Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-519/2014

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02030-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.4; 1.2.14.3.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7.

(S)

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,  

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,

nuteistajam D. B., jo gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

išteisintajai S. B., jos gynėjai advokatei Nainai Landzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu
3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 ( devyniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę D. B. skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, išteisinta, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

S. B. pagal BK 159 straipsnį, išteisinta, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo S. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai, dėl  neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies: priteista solidariai iš A. B. ir D. B. atlyginti 1435 litų turtinės žalos ir 100 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam S. T., o A. B. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti iš nepilnametės A. B. įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų L. B. ir  A. G..

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista A. B., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. B. ir D. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto suplanavę ir pasiruošę, apiplėšė S. T., o būtent: 2012 m. gruodžio 15 d., laikotarpyje nuo 2.00 iki 3.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įpildama į vyno taurę S. T. iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, kurių buvo 3 – 4 tabletės, ištirpintos vandenyje ir gautos iš D. B. 2012 m. gruodžio 14 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir S. T. išgėrus į vyną įpiltą medžiagą, ir užmigus, tokiu būdu atėmusi jam galimybę priešintis, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, S. T. priklausantį turtą – televizorių „Denver“ su distancinio valdymo pulteliu bendros 700 Lt vertės, televizoriaus priedėlį „Home TV“ su distancinio valdymo pulteliu ir laidu bendros 130 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5 002“ 500 Lt vertės su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele 20 Lt vertės ir 4 GB atminties kortele 100 lt vertės, odines pirštines 35 Lt vertės, pinigus – 500 Lt (dvi kupiūras po 200 Lt, dvi kupiūras po 50 Lt), tuo padarė nukentėjusiajam S. T. 1985 Lt vertės turtinę žalą.

D. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. B. yra vaikas, gim. (duomenys neskelbtini) metais, prašydamas ir taip įkalbėdamas ją daryti nusikalstamą veiką bei bute, adresu (duomenys neskelbtini), duodamas buteliuką su iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, kurių buvo 3-4 tabletės, ištirpintos vandenyje, ir rankinę, įtraukė A. B. į nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), tai yra, paprašė nepilnametės A. B. įpilti D. B. paruoštų, iki 30 ml vandenyje ištirpintų 3-4 tablečių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, S. T. į gėrimą, o pastarajam išgėrus gėrimą su įpilta medžiaga, ir užmigus, pagrobti iš S. T. buto, adresu (duomenys neskelbtini), svetimą turtą, tokiu būdu įtraukė vaiką – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) metais, į nusikalstamos veikos – plėšimo padarymą.

S. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su D. B. ir A. B., iš anksto suplanavę ir pasiruošę, apiplėšė S. T., o būtent: nuo 2012 m. gruodžio 14 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2012 m. gruodžio 15 d. 3.00 valandos, po to, kai nepilnametė A. B. vykdydama D. B. nurodymą, kuriuos pastarasis A. B. žodžiu pasakė girdint S. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais migdomaisiais vaistais užmigdyti nukentėjusįjį S. T. bei jį apiplėšti, 2012 m. gruodžio 14 d., apie 18.00 val., iš D. B. ir S. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gavusi buteliuką su iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, kurių buvo 3-4 tabletės, ištirpintos vandenyje ir rankinę, po to, S. B. ir D. B., šio vairuojamu automobiliu, nuvežus A. B. iki autobusų stotelės, kur ją, nuvažiavus D. B. automobiliui, pasitiko nukentėjusysis S. T., 2012 m. gruodžio 15 d., apie 2.00-3.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametė A. B. į S. T. vyno taurę įpylė iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, ir, pastarajam išgėrus į vyną įpiltą šią medžiagą ir netrukus užmigus, bei taip atėmus S. T. galimybę priešintis, A. B. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, S. T. priklausantį, turtą – televizorių „Denver“ su distancinio valdymo pulteliu, bendros 700 Lt vertės, televizoriaus priedėlį „Home TV“ su distancinio valdymo pulteliu ir laidu, bendros 130 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5 002“, 500 Lt vertės, su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 20 Lt vertės, ir 4 GB atminties kortele, 100 Lt vertės, odines pirštines, 35 Lt vertės, pinigus – 500 Lt (dvi kupiūras po 200 Lt, dvi kupiūras po 50 Lt), tuo padarė nukentėjusiajam S. T. 1985 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, S. B. kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su D. B., 2012 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad A. B. yra vaikas, gim. (duomenys neskelbtini) metais, kartu su D. B. prašydama ir taip įkalbėdama ją daryti nusikalstamą veiką bei bute, adresu (duomenys neskelbtini), duodami buteliuką su iki 30 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, kurių buvo 3-4 tabletės, ištirpintos vandenyje, ir rankinę, įtraukė A. B. į nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), tai yra, paprašė nepilnametės A. B. įpilti D. B. paruoštų, iki 30 ml vandenyje ištirpintų 3-4 tablečių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų migdomųjų vaistų, S. T. į gėrimą, o pastarajam išgėrus gėrimą su įpilta medžiaga, ir užmigus, pagrobti iš S. T. buto, adresu (duomenys neskelbtini), svetimą turtą, tokiu būdu įtraukė vaiką – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) metais, į nusikalstamos veikos – plėšimo, padarymą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Violeta Rudžianskienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 159 straipsnį ir priimti naują nuosprendį:

S. B. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.

S. B. pripažinti kalta pagal BK 159 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Pripažinti S. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė būdama bendrininkų grupėje.

Nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai: priteisti solidariai iš A. B., D. B. ir S. B. solidariai priteisiant atlyginti 1435 litų turtinės žalos ir 100 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam S. T., o A. B. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti iš nepilnametės A. B. įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų L. B. ir A. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados, išteisinant S. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 159 straipsnį neatitinka bylos aplinkybių ir S. B. išteisinta nepagrįstai, todėl nuosprendžio dalis dėl S. B. išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis. Priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendžius teismas turi vertinti ne vien nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų, kaltinamųjų parodymus, bet ir visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisme ištirtą medžiagą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad esant ne
visiškai nuosekliems kaltinamosios A. B. parodymams dėl S. B. dalyvavimo
nusikalstamoje veikoje atžvilgiu, abejonės aiškintinos kaltinamosios naudai ir konstatuota, jog
įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamoji S. B. dalyvavo padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. parodė, jog įvykio dieną, t.y. 2012 m. gruodžio 14 d., jai paskambino D. B. ir pasakė, kad atvažiuoja jos pasiimti, o po to į jos gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) kaimą, atvažiavo kartu su S. B., kurios iki tol nepažinojo. Važiuojant automobilyje D. B. liepė nieko neklausinėti, o atvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir S. išlipus ir nuėjus į namus, D. B. pasakė, jog nenori, kad žmona žinotų. Tada jai nurodė, ką ji turėsianti padaryti, o jei ne - suskaldys galvą arba pakas. Paskui abu nuėjo į butą, kur kambaryje D. B. padarė šilto vandens su trimis ar keturiomis tabletėmis, kuriuos supylė į buteliuką, kurį padavė S. B., paprašyta D. B.. Po to D. B. paprašė rankinės, kurią S. padavė jai. S. B. neklausinėjo, kam reikia buteliuko bei rankinės. Po to D. B. ją nuvežė iki S. T. namų, o S. B. liko namuose. D. B. paleido ją prie stotelės, kur ją pasitiko S. T. ir abu nuėjo į pastarojo butą. Būdama bute ji SMS žinutėmis susirašinėjo su D. B.. Buvo atėjęs S. T. draugas, jie išgėrė butelį degtinės ir draugas išėjo. Ji į stiklinę su gėrimu skirtu jai įpylė migdomųjų vaistų, o kai S. T. išlydėjo draugą, ji padėjo stiklinę su gėrimu, kurį išgėręs S. T. greitai užmigo. Tada ji paskambino D. B., kuris nurodė kokius daiktus išnešti. Jos pasiimti atvažiavo D. B. su S. B.. Atėjus į automobilį su daiktais, D. B. paklausė ką ji paėmė. Po to visi nuvažiavo pas N. G., į kambarį nešė televizorių, sakė, kad parduos telefoną. S. B. jai atidavė savo telefoną, paėmė jos telefoną, per langą išmetė SIM kortelę. Iš S. T. pagrobtas pirštines padovanojo N. G.. Po to visi vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) paleido stotelėje, kai liepė važiuoti į centrą. Kai S. B. iškvietė į policiją, D. B. ją pakvietė susitikti, o atėjus liepė policijos pareigūnams, kai ją iškvies į apklausą, visą kaltę prisiimti sau bei pasakyti, kad S. T. ją išprievartavo, todėl paėmė telefoną.

Tačiau, pasak prokurorės, teismas neanalizavo ir nesirėmė A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, visuma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. B. apklausiama teisme nurodė, jog tvirtina 2013 m. vasario 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kadangi tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Nors teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad S. B. buvo kambaryje, kai D. B. virtuvėje trynė tabletes ir iki S. T. namų važiavo tik ji su D. B., o S. B. liko namuose, bet apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. nurodė, jog S. B. matė trinamas tabletes ir girdėjo jos pokalbį su D. B., kai ji pasakė, kad nenori užsiimti tokiais dalykais, o D. B. jos prašė, sakė, kad trūksta pinigų vestuvėms. Paruošus vaistus, kuriuos supylė į S. B. surastą buteliuką, įsidėjo į S. B. jai duotą rankinę. Teisiamajame posėdyje A. B. patvirtino, jog S. B. tik iš pradžių nežinojo kas vyksta, tačiau paskui viską žinojo. Duodamas rankinę, kurią padavė S., D. B. minėjo, kad į ją tilps televizorius. Visi šie veiksmai rodo, kad S. B. būdama bute, dar iki išvažiavimo pas S. T. žinojo apie planuojamą nusikaltimą apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant migdomuosius vaistus. Kaltinamoji A. B. teisiamajame posėdyje parodymus davė praėjus daugiau negu metams po įvykio, todėl logiškas ir pagrįstas jos paaiškinimas, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena bei prašė remtis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to reikia atsižvelgti į A. B. socialinę brandą ir gyvenimo sąlygas, kad yra nepilnametė, yra pagimdžiusi kūdikį ir gyvena ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o (duomenys neskelbtini), motinos ir vaiko laikinuosiuose globos namuose, todėl tokie reikšmingi įvykiai asmeniniame gyvenime turi įtakos jos sugebėjimui prisiminti metų senumo įvykius. Nuosekliai A. B. nurodė aplinkybes, kad iš S. T. namų ją pasiimti atvažiavo D. B. kartu su S. B.. Įsėdus į automobilį D. B. iš jos mobiliojo telefono išėmė SIM kortelę, kad jos nesurastų nukentėjusysis ir jai degalinėje nupirko naują SIM kortelę, kurią įdėjo į S. B. telefoną, o S. B. telefoną su nauja SIM kortele padavė jai, sakydamas, kad jai už atliktą darbą atitenka S. telefonas, o S. nupirks naują telefoną, kai parduos pagrobtą. S. T. telefoną automobilyje ji padavė S. B., kuri pasakė, kad reikia nukentėjusiojo SIM kortelę sulaužyti ir išmesti. Tai padarė S. B.. Rankinę su daiktais pas N. G. nunešė D. B., kur apžiūrėjo daiktus. S. B. buvo kartu ir ji apžiūrėjo telefoną. Iš rankinės televizorius buvo išlindęs ir buvo matyti beveik visas ekranas. Tai rodo, kad S. B. žinojo apie daromą nusikaltimą, jam pritarė.

A. B. parodymus, kad jai buvo nupirkta nauja SIM kortelė, kuri buvo įdėta į  
S. B. telefoną, patvirtina telefoninių ryšių duomenų analizė. 2012 m. gruodžio 14 d. A. B. naudojosi SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į telefoną IMEI (duomenys neskelbtini) ir šis aparatas buvo naudojamas iki 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. A. B. buvo nupirkta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. įdėta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Šiuo telefonu naudojosi S. B. su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tame aparate veikė iki 2012 m. gruodžio 14 d. 22.36 val., o 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. buvo įdėta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo su SIM (duomenys neskelbtini) naudojosi D. B.. Telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) S. B. SIM kortelė buvo įdedama iki 2012 m. gruodžio 16 d., o nuo 2012 m. gruodžio 16 d. 15.40 val. naudojama telefono aparate IMEI (duomenys neskelbtini), tai patvirtina A. B. nurodytą aplinkybę, jog D. B. sakė, kad pardavus pagrobtą telefoną S. B. bus nupirktas naujas.

Be to išanalizavus skambučių ir SMS žinučių išklotines matyti, kad A. B. mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 14 d. nuo 6.51 val. (kai buvo užfiksuotas pirmas kontaktas) iki 20.54 val. buvo celėje (duomenys neskelbtini), 21.00 val. - celėje (duomenys neskelbtini), 21.04 val. - celėje (duomenys neskelbtini), 21.39 val. celėje (duomenys neskelbtini), 21.42 val. celėje (duomenys neskelbtini), 21.50 val. (duomenys neskelbtini), 22.16 val. iki 2012 m. gruodžio 15 d. 3.12 val. celė (duomenys neskelbtini). S. B. mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele 8 690 32547 21.06 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 21.12 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.06 val, 22.28 val. celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 22.31 val. celės (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 15 d. 3.29 val. 3.34 val. celės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). D. B. mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM (duomenys neskelbtini), jungėsi 20.04 val. celės (duomenys neskelbtini), 20.20 val. celės (duomenys neskelbtini), 20.26 val. – 20.42 val. (duomenys neskelbtini), 21.23 val. celė (duomenys neskelbtini), 21.25 val. celė (duomenys neskelbtini), 22.16 val. iki 22.21 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.31 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.33 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.40 val. iki 2012 m. gruodžio 15 d. 0.48 val. buvo celėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 01.44 val. iki 2.57 val. celės (duomenys neskelbtini), 03.04 val. celė (duomenys neskelbtini), 3.12 val. celės (duomenys neskelbtini). Skambučių išklotinių analizė rodo, kad S. B. buvo kartu su D. B..

Prokurorės teigimu, A. B. parodymų visuma rodo, jog S. B. žinojo apie planuojamą nusikaltimą, dalyvavo jam ruošiantis, matė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, disponavo pagrobtu telefonu, tai yra, kad veikdama bendrininkų grupėje su A. B. ir D. B. padarė plėšimą, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad S. B. pusbrolis N. G. patvirtino, jog S. B. naktį nevažiavo kartu su D. B., kai šis išvažiavo parsivežti A. B.. Nors teismas ir nurodė, kad liudytojo N. G. parodymus vertina kritiškai, tačiau esant ne visiškai nuosekliems kaltinamosios A. B. parodymams dėl S. B. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, abejonės vertintinos kaltinamosios naudai. Liudytojo N. G. parodymai teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklūs, tas pačias aplinkybes nurodė skirtingai. Liudytojas nurodė, kad „D. ir S. B. pas mane atvažiavo dviese, o kas kada išvažiavo-nežinau, kadangi pats užmigau“. Po to jau nurodo, kad „kai D. B. išvažiavo parsivežti A. B. - aš dar nemiegojau, buvo apie 22 val. Tuo metu aš buvau nemažai išgėręs alkoholio, kai kurių aplinkybių neprisimenu, tačiau gerai prisimenu, kad S. B. nevažiavo kartu su D. B., kai jis išvažiavo parsivežti A. B.“. Toliau apklausoje liudytojas nurodė „kai D. B. išvažiavo parsivežti A. B. - aš dar sėdėjau prie stalo. Kada išėjo D. B. ir su kuo - aš nemačiau. Kur tuo metu buvo S. B. - aš nežiūrėjau“, bei nurodė „tikriausiai S. B. pas mane pasiliko, kai D. B. išvyko parsivežti A. B., nors to nemačiau“. Vertinant nenuoseklius liudytojo N. G. parodymus, daroma išvada, kad jis nematė ar S. B. važiavo kartu su D. B., kai šis iš N. G. namų vyko parsivežti A. B., o duodamas parodymus stengiasi padėti pusseserei S. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorės vertinimu, S. B. parodymai, kad ji nieko nežinojo apie ką kalbėjo D. B. su A. B., nematė, ką jie darė virtuvėje, tik po to padavė buteliuką ir rankinę, nesidomėdama kam šie daiktai reikalingi bei, kad kartu nevažiavo su D. B. ir A. B. ir po to nevažiavo kartu su D. B. parsivežti A. B. ir nesidomėjo iš kur D. B. gavo telefoną, kurį po to ji pardavė, yra paneigti A. B., liudytojo R. J. parodymais, kita bylos medžiaga ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. A. B. nurodė, kad įvykio metu jai buvo 15 metų. S. B. A. B. matė ne tik automobilyje, tačiau ir bute, iš išvaizdos turėjo suprasti, kad tai nepilnametė mergaitė. S. B. girdėjo kaip D. B. įkalbinėjo A. B. daryti nusikaltimą, sakydamas, kad reikalingi pinigai vestuvėms ir savo veiksmais - surasdama buteliuką vaistams, duodama rankinę, neprieštaraudama D. B. prašymui - įtraukė vaiką į daromą nusikaltimą. D. B. parodymai, kuriais jis neigė kaltę vertintini kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Taigi prokurorės teigimu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą teigti, kad S. B. veikdama bendrininkų grupėje su A. B. ir D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir veikdama bendrininkų grupėje su D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, todėl nepagrįstai iš kaltinimų A. B. ir D. B. buvo pašalinta aplinkybė, kad jie veikė bendrininkų grupėje su S. B..

Prokurorės nuomone, 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu priteistas civilinio ieškinio dydis -1435 litų turtinės žalos ir 100 litų neturtinės žalos nukentėjusiojo S. T. naudai -teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus S. B. kalta, nuosprendžiu priteistas civilinio ieškinio dydis nukentėjusiojo naudai priteistinas solidariai iš A. B., D. B. ir S. B., o nepilnametei A. B. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti iš jos įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų L. B. ir A. G..

Prokurorė nurodo, kad skiriant bausmę S. B. reikia atsižvelgti į tai, kad S. B. neteista, nebausta administracine tvarka, padarė du nusikaltimus, apysunkį (BK 180 straipsnio 1 dalyje) ir nesunkų (BK 159 straipsnis), yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, augina mažą vaiką. Paskyrus už nusikaltimo BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę areštą, ji neturėtų galimybės prižiūrėti vaiką, todėl jai skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas, atidedant jos vykdymą.

Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo jį dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje išteisinti.

Skunde nurodo, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o pripažintas kaltu buvo tik pagal A. B. parodymus, daugiau jokių įrodymų patvirtinančių jo kaltę byloje nėra. A. B. jam kerštauja, nes yra nukentėjusioji kitoje byloje.

Pasak nuteistojo, nusikaltimo dieną A. B. vežė už atlygį, nes tuo metu vykdė individualią veiklą „vairuotojas – pervežėjas“. A. B. jokių migdomųjų vaistų nedavė, davė tik 2 tabletes „nošpos“, nes ji skundėsi pilvo skausmais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis A. B. davė migdomųjų vaistų, tik melagingi A. B. parodymai. Byloje nebuvo atlikti nukentėjusiojo S. T. šlapimo ar kraujo tyrimai, nebuvo paimtas stiklinės turinys, todėl jokių įrodymų, kad jis tokius veiksmus atliko, nėra.

Nuteistojo teigimu, su nukentėjusiuoju 2012 m. gruodžio 13 d. rytą bendravo 75 sekundes, nes tuo metu kartu dirbo ir jį paimdavo nuo (duomenys neskelbtini) turgaus ir nuveždavo į darbą, todėl ne tik jis skambindavo S. T., bet ir jis jam. Byloje išimta tik 2012 m. gruodžio 13 d. išklotinė, tačiau reikėjo išimti nuo 2012 m. lapkričio 1 d. ir būtų matyti, kad buvo daug tokių skambučių, kaip tas 75 sekundžių. Tai, kad jie kartu dirbo ir veždavo į darbą teisme patvirtino ir pats S. T..

Nurodo, kad jis su A. B. bendravo ne tik tą naktį, bet ir dažniau, tai būtų matyti iš kelių mėnesių išklotinių.

Teismas nurodė, kad jis 2012 m. gruodžio 15 d. 2.56 val. buvo mieste. Sutinka su tuo, nes jis tuo metu važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) paimti A. B. ir tai patvirtino, kad jis ją paėmė iš (duomenys neskelbtini) apie 3 val., o už tai A. B. atsilygino. Pasak nuteistojo, jei teismas būtų patikrinęs 2 val., tai būtų matęs, kad jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau teismas neįvertino to, kad A. B. neprisipažino visiškai, nes neigė pavogusi 500 Lt.

Teigia, kad jei būtų vykdęs nusikaltimą, tai būtų pastebėjusi ir jo žmona, tačiau jis jokio nusikaltimo nedarė. Manė, kad A. B. yra vyresnė už seserį E. G. metais ir nežinojo kiek jai metų. Jai nieko daryti neliepė, todėl į nusikaltimą jos neįtraukė.

Be to, kitoje byloje A. B. sakė, kad jis jai grasino sudaužyti galvą ar pakasti, nors taip jai nesakė, jokie įrodymai to nepatvirtina ir tai yra tik jos išsigalvojimai. Tai, kad ji meluoja, pasak nuteistojo patvirtina ir tai, kad ji žinojo, jog jis teistas ir bet kuriuo metu galėjo pranešti policijai.

Nuteistojo teigimu, teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes nesuteikė galimybės būti patikrintam melo detektoriumi, nors to prašė, taip pat netenkino jo prašymo atlikti akistatą su A. B., nesuteikė galimybės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pasiruošti apeliacijai. Be to tiek prokurorė, tiek teisėja viso proceso metu buvo akivaizdžiai nusiteikusios prieš jį, rodė savo nepasitenkinimą ir išankstinį nusistatymą, įrodymus vertino neteisingai, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.   

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir jo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė prokurorės skundą atmesti, o nuteistojo – tenkinti.

Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas, išdėstė įrodymus, kuriais remiasi ir nesiremia, todėl teisėtai ir pagrįstai pripažino kaltu D. B. ir A. B. pagal jiems inkriminuotas veikas, taip pat teisėtai ir pagrįstai S. B. išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis D. B. veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., iš anksto suplanavę ir pasiruošę, apiplėšė S. T.. D. B. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje numatytus nusikaltimus patvirtina: nukentėjusiojo S. T., liudytojų E. Š., R. J., nuteistosios A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose apie mobiliųjų telefonų, SIM kortelių judėjimą, užfiksuotus kontaktus ir jų analizę užfiksuoti duomenys, ir kiti ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti, ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis S. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. B. yra matęs vieną kartą, o D. B. pažįsta. Dieną prieš įvykį jam A. B. parašė SMS žinutę, jie susirašinėjo, paskui jai jis parašė, kad pas jį nevažiuotų, kadangi jam daug daugiau metų nei jai. A. B. sakė, kad ją pas jį atveš jos mama, tačiau vis tiek jis jai sakė nevažiuoti. Viskas įvyko A. B. sakė, jog jo telefono numerį rado internete, o adresą ji pati žinojo, nes atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sutikimo atvažiuoti nedavė – sakė, jog nevažiuotų, tačiau ji pasakė, kad jau yra stotelėje. A. B. sakė, jog jai yra septyniolika su puse ar aštuoniolika metų. Į stotelę jis išėjo jos pasitikti, kad nesušaltų. Parsivedė ją namo, pas jį atėjo draugas E. Š., jie išgėrė alkoholio. Draugas išėjo apie antrą ar pusę dviejų nakties. Ji jam buvo prisistačiusi kitu vardu nei iš tikrųjų yra, tačiau dabar to vardo neprisimena. Išėjus draugui išgėrė ant stalo taurėje buvusį vyną, kurio truputį buvo įpylęs A. B., tačiau ji jo negėrė. A. B. pavaišino tik kava. Tas vynas visą vakarą stovėjo ant stalo. Kai išgėrė vyno, po 10-15 min. klojo lovą, užtiesė paklodę, ėmė antklodę, susmuko ir nugriuvo į lovą. Daugiau nieko neprisimena. Nežino, kur mergina taisėsi miegoti. Kai draugas iš jo išėjo, tai mergina sėdėjo ant fotelio. Prabudo kitą dieną apie pusę keturių vakaro ir pastebėjo, kad nėra televizoriaus „Denver“, telefono, 500 Lt, distancinio pultelio, DVD grotuvo, blokelio, šviesiai rudų pirštinių, pirktų iš (duomenys neskelbtini) turgaus. Turėjo kišenėje 500 Lt, kuriuos gavo už atliktą darbą, t. y. suvirintas konstrukcijas, pagal verslo liudijimą. Jam buvo padaryta apie 1600 Lt žala: 1435 Lt turtinė žala ir 200 Lt neturtinė žala. Į neturtinę žalą įeina sveikatos sugadinimas, kadangi reikėjo pirkti vaistų nuo nervų. Pirko tabletes ir žoleles. Tie vaistai jam nebuvo išrašyti gydytojo, pas gydytojus nesikreipė. Nervinosi, kad savi žmonės taip pasielgė. Kai pareiškė civilinį ieškinį – nežinojo, kas jį apvogė. Apie dvi savaites gėrė vaistus – raminančiuosius. D. B. pažįsta su juo teko maždaug prieš metus laiko dirbti.

Liudytojas E. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįsta S. T., jis jo pažįstamas - buvo kaimynai. Prieš įvykį susitiko prie namo laiptinės, S. T. jam sakė, kad atvažiuoja draugė, rašinėjo SMS žinutes. Grįžo namo ir jį taip pat pasikvietė į svečius, kur jie išgėrė alkoholio butelį. Pas S. T. buvo panelė A. B.. Jis išėjo namo ir nežino, kas pas jį vyko. Viskas vyko 2012 m. gruodžio mėnesį. Su S. T. susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Jis gyvena ten pat, tik kitoje laiptinėje. S. T. minėjo, jog atvažiuos pas jį draugė, o daugiau apie ją nieko nesakė. Tik vėliau ji parašė SMS žinutę, jog jai yra 17 metų, tai S. T. pasakė, kad tarp jų yra metų skirtumas. Toks susirašinėjimas vyko jiems būnant prie namo laiptinės. Po to, jis išėjo namo, pasikvietė jį į svečius, kur jie išgėrė alkoholio ir išėjo į namus apie 22-23 val. Jis dar sakė S. T., kad vytų tą mergaitę. Kai susitiko prie laiptinės – po to, jis ėjo į parduotuvę, o jis namo. Atėjęs pas S. T. pamatė kambaryje ant fotelio sėdinčią mergaitę, kuri valgė saulėgrąžas. Jie su S. T. išgėrė alkoholio butelį, kurį jis atsinešė. Mergina nieko negėrė, nors jai buvo įpilta vyno. Ji sakė, kad jei išgers – „pablūs“. Jis merginos klausė, kas ją atvežė, o ji pasakė, jog mama. Taip pat klausė, kiek jai metų – mergina sakė, jog jai 17 metų. Sakė S. T., kad ją vytų iš namų, tačiau jis sakė, kad ji gali sušalti, kadangi tuo metu lauke buvo 24 laipsnių šalčio. Jis planavo jai leisti permiegoti, o ryte išvažiuotų. Taip viskas ir buvo, tik kitos dienos apie 16 val. S. T. jam paskambino ir pasakė, jog jį apvogė. Visą tą laiką, kol jis buvo pas S. T., mergina sėdėjo ir žiūrėjo televiziją, rašė telefonu SMS žinutes „mamai“ – taip ji sakė, paklausus, su kuo susirašinėja. Kitą dieną S. T. jam paskambino apie 16 val., kai jis buvo išvažiavęs. S. T. sakė, jog jam sukasi galva, pasakojo, jog vakare „atsijungė“, o prabudęs neberado daiktų. Liudytojui išeinant iš S. T., jis buvo truputį išgėręs – jie abu išgėrė pusę litro degtinės, kurią liudytojas atsinešė.

Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nepažįsta nei vieno asmens esančio salėje. Jų įmonė taiso mobiliuosius telefonus, prisimena, jog 2012 m. gruodžio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje pirko telefoną „Nokia C5“. Jis ieškojo pirkti telefoną, buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško pirkti „Nokia C5“ telefono. Kai paėmė telefoną, jam jokių įtarimų nekilo, nes telefonas buvo su dėže ir priedais. Gali būti, kad telefoną pirko už 70 Lt, tačiau tai buvo seniai. Telefoną pardavė mergina, kurios nepažįsta, tada matė pirmą kartą. Kur yra dabar tas telefonas – jis nežino, jį pardavė. Telefono IMEI kodas atitiko. Jų įmonė supirkinėja telefonus, dėjo skelbimą, jog perka telefonus. Įmonė yra „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kai pirko telefoną, buvo ne darbo diena, todėl su mergina susitiko degalinėje.

Nuteistoji A. B. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2012 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, D. B. automobiliu pas ją atvažiavo su savo žmona ir pasakė, kad ji važiuos su juo į (duomenys neskelbtini). Prieš atvykimą D. B. jai skambino, pasakė, kad ją pasiims pas save į svečius, paklausė ar ji nenorinti užsidirbti pinigų. Į tai atsakė, kad būtų gerai. D. B. ir S. B. ją parsivežė į savo butą (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Einant į butą D. B. pasakė, ką jai reikės padaryti, kad reikės jo bendradarbiui įpilti migdomųjų vaistų, po to iš buto išnešti televizorių, mobilųjį telefoną, pirštines, pinigus. Nuėjus į butą D. B. paėmė 3 ar 4 tabletes, virtuvėje su šaukštu sutrynė, užpylė virintu vandeniu ir supylė į buteliuką, kurį surado S. B.. S. B. jai dar davė rankinę, kad atrodytų kaip atvažiavusi. Kai ji D. B. pasakė, kad nenori užsiimti tokiais dalykais, tačiau šis pasakė, kad ji turinti tai padaryti, nes jam labai trūksta pinigų vestuvėms. Ji neturėjo kito pasirinkimo. S. B. matė trinamas tabletes ir girdėjo pokalbį bei ką padaryti prašė D. B.. Ji bijojo, kad nuo vaistų vyras gali numirti, bet D. B. pasakė, kad vaistai stiprūs ir nuo jų tik užmigs. D. B. jos telefonu susirašinėjo su vyru, pas kurį turėjo ją nuvežti, rašė, kad ji esanti B. iš (duomenys neskelbtini), be to jai liepė sakyti, kad turinti 18 metų. Kai paruošė vaistus, ji, D. B. ir S. B. išėjo iš buto ir apie 5 – 8 minutes važiavo iki stotelės (duomenys neskelbtini), kur ją išleido ir vėliau ten pasitiko D. B. bendradarbis. Kadangi D. B. jau buvo nuvažiavęs, jis su savo pažįstamu susitikęs nebuvo. Su tuo vyru ji susitiko apie 19 – 20 val., jis pasisakė vardą, bet jį dabar pamiršo. Vyras buvo blaivus. Praėjus maždaug pusvalandžiui, į to vyro namus atėjo draugas, kuris atsinešė degtinės ir jie dviese ją išgėrė. Ji alkoholio negėrė. Kai apie 2 val. nakties išėjo draugas, D. B. bendradarbis buvo girtas. Tada ji įpylė į savo vyno taurę visą paruoštų migdomųjų skystį ir visą vyną jis išgėrė, o po 5 – 10  min. jam iš rankų iškrito mobilusis telefonas, o jis pats nugriuvo nuo sofos ant grindų. Ji dar pasakė, kad eitų miegoti į lovą, kur jis užmigo. Tada ji paskambino D. B. ir šis liepė jai iš buto išnešti viską, ką buvo liepęs ir dar ko nors paieškoti, tačiau ji neieškojo. Į rankinę įsidėjo televizorių su kojele, tamsios spalvos odines pirštines, iš vidinės striukės kišenės ištraukė 51 litą. Ji skambino D. B., kad pats ateitų į butą, tačiau jis neatėjo. Ji išėjo su daiktais iš buto, nuėjo link stotelės, kur  ją atvežę išleido. Išeidama iš buto, laukujes duris uždarė, bet paliko atrakintas, neprisimena ar užgesino šviesą. Netrukus pagrindiniu keliu privažiavo D. B. su S. B.. Automobilio dureles jai atidarė S. B., pavogtus daiktus sudėjo į automobilio galą. Pavogtus 51 litą ji atidavė D. B., šis pasiėmė kelis litus ir užsipylė kuro, likusius pinigus atidavė jai. Dar D. B. sakė, kad ji galėjo išnešti striukę, kuri yra brangi. Neliepė sugrįžti į butą ir paimti striukę. Iš karto jie nuvažiavo pas S. B. pusbrolį N. G., kuriam padovanojo pavogtas pirštines, o televizorių su pulteliu ir priedėliu paliko pas jį bute. Pavogto telefono „Nokia C5“ pas N. G. niekam nerodė. Po vagystės D. B. iš jos mobiliojo telefono išėmė SIM kortelę, kurią išmetė, kad jos nesurastų ir degalinėje nupirko kitą SIM kortelę, kurios numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini). Ryte apie 7 val. D. B. su S. ją atvežė į (duomenys neskelbtini) ir paliko autobusų stotelėje. D. jai griežtai pasakė niekam apie tai nepasakoti. Po to, kai policijos pareigūnai buvo išsivežę S. B. apklausti dėl parduoto telefono, kurį ji pavogė, D. B. su S. B. pas ją buvo atvažiavę ir sakė, kad S. B. policijoje viską pamelavo. D. B. jai liepė meluoti policijai, taip pat sakė, kad jei jį apklaus, jis visą kaltę prisiims sau, o S. B. dėl to nieko nesakė. D. B. liepė sakyti, kad jo bendradarbis tą vakarą ją išprievartavo ir ji pavogė tik mobilųjį telefoną. Ji supranta, kad kitam asmeniui negalima įpilti vaistų, negalima ir taip elgtis. Taip pasielgė, nes taip daryti liepė D. B., kurio ji bijojo. Tuo metu jis nesakė, kad jei taip nepasielgs, ką nors jai padarys, tačiau po šio įvykio buvo gavusi SMS žinutę, kad sudaužys jai galvą. Be to, naktimis su savo draugais atvykęs prie jos namų belsdavo į langus. D. B. daugiau jos nėra prašęs, kad kam nors įpiltų migdomųjų į gėrimą, ką nors pavogtų, tačiau sakė, kad vėl turės jam padėti. Ji parašė SMS žinutę, kad nebesikreiptų. Kai iš buto išnešė pavogtus daiktus, S. B. jai atidavė savo seną mobilųjį telefoną, o pati jau sekančią dieną nupirko kitą mobilųjį telefoną.  (1 t., 132-134 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei parodė, kad įvykio dieną jai paskambino D. B., pasakė, kad atvažiuoja jos pasiimti. Kai atvažiavo į jos gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) kaimą, kartu su D. B. buvo ir S. B., kurios A. B. iki to laiko nepažinojo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), klausė D. B. dėl ko ją pasiėmė, tačiau D. B. liepė tylėti. D. B. ji pasitikėjo, jis atvažiuodavo pasišnekėti, bendravo su jos seserimi E., jie gražiai bendravo. D. B. pažįsta jau seniai – nuo pat vaikystės. Jis atvažiuodavo pas kaltinamosios tėvą, su juo buvo draugai. Kai D. B. grįžo iš kalėjimo, tai norėjo susitikinėti su jos seserimi, su ja buvo geri santykiai, o prieš tai, kai jis sėdėjo kalėjime – santykiai jo ir kaltinamosios sesers buvo negeri, kadangi jis jai buvo padaręs žalą, t. y. ją buvo išprievartavęs. Kai atvažiavo prie D. B. namų, (duomenys neskelbtini), S. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, tuomet D. B. sakė, kad nenori, jog žmona žinotų. Atvažiavus prie jo namų, S. B. išlipo iš automobilio, o D. B. pasakė, kad ji pabūtų. Tada jis jai pasakė, ką ji turėsianti padaryti, o jei nepadarys – jis jai suskaldys galvą arba pakas. Paskui ėjo pas jį į butą, (duomenys neskelbtini) g., kur jis padarė šilto vandens. Automobilyje D. B. sakė, jog jai kai ką pasakys, o kai ji paklausė, ką nori pasakyti, tai liepė jai tylėti, kad negirdėtų S. B.. Kambaryje  D. B. padarė šilto vandens su trim ar keturiomis tabletėmis, paprašė S. B. rankinės, kurią ji jai padavė. Tuomet jie važiavo į stotelę prie S. T. namų. D. B. sakė, kad pas S. T. yra vertingų daiktų, kad jai reikia išnešti nurodytus daiktus, kad S. T. nieko nesužinos. Pas D. B. namuose tabletes paėmė pats D. B., tačiau ji nematė, iš kur jis jas paėmė. Tabletes ir vandenį įpylė į stiklinį indelį, kurį surado arba D. B., arba S. B., nors to gerai neprisimena, atrodo, jog D. B. paprašė  paduoti  buteliuką S. B.. Nenurodė kam, ir S. B. jam padavė. Po to D. B. praprašė paduoti rankinę, kurią taip pat padavė S. B., neklausinėjusi kam tos rankinės reikia. Tuomet D. B. ją nuvežė. Iki S. T. namų važiavo tik ji ir D. B., o S. B. liko namie. Ji buvo nuvežta į autobusų stotelę, D. B. jai sakė, jog netoli gyvena S. T. ir turi čia ateiti. SMS žinutes jam rašinėjo D. B., o kai jis vairavo automobilį – rašė kaltinamoji tai, ką jis jai liepė. Rašė, kad atvažiuoja, o S. T. kvietė ją į svečius. D. B. ją paleido prie stotelės, palaukė S. T., jis pabučiavo jai į žandą, kalbėdami nuėjo į jo butą, kur jai padarė „3in1“ kavos, jos gėrė ir pats, sakė, kad turi ateiti draugas ir atsinešti degtinės. Ji nusimovus batus ir striukę, rankinę turėjo prie savęs, atsisėdo ant fotelio, o rankinę pasidėjo prie savęs. Kai S. T. su draugu gėrė degtinę, jos siūlė ir jai, tačiau ji jos negėrė, S. T. papjaustė užkandos. Taip pat ji rašinėjo D. B. SMS žinutes, kadangi jis jos klausinėjo kas ir kaip. Kai jie išgėrė visą degtinės butelį, balkone parūkė, pakalbėjo apie 10 min., o ji tuo metu sėdėjo ant fotelio ir žiūrėjo televizorių. Kai jie buvo balkone, ji įpylė migdomuosius į gėrimą, įpiltą jai. Po to, S. T. išlydėjo savo draugą, ji padėjo tą stiklinę su vynu, išgėrė. S. T. sėdėjo ant lovos, laikė rankose telefoną ir po maždaug 10-15 min. jam iš rankų iškrito telefonas ir jis užmigo. Kai S. T. užmigo, ji parašė D. B. SMS žinutę, o jis jai paskambino ir pasakė, ką išnešti, t. y. reikėjo išnešti vertingiausius daiktus. Pinigai buvo striukėje. Buvo 50 Lt kupiūra ir dar vienas litas, kramtomoji guma. Išėjusi iš S. T. buto ėjo į gatvę, kur prie jos privažiavo D. B. ir ją paėmė. D. B. jai liepė išnešti daiktus: telefoną „Nokia C5”, pinigus, pirštines, televizorių su pulteliu ir priedeliu. Tuos daiktus ir 51 litą ji išnešė, atvažiavo D. B. ir jie važiavo pas N. G..  Ten jie nuvažiavo, nešė į kambarį televizorių, sakė, kad parduos pavogtą telefoną, o jai S. B. atidavė savo mobilųjį. S. B. paėmė jos telefoną ir išmetė per langą SIM kortelę – taip sakė D. B.. Iš S. T. namų jos atvažiavo pasiimti D. B. kartu su S. B.. Kai atėjo į automobilį su daiktais, jos D. B. klausė, ką ji paėmė. Iš S. T. paimtas pirštines padovanojo N. G.. Ten jie dar gėrė, po to nuėjo miegoti. Ryte D. B. su S. B. ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paleido stotelėje, nes liepė sėsti į autobusą ir važiuoti į centrą, o pats greitai nuvažiavo. Paimtus pinigus D. B. jai leido pasilikti sau ir ji juos pasiliko. Kai D. B. ją paleido stotelėje, ji susitiko su seserimi, važiavo namo. Kai S. B. išvežė policija, D. B. jai pasakė greitai ateiti į centrą, o ji tuo metu buvo mokykloje. Ji nuėjo ir jis jai pasakė, kad ją turi paimti policija ir kad jiems turi sakyti, jog S. T. ją išprievartavo, todėl paėmė telefoną. Jai liepė prisiimti visą kaltę. D. B. su S. B. buvo kartu pas ją atvažiavę ir sakė, jog ji pamelavo policijoje, kad ji ir S. susipažino per internetą, nors iš tiesų jos susipažino per D. B.. Taip sakyti nurodė D. B.. Iš S. T. paėmė visus daiktus, kurie nurodyti kaltinime, tik paėmė 51 litą, o ne 500 Lt.

Iš 2013 m. gegužės 8 d. tarnybinių pranešimų (2 t., 41; 45-46 b. l.) matyti, kad 2012 m. gruodžio 14 d. A. B. naudojosi SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri  buvo įdėta į telefoną IMEI (duomenys neskelbtini) ir šis aparatas buvo naudojamas iki 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. A. B. priklausančiu numeriu SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. buvo įdėta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Šiuo telefonu naudojosi S. B. su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tame aparate veikė iki 2012 m. gruodžio 14 d. 22.36 val., o 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. buvo įdėta į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo su SIM (duomenys neskelbtini) naudojosi D. B.. Telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) S. B. SIM kortelė buvo įdedama iki 2012 m. gruodžio 16 d., o nuo 2012 m. gruodžio 16 d. 15.40 val. naudojama telefono aparate IMEI (duomenys neskelbtini).

Iš 2013 m. birželio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 14 d. nuo 19.12 val. iki 20.34 val. buvo celėje (duomenys neskelbtini) ir buvo užfiksuota 19 kontaktų su D. B. Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. gruodžio 14 d. nuo 22.18 val. iki 23.53 val. buvo celėje (duomenys neskelbtini) ir buvo užfiksuota 20 kontaktų su D. B. Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. gruodžio 15 d. nuo 0.32 val. iki 3.12 val. buvo celėse (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti 54 kontaktai su D. B. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad A. B. 2012 m. gruodžio 15 d. 3.31 val. išsiųsdama žinutę numeriu (duomenys neskelbtini) (celė (duomenys neskelbtini)) pradeda naudotis telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortele (duomenys neskelbtini), kad nuo 2012 m. gruodžio 13 d. 10.39 val. iki 2012 m. gruodžio 14 d. 18.16 val. telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini), kad S. B. 2012 m. gruodžio 16 d. 11.51 val. iš SIM kortelės (duomenys neskelbtini) skambina E. J..

Iš 2013 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) 21.06 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 21.12 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.06 val, 22.28 val. celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 22.31 val. celės (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 15 d. 3.29 val. 3.34 val. celės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). D. B. mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM (duomenys neskelbtini), jungėsi 20.04 val. celės (duomenys neskelbtini), 20.20 val. celės (duomenys neskelbtini), 20.26 val. – 20.42 val. (duomenys neskelbtini), 21.23 val. celė (duomenys neskelbtini), 21.25 val. celė (duomenys neskelbtini), 22.16 val. iki 22.21 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.31 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.33 val. celės (duomenys neskelbtini), 22.40 val. iki 2012 m. gruodžio 15 d. 0.48 val. buvo celėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 01.44 val. iki 2.57 val.  celės (duomenys neskelbtini), 03.04 val. celė (duomenys neskelbtini), 3.12 val. celės (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais įrodymais, daro išvadą, kad byloje neabejotinai įrodyta tai, kad apiplėšti savo bendradarbį S. T. suplanavo D. B., kad jis įkalbėjo nusikaltime dalyvauti nepilnametę A. B., parūpino nusikaltimo priemones (migdomuosius vaistus, rankinę), nuvežė ir parvežė A. B. į ir iš nusikaltimo vietos, realizavo iš S. T. pagrobtus daiktus, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, kad padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje dalyvavo išteisintoji S. B.. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, daro išvadą, kad A. B. parodymai dėl nuteistojo D. B. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką yra iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina nukentėjusiojo S. T., liudytojo A. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai bei telefoninių ryšių išklotinių analizėse užfiksuoti duomenys. Tačiau nuteistosios A. B. duoti parodymai dėl S. B. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme yra nenuoseklūs ir prieštaringi, ir šių parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. parodymus duotus S. B. atžvilgiu įvertino kaip nepatikimus, juos vertino S. B. naudai (in dubio pro reo) ir nesirėmė priimant nuosprendį S. B. atžvilgiu. Teismas įvertinęs tai, kad A. B. duoti parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad telefoninių ryšių išklotinių analizė patvirtina tai, jog S. B. įvykio metu buvo kartu su D. B.. Teisėjų kolegija atidžiai ir išsamiai išanalizavusi telefoninių ryšių analizių duomenis, daro išvadą, kad šie duomenys objektyviai nepatvirtina to, kad S. B. ir D. B. įvykio metu buvo kartu, kadangi D. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pasiėmęs žmonos telefoną, ir tokios versijos nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad mobilusis telefonas nėra neatskiriama asmens kūno dalis, todėl gali būti naudojamas ir atskirai nuo jo savininko, be to duomenys dėl galbūt S. B. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių, priklausomybės ir judėjimo, yra prieštaringi, šių duomenų nepatvirtina jokie bylos duomenys, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) priklausė būtent S. B. ir ji juo naudojosi. Vien tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d. S. B. pardavė D. B. jai perduotą iš S. T. pagrobtą telefoną liudytojui R. J. neįrodo, kad S. B. dalyvavo pagrobiant šį telefoną, žinojo ar turėjo žinoti jo pagrobimo aplinkybes. Kadangi mobilus telefonas buvo su telefono dėžute ir priedais, todėl S. B. galėjo ir nenumanyti, kad šis telefonas įgytas nusikalstamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios S. T. duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo E. Š. ir nuteistosios A. B. duoti parodymai, telefoninių pokalbių išklotinių analizių duomenys, todėl daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 15 d. iš S. T. buvo pagrobti 500 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nuteistojo D. B. pateikta versija, kad jis nusikaltimo dieną A. B. vežė už atlygį, nes tuo metu vykdė individualią veiklą „vairuotojas – pervežėjas“, A. B. jokių migdomųjų vaistų nedavė, davė tik 2 tabletes „nošpos“, nes ji skundėsi pilvo skausmais, nepatvirtina jokie bylos duomenys ir priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma tokią nuteistojo versiją paneigia. Teismas taip pat atmeta nuteistojo teiginius, kad jis nežinojo, jog A. B. yra nepilnametė, kadangi pats D. B. ilgą laiką bendrauja su A. B., jos seserimi ir jos šeima, todėl neabejotina, kad turėjo žinoti, jog A. B. lanko mokyklą, eina į 9 klasę. Be to, tai kad A. B. yra nepilnametė pastebėjo liudytojas E. Š. pirmosios instancijos teisme nurodydamas, kad merginai galėjo būti 16 metų. Tai, kad A. B. buvo įkalbinta daryti nusikaltimą patvirtina jos nuoseklūs parodymai šiuo klausimu, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. nukentėjusiojo S. T. ir liudytojo E. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad A. B. atvažiavo pas S. T., nors S. T. sakė, kad ji nevažiuotų, kad visą laiką A. B. pas S. T. buvo susikausčius ir įtartina, nuolat susirašinėjo telefonu, šią aplinkybę patvirtina elektroninių ryšių analizių duomenys. Be to byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. įvertinus jos amžių, socialinę brandą, asmenybę, bendravimą su D. B. ir kitas aplinkybes, nebūtų savarankiškai sugebėjusi suplanuoti ir įvykdyti S. T. apiplėšimo ir realizuoti pagrobtus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo D. B., išteisintosios S. B. ir liudytojo N. G. duotais parodymais nesiremia, nes D. B. ir S. B. duoti parodymai iš esmės prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, ir tai vertintina pasirinkta gynybine taktika. Liudytojo N. G. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, be to jis yra S. B. pusbrolis, todėl taip vertintini kaip siekis padėti D. B. ir S. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. teigia, kad tiek prokurorė, tiek teisėja viso proceso metu buvo akivaizdžiai nusiteikusios prieš jį, rodė savo nepasitenkinimą ir išankstinį nusistatymą, įrodymus vertino neteisingai, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to nebuvo tenkinti jo prašymai atlikti akistatą su A. B., bei prašymas patikrinti jį melo detektoriumi.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą neišreiškė jokio palankumo ar priešiškumo vienai iš šalių, priimamus sprendimus motyvavo, teisiamąjį posėdį vedė laikantis nustatytų taisyklių. Teismas pažymi, kad vien tik tai, jog įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidauja proceso dalyviai, nesudaro pagrindo daryti išvados apie pirmosios instancijos teismo ar prokurorės šališkumą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai išdėstė dėl kokių priežasčių remiasi vienais įrodymais ir atmeta kitus, byloje surinktus įrodymus vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį buvo šališkas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja ir prokurorė pirmosios instancijos teisme neišreiškė jokios nuostatos kaltinamųjų ar kitų proceso dalyvių atžvilgiu, vykdė įstatymų joms pavestas funkcijas, todėl taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėjusi teisėja ar prokurorė V. Rudžianskienė buvo šališkos nuteistojo D. B. ar kitų proceso dalyvių atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje privaloma surinkti įrodymų tiek, kad jų pakaktų motyvuotoms ir pagrįstoms išvadoms daryti, o ne visus įrodymus. Kolegijos vertinimu šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji bijo D. B., pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino D. B. prašymo atlikti akistatą su A. B.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad melo detektoriaus (poligrafo) duomenys teismų praktikoje nėra įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, todėl pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti D. B. prašymą patikrinti jį melo detektoriumi (poligrafu).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo tenkintas nuteistojo prašymas susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir baudžiamąja byla (3 t., 102 b. l.), buvo išaiškinta tvarka dėl susipažinimo su byla ir jos kopijų gavimo (3 t., 99 b. l.), todėl jo argumentai dėl nesuteiktos galimybės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, tinkamai pasiruošti apeliacijai ir dėl to pažeistos jo teisės į gynybą yra visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės ir nuteistojo D. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Gražvydas Poškus

Teisėjai              Vaclovas Iždonas

              Bronius Zalaga