Civilinė byla Nr. e2A-496-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00873-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“ ir atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Flixauto“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Honeka“ pateikė ieškinį atsakovei Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuriame prašo pripažinti atsakovės 2020 m. birželio 5 d. pranešimą dėl vienašališko 2019 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 nutraukimo bei ieškovės ir trečiojo asmens įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu, uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Honeka“ ir trečiasis asmuo UAB „Flixauto“, veikdami 2019 m. spalio 7 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiūlymą atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. paskelbtame konkurse Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilių techninės priežiūros paslaugų pirkimo – pirmajai ir antrajai pirkimo dalims, t. y. automobilių techninei priežiūrai (duomenys neskelbtini), jų pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir tarp šalių 2019 m. gruodžio 4 d. buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 (toliau – Sutartys).

3.       2020 m. sausio 13 d. atsakovės transporto priemonei Škoda Octavia buvo atliktas techninis aptarnavimas, surašytas ir pateiktas atsakovei derinti atliktų darbų aktas, tačiau atsakovė jį tvirtinti atsisakė, teigdama, kad akto 1, 2 ir 9 eilutėse nurodyti darbai yra dubliuojami, o bendra atliktų darbų suma neatitinka viešojo pirkimo konkurso metu pateikto pasiūlymo įkainių: pasiūlyme „alyvos ir tepalo filtro keitimo“ su visomis medžiagomis, detalėmis bei darbais įkainis 12 – kai aptarnavimų yra 127,80 Eur (be PVM), taigi vieno aptarnavimo įkainis turėtų būti 12,65 Eur. Ieškovė su tokiais atsakovės teiginiais nesutiko, nurodydama, kad pirmoje eilutėje nurodytas „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ vieno filtro keitimo įkainis yra 10,65 Eur (be PVM), o antra eilutė „Variklio alyvos keitimas“ atsakovės kainyne pirkimo metu numatyta nebuvo, dėl to ieškovė šią paslaugą įtraukė kaip naują poziciją ir pritaikė savo 9 Eur valandinį įkainį, kadangi keičiant variklio alyvą buvo išleista sena variklio alyva ir užpilta nauja. Atsakovė dėl susidariusios situacijos 2020 m. vasario 13 d. pateikė ieškovei pretenziją, o ieškovė 2020 m. vasario 18 d. raštu su ja nesutiko. Atsakovė pakartotinai atmetė atliktų darbų aktą, pareikalavo ieškovės pateikti naują sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą, ieškovė 2020 m. vasario 26 d. tai padarė, tuo pačiu siūlydama nutraukti sutartis abiejų šalių susitarimu, bet atsakovė 2020 m. kovo 9 d. raštu pasiūlymą atmetė, pakartotinai paragino pateikti naują atliktų darbų aktą ir sąskaitą – faktūrą.

4.       Ieškovė pažymi, kad atsakovei buvo pateiktas 2020 m. balandžio 16 d. atliktų darbų kitai atsakovės transporto priemonei aktas, kurio atsakovė taip pat nepatvirtino, nes į jį buvo įtraukta antra pozicija – alyvos keitimas ir penkiolikta pozicija – variklio alyva, kurios, atsakovės vertinimu, turėjo įeiti į pirmą poziciją – alyvos ir tepalo filtro keitimas. Atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. pateikė ieškovei pretenzijas ir paragino pateikti naują atliktų darbų aktą bei sąskaitą – faktūrą.

5.       2020 m. birželio 5 d. atsakovė pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir vienašališko Sutarčių nutraukimo, kuria informavo, kad vienašališkai nutraukia abi viešojo pirkimo sutartis dėl ieškovės ir jos partnerio UAB „Flixauto“ padarytų esminių sutarčių pažeidimų ir įtraukia partnerius į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

6.       Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartis, kadangi nenurodė, kokiu Sutarčių 41 punkte numatytu pagrindu tai yra daroma. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytas įkainis už paslaugą „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ apima alyvos keitimą variklyje, variklio alyvą ir alyvos ir tepalo filtro keitimą, laikydama, kad alyvos keitimas variklyje ir variklio alyva yra alyvos ir tepalo filtro keitimo technologinio proceso sudedamoji dalis. Ieškovės teigimu, iš atsakovės techninėje specifikacijoje nurodyto paslaugos pavadinimo „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ suprantama, kad ši perkama paslauga yra tik paties alyvos ir tepalo filtro keitimas, tai apima su šia paslauga susijusias medžiagas – filtrą, galimai tarpines, ir darbą, o tokios pozicijos, kaip alyvos keitimas variklyje, atsakovė savo techninėse specifikacijose nėra nurodžiusi. Ieškovei nekilo abejonių dėl to, kad atsakovė šiuo atveju pirkimo tik alyvos filtro keitimo paslaugą be pačios alyvos keitimo variklyje paslaugos.

7.       Kadangi ieškovė su trečiuoju asmeniu Sutartis vykdė tinkamai, ginčo situacija susidarė iš esmės dėl pačios atsakovės kaltės, ieškovė siūlė atsakovei spręsti situaciją geranoriškai, o Sutartys atsakovės nutrauktos neteisėtai, ieškovė ir trečiasis asmuo negali būti vertinami kaip nepatikimi tiekėjai, ir nėra pagrindo jų įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. birželio 5 d. pareiškimą dėl vienašališko 2019 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 nutraukimo bei tiekėjų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.  

9.       Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovės siektos pirkimo metu įsigyti paslaugos, kuri buvo įvardinta kaip „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ ir kuriai kiekvienas iš tiekėjų (įskaitant pirkimą laimėjusius ieškovę bei trečiąjį asmenų) turėjo pasiūlyti fiksuotą įkainį, turinį sudaro tiek variklio alyvos, tiek alyvos (tepalo) filtro keitimas, įskaičiuojant į įkainį šios paslaugos suteikimui reikalingų medžiagų (variklio alyvos bei filtro) bei darbo atlygio kainą. 

10.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodydavo didesnę, nei buvo šalių sulygta Sutartimis, kainą, t. y. be pagrindo taikė atskirus įkainius už pačią variklio alyvą, alyvos keitimą bei alyvos (tepalo) filtro keitimą.

11.       Teismas konstatavo, jog alyvos (tepalo) filtro keitimas yra neatsiejama pačios variklio alyvos keitimo proceso dalis ir skirtingai nuo kitų transporto priemonėse keistinų filtrų (oro, kuro, salono filtrų), alyvos (tepalo) filtras paprastai atskirai, nekeičiant pačios variklio alyvos, nėra keičiamas, dėl to tokia paslauga, kaip vien tepalo (alyvos) filtro keitimas nėra išskiriama. 

12.       Teismas sprendė, jog perkančioji organizacija paslauga „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ siekė įsigyti ir įgijo už atitinkamą tiekėjo pasiūlytą įkainį būtent variklio alyvos keitimo, kurio neatsiejama dalimi yra ir tepalo filtro keitimas, paslaugą. Teismo nuomone, būtų nelogiška ir neprotinga manyti, kad perkančioji organizacija ketintų įsigyti tik tepalo filtro keitimo paslaugą, nepirkdama itin dažnos praktikoje pasitaikančios natūraliai eksploatuojant transporto priemones variklio alyvos keitimo paslaugos, nei numatydama pirkti pačią alyvą.

13.       Teismas pažymėjo, kad visi viešajame pirkime dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų dalyvavę ir pasiūlymus teikę tiekėjai vienodai ir identiškai, kaip ir pati perkančioji organizacija, suvokė ir suprato šios paslaugos turinį ir pasiūlė atitinkamus įkainius, kurie buvo ženkliai didesni, nei ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytas įkainis.

14.       Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovei buvo pasiūlyta pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą abejose pirkimo dalyse, todėl ši aplinkybė turėjo sukelti ieškovei bei jos verslo partneriui pagrįstų abejonių dėl tinkamo siūlomos teikti bei atsakovės perkamos paslaugos turinio suvokimo bei jos įkainojimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, kaip pirkime dalyvaujanti tiekėja, turėjo teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl, jos nuomone, neaiškių, netinkamų pirkimo sąlygų išaiškinimo, patikslinimo, pakeitimo, pašalinimo ir pan., tačiau ieškovė tokių klausimų viešojo pirkimo procedūrų metu nekėlė ir papildomai dėl galimai neaiškių jai momentų į perkančiąją organizaciją nesikreipė. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, kad vienintelė ieškovė galimai netinkamai perskaitė ir suvokė atitinkamą Pirkimo sąlygą, kai tiek pati perkančioji organizacija, tiek visi kiti pirkimo dalyviai tą pačią sąlygą suvokė vienodai ir tinkamai, nesudaro pagrindo spręsti apie pačios perkančiosios organizacijos (atsakovės) kaltę dėl netinkamo pirkimo sąlygų suformulavimo bei rizikos ir neigiamų jai padarinių prisiėmimą.

16.       Teismas sprendė, kad nors ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti didesnį, nei šalių buvo sulygta Sutartyse ir jos prieduose, įkainį (kainą), tačiau ši aplinkybė pati savaime negalėjo sudaryti atsakovei teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti abi viešojo pirkimo sutartis, ieškovės veiksmus vertinant kaip esminį jų pažeidimą. Sprendime pažymėta, jog nustatytos aplinkybės galėtų sudaryti teisėtą pagrindą atsakovei atsisakyti ieškovei sumokėti nepagrįstai reikalaujamą didesnę, nei šalių sulygta Sutartyse, atlyginimą, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės bei jos partnerio padarytą esminį Sutarčių pažeidimą, kaip pagrindą atsakovei vienašališkai jas nutraukti.

17.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti apie Sutarčių 41.4. punkte esminio sutarties pažeidimo buvimą, kaip pagrindą atsakovei nutraukti Sutartis, atsakovės 2020 m. birželio 5 d. sprendimas dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo laikytina neadekvati ir neproporcinga reakcija į ieškovės veiksmus, vykdant Sutartis, todėl Sutarčių nutraukimas bei atsakovės sprendimas inicijuoti paslaugų teikėjų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti neteisėtais.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

18.       Ieškovė UAB „Honeka“  apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl „Alyvos ir tepalų filtras – keitimas“ paslaugos apimties nurodant, kad atsakovė pirko tik alyvos filtro keitimo paslaugą be alyvos keitimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Atsakovė skelbė pirkimą ir rengė Sutartis, o ieškovė tik priėmė Sutarčių sąlygas, todėl Sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl perkamos paslaugos apimties.

18.2.                      Variklio alyva ir alyvos filtras gali būti keičiami atskirai, šie du procesai nėra susiję. Ieškovė pardavė atsakovei tokią paslaugą, kokią ji pirko, t. y. variklio alyvos filtro keitimą, bet ne alyvos keitimą.

18.3.                      Ieškovės vykdomose viešojo pirkimo sutartyse su kitais subjektais neretai yra perkama tik alyvos filtro keitimo paslauga, o tuo atveju, jeigu perkama ir alyvos keitimo paslauga, tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma pirkimo sąlygose.

19.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas pareiškimas dėl vienašališko 2019 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 nutraukimo bei tiekėjų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutarties pažeidimas pats savaime negalėjo sudaryti perkančiajai organizacijai teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartis, tiekėjo veiksmus vertinant kaip esminį jų pažeidimą. Ūkio subjektų grupė neteikė alyvos ir tepalo filtro pakeitimo paslaugos Sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka, be to, atsisakė aptarnauti atsakovės pristatytą transporto priemonę, t. y. neteikė Sutartyse numatytų automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugų ir tokiu būdu atliko esminį Sutarčių pažeidimą, t. y. atsakovė negavo rezultato, kokio tikėjosi sudarydama Sutartis.

19.2.                      Ieškovė buvo Sutarčių nutraukimo iniciatorė, siekusi Sutarčių nutraukimo abipusiu susitarimu. Tokiu būdu tikroji ieškinio esmė yra ieškovės siekis, kad perkančioji organizacija, supratusi, jog ieškovė neketina teikti paslaugų Sutartyse nurodytomis sąlygomis, privalėjo ieškovės pageidavimu sutartį nutraukti abipusiu šalių susitarimu. Teismas neįvertino aplinkybės, jog tiekėjas nėra suinteresuotas sutartinių santykių tęstinumu, neturi noro ir tikslo vykdyti Sutarčių jose nurodytomis sąlygomis.

19.3.                      Nepagrįstos išvados, kad vienašalis Sutarčių nutraukimas buvo neproporcinga priemonė atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo vertinė išraiška sudarė tik nežymią dalį nuo bendros sudarytų Sutarčių vertės. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakė Sutartis vykdyti šalių aptartomis sąlygomis. Tokiu būdu Sutarčių nutraukimo teisėtumą patvirtina, ne pažeidimo vertinė išraiška, o tai, kad ieškovė neteikė paslaugų Sutartyse nurodytomis sąlygomis, perkančiajai organizacijai reikalaujant pašalinti atitinkamus Sutarčių pažeidimus, ieškovė visiškai atsisakė teikti paslaugas (aptarnauti automobilį), teikė siūlymą nutraukti sutartį. Tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties sąlygos turinio eliminuoja tolesnio sutarčių vykdymo galimybę.

19.4.                      Teismas nepagrįstai neįžvelgė pagrindo Sutarčių nutraukimui dėl aplinkybių, susijusių su atsisakymu teikti paslaugas – aptarnauti pateiktą automobilį. Teismas šio pažeidimo faktą paneigė remdamasis iš esmės deklaratyviu ieškovės pasiteisinimu, kad Sutarties nustatyta tvarka ir terminais paslaugos nebuvo suteiktos dėl nesusipratimo (identifikuojant aptarnautinų transporto priemonių valstybinius numerius).

19.5.                      Teismas nepagrįstai akcentuoja Sutarties išsaugojimo prioriteto svarbą. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo nenorą vykdyti Sutartis jose įtvirtintomis sąlygomis, nesiekė Sutarčių išsaugojimo. Teisminis procesas inicijuotas tik Sutarčių nutraukimo pagrindo pakeitimui, o tai ieškovei būtina tam, kad ji išvengtų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas Sutartis pažeidusiam tiekėjui, tęsti jų vykdymą, neįvertinęs to, kad tokiomis sąlygomis (įkainiais) paslaugų teikti tiekėjas net neketina ir aiškiai šią aplinkybę pripažino siūlydamas Sutartis nutraukti bendru susitarimu.

20.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės siektos įsigyti paslaugos, kuri buvo įvardinta kaip „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ ir kuriai kiekvienas iš tiekėjų turėjo pasiūlyti fiksuotą įkainį, turinį sudaro tiek variklio alyvos, tiek alyvos (tepalo) filtro keitimas, įskaičiuojant į įkainį šios paslaugos suteikimui reikalingų medžiagų (variklio alyvos bei filtro) bei darbo atlygio kainą. Visi viešajame pirkime dalyvavę ir pasiūlymus teikę tiekėjai identiškai, kaip ir pati perkančioji organizacija, suvokė ir suprato šios paslaugos turinį ir pasiūlė atitinkamus įkainius, kurie buvo ženkliai didesni, nei ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytas įkainis, dėl tinkamai įvertinto tokios paslaugos teikimo proceso, jai suteikti reikalingų medžiagų (alyvos, filtro, varžtų) bei darbų kainos. 

20.2.                      Aplinkybė, jog atitinkama sąlyga neaiškia tapo tik kilus šalių ginčui, patvirtina tai, kad teikdama pasiūlymą ieškovė veikė neprofesionaliai ir nesąžiningai, o su tuo susijusias neigiamas pasekmes siekia perkelti perkančiajai organizacijai, akcentuodama tariamą sąlygų neaiškumą. Tokie neaiškumai, taikant profesionalaus ir atsakingo dalyvio elgesio standartą, turėjo būti pašalinti dar pradinėje viešojo pirkimo stadijoje, bet ne nutraukus sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

22.       Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja Sutartimis atsakovės įsigytų ir ieškovės parduotų paslaugų apimtį, t. y. ieškovės teigimu, pagal Sutartis ji atsakovei pardavė ir turėjo teikti tik variklio alyvos filtro keitimo paslaugą, kuri neapima variklio alyvos keitimo paslaugos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytos dvi viešojo pirkimo sutartys Nr. S-1082 ir Nr. S-1083, kuriomis ieškovė bei trečiasis asmuo įsipareigojo teikti automobilių remonto ir aptarnavimo (serviso) paslaugas (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir už jas sumokėti Sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais. Viešojo pirkimo metu kartu su pasiūlymu tiekėjai, be kita ko, turėjo perkančiajai organizacijai pateikti užpildytą Automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų fiksuotų įkainių lentelę ir joje nurodyti konkrečių atitinkamoms transporto priemonėms perkančiosios organizacijos numatytų pirkti paslaugų, darbų, detalių ir medžiagų įkainius / kainas. Iš byloje esančių įrodymų, t. y. iš ieškovės atsakovei kartu su pasiūlymu teiktos Automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų fiksuotų įkainių lentelės bei iš techninės specifikacijos matyti, kad perkamos paslaugos nurodytas pavadinimas yra „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“.

24.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

25.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

26.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad viešajame pirkime dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų dalyvavę ir pasiūlymus teikę tiekėjai identiškai, kaip ir pati perkančioji organizacija, suvokė ir suprato šios paslaugos turinį ir pasiūlė įkainius, kurie buvo didesni, nei ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytas įkainis, dėl tinkamai įvertinto paslaugos teikimo proceso, jai suteikti reikalingų medžiagų bei sąnaudų. Atsakovė 2019 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, t. y. atsakovė prašė pagrįsti pozicijai „Alyvos ir tepalo filtras - keitimas“ pateiktą kainą ir tokiu būdu atkreipė tiekėjos dėmesį, kad šis įkainis yra net keliais kartais mažesnis, nei rinkos įkainiai ir kitų pirkimo dalyvių pateikti įkainiai tai pačiai pozicijai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė, kaip tiekėja, turėjo teisę kreiptis į perkančią organizaciją dėl neaiškių pirkimo sąlygų patikslinimo, tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš viešai prieinamų automobilio eksploatavimo instrukcijų nustatė, kad variklio alyvos ir jos filtro keitimas yra vientisas, bendras, vienu metu vykstantis technologinis procesas. Aprašant variklio alyvos keitimą visuomet kalbama ir apie alyvos (tepalo) filtro keitimą, kadangi keičiant transporto priemonėje variklio alyvą, neabejotinai būtinas ir paties alyvos filtro, sudarančio tepimo sistemos sandarą, keitimas, t. y. sena alyva išpilama, pakeičiamas senas filtras nauju, o įdėjus naują tepalo filtrą įpilama nauja alyva.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovės pirkimo metu įsigytos paslaugos, kuri įvardinta „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“, turinį sudaro tiek variklio alyvos, tiek alyvos (tepalo) filtro keitimas, įskaičiuojant šios paslaugos suteikimui reikalingų medžiagų (variklio alyvos bei filtro) bei darbo atlygio kainą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Sutartimis ieškovės įsipareigotų suteikti atsakovei paslaugų turinį ir apimtį, t. y. jog atsakovė įsigijo tiek alyvos, tiek alyvos (tepalo) filtro keitimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

28.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės Sutarčių pažeidimas sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartis, nutraukimas yra proporcinga priemonė, be to, pati ieškovė buvo Sutarčių nutraukimo iniciatorė. Atsakovės teigimu, ieškovė nėra suinteresuota sutartinių santykių tęstinumu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Sutarčių išsaugojimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.

29.       Iš Sutarčių 41.1 – 41.3 punktų matyti, kad paslaugų gavėjas, raštu įspėjęs prieš 30 dienų, gali nutraukti Sutartis vienašališkai dėl esminio sutarčių pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu paslaugų teikėjas: nepradeda laiku vykdyti Sutarčių ar neteikė paslaugų Techninėje specifikacijoje nustatytais terminais; paslaugas teikia taip lėtai, kad jas suteikti iki Sutarčių 8 punkte nustatyto termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima; nekokybiškai teikia paslaugas arba paslaugų teikėjas nepašalina trūkumų per nustatytus terminus arba trūkumai yra esminiai ir paslaugų teikėjas nepajėgus suteikti paslaugas be esminių trūkumų ar didelių nuostolių paslaugų gavėjui. Taigi, Sutartyse šalių aiškiai detalizuota, kokie paslaugų tiekėjo veiksmai vertintini kaip esminis sutarčių pažeidimas, dėl kurio paslaugų gavėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartis.

30.       Nagrinėjamu atveju atsakovė esminiu Sutarčių pažeidimu pripažino atliktų darbų sąmatoje variklio alyvos ir variklio alyvos filtro keitimo išskyrimą į dvi atskiras paslaugas ir reikalavimą papildomai sumokėti už alyvą, t. y. atsakovė laikė, kad ieškovė atsisako suteikti paslaugas tokiu būdu, koks numatytas Sutartyse, konkrečiai techninėje specifikacijoje, ir nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėta aplinkybė nesudaro pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartis dėl esminio pažeidimo.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartimis ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti automobilių techninę priežiūrą (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų dalies teikimo, kuri techninėje specifikacijoje įvardinta „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“. Ieškovės teigimu, pagal Sutartis ji atsakovei pardavė ir turėjo teikti tik variklio alyvos filtro keitimo paslaugą, kuri neapima variklio alyvos keitimo paslaugos. Atsakovės nuomone, paslauga „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ apima tiek alyvos, tiek alyvos filtro keitimą.

33.       Iš byloje esančio 2020 m. vasario 26 d. rašto matyti, kad ieškovė, kilus tarp šalių nesutarimams dėl teikiamų paslaugų apimties ir įkainių, kreipėsi į atsakovę, siūlydama nutraukti vieną iš Sutarčių abipusiu šalių sutarimu. Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. pranešime nurodė, kad ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų pagal Sutartis bus inicijuojamas Sutarčių nutraukimas dėl esminio pažeidimo.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad susiklosčius tarp šalių sutartiniams teisiniams santykiams ir pradėjus teikti paslaugas ieškovė ir atsakovė skirtingai interpretavo Sutarčių nuostatas, skirtingai vertino teikiamų ir gaunamų paslaugų turinį ir apimtį, o tai lėmė netinkamą Sutarčių vykdymą. Akcentuotina, kad nustačius, jog „Alyvos ir tepalo filtras – keitimas“ paslauga apima tiek alyvos, tiek alyvos filtro keitimą, ieškovė už suteiktą atsakovės automobiliams variklio alyvos ir alyvos filtro keitimo paslaugą nepagrįstai reikalavo sumokėti didesnį, nei šalių buvo sulygta Sutartyse įkainį (kainą), tačiau sutiktina su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad ši aplinkybė pati savaime nesudaro atsakovei teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti abi Sutartis ieškovės veiksmus vertinant kaip esminį jų pažeidimą Sutarčių 41.1 – 41.3 punktų nuostatų kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad vienašalis Sutarčių nutraukimas dėl esminio pažeidimo ieškovei sukelia neigiamas pasekmes, t. y. ieškovė yra įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios neigiamos pasekmės bylos aplinkybių kontekste nėra proporcingos ir adekvačios.

35.       Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Sutarčių išsaugojimui. Kaip minėta, šalys skirtingai vertina sutartinių įsipareigojimų apimtį, be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra išreiškusios valią nebetęsti sutartinių santykių. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei įgyvendindamas savo teisę viešųjų pirkimų bylose veikti aktyviai siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinga ir proporcinga pripažinti ginčo Sutartis nutrauktas bendru šalių sutarimu. 

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su Sutarčių pažeidimu, ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė padarė Sutarčių esminius pažeidimus, tačiau nepagrįstai suteikė prioritetą sutartinių santykių tęstinumui. Apeliacinio bylos proceso metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalys nesiekė sutartinių santykių tęstinumo, skirtingai vertino prisiimtų įsipareigojimų apimtį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad 2019 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutartys Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 nutrauktos bendru ieškovės ir atsakovės sutarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

38.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė pagrindą ieškovei atlyginti 50 procentų patirtų išlaidų, teismo sprendimo keitimas neturi įtakos ieškinio reikalavimų tenkinimo proporcingumui, todėl bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

39.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

40.       Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą (pripažintina, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 50 procentų dalimi), jai proporcingai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija į valstybės biudžetą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl 75 Eur suma priteistina atsakovei iš ieškovės. Atsakovė įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“ ir atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytas viešojo pirkimo sutartis Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 nutrauktas bendru šalių sutarimu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Honeka“, juridinio asmens kodas 304962507, iš atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 1 144 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, juridinio asmens kodas 188710638, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“, juridinio asmens kodas 304962507, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                        Dalia Kačinskienė

                                        Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė