar neigti. Atsakovo išsakytą sąžiningą nuomonę apie ieškovą suformavo ne tik visuomenės informavimo priemonių paskelbti faktai, tačiau ir faktinės aplinkybės apie ieškovui iškeltas baudžiamąsias bylas ir priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius.

25.12.                      Ieškovas yra ne tik viešasis asmuo, bet ir veikia sporto srityje, kuri turi įtakos visuomenės interesui, o apie jo veiklą viešai pasisako netgi Seimo nariai, todėl negalima konstatuoti ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo. Be to, atsakovas nepanaudojo ieškovo privataus gyvenimo nuotraukų, kurios būtų darytos ne viešoje vietoje ir pan. Atsakovas ne pats nufotografavo ar nufilmavo ieškovo atvaizdą, o iš esmės panaudojo viešai prieinamą ieškovo kaip viešojo asmens atvaizdą.

25.13.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo atvaizdo naudojimą vaizdo įrašuose bendrai, t. y. tiek naudojamus koliažus, tiek ir ieškovo atvaizdą vaizdo įrašų turinyje. Buvo vertinta ne tik ieškovo atvaizdo naudojimo visuma, tačiau ir jo kontekstas bei pobūdis. Taigi, teigti, jog pirmosios instancijos teismas ne ta apimtimi pasisakė apie ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimą, ne tik, kad nėra pagrindo, bet ir būtų neteisėta bei nepagrįsta.

25.14.                      Atsakovas apie ieškovo vaikystę ir (ar) jo biografiją neatskleidė jokių duomenų, kurie būtų viešai neprieinami ir (ar) nežinomi visuomenei. Juo labiau, kad, išsakydamas savo nuomonę, jis tik ir pateikė tuos duomenis, kuriuos rado viešojoje erdvėje, t. y. juos perpasakojo, o ne pateikė kaip žinią ar faktą, kurį jis pats nustatė.

25.15.                      Pasisakant apie ieškovo teiginius, jog neva buvo pažeista jo teisė į privatumą tuo aspektu, jog atsakovas paviešino jo gyvenamosios vietos adresą, konstatuotina, jog atsakovas pažeidimo neatliko. Įrašas, kuriame buvo matyti adresas, buvo operatyviai pašalintas, todėl nebeliko ginčo objekto, todėl šis reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

25.16.                      Atsakovas savo turtinę žalą sieja su neva atsakovo gautomis pajamomis sistemoje „Patreon“, kurių detalizavimo reikalavo iš atsakovo, nors pats jokių skaičiavimų nepateikė, žalos neįrodinėjo rašytiniais duomenimis ir pan.

25.17.                      Prašydamas priteisti ypatingai didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, atsakovas jos tinkamai nedetalizuoja, neišskirsto, kokiomis dalimis ir apimtimi ji buvo patirta. Kaip jau minėta, neturtinės žalos patyrimas yra preziumuojamas, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

25.18.                      Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, todėl pagrįstas bei teisėtas, todėl paliktinas galioti ta apimtimi, kuria ieškovo ieškiniai buvo atmesti.

25.19.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus informacijos šaltinius, atskleidė bylos esmę ir nustatė, jog pagrindo tenkinti ieškovo ieškinius  nėra.

4.                      Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

26.1.                       Priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas CK 2.22 str. pažeidimą pripažino ne atsietai įvertinęs du žodžius („Mafija“ ir „Valdžia“), o įvertinęs visą ieškovo atvaizdo skelbimo kontekstą ir konstatavęs, jog jis yra žeminantis.

26.2.                      Kaip visiškai nepagrįsti turėtų būti atmesti atsakovo argumentai, kad žodis „mafija“ buvo pavartotas perkeltine prasme, jis neperžengė ieškovo garbės ir orumo ribų. Ieškovo įsitikinimu, šis apeliacinio skundo teiginys yra absoliučiai deklaratyvus ir vertintinas kaip teisinės gynybos strategija, be to, šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas, nes, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atvaizdo kontekstas yra vertinamas pagal tai, kaip jį supranta visuomenė (vidutinis informacijos vartotojas), o ne pagal tai, kokia prasme (perkeltine ar ne) ginčo informaciją pateikė atsakovas. Šiuo aspektu sutiktina su teismo išvada, jog neginčytina yra ta aplinkybė, kad žodis „mafija“ visuomenėje vertinamas neigiamai, atitinkamai ryšių su mafija turėjimas taip pat vertinamas kaip prieštaraujantis geros moralės normoms ir visuomenėje egzistuojančioms elgesio taisyklėms.

26.3.                      Atsakovas šioje byloje neįrodinėjo primygtinio socialinio poreikio (visuomenės intereso) skelbti ieškovo atvaizdą, o pirmosios instancijos teismas šio kriterijaus išsamiai taip pat nevertino, tačiau pagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytų faktų, kad ieškovo atvaizdas buvo panaudotas be jo sutikimo ir žeminančiame kontekste, pakanka, kad būtų pripažintas ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimas.

26.4.                      Net ir tuo atveju, jei atvaizdo skelbimo kontekstas nebūtų žeminantis, atvaizdo skelbimas be asmens sutikimo turėtų atitikti įstatymo nustatytas sąlygas. Šiuo atveju ieškovo atvaizdo skelbimas tokiu būdu, kaip jis buvo paskelbtas, nėra susijęs su ieškovo veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu, ieškovo atvaizdas tokiu būdu, kokiu buvo paskelbtas, tenkino vienintelį tikslą – buvo skirtas atsakovo auditorijai sudominti ir pritraukti, t. y. ieškovo atvaizdas buvo skelbiamas iš esmės tik komerciniu tikslu.

26.5.                      Net ir tuo atveju, kai asmuo užfiksuojamas darantis pažeidimą, tai savaime nereiškia, jog visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą tokią informaciją gauti. Šiuo atveju atsakovas ieškovo atvaizdo demonstravimo negali pagrįsti „daromu pažeidimu“, o atsakovo vaizduotėje neva ieškovo padaryti nusikaltimai negali būti vertinami kaip primygtinis socialinis poreikis ir pakankamas bei teisėtas pagrindas ginčo vaizdo įrašus iliustruoti fotomontažais su ieškovo atvaizdais.

26.6.                      Sprendžiant dėl teisės į atvaizdą pažeidimo nėra nustatinėjamas nei su atvaizdu skelbiamos informacijos atitiktis tikrovei, nei ankstesnis su atvaizdu skelbiamos informacijos skelbimas kitose visuomenės informavimo priemonėse. Taigi, tos aplinkybės, kad ieškovas anksčiau buvo siejamas su teisės pažeidimais ir apie tai buvo skelbiama viešai, neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą ieškovo atvaizdo naudojimo kontekste.

26.7.                      Atsakovas ieškovo atvaizdą panaudojo kaip instrumentą informacijos vartotojų dėmesiui patraukti, pritraukti daugiau savo kuriamo turinio vartotojų ir gauti komercinės naudos, taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą skelbė iš esmės komerciniu tikslu; atsakovas ieškovo atvaizdą skelbia akivaizdžiai (per se) žeminančiame kontekste: ieškovo atvaizdas yra skelbiamas su kraujo, susišaudymo vaizdais, kartu su verbaline informacija, t. y. itin neigiamos konotacijos epitetais, vienareikšmiškai neigiamomis vaizdo įrašų antraštėmis ir paantraštėmis; atsakovas neturėjo ieškovo sutikimo tokiu būdu skelbti jo atvaizdą; atsakovas neįrodė (neįrodinėjo) primygtinio socialinio poreikio (visuomenės intereso) skelbti ieškovo atvaizdą be jo sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė ieškovo privatumo (ir teisės į atvaizdą, kaip privatumo dalies) apsaugai ir konstatavo ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimą, įpareigojo atsakovą šį pažeidimą pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. 

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

6.                      Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo

7.                      Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dalies ieškiniais pareikštų reikalavimų, dėl dalies reikalavimų teismo sprendimas yra be motyvų, o dėl likusių reikalavimų pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, ieškovo argumentų. Atsakovo apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, yra panaikintina, kadangi yra tinkamai nemotyvuota bei nepagrįsta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinių skundų motyvais.

8.                      Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su dviem ieškiniais – 2020 m. lapkričio 13 d. ieškinys (patikslintas 2020 m. lapkričio 23 d.) civilinėje byloje Nr. e2-2714-936/2021 ir 2021 m. sausio 5 d. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3907-294/2021. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2714-936/2021 sujungta su civiline byla Nr. e2-3907-294/2021, suteikiant bylai numerį e2-3907-294/2021.

9.                      Ieškovas 2020 m. lapkričio 23 d. ieškiniu reiškė reikalavimus: 

31.1.                      pripažinti, kad „YouTube“ kanale S. M. asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiem nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 10 d. socialiniame tinkle „Facebook“ S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale, atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus [turimas omenyje ieškovas] ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį [turimas omenyje sąrašas], pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. (toliau – ieškovas) garbę ir orumą.

31.2.                      Įpareigoti atsakovą per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos „YouTube“ kanale esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje, platformoje „Patreon“ esančioje asmeninėje atsakovo paskyroje ir interneto svetainėje onplay.lt paskelbti vaizdo įrašą, kuriame be komentarų būtų perskaitytas tokio turinio paneigimas: „PANEIGIMAS. YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“„prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus [turimas omenyje Ieškovas] ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį, pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“; Įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020 m. birželio 20 d. vaizdo įrašas „Š. imperija“. 

31.3.                      Įpareigoti atsakovą per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje be komentarų paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Facebook socialiniame tinkle, S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“; Įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020 m. rugpjūčio 10 d. įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje.

31.4.                      Pripažinti, kad atsakovas panaudodamas ieškovo atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija“; 2020 m. liepos 1 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. kerštas – 4 ieškiniai“; 2020 m. liepos 12 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija (2 dalis); 2020 m. liepos 22 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; 2020 m. liepos 26 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Deganti Tauragė“ pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.

31.5.                      Konstatuoti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ paskelbęs duomenis „A. P. gimė 1968 m. birželio 16 d., jisai gimsta labai paprastoje, neturtingoje, galima sakyti, šeimoje, jo vaikystė yra pakankamai sunki <...>. Tie, kas mokėsi kartu su A. P.-Š., prisimena, tuo metu jis dar nėra Š., tai yra tiesiog vaikas ir, tiesą pasakius, jis nėra išskirtinis savo stotu, savo ūgiu, savo kažkokiu kūno sudėjimu, fizine jėga, daug kas jį prisimena kaip putlų vaiką, kuris, tiesą pasakius, nebuvo ypatingai agresyvus, neturėjo su juo labai daug problemų mokytojai, tačiau vėliau, paauglystės metu, A. P. pradeda aktyviai sportuoti, užsirašo ir pradeda lankyti imtynes, pradeda greitai augti, sparčiai vystytis jo organizmas, jis iš tikrųjų yra apdovanotas labai didele fizine jėga, daug kas prisimena, kaip jis ten sugeba įveikti treniruotėse savo trenerį ir t.t. Bet pats svarbiausias dalykas, kad jis nevengia ir pradeda ta fizine jėga naudotis tiesiog engdamas aplinkinius, tai yra jisai sumuša jam nepatinkančius žmones, prasideda smulkus pinigų reketavimas iš aplinkinių, bendrai daug kas prisimena, kad būtent A. P. buvo žmogus, kuriam visą gyvenimą pinigai buvo pats svarbiausias dalykas. Tai yra nuo pat jaunų dienų jisai stengiasi padaryti viską, kad kažkokiu būdu prasimanytų pinigų. Akivaizdu, kad jam tų pinigų iš tikrųjų trūko ir visas jo gyvenimas iki, na netgi po vestuvių iki pakankamai brandaus amžiau jisai buvo, na tikrai kalbant apie pinigus ir apie turtą jis nebuvo išskirtinis nuo visų likusių. Mes galime prisiminti - jisai 1990 m. veda ir jisai keliauja gyventi su savo uošviais daugiabučio namo bute, Šilalės g., vėliau jisai persikelia į taip pat daugiabutį Dainavos g. Nr. 5, tas daugiabutis yra, beje... visai šalia jo įvyksta tragedija, turbūt didžiausia tragedija apie kurią mes kalbėsime, na, o vėliau, dabar jau turbūt visi Tauragiškiai žino, tai yra Rytų g. Tauragėje atsiranda prabangus namas, turbūt galima sakyti prabangi pilis <...> A. P. taip pat pasistato įspūdingos architektūros namą Tauragėje <...> šiame name taip pat gyvena iki šiol A. P. žmona.“, taip pat 2020 m. rugsėjo 11 d. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje paskelbdamas įrašą, kuriame viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą. 

31.6.                      Įpareigoti atsakovą per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos vaizdo įrašus: „Š. imperija“, „Š. imperija (2 dalis); „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, „Deganti Tauragė“ ir visus šių vaizdo įrašų komentarus iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias S. M. asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt; pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninės paskyros 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. įrašus ir visus šių įrašų komentarus, taip pat pašalinti iš viešosios erdvės, įskaitant kanale „YouTube“ ir platformoje „Patreon“ esančias atsakovo asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt paskelbto įrašo „Š. kerštas – 4 ieškiniai“ dalį – nuo 4.10 min. iki 13.03 min.

31.7.                      Priteisti iš atsakovo 17 520 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

10.                      Ieškovas 2021 m. sausio 5 d. ieškiniu reiškė reikalavimus:

32.1.                      Pripažinti, kad atsakovas „YouTube“ kanale, savo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbdamas vaizdo įrašą „Š. žmonės“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį;

32.2.                      Pripažinti, kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą.

32.3.                      Pripažinti, kad atsakovas, panaudodamas A. P. atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. žmonės“, pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.

32.4.                      Įpareigoti atsakovą per 24 valandas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti iš viešai skelbiamo vaizdo įrašo „Š. žmonės“ A. P. atvaizdą ir teiginius „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“.

32.5.                      Priteisti iš atsakovo 4 680 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

11.                      CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Byloje pareikštais reikalavimais CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintos normos prasme laikytini tik teismo proceso įstatymų nustatyta tvarka priimto nagrinėti konkrečioje byloje ieškinio (ar priešieškinio) reikalavimai. 

12.                      Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovo 2021 m. sausio 5 d. ieškiniu pareikštų reikalavimų, susijusių su 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtu vaizdo įrašu. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nemini nei 2020 m. gruodžio 13 d. vaizdo įrašo turinio, nei pavadinimo „Š. žmonės“, nei vaizdo įraše minimų teiginių, kuriuos ieškovas vertina kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę bei orumą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl reikalavimo pripažinti, jog paminėto vaizdo įrašo iliustracijoje panaudotas ieškovo atvaizdas pažeidžia jo teisę į atvaizdą, taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įpareigojimo pašalinti ieškovo atvaizdą bei teiginius iš minimo vaizdo įrašo. Papildomai pažymėtina, jog teismo sprendimo aprašomojoje dalyje taip pat pirmosios instancijos teismas neaprašė 2021 m. sausio 5 d. ieškinio reikalavimų ir ieškinyje nurodytų teisinių argumentų. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dalies byloje pareikštų reikalavimų.

13.                      CPK 327 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – pirmosios instancijos teismui neišsprendus dalies byloje pareikštų reikalavimų – pirmosios instancijos teismo procesas dėl šių reikalavimų laikytinas neįvykusiu. Apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė, nes tai neatitiktų įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 31 punktas). 

14.                      Nors abiejuose ieškiniuose pareikšti reikalavimai dėl skirtinguose vaizdo įrašuose paskelbtų teiginių neatitikties tikrovei ir garbės ir orumo, teisės į atvaizdą pažeidimo, tačiau bylos dalies dėl 2021 m. sausio 5 d. ieškiniu pareikštų reikalavimų negalima išskirti, nes abiejuose ieškiniuose pareikšti reikalavimai yra taip tarpusavyje susiję, jog turi būti vertinami bendrame visų vaizdo įrašų, kurie paskelbti laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d., kontekste. Tiek 2020 m. lapkričio 23 d. ieškinyje, tiek 2021 m. sausio 5 d. ieškinyje ieškovo nurodomi teisiniai argumentai bei aplinkybės negali būti vertinami atskirai, kadangi yra susiję su visų vaizdo įrašų kontekstu. 

15.                      Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir neišnagrinėjo 2021 m. sausio 5 d. pareikštų reikalavimų, tačiau spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog bendra ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma sudaro 90 000 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas susumavo abiem ieškiniais prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas. Tačiau, pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus 2021 m. sausio 5 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų, susijusių su 2020 m. gruodžio 13 d. vaizdo įraše paskelbtais teiginiais, ieškovo atvaizdo panaudojimu, negalimas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimo nagrinėjimas.     

16.                      Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus dalies byloje pareikštų reikalavimų ir nesant galimybės bylą išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17.                      Be to, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Ž. T. Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

18.                      Pažymėtina, jog ieškovas 2020 m. lapkričio 23 d. ieškiniu, be kitų reikalavimų, reiškė savarankišką reikalavimą – pašalinti visus atsakovo vaizdo įrašus bei jų komentarus, kurie buvo paskelbti laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. (2020 m. liepos 1 d. įrašo tik dalį nuo 4.10 min. iki 13.03 min.). Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje šio ieškovo reikalavimo nenagrinėjo, dėl jo visiškai nepasisakė, nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų, kuriais ieškovas grindė paminėto reikalavimo pagrįstumą, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kita ieškinio dalis yra atmesta. Taigi, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2020 m. lapkričio 23 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų, susijusių su vaizdo įrašų bei jų komentarų pašalinimu, yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

19.                      Be to, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atvejis – neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl kitų 2020 m. lapkričio 23 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų neatskleidė bylos esmės. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

20.                      Ieškovas 2020 m. lapkričio 23 d. ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti, kad atsakovo paskelbtuose 2020 m. birželio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugpjūčio 22 d. vaizdo įrašuose paskelbti konkretūs teiginiai apie ieškovą („Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“; „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus [turimas omenyje ieškovas] ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį [turimas omenyje sąrašas], pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“) neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

21.                      Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo.

23.                      Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.                      Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovo paskleisti teiginiai yra žinios apie ieškovą. Šiai išvadai pagrįsti byloje pateikė L. L. 2020 m. spalio 5 d. specialisto išvadą dėl teksto supratimo, kurioje detaliai pasisakyta dėl kiekvieno teiginio gramatinės struktūros, žodžių reikšmių ir pan., taip pat ieškinyje pateikė atsakovo turinio žiūrovų komentarus, kurių turiniu grindė tai, jog atsakovas apie ieškovą paskleidė žinias, taip pat pateikė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2020 m. spalio 9 –18 d. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus, kuriais taip pat įrodinėjo, jog atsakovas pakleidė žinias apie ieškovą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas atsakovo teiginius kaip nuomonę, o ne žinias, nevertino minėtų įrodymų ir dėl jų visiškai nepasisakė. Išvadą, jog atsakovo paskleisti teiginiai yra tik atsakovo nuomonė, o ne žinios, grindė vadovaudamasis tik Vilniaus apygardos teismo išvadomis civilinėje byloje Nr. e2A-176-779/2022, kurias pripažino prejudiciniais faktais, reikšmingais šiai bylai. Tačiau, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šioje konkrečioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekstą, kuriame paskleisti teiginiai, taip pat informacijos pateikimo konstrukcijas, sakinių formuluotes ir pan. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog bylos dalis dėl teiginių apie ieškovą kvalifikavimo išnagrinėta neatskleidus bylos esmės.

25.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas kvalifikavęs anksčiau paminėtus teiginius kaip atsakovo nuomonę, siekdamas nustatyti, ar atsakovo paskleista nuomonė pažeidė ieškovo neturtines teises – garbę ir orumą, turėjo vertinti, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, tačiau pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas dėl teiginių atitikties tikrovei įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovui, nes, pagal paminėtą formuojamą teismų praktiką, įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

26.                      Be to, vertindamas, jog paskleisti teiginiai atitinka tikrovę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2021 m. ir 2022 m. visuomenės informavimo priemonėse paskelbtų straipsnių turiniu, nes minėti straipsniai paskelbti vėliau nei ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai. Taigi, straipsniuose paskelbta informacija niekaip neįrodo, jog apie ieškovą paskelbti teiginiai atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė kiekvieno apie ieškovą paskelbto teiginio atitikties tikrovei. Papildomai paminėjo dar du 2002 m. ir 2015 m. straipsnius, vertindamas, jog apie ieškovą paskelbti teiginiai atitinka tikrovę, ir apibendrintai nurodė, jog yra daugybė straipsnių apie ieškovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą detaliai išanalizuoti kiekvieno teiginio atitiktį tikrovei ir padaryti pagrįstą bei argumentuotą išvadą. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog teiginiai apie ieškovą nežemina garbės bei orumo, nurodė, jog teiginiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į geopolitinę Rytų ir Vakarų Europos situaciją, į karinį konfliktą Ukrainoje, dėl kurio buvo okupuota šios valstybės dalis, į agresyvią kaimyninės valstybės (Baltarusijos) politiką, taip pat į LFF skandalus, tyrimus ir pan. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šių visų įvykių kontekste akivaizdu, kad yra galimybė grėsmes „pervertinti“ ar jas vertinti hiperbolizuojant. Teisėjų kolegija pažymi, jog teiginius apie ieškovą atsakovas paskelbė 2020 m., tai yra, dvejais metais anksčiau nei prasidėjo kariniai veiksmai Ukrainoje, suaktyvėjo politinė situacija Baltarusijoje ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės vertinant, ar teiginiais (nuomone) atsakovas siekė sumenkinti, įžeisti ieškovą ar kitaip specialiai jam pakenkti. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, ar teiginiais apie ieškovą, net ir kvalifikavus juos kaip nuomonę, atsakovas siekė sumenkinti, įžeisti ieškovą ar kitaip specialiai jam pakenkti, darytina išvada, jog iš esmės pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskleista nuomonė, kritika ir pasvarstymai yra neutralūs garbės bei orumo požiūriu, yra nemotyvuota. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ši bylos dalis taip pat išnagrinėta neatskleidus bylos esmės.                

27.                      Be kitų reikalavimų ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovas panaudodamas ieškovo atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija“; 2020 m. liepos 1 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. kerštas – 4 ieškiniai“; 2020 m. liepos 12 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija (2 dalis); 2020 m. liepos 22 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; 2020 m. liepos 26 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Deganti Tauragė“ pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.

28.                      Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 11–24).

29.                      Ieškinyje ieškovas siekė įrodyti, jog jo atvaizdas vaizdo įrašų iliustracijose panaudotas žeminančiame kontekste dėl panaudotų tam tikrų užrašų – „mafija“, „kerštas“, taip pat vaizdo įrašų pavadinimų, bendro vaizdo įrašų konteksto.

30.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo, nevertino vaizdo įrašų iliustracijų (užsklandų), kaip pažeidžiančių ieškovo teisę į atvaizdą, o vertino vaizdo įrašų turinį. Ieškovas nereiškė jokių reikalavimų ir nenurodė jokių argumentų, susijusių su ieškovo atvaizdo neteisėtu panaudojimu vaizdo įrašų turinyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti, jog vaizdo įrašų iliustracijose panaudotas ieškovo atvaizdas pažeidžia jo teisę į atvaizdą, iš esmės atmetė reikalavimą, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs. Dėl 7-ojo vaizdo įrašo pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra pažeista ieškovo teisė į atvaizdą, bet ne vaizdo įrašo iliustracijoje (užsklandoje), o vaizdo įrašo turinyje (4 nuotraukos su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“ 7-ajame vaizdo įraše rodomos nuo 0.27 min iki 3.30 min. įskaitytinai ir nuo 1.24.57 iki įrašo galo). Taigi, pirmosios instancijos teismas patenkino reikalavimą, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs, todėl darytina išvada, jog sprendimo dalis dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo taip pat yra išnagrinėta neatskleidus bylos esmės.

31.                      Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neatskleidė bylos esmės, kadangi konstatavo, jog jokios savo patirtos realios žalos ieškovas dėl atsakovo vaizdo įrašuose paskelbtų atvaizdų su užrašais neįrodė patyręs ir net nebandė įrodinėti, iš esmės norėdamas tik atsakovą „nubausti“, prašydamas priteisti galbūt gautas pajamas iš vaizdo įrašų. Iš esmės tais pačiais motyvais, jog ieškovas neįrodinėjo patirtos neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas atmetė ir reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

32.                      Ieškovas 2020 m. lapkričio 23 d. ieškinyje savo turtinę žalą įrodinėjo tuo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su informacijos apie ieškovą skleidimu, o tai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo teisių pažeidimo pelnosi, tai yra gauna pajamų. Todėl prašė iš ieškovo teisių pažeidimo gautas pajamas pripažinti ieškovo patirta turtine žala ir šios žalos atlyginimą iš atsakovo priteisti ieškovo naudai. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek vėliau pateiktais papildomais įrodymais (2022 m. balandžio 5 d. prašymas dėl įrodymų pridėjimo) detaliai apskaičiavo ir pagrindė atsakovo gautų pajamų dydį. Atsakovas taip pat teikė įrodymus apie gautas pajamas iš vaizdo įrašų: 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. spalio 4 d. prašymai dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Be to, ieškovas ieškinyje turtinę žalą siejo ne tik su atsakovo neteisėtais veiksmais, bet ir su tuo, jog atsakovas vaizdo įrašų kūrimą naudojo kaip ekonominės veiklos modelį – itin pelningą produktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas anksčiau paminėtų įrodymų, ieškovo argumentų nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė. Pagrįsti neturtinei žalai ieškovas teikė į bylą įrodymus ir davė paaiškinimus, tačiau skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų bei įrodymų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog bylos dalis dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat išnagrinėta neatskleidus bylos esmės.

33.                      Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).

34.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio aiškinantis aplinkybes dėl praktiškai visų 2020 m. lapkričio 23 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų (dėl apie ieškovą paskelbtų teiginių kvalifikavimo, vertinimo, ar paskelbti teiginiai pažeidžia ieškovo garbę bei orumą, ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo), byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

35.                      Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai) pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36.                      Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                         Marius Dobrovolskis    

                   Kristina Domarkienė   

                   Jolanta Gailevičienė