Administracinė byla Nr. eA-239-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03312-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovams Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-10), prašydama panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-76 (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti pareiškėjai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad dirbo Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2015 m. balandžio 28 d. buvo supažindinta su atsakovo 2015 m. balandžio 27 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-5 (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kokias teisės normas ji įtariama pažeidusi, tačiau nenurodyta, kokiais veiksmais. Prie Pranešimo nebuvo pridėti dokumentai, iš kurių būtų buvę matyti, dėl kokių veiksmų kaltinama pareiškėja. Pranešime ji buvo įpareigota Komisijai galimam Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos L. T. tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Siekdama argumentuotai atsakyti, pareiškėja kreipėsi informacijos į kitus darbuotojus bei paprašė pratęsti paaiškinimų pateikimo terminą, tačiau prašymas netenkintas. Pažymėjo, kad viena iš darbuotojų, kurių prašė informacijos, yra Komisijos narė V. V., sprendusi ir atsakymo termino pratęsimo klausimą. Atsakymą į Pranešimą pareiškėja pateikė 2015 m. gegužės 5 d. Komisija 2015 m. gegužės 18 d. išvadoje Nr. TD-12 (toliau – ir Išvada) pateikė siūlymą pripažinti pareiškėją padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Su Išvada pareiškėja buvo supažindinta 2015 m. gegužės 18 d. Tik susipažinusi su atsakovo direktorės J. K. 2015 m. balandžio 21 d. tarnybiniu pranešimu, pareiškėja sužinojo, kokių veiksmų atlikimu ji kaltinama. Tai lėmė pareiškėjos teisės į gynybą pažeidimą, ji negalėjo parašyti argumentuoto pasiaiškinimo. Įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pažymėjo, kad Departamente 2015 m. kovo 9 d. buvo įsteigta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga), kurios pirmininke išrinkta pareiškėja. Tai, kad atsakovas žinojo apie Profesinės sąjungos įkūrimą, įrodo Departamento Profesinei sąjungai teiktas 2015 m. kovo 12 d. raštas Nr. SD-247, kuriame jis prašo deleguoti Profesinės sąjungos atstovą į atsakovo valstybės tarnautojų vertinimo komisiją (toliau – ir Vertinimo komisija). Departamentas žinojo, kad pareiškėja yra Profesinės sąjungos pirmininkė, tačiau nesikreipė ir negavo Profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio reikalavimus bei neužtikrino pareiškėjos teisės nebūti diskriminuojamai dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėja, kaip Profesinės sąjungos pirmininkė, 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 2015/05 prašė į Komisiją įtraukti Profesinės sąjungos deleguojamą atstovą R. B., tačiau atsakovas šio prašymo netenkino.

Tvirtino, kad pareiškėjos veiksmuose nėra būtinų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų: Įsakyme neįvardyti pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė Įsakyme nurodytas teisės normas. Iš Komisijos 2015 m. gegužės 18 d. išvados Nr. TD-12 matyti, jog Departamentas kaltina pareiškėją, kad, pasirašydama 2015 m. vasario 27 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktą, priėmė netinkamai parengtus tekstus. Pareiškėjos nuomone, atsakovo teiginiai dėl tekstų netinkamumo yra abstraktūs. Departamentas nesukonkretino, kokie tekstai neatitiko techninės užduoties ir nebuvo suredaguoti, nenurodė, kokių techninės užduoties punktų jie neatitiko. 2014 m. spalio 8 d. Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S-147 (toliau – ir Sutartis) 16.1 punkte kontaktiniu asmeniu nurodyta N. N., einanti Departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Kontaktiniai asmenys pagal Sutartį laikomi įgaliotais asmenimis priimti Sutarties vykdymo rezultatus, pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktus ir įvertinti paslaugų kokybę. Pagal Rinkodaros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1.1 punktą už Sutarties įgyvendinimo koordinavimą buvo atsakinga N. N.. Ji pradėjo eiti pareigas tik 2015 m. sausio 16 d., laimėjusi konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, todėl už faktinį Sutarties vykdymo organizavimą, Išvadoje atsakinga nurodyta pareiškėja, kaip Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja ir Europos Sąjungos finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ (toliau – ir Projektas), vadovė. Atkreipė dėmesį, kad N. N. pagal darbo sutartį Departamento administratore dirbo nuo 2013 m., o nuo 2014 m. birželio mėnesio – Projektų administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste, kuriai pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su leidinių leidyba.

Pažymėjo, jog buvo planuojama 2015 m. vasario 27 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktu priimtus leidinius koreguoti, iš esmės keičiant jų turinį, o ne taisant redagavimo ar kitas klaidas. Vėliau tekstų autorius A. U. atsisakė koreguoti tekstus, dėl ko Sutartis nutraukta, iš autoriaus priimant tik vieną iš keturių tekstų. 2015 m. sausio 2 d. pasikeitė Departamento vadovas, dėl ko pasikeitė ir lūkesčiai, susiję su Sutartyje numatytų leidinių turiniu. Leidinių turinys su Sutarties vykdytoju buvo suderintas, iš anksto suformuojant jam užduotį būsimiems tekstams. Pagal anksčiau galiojusią praktiką, galutiniai tekstai buvo derinami su už rinkodaros priežiūrą atsakingais asmenimis. Tai, kad po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo atsirado poreikis keisti tekstų turinį, patvirtina ir 2015 m. kovo 23 d. susirinkimo protokolas. Susirinkime dalyvavo atsakovo direktorė J. K., Projekto koordinatorė R. A., Rinkodaros skyriaus vedėja Ž. S., Rinkodaros skyriaus vyriausioji specialistė E. G., Rinkodaros skyriaus vyriausioji specialistė N. N. ir Sutarties vykdytojas A. U.. Pareiškėja šiame susirinkime nedalyvavo. Susirinkimo protokole pažymėta, kad užsakovo atstovai nurodė, jog tekstų tikslinimas tiek turinio, tiek stiliaus prasme neatitinka lūkesčių.

Nurodė, kad jeigu teismas nustatytų, kad 2015 m. vasario 27 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktu priimti leidiniai buvo netinkami, atsakomybė už jų priėmimą tektų N. N., kuri buvo pirkimo iniciatorė, jos viza uždėta ant 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AU 2015-0448, išrašytos už 2015 m. vasario 27 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktu priimtus leidinius. Pareiškėja negali būti atsakinga už pasikeitimus, pagal kuriuos buvo daromi pataisymai po 2015 m. vasario 27 d. darbų perdavimo ir priėmimo akto. N. N. tiesiogiai koordinavo Sutarties įgyvendinimą ir pareiškėja jos darbo kokybe pasitikėjo. N. N. nuo 2015 m. sausio 16 d. yra tiesiogiai pavaldi Rinkodaros skyriaus vedėjai Ž. S., o atskaitinga – pareiškėjai.

Pareiškėjos nuomone, nepagrįsti kaltinimai yra jau kurį laiką besitęsiančio psichologinio smurto darbe jos atžvilgiu dalis. Psichologinį smurtą prieš pareiškėją vykdo Departamento direktorė J. K. bei direktoriaus pavaduotojas J. R., jie neigiamai pareiškėjos atžvilgiu nuteikia kitus darbuotojus. Veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama, darant psichologinį spaudimą, psichologiškai gniuždyti pareiškėją, yra neteisėti. 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-49, 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. P-52 ir 2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P-53 pradėti trys tarnybiniai tyrimai, nors anksčiau tarnybinių nuobaudų pareiškėja neturėjo, 2013 m. jos veikla įvertinta „labai gerai“, skirta 2 kvalifikacinė klasė, 2014 m. įvertinta „labai gerai“. 2015 m. balandžio 10 d. direktorė pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, nes kitu atveju bus atleista inicijuojant tarnybinius tyrimus ir skiriant tarnybines nuobaudas. Pareiškėja iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau sms žinute pranešė, kad sutinka išeiti nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėja prašė J. K. apsaugoti ją nuo J. R. psichologinio smurto jos atžvilgiu. 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjos kasmetiniame vertinime nemotyvuotai atmestas tiesioginio vadovo vertinimas „labai gerai“ ir veikla įvertinta „gerai“. Komisijos pirmininku buvo J. R., kurį pareiškėja šalino, bet jis nesutiko nusišalinti. Toks vertinimas užkirto kelią jai gauti aukštesnę klasę, nors pareiškėja puoselėjo tokias viltis 2014 m. prisiimdama daug papildomo darbo be priemokų. 2015 m. gegužės 4 d. visuotiniame susirinkime, kuriame pranešta apie restruktūrizaciją, direktorė teigė, kad nesupranta, kodėl pareiškėja taip elgiasi, bet neaiškino kaip, taip pat, nurodė, kad pareiškėjai pasiūlyta išeiti iš darbo. Pareiškėjos tiesioginei vadovei Ž. S. buvo pasiūlyta susirūpinti būsimu kūdikiu. Netiesiogiai buvo siunčiama pozicija, kad su pareiškėja geriau nebendrauti. 2015 m. gegužės 6 d. visuotiniame darbuotojų susirinkime pranešta, kad iš Seimo Ekonomikos komiteto gautas anoniminis darbuotojų 2015 m. gegužės 4 d. pranešimas apie ES lėšų grobstymą Departamente. Susirinkime viešai teigta, kad tą raštą galėjo parašyti pareiškėja, nors tai nėra tiesa. Vietoje to, kad būtų inicijuotas patikrinimas dėl pranešime nurodytų faktų pagrįstumo, prasidėjo darbuotojų spaudimas, grasinimai ir žeminimas, verčiant pasirašyti abejotinus dokumentus, kad darbuotojai informacijai nepritaria, nors darbuotojai apie pažeidimus žino. 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėja dėl nepakeliamos įtampos darbe kreipėsi į šeimos gydytoją ir jai iki 2015 m. gegužės 15 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2015 m. sausio 2 d. direktore tapus J. K., ši niekada nebuvo pasikvietusi pareiškėjos dėl jos vykdomų projektų, nors pareiškėja prašėsi būti priimama. Pareiškėjai nuo sausio mėnesio pradėtas mažinti darbo užmokestis už darbą prie Europos Sąjungos projektų. Pareiškėja prašė nušalinti J. R. nuo komisijos, kuri tyrė pažeidimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, pirmininko pareigų, tačiau J. R. nebuvo nušalintas. 2015 m. gegužės 6 d. pareiškėja, kaip Profesinės sąjungos pirmininkė, delegavo į pažeidimo tyrimo komisiją R. B., tačiau ši nebuvo įtraukta į Komisijos sudėtį. Direktorė viešai diskredituoja pareiškėją ir verčia abejoti jos kompetencija. Pareiškėja, atsakydama į direktorės 2015 m. kovo 30 d. raštą dėl atstovo delegavimo, 2015 m. kovo 12 d. raštu išsiunčia prašomą informaciją, tačiau 2015 m. gegužės 4 d. darbuotojų susirinkime bei susitikime su valstybinės darbo inspekcijos atstovu teigia, kad Profesinė sąjunga nei žodžiu, nei raštu nėra informavusi jos apie Profesinės sąjungos įsteigimą.

Teigė, kad psichologinis smurtas darbe sukėlė pareiškėjai didžiulį stresą, bejėgiškumo, nesaugumo jausmą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja ėmė jausti nuolatinį nerimą, išgyvenimus, sutriko miegas, pablogėjo santykiai su artimaisiais, padidėjo jautrumas ir nerimastingumas, pareiškėja buvo atstumta ir apšmeižta, nenorėdami nemalonumų vengia bendrauti su ja. Pareiškėja kreipėsi psichologinės pagalbos į VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą ir jai buvo diagnozuoti sutrikimai – F 43.2 (adaptacijos sutrikimai), Z 56.4 (nesutarimai su viršininku ir bendradarbiais). Dėl atsakovo veiksmų suprastėjo pareiškėjos emocinė būklė, ji patyrė didelę įtampą bei stresą, todėl akivaizdu, kad tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir padarinių pareiškėjai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė dėl neteisėto psichinės prievartos naudojimo nepaneigiama. Patirtą žalą pareiškėja vertino 10 000 Eur.

Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Departamente buvo gauta 2015 m. kovo 3 d., todėl anksčiau ji negalėjo ant jos pasirašyti. PVM sąskaitą faktūrą jai pasirašyti atnešė N. N., ar ji vėliau dokumentą pateikė apmokėjimui, pareiškėja nežino. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė ir uždėjo rezoliuciją „apmokėti“ J. R., kuris pagal Projekto pareigybės aprašymą buvo atsakingas už tekstus leidiniui „Tolimųjų rinkų leidinys“ ir gavo papildomą atlyginimą. Nei J. R., nei N. N. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Pažymėjo, kad tuometinė Rinkodaros skyriaus vedėja 2015 m. kovo 24 d. raštu, 2015 m. balandžio 2 d. žodžiu prašė pareiškėjos padėti N. N. vykdyti Projektą, bet nereikalavo, kad pareiškėja vykdytų Projektą. Pareiškėjos ir N. N. susirašinėjimas rodo, kad pareiškėja tik kontroliavo pastarosios veiklą su leidyba susijusioje srityje.

Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 66-78) prašė jį atmesti ir iš pareiškėjos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad faktiškai pareiškėjos asmenine iniciatyva įsteigta Profesinė sąjunga neveikia. Apie Profesinės sąjungos konkrečią veiklą atsakovo vadovybė nebuvo informuota, nebuvo inicijuojami susitikimai ar vedamos derybos, kuriuose būtų keliami klausimai, susiję su darbo ir poilsio sąlygomis, valstybės tarnautojų bei darbuotojų teisių apsauga ir garantijomis. Departamento turimais duomenimis, į Profesinės sąjungos sąskaitą nebuvo pervedami nario mokesčiai. Neveikimą patvirtina ir aplinkybė, kad 2015 m. gegužės 5 d. į Profesinę sąjungą įstojusiems atsakovo darbuotojams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su įstatais. R. A. 2015 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti įstatus, tačiau įstatai nepateikti. Nuo 2015 m. gegužės 5 d. nebuvo organizuojami Profesinės sąjungos narių posėdžiai, nebuvo reiškiama iniciatyva pradėti derybas su atsakovu. Pareiškėja, būdama Profesinės sąjungos pirmininke, atstovauja savo, bet ne darbuotojų interesams. Kitiems darbuotojams nėra sudaromos galimybės aktyviai dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėjai drausminė nuobauda skirta ne dėl to, kad ji yra Profesinės sąjungos narė, o dėl šiurkštaus nusižengimo. Vien tik formalus pažeidimas, atsižvelgiant į teisėje galiojančius protingumo bei teisingumo principus, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu.

Pažymėjo, jog iš Pranešimo pareiškėja suprato, dėl kokių veiksmų prašyta pasiaiškinti, kadangi pati sprendė dėl Lietuvos turizmo galimybės reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba tinkamumo. Tai patvirtina jos susirašinėjimas su tekstų autoriumi A. U. bei Rinkodaros skyriaus vyriausiąja specialiste N. N.. Iš 2015 m. kovo 3 d. bei 2015 m. kovo 5 d. elektroninių laiškų matyti, kad jau po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo buvo aiškinamasi dėl tekstų kokybės, kreiptasi į nepriklausomą redaktorę. A. U. pripažino, kad redaktoriaus nesamdė ir tekstų apimtis neatitinka Sutartyje nustatytos apimties. Po tekstų korekcijų nutarta, kad dalis tekstų nėra tinkamai parengti ir sutartis su autoriumi nutraukta.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-181 „Dėl projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vykdymo ir administravimo grupės sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo) pareiškėja buvo paskirta Projekto vadove, jai priskirtos Projektų veiklų įgyvendinimo kontrolės, specifikacijų bei kitų reikalingų dokumentų, būtinų Projekto įgyvendinimui, rengimo priežiūros, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, nustatytų Projekto įgyvendinimo srityje bei sutartyse su rangovais laikymosi priežiūros, Projekto darbų paskirstymo darbo grupės nariams ir jų kontrolės bei kitos funkcijos. Pranešime pareiškėjai buvo suprantamai suformuluoti klausimai, kaip ji vykdė, prižiūrėjo ir koordinavo tekstų pagal Sutartį parengimą. Pareiškėja nenurodė, kad būtų nesupratusi Pranešime pateiktų kaltinimų. Pasiaiškinime pareiškėja kalbėjo išimtinai apie leidinių koordinavimą, viešųjų pirkimų vykdymo procedūras ir nurodė, kad pirkimų iniciatorė buvo N. N.. Pareiškėjai buvo užduoti klausimai dėl jos, kaip Projekto vadovės, funkcijų įgyvendinimo, tačiau į juos pareiškėja neatsakė. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), 7 punktu, nes Pranešimas buvo aiškus ir išsamus.

Pažymėjo, jog iš susirašinėjimo su tekstų rengėju A. U. bei N. N., matyti, kad pareiškėja žinojo, kokie tekstai neatitinka techninės užduoties, kad tekstuose trūksta ženklų, nebuvo laikytasi tekstų parengimo terminų pagal Sutartį, daug gramatinių ir stiliaus klaidų. Pareiškėja nurodė, kad tikisi, jog tekstai lietuvių kalba matysis tik ataskaitose. Pareiškėja bandė nuslėpti, kad tekstuose lietuvių kalba buvo klaidų bei netikslumų, nors 2015 m. kovo 23 d. susitikime su tekstų rengėju buvo išreikštos pastabos dėl klaidų, kurias rengėjas įsipareigojo ištaisyti. Departamentas neteisėtų veiksmų slėpimą vertina kaip labai neatsakingą ir smerktiną elgesį, kuris atneša atsakovui ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo metu nei vienas tekstas nebuvo parengtas tinkamai. Pareiškėja turėjo domėtis ir bendradarbiauti su kolegomis, koordinuoti reikiamų tekstų parengimą.

Nurodė, kad pareiškėjos veiksmai iš esmės pakenkė Projekto sėkmingam įgyvendinimui, šiuo metu skaičiuojami dėl jos veiksmų atsiradę nuostoliai. Pareiškėjos pareigybė yra reikalinga rinkodaros produktų kūrimui bei vystymui, Lietuvos, kaip patrauklios turizmui valstybės, įvaizdžio formavimui. N. N. priimta dirbti Projekto vadybininke ir yra pavaldi pareiškėjai. Iš pareigybių aprašymų bei Įsakymo dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo matyti, kad pareiškėjos pareigos yra vadovaujamojo, koordinuojamojo pobūdžio, o N. N. pagal Projekto vadovės paskyrimą nurodyta kontaktiniu asmeniu ir įgaliota priimti tekstų rengėjo parengtus tekstus. Pareiškėja, kontroliuodama Sutarties vykdymą, turėjo prižiūrėti tekstų rengimo procesą. Tai, kad pareiškėja pasitikėjo N. N., nepašalina jos atsakomybės dėl Projekto koordinavimo ir kontrolės. Absurdiškas pareiškėjos teiginys, kad ji nėra atsakinga už tai, jog pasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktą bei priėmė sąskaitą faktūrą apmokėjimui.

Pažymėjo, jog pareiškėja turi prisiimti atsakomybę, kad peržengdama savo kompetencijos ribas, veikė kaip pirkimo iniciatorė, pažeisdama Atsakovo direktoriaus patvirtintų Viešųjų pirkimų organizavimo vidaus tvarkos taisyklių 7.9–7.12 punktų nuostatas. Kadangi pareiškėja priėmė netinkamai parengtus tekstus, turi atsakyti ir kaip už leidinių priėmimą atsakingas asmuo. Pareiškėja pažeidė Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-951 (toliau – ir Departamento nuostatai), 10.2 punktą, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-200 (toliau – ir Rinkodaros skyriaus nuostatai), 4.7, 4.10, 4.11, 4.16 ir 4.17 punktus, pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.6 papunkčius, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teigė, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Departamento direktore tapusi J. K. reikalavo keisti tekstų turinį. Pastebėjusi netinkamus Projekto darbuotojų, o ypač jos vadovės, veiksmus, J. K. nusprendė imtis veiksmų, kad būtų sutrukdyta toliau daryti tarnybinius nusižengimus bei pritaikyta tarnybinė atsakomybė. J. K. direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2015 m. sausio 5 d., o pareiškėja ginčo tekstus priėmė 2015 m. vasario 27 d. Po darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo darytos tekstų korekcijos nepriklausė nuo lūkesčių, nes buvo objektyviai būtinos. Pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti, kad nesirūpindama ir nekontroliuodama Projekto darbuotojų darbo, priimdama netinkamus spausdinimui ir keistinus tekstus, gali sukelti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja Projekto vadovės funkcijas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama nei Viešųjų pirkimų organizavimo vidaus tvarkos taisyklių 7.9–7.12 punktų, nei Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo jai nustatytų pareigų. Pareiškėjai, kaip Projekto vadovei, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Nurodė, kad pareiškėja nėra niekaip išskiriama ar diskriminuojama darbo aplinkoje, jai sudaromos tokios pačios sąlygos dirbti, kaip ir kitiems. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad jos atžvilgiu 2015 m. balandžio mėn. buvo pradėti trys tarnybiniai patikrinimai. Pareiškėja niekada nebuvo gąsdinama ar reikalaujama, kad ji išeitų iš darbo. Su pareiškėja buvo diskutuojama žodžiu, tačiau neradus susitarimo, derybos buvo baigtos. Derybų negalima vertinti kaip grasinimo atleisti, inicijuojant tarnybinius nusižengimus.

Pažymėjo, jog pareiškėja 2015 m. balandžio 20 d. kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime buvo įvertinta atsižvelgiant į atliktus darbus. Jos 2014 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje prie einamųjų metų užduočių numatytos penkios užduotys, iš kurių tris pareiškėja įgyvendino nepilnai. Komisija detalizavo 2, 3 ir 4 einamųjų metų užduočių įgyvendinimo trūkumus. Pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas buvo įvertinti gerai. Komisijos posėdžiuose dalyvavo Departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovė S. V.. Visi komisijos nariai pareiškėją įvertino gerai, todėl nėra pagrindo manyti apie Komisijos netinkamą sprendimo priėmimą ar psichologinį spaudimą. Departamento direktorė niekada neragino kitų darbuotojų nebendrauti su pareiškėja. Tai yra pačios pareiškėjos įvykių, pokalbių darbinėje aplinkoje interpretacija ir neigiamų emocijų priskyrimas sau, tačiau tai nesusiję su atsakovo veiksmais ir siekiu tinkamai vadovauti darbui Departamente. Departamento direktorė siekia bendrauti ir sužinoti apie darbus įvairiais būdais: susirinkimuose, elektroniniais laiškais. Su pareiškėja ne kartą buvo kalbėta asmeniškai ir jai ne kartą buvo sudarytos galimybės išreikšti savo nuomonę dėl vykdomų funkcijų, tačiau pareiškėja to nedarė. Departamento direktorė niekuomet neatsisakė pasikalbėti su pareiškėja ir tarnautojų asmeninę iniciatyvą spręsti iškilusias problemas vertina itin teigiamai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamento direktorė nusprendė, jog kiekvieno pagal papildomo darbo sutartį dirbančio darbuotojo maksimalus valandų skaičius per mėnesį negali viršyti 50 val. Apie tai buvo pranešta sausio mėnesį valstybės tarnautojų ir darbuotojų susirinkime. Toks sprendimas sukėlė neigiamą darbuotojų reakciją. 2015 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais pareiškėja dirbo pagal papildomo darbo sutartis ir jai buvo mokamas darbo užmokestis. Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais darbuotojams skirta mažiau valandų Europos Sąjungos projektuose. Pareiškėjos atlyginimo mažėjimas yra susijęs su Departamente vykstančiu pertvarkymu ir darbo valandų projektuose mažinimu.

Teigė, jog pareiškėja nurodo, kad aplinkybės dėl lėšų grobstymo yra tiesa, tačiau nei vienas Departamento darbuotojas niekada viešai nesakė, kad tai parašė pareiškėja. Departamento darbuotojai niekada nebuvo spaudžiami pasirašyti 2015 m. gegužės 6 d. rašto ir tai gali paliudyti darbuotojai, laisva valia pasirašę patvirtinimą, jog nėra prisidėję prie rašto dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo. Pareiškėja 2015 m. gegužės 13 d. nutarė kreiptis elektroniniu laišku į Seimo narius, kad Departamente neatliekamas tyrimas dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo, tačiau darbuotojai yra verčiami pasirašyti raštą, kad jie neprisidėjo prie rašto dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo rengimo. Akivaizdu, kad pareiškėja yra priešiškai nusiteikusi ne tik prieš Departamento direktorę, bet ir prieš kitus Departamento darbuotojus, kurie nesutinka su rašte dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo išdėstytais motyvais. Tokie veiksmai charakterizuoja pareiškėją kaip konfliktišką ir nesąžiningą darbuotoją.

Nurodė, kad direktorė J. K. bei pavaduotojas J. R. psichologinio gniuždymo neatliko. Skaidrus ir efektyvus Departamento darbas yra viešasis interesas. Pareiškėjos teiginiai dėl psichologinio smurto gali būti vertinami kaip asmeninė jos interpretacija. Pareiškėja sukėlė Departamentui turtinę bei neturtinę žalą. Atsakovas turi konfliktą su AB „Kopa“, kuri atlieka spaudos ir vertimo darbus. Departamento darbuotojai turėjo skirti papildomo laiko ir aiškintis tikrąsias situacijos aplinkybes, Departamentui reikia spręsti klausimus dėl sutarčių su spaudos įmone pratęsimo, įvairius kitus probleminius klausimus. Jeigu nebus atspausdinti visi leidiniai, nebus pasiekti Projekto rodikliai, o tai susiję su gaunamos Europos Sąjungos paramos mažinimu. Be to, atsakovas mokėjo už tekstus. Jei nebus išleisti leidiniai, Lietuvos verslo paramos agentūra išlaidas tekstams gali pripažinti netinkamomis.

Papildomuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad A. U. tekstus N. N. pirmą kartą atsiuntė tik 2015 m. kovo 3 d., jau po 2015 m. vasario 27 d. darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Pagal Sutartį A. U. turėjo parengti keturis leidinius „Aktyvus turizmas“, „Verslo turizmas“, „Tolimųjų rinkų leidinys“ ir „SPA ir sveikatingumo turizmas“. Tolimųjų rinkų leidinys“ išskaidytas į skirtą JAV, Japonijos ir Kinijos rinkoms. Iš viso A. U. turėjo pateikti 6 dokumentus. Pagal techninės specifikacijos 3 dalies 3.3.2 punktą sutarta atitinkama ženklų apimtis, o pagal 3.3.4 punktą tekstai turėjo būti profesionaliai ir taisyklingai suredaguoti, nepalikta kalbos, gramatikos, skyrybos, rašybos, stiliaus klaidų, įvairių teksto netikslumų, tačiau 2015 m. kovo 3 d. atsiųsti tekstai turėjo per mažai ženklų ir buvo su klaidomis. Tai pripažino pats autorius, patvirtino pareiškėja 2015 m. gegužės 5 d. laiškuose N. N.. A. U. tekstus papildė ir atsiuntė dar kartą: „Aktyvus turizmas“, „Tolimųjų rinkų leidinys“ ir „SPA ir sveikatingumo turizmas“ leidinius – 2015 m. kovo 17 d., o „Verslo turizmas“ – 2015 m. kovo 23 d. 2015 m. kovo 23 d. susirinkimo metu A. U. įsipareigojo straipsnius pateikti iki 2015 m. balandžio 10 d. 2015 m. balandžio 13 d. su A. U. pasirašytas susitarimas Nr. S-41 dėl Sutarties nutraukimo. Šiame susitarime nurodyta, kad suteiktos paslaugos neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Tinkamais pripažinti tik „Tolimųjų rinkų leidinys“ tekstai, tačiau praleidus Sutarties terminą, pritaikyta 20 proc. bauda. Kiti tekstai užsakyti iš Individualios G. įmonės, tačiau nebuvo išleisti, nes praleisti leidybos terminai. Pažymėjo, kad Sutartis su A. U. jau kartą buvo pratęsta iki 2015 m. vasario 28 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad J. R. 2015 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą vizavo „apmokėti“, nes nebuvo susipažinęs su padėtimi, vėliau apmokėjimą sustabdė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu (III t., b. l. 127-145) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-76, priteisė iš Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pareiškėjai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 455,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė. Atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Pareigų vykdant Sutartį pasiskirstymas

Teismas pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje keliamas už netinkamai suteiktų leidinių tekstų sukūrimo paslaugų priėmimą atsakingo asmens atsakomybės klausimas. Iš Įsakymo dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo matyti, kad pareiškėja buvo paskirta Projekto vadove. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 4 punkte įtvirtinta, kad ši pareigybė yra reikalinga vykdyti rinkodaros produktų kūrimą bei vystymą, Lietuvos, kaip patrauklios turizmui valstybės įvaizdžio formavimą ir palaikymą, Rinkodaros skyriaus įgyvendinamų viešųjų pirkimų planavimą, inicijavimą bei kontrolę, koordinuoti rinkodaros priemonių, skatinančių vietinį ir atvykstamąjį turizmą įgyvendinimą bei dalyvauti atskirų priemonių įgyvendinime, vykdyti įgyvendinamų projektų stebėseną savo atsakomybės srityse, dalyvauti rengiant Lietuvos turizmo rinkodaros strategiją bei Lietuvos turizmo plėtrios programą, taip pat vykdyti Rinkodaros skyriaus vedėjo funkcijas jam nesant. Pagal šio pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.6 punktus, Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojas koordinuoja rinkodaros priemonių, skatinančių vietinį ir atvykstamąjį turizmą įgyvendinimą bei koordinuoja naujų (bei esamų) rinkodaros produktų parengimą bei vystymą (leidiniai, filmai, TV laidos, fotosesijos ir kt.). Iš Departamento Rinkodaros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-200, kurią užėmė N. N., 4 punkto matyti, kad Rinkodaros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė yra reikalinga vykdyti Lietuvos ir užsienio turizmo rinkų analizę, rengti pasiūlymus dėl rinkodaros priemonių įtraukimo į Lietuvos turizmo rinkodaros planą bei dalyvauti įgyvendinant šias priemones. Šio pareigybės aprašymo 7.1.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas koordinuoja tiekėjų darbą kuriant naujus ar atnaujinant leidžiamus Departamento leidinius. Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo nurodyta, jog pareiškėja yra viena iš trijų Projektą administruojančių asmenų, atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, Projekto vykdymui būtinų dokumentų rengimo priežiūrą, terminų bei kitų sąlygų, numatytų Projekto įgyvendinimo sutartyse bei sutartyse su rangovais laikymosi priežiūrą, Projekto lėšų įsisavinimo kontrolę, darbų paskirstymą darbo grupės nariams ir jų kontrolę bei kita. Projektą vykdančiais asmenimis nurodyta dar 20 Departamento darbuotojų, tarp kurių ir N. N., kuri taip pat atsakinga už leidinį „Aktyvus turizmas“. Už „Tolimųjų rinkų leidinį“ atsakingas J. R., už leidinį „SPA ir sveikatingumo turizmas“ – K. R.. Departamento direktoriaus pavaduotojas J. R. 2014 m. gruodžio 4 d/ laišku darbuotojams pranešė, kad nuo šiol perdavimo aktus turi pasirašyti projekto vadovas, o ne Departamento direktorius, o sąskaitas – už sutarties vykdymą atsakingas asmuo, Projekto vadovas, Projekto darbuotojas, kuriam priskirtos viešųjų pirkimų funkcijos, Departamento viešųjų pirkimų specialistas, Finansų valdymo ir administravimo skyriaus vedėjas.

Teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad 2015 m. balandžio 27 d. pranešime Nr. TD-5 buvo nurodyta, kokias teisės normas ji įtariama pažeidusi, tačiau nenurodyta, kokiais veiksmais ji jas pažeidė, o nežinodama, kuo yra kaltinama, negalėjo parašyti argumentuoto paaiškinimo. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje reikalaujama nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes. Įvertinus Pranešimo turinį, negalima daryti išvados, kad jis atitinka turiniui keliamus reikalavimus, šiame pranešime, kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, nurodyta tik kokias teisės normas ji įtariama pažeidusi, tačiau nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, neaprašytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Tiriamo tarnybinio nusižengimo aplinkybės detaliai išdėstytos J. K. tarnybiniame pranešime, tačiau jos nebuvo praneštos pareiškėjai. Pranešime nėra suformuluoti konkretūs pareiškėjos veiksmai, o tik abstrakčiai prašoma išdėstyti visas su Projekto vykdymu susijusias aplinkybės. Byloje surinkti duomenys rodo, jog aiškaus pareigų paskirstymo vykdant Projektą Departamente nebuvo nustatyta. Vertinant faktinę Projekto vykdytojų veiklą, matyti, kad ji neatitiko tų funkcijų pasiskirstymo, kuris buvo numatytas Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo. Kaip matyti, už leidinius buvo atsakingi konkretūs darbuotojai: J. R., N. N., K. R., tačiau faktiškai A. U. rengiamų leidinių pateikimą organizavo N. N.. Pareiškėja Įsakymu dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo Projekto vadove, tuo pačiu atsakinga už sėkmingą Projekto įvykdymą, todėl jos atsakomybės klausimai gali būti nagrinėjami šioje plotmėje.

Profesinės sąjungos sutikimo reikalingumas

Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo išrinkta Profesinės sąjungos pirmininke. Profesinė sąjunga įsteigta 2015 m. kovo 2 d. steigiamojo susirinkimo metu. To paties susirinkimo metu patvirtinti Profesinės sąjungos įstatai, išrinkta Profesinės sąjungos valdyba, nuspręsta jungtis į Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą bei nustatyti 3 Eur nario mokestį. 2015 m. kovo 9 d. Profesinė sąjunga įregistruota Juridinių asmenų registre. 2015 m. kovo 10 d. Profesinė sąjunga padavė prašymą Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, prašydama priimti į narius. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. kovo 27 d. nutarimu Profesinė sąjunga buvo priimta.

Teismas pažymėjo, jog Departamento vadovybė apie Profesinės sąjungos įsteigimą buvo tinkamai informuota. Pareiškėja 2015 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku visiems Departamento darbuotojams, tarp jų ir direktorei J. K., pranešė, kad 2015 m. kovo 2 d. buvo įsteigta Profesinė sąjunga ir visus susidomėjusius pakvietė į Profesinės sąjungos pristatymą. Departamentas 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. SD-247 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas deleguoti atstovus į Vertinimo komisiją. 2015 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku pareiškėja, kaip nurodo, atsakydama į Departamento 2015 m. kovo 12 d. raštą, į Vertinimo komisijos sudėtį delegavo S. V., o 2015 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku atsiuntė Profesinės sąjungos įstatus. Departamentas 2015 m. kovo 30 d. raštu Nr. SD-322 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas deleguoti atstovą į Departamento prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisiją, tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją ir nenuolatines Departamento komisijas, kuriose profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas būtinas pagal teisės aktus. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. balandžio 20 d. posėdyje dalyvavo ir Departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovė S. V.. Taigi, Departamentui buvo žinomas ne tik Profesinės sąjungos įsteigimo faktas, Departamentas pradėjo bendradarbiauti su Profesine sąjunga jos kompetencijai priskirtais klausimais, kviesti Profesinės sąjungos narius į komisijas.

Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas teigė, kad Profesinė sąjunga nebuvo veikianti, neatstovavo darbuotojų interesų, tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokia pozicija yra klaidinga. Visų pirma, teisės aktai nenumato, jog priimdamas sprendimą dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų garantijų taikymo, darbdavys galėtų vertinti profesinės sąjungos veiklos realumą, aiškintis, kokius veiksmus per steigimo laikotarpį ar pastaruoju metu atliko profesinė sąjunga. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, teisiškai reikšmingas yra tik Profesinės sąjungos veikimo įstaigoje faktas. Antra vertus, Profesinė sąjunga pasižymėjo pakankamai aktyvia veikla darbuotojų teisių gynimo srityje. Profesinė sąjunga buvo įsteigta tik 2015 m. kovo 2 d. ir per tą laiką atliko visus reikalingus įsisteigimo veiksmus – patvirtino įstatus, išrinko valdymo organus, užsiregistravo Juridinių asmenų registre, gausino narių skaičių. Profesinė sąjunga 2015 m. gegužės 4 d. susirinkime svarstė 9 naujų narių priėmimo klausimą, kreipimosi į Ūkio ministrą dėl Departamento reorganizacijos bei nario mokesčio mokėjimo klausimus. Pareiškėja 2015 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku pranešė 9 darbuotojoms, kad jos yra priimtos į Profesinę sąjungą ir turi mokėti 3 Eur nario mokestį. Profesinės sąjungos 2015 m. birželio 15 d. susirinkime buvo svarstytas naujos narės priėmimo klausimas ir atsakymo į Departamento 2015 m. birželio 8 d. raštą Nr. SD-677 „Dėl tyrimo išvados parengimo“ klausimas, kurį parengti įpareigotos dvi Profesinės sąjungos narės. Atsižvelgiant į Departamento darbuotojų skaičių, Profesinės sąjungos nariais buvo daugiau nei trečdalis Departamento darbuotojų. Profesinė sąjunga taip pat pasižymėjo ir aktyvia veikla ginant darbuotojų interesus. 2015 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Ūkio ministrą, reikalaudama panaikinti Ūkio ministro 2015 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-111 „Dėl valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir grafinės struktūros patvirtinimo“, kadangi priimant sprendimą dėl darbuotojų atleidimo nebuvo informuoti Profesinės sąjungos atstovai. Profesinė sąjunga bendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2015 m. gegužės 13 d. pranešimu informavo Departamento direktorę, kad 2015 m. gegužės 18 d. bus atliekamas patikrinimas pagal Profesinės sąjungos pirmininkės pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. reikalavimą panaikinti Ūkio ministro 2015 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-111. Profesinė sąjunga rengė kreipimąsi į teismą, siekdama apginti Departamento darbuotojų interesus. Pareiškėja 2015 m. gegužės 25 d. parašė elektroninį laišką dviem Profesinės sąjungos narėms, kad jos užpildytų balsavimo biuletenius ir išreikštų nuomonę dėl skundo administraciniam teismui pateikimo, kuriuo būtų ginčijamas Ūkio ministro 2015 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 4-253 „Dėl valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. V-111 „Dėl valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir grafinės struktūros patvirtinimo“, kadangi priimant šiuos įsakymus pažeistas Darbo kodekso 47 straipsnio 3 punktas.

Visgi, teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog Departamento vadovybė ėmėsi veiksmų trukdyti Profesinės sąjungos darbui. Akivaizdu, kad Departamento 2015 m. gegužės 18 d. raštas Nr. SD- Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, kuriuo pranešta, kad Profesinė sąjunga nei raštu, nei žodžiu nėra jo informavusi apie Profesinės sąjungos įsteigimą, yra žinomai neteisingas. Kaip minėta, Departamentas iki šio rašto parengimo buvo informuotas apie Profesinės sąjungos įsteigimą, o Profesinės sąjungos nariai dalyvavo darbdavio organizuojamų komisijų veikloje. Departamento darbuotojų kolektyvas yra nedidelis, todėl informacija apie Profesinės sąjungos veiklą turėjo būti visiems žinoma. Pareiškėja teigė, jog buvo paskatintos Profesinės sąjungos valdybos narės, kurios nemotyvuotai atsisakė kreiptis į teismą dėl Departamento reorganizacijos sustabdymo, viena narė tą pačią dieną gavo 50 proc. priedą, kita pradėjo dirbti projektuose, nors iki tol nedirbo. Byloje pateikti duomenys dėl kreipimosi į teismą rengimo rodo, jog toks kreipimasis buvo rengiamas, tačiau valdybos narės, nenurodydamos motyvų, kodėl nesutinka su kreipimusi, atsisakė pritarti. Pareiškėjai šioje byloje ginčijama tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2015 m. gegužės 18 d., o 2015 m. gegužės 25 d. valdybos narės atsisakė rengti kreipimąsi į teismą dėl Departamento reorganizacijos. Kadangi šie faktai yra susiję laiko atžvilgiu, teismas teigė, jog Departamento veiksmai galėjo įtakoti valdybos narių apsisprendimą, įvertinant pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą kaip grėsmę. Profesinė sąjunga 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 2015/05 prašė į Departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-55 sudarytą komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti įtraukti Profesinės sąjungos deleguojamą atstovą R. B., tačiau į šį prašymą Departamento atsakymas negautas.

Teismas, apibendrindamas nurodė, jog kadangi pareiškėja buvo Profesinės sąjungos, kurios įsteigimo faktas ir veikla buvo žinomi atsakovui, pirmininkė, tai nesikreipdamas sutikimo Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies tvarka, atsakovas pažeidė įstatymų reikalavimus ir priėmė neteisėtą Įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.).

Nustatęs esminį teisės normų pažeidimą, teismas nedarė konkrečios išvados dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo ir nevertino priežasčių, dėl ko Departamentas turėjo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja iki 2015 m. pradžios tarnyboje buvo vertinama teigiamai. Pareiškėjai pateikta 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę. 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-181 „Dėl projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vykdymo ir administravimo grupės sudarymo“ pareiškėja buvo paskirta didelės apimties Projekto vadove. Tai, kad ji buvo vertinama kolektyve už gerai atliekamas pareigas patvirtino ir buvusi Departamento direktorė liudytoja R. B.. Nesklandumai tarnyboje prasidėjo nuo 2015 m. pavasario. Byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, jog prieš pareiškėją buvo atlikti tam tikri Departamento veiksmai. Departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-49 buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuriai pavesta tirti pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Šis įsakymas pripažintas netekusiu galios 2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P-52, o 2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P-53 sudaryta nauja komisija. Vėliau pradėtas šioje byloje nagrinėjamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama dar viena administracinė byla Nr. eI-10404-790/2015, kurioje pareiškėja ginčija Departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“ Nr. P-92 ir 2015 m. liepos 2 d. įsakymą „Dėl L. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-93. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. balandžio 20 d. išvadoje pareiškėjos veikla įvertinta „gerai“, kai Tarnybinės veiklos vertinimo išvada siūlyta suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad jai 2015 m. balandžio 10 d. Departamento direktorė pasiūlė išeiti iš darbo, teismas pažymėjo, jog pareiškėja teismui pateikė direktorei J. K. rašytą sms, kuriame nurodė, kad po paskutinio pokalbio sutinka, jog negalės dirbti Departamente ir sutinka išeiti iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. su 2 mėnesių išeitine kompensacija. Vėliau pokalbis su direktore dėl atleidimo neįvyko. Kad direktorė 2015 m. gegužės 4 d. visuotiniame susirinkime kalbėjo apie tai, jog pareiškėja nesutiko išeiti iš darbo, patvirtino liudytojos Ž. S. ir R. B.. Liudytojos pažymėjo, kad tiesiogiai nebuvo nurodyta, tačiau buvo galima suprasti. Liudytojos patvirtino, kad šiame susirinkime buvo kalbama apie būsimus atleidimus, pažymint, jog kolektyve yra nepageidaujamų, nepaklusnių darbuotojų. Tuo buvo keliama įtampa. Pareiškėjos tiesioginei vadovei Ž. S. buvo pasiūlyta pasirūpinti sveikata.

Vertinant psichologinį klimatą Departamente, atsižvelgta į situaciją, susiklosčiusią 2015 m. gegužės 5 d. Departamentui gavus Seimo Ekonomikos komiteto persiųstą 2015 m. gegužės 4 d. anoniminį darbuotojų raštą, kuriame nurodoma, kad Departamento direktorė giriasi asmeniniais ryšiais, nuo sausio mėnesio buvo 15 komandiruočių, darbo laiko apskaitą tvarko savo nuožiūra, įdarbina pažįstamus, o pavaduotojas teigia, jog nežino už kokį darbą ES projektuose gauna darbo užmokestį. 2015 m. gegužės 6 d. Departamentas parengė patvirtinimą, kuriuo darbuotojai turėjo pasirašyti, jog jokiais veiksmais neprisidėjo prie rašto rašymo ir nepritaria informacijai bei buvo supažindinti su Baudžiamajame kodekse nustatyta atsakomybe. Ūkio ministerija Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui 2015 m. gegužės mėn. raštu parengė atsakymą, jog anoniminiame pareiškime išdėstyti faktai nepasitvirtino ir detaliai pasisakė dėl aplinkybių. Priešindamasi situacijai, 2015 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku pareiškėja kreipėsi į kai kuriuos Seimo narius, prašydama išsiaiškinti, ar Departamento veiksmai verčiant darbuotojus pasirašyti 2015 m. gegužės 6 d. patvirtinimą, kad nerašė skundo, yra teisėti.

Teismas pažymėjo, jog nurodomi veiksmai pareiškėjos atžvilgiu atlikti per keletą mėnesių. Neatmestina, kad šių veiksmų priežastis sąlygojo pareiškėjos veiksmai. Nagrinėjamoje byloje vertinant Projekto įgyvendinimą, buvo nustatyta, jog teismo tirtų aplinkybių ribose Projektas buvo įgyvendinamas netinkamai, kadangi dėl įvairių aplinkybių buvo pažeidžiami įpareigojimų vykdymo terminai, netinkamai derinamas paslaugų teikimas, dėl ko kilo sunkiai išsprendžiamų problemų išleidžiant leidinius. Visgi, neatmestina, kad minimi veiksmai galėjo būti įtakoti ir to, kad Departamente buvo įsteigta Profesinė sąjunga, o 2015 m. kovo 2 d. pareiškėja buvo išrinkta Profesinės sąjungos pirmininke. Anksčiau nurodyti teismo argumentai leido teigti, kad Departamentas sąmoningai neigė Profesinės sąjungos veikimą. 2015 m. gegužės 6 d. Departamento parengtas patvirtinimas, kurį turėjo pasirašyti darbuotojai, iš esmės patvirtina psichologinės prievartos priemonių kolektyve taikymą. Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad Departamente nebuvo tiksliai apibrėžtos faktinės asmenų funkcijos projektuose. Anksčiau buvo nurodyti faktiniai neatitikimai tarp funkcijų, nustatytų Įsakyme dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo, ir faktinės padėties vykdant Projektą. Departamento darbuotojams persiunčiant J. R. 2014 m. gruodžio 4 d. raštą dėl perdavimo aktų pasirašymo tvarkos, pasiūlyta darbuotojams, kurie neatsimena, kokiame projekte dirba, pasitikslinti administracijoje. Dėl to, pasirašymas paneigiant galimai buvusius ar numanomus faktus paneigiantį raštą, gali būti suprantamas kaip pastanga apsaugoti Departamentą nuo patikrinimų. Pasirašymas laisvai apsisprendžiant, atsižvelgiant į demokratinį nuomonių pliuralizmą, kuris valstybės tarnyboje ribojamas lojalumu valstybei, yra sunkiai įtikimas. Minėtas raštas teisinės reikšmės neturi, tai daugiau atitinka patikimumo Departamentui patvirtinimą. Šioje byloje skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda, yra panaikinamas dėl jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, o būtent dėl to, kad Departamentas ignoravo Profesinės sąjungos veiklą, kurią koordinavo pareiškėja. Teismo posėdžio metu liudytojos, kalbėdamos apie psichologinį klimatą Departamente, jį laikė sunkiai pakeliamu, viena iš liudytojų verkė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi dėl įtampos, atsiradusios dėl įtampos ir tyčiojimosi darbe nuo 2015 m. vasario mėn. Jai buvo diagnozuoti sutrikimai – F 43.2 ir Z 56.4. Teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas psichiatras L. L. patvirtino, kad šių sutrikimų kilmė yra nesutarimai darbe. Sutrikimai negali būti kilę dėl pareiškėjos pergyvenimo dėl tarnyboje padarytos klaidos, kadangi pergyvenimas dėl klaidos darbe gali sudaryti 2-3 balus ir tai neatitinka pareiškėjos sveikatos tyrimo duomenų. Atlikus psichologinį tyrimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjos asmenybė yra normalaus tipo ir jos asmeninės savybės negalėjo lemti sveikatai dėl psichologinių problemų darbe kėlimo padarytos žalos. Priešingai, gydytojas pažymėjo, jog pareiškėja ilgai ir kantriai kentė darbe susiklosčiusią situaciją. Tai patvirtina priežastinio ryšio tarp Departamento veiksmų ir žalos pareiškėjos sveikatai buvimą. Pareiškėjai nedideliame kolektyve ėmusis aktyvių veiksmų, įsteigus Profesinę sąjungą ir pradėjus galimai darbuotojus ginančią veiklą, bandant daryti įtaką Departamento reorganizacijai, ir kartu prasidėjus tarnybiniams patikrinimams dėl anksčiau teigiamai vertinto asmens, Departamento darbuotojams galėjo kilti baimė bendrauti su pareiškėja, jie galėjo stengtis laikytis atokiau, kad nebūtų sutapatinti su pareiškėjos visuomenine veikla. Žalos atsiradimą patvirtina pareiškėjai nustatytos ligos bei gydytojo prognozė, kad šiuo metu dėl patirto poveikio pareiškėjai taikomas gydymas, kuris truks mažiausiai metus.

Apibendrindamas argumentus, teismas padarė išvadą, kad skundžiamu Įsakymu skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, taip pat elgdamasis tokiu būdu, kuris turėjo įtakos pareiškėjai nustatyto sveikatos sutrikimo atsiradimui, Departamentas savo pareigūnų veiksmais padarė pareiškėjai 1 000 Eur neturtinę žalą. Visiškai skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinta, kadangi neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo ir pačios pareiškėjos veiksmai dėl nesėkmingo Projekto įgyvendinimo, taip pat neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas konkrečiais praradimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Teismui iš dalies patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2, 6 dalyse numatytą išlaidų atlyginimą. Pareiškėją atstovavo advokatas V. M., kurio įgaliojimus patvirtina 2015 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartis. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5018 556,60 Eur sumai, 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5476 290,40 Eur sumai. 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5835 96,80 Eur sumai. Pridėtose ataskaitose nurodoma, kad išlaidos patirtos teikiant konsultacijas 0:45 val., rengiant skundą 5:00 val. ir atstovaujant teismo posėdyje. Prie sąskaitų pridėti apmokėjimo už paslaugas dokumentai.

Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. birželio 18 d., todėl 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei sprendžiamų klausimų pobūdį, teismas padarė išvadą, kad teisinė paslauga už skundo parengimą galėtų būti įvertinta 400 Eur.

Iš 2015 m. rugsėjo 28 d. informacinės pažymos teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdis truko nuo 11.02 val. iki 11.13 val., t. y. 11 minučių, iš 2015 m. lapkričio 2 d. informacinės pažymos – kad 2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdis truko nuo 9.04 val. iki 11.19 val., t. y. 2.15 val., o iš 2015 m. lapkričio 16 d. informacinės pažymos – kad 2015 m. lapkričio 16 d. teismo posėdis truko nuo 13.33 val. iki 14.08 val., t. y. 0.35 val., taigi, iš viso byla nagrinėta 3.01 val. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 713,90 Eur, pareiškėjai už teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui paslaugą maksimaliai gali būti priteista už 3 valandas. Pagal paslaugų ataskaitas pareiškėjai suteikta 0.45 val. konsultacijų ir išrašyta sąskaita už dalyvavimą teismo posėdyje 96,80 Eur sumai. Pareiškėjai už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose atlygintina pagal 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5835 96,80 Eur sumai ir pagal 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 5018 72,60 Eur sumai, iš viso 169,40 Eur.

Kadangi pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalis vertinta 80 proc. (reikalavimas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo patenkintas visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas priteistinos žalos dydis), pareiškėjai iš viso priteista 455,84 Eur teismo išlaidų atlyginimo.

Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas advokatas J. U. taip pat yra pateikęs dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 2 730 Eur sumai. Iš Departamento tinklalapio matyti, kad Departamente yra Vidaus administravimo skyrius, kuriame dirba 7 darbuotojai. Šio skyriaus vadovas Departamentui atstovavo ir teismo posėdžio metu. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo reikalingos, nes Departamento interesus galėjo ginti atstovaujant Departamento darbuotojams. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas.

III.

Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 155-166), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos atsakovo naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Profesinė sąjunga nebuvo veikianti. Šiuo atveju Profesinė sąjunga įsteigta vieno departamento darbuotojo, t. y. pareiškėjos asmeniniams interesams tenkinti – apsisaugoti nuo jai gręsiančios teisinės atsakomybės. Pastebėtina, kad Profesinė sąjunga įsteigta iškart po to, kai pareiškėja pasirašė 2015 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktą su A. U.. Vadinasi, žinojo, jog pasielgė neteisėtai ir nutarė steigti Profesinę sąjungą, kurios pirmininke ir buvo išrinkta, taip siekdama apsisaugoti nuo tarnybinės atsakomybės jai taikymo. Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. paliudijo, kad 2015 m. gegužės 5 d. į Profesinę sąjungą įstojus 9 naujiems nariams, pastarosios komunikacija su naujais nariais buvo sustabdyta, nes iškilo grėsmė, kad pareiškėja neteks profesinės sąjungos pirmininkės posto. Teismas nurodė, kad Profesinė sąjunga aktyviai bendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija, rengė kreipimąsi į teismą, Ūkio ministrą. Tačiau pastebėtina, kad su pareiškėjos iniciatyvomis kiti Profesinės sąjungos nariai ne visuomet sutiko. Kreiptis į teismą Profesinės sąjungos narės A. V. ir S. V. nesutiko pareiškėjos siųstuose balsavimo biuleteniuose nurodydamos, kad nepritaria, raštus Valstybinei darbo inspekcijai ir Ūkio ministrui rašė išimtinai pati pareiškėja, siekdama ne ginti visų darbuotojų teises, kokia iš tikrųjų yra Profesinės sąjungos, kaip darbuotojus atstovaujančio organo, prasmė ir esmė, o kliudyti Departamento darbui, siekti asmeninės naudos, apsisaugoti nuo drausminės atsakomybės. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog nuo 2015 m. gegužės 5 d. priėmus naujus narius, Profesinės sąjungos pirmininkės aktyvi veikla ir komunikacija sustojo. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis reikalauja, kad profesinė sąjunga būtų veikianti, tačiau faktiškai pareiškėjos asmenine iniciatyva įsteigta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinė sąjunga neveikia. Pažymėtina, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta ne dėl to, kad ji priklauso Profesinei sąjungai, o dėl to, kad ji netinkamai vykdė savo tiesiogines konkrečias pareigas, dėl Projekto nepriežiūros dalis jo žlugo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad profesinės sąjungos sutikimo nebuvimas yra pagrindas drausminei nuobaudai panaikinti. Tačiau teismų praktika, kuria, nesigilinant į profsąjungos realaus veikimo aplinkybes, formaliai naikinami sprendimai skirti nuobaudas akivaizdžiai nusikaltusiems asmenims, yra ydinga, skatinanti ir toliau piktnaudžiauti profesinės sąjungos pirmininkui skiriama apsauga asmenims, realiai nevykdantiems profesinės sąjungos funkcijų. Atsakovo nuomone, Profesinė sąjunga įsteigta formaliai, tinkamos komunikacijos su nariais, įrodančios jos veikimą, nebuvo, taigi toks pats formalus yra ir sutikimo pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą nebuvimas, todėl jis negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta dėl jos netinkamo pareigų atlikimo, tačiau ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, pareiškėja to neginčijo. Kita vertus, net jeigu teismas nustatytų, kad profsąjungos sutikimo nebuvimas šioje byloje yra pakankamas pagrindas naikinti Įsakymą, šis pažeidimas turėtų būti laikomas formaliu ir neturinčiu reikšmės aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo vertinimui, kuris šioje byloje buvo nepagrįstai neįvertintas, todėl netinkamai išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties ir atsakomybės šioje byloje, kadangi aplinkybė, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas ar ne, turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepadarė konkrečios išvados dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo, nes Profesinės sąjungos sutikimo nebuvimas buvo pakankamas skundžiamam Įsakymui panaikinti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai drausminė nuobauda — griežtas papeikimas — skirta dėl netinkamo pareiškėjos pareigų vykdymo, t. y. dėl to, kad pareiškėja 2015 m. vasario 27 d. pasirašė su A. U. darbų perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo priėmė Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių keturių leidinių tekstų lietuvių kalba sukūrimo paslaugas, nors tekstus pirmą kartą atsakovui A. U. atsiuntė tik 2015 m. kovo 3 d. Teismas orientavosi tik į tą aplinkybę, kad nebuvo gautas Profesinės sąjungos sutikimas ir šios aplinkybės teismui pakako konstatuoti Įsakymo neteisėtumą ir priteisti neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, tokiu sprendimu nebuvo atsižvelgta į Departamento interesus. Teismas turėjo ištirti, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes šios aplinkybės svarbios vertinant pareiškėjos (ne)patirtos neturtinės žalos dydį. Atsakovo nuomone, nustačius, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, jai neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus (Profesinės sąjungos sutikimo nebuvimas, tarnybinio pranešimo abstrakčios formuluotės), kurie buvo pakankami Įsakymo neteisėtumui konstatuoti. Vadinasi, Įsakymas panaikintas tik todėl, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau faktiškai pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko jai neturėjo būti atlyginta neturtinė žala. Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja Įsakymu dėl Projekto vykdymo ir administravimo grupės sudarymo Projekto vadove, tuo pačiu atsakinga už sėkmingą Projekto įvykdymą, todėl jos atsakomybės klausimai gali būti nagrinėjami šioje plotmėje. Taip pat, konstatavo, kad neatmestina, kad pareiškėjai skirtos nuobaudos priežastis sąlygojo pareiškėjos veiksmai. Nagrinėjamoje byloje vertinant Projekto įgyvendinimą, buvo nustatyta, jog teismo tirtų aplinkybių ribose Projektas buvo įgyvendinamas netinkamai, kadangi dėl įvairių aplinkybių buvo pažeidžiami įpareigojimų vykdymo terminai, netinkamai derinamas paslaugų teikimas, dėl ko kilo sunkiai išsprendžiamų problemų išleidžiant leidinius. Vadinasi, teismas faktiškai pripažino, jog buvo pagrindo pareiškėją pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą.
4. Visiškai skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas netenkino, kadangi sprendė, jog neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo ir pačios pareiškėjos veiksmai dėl nesėkmingo Projekto įgyvendinimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau tuo pačiu pasisakė, kad neturtinės žalos atsiradimą lėmė ir pačios pareiškėjos veiksmai. Šios sprendimo dalys prieštarauja viena kitai, kadangi vienu atveju, t. y. sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo teisėtumo, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas teismui buvo nesvarbus, nes pakako konstatuoti procedūrinius pažeidimus, o kitu atveju, t. y. sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbus, nes neturtinę žalą buvo nuspręsta priteisti, tačiau ne visą, nes pareiškėja kalta dėl neįgyvendinto Projekto. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo ištirti, ar pareiškėjos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. Konstatavus, kad faktiškai pareiškėja buvo atsakinga už Projektą, nes buvo jo vadovė, be to, priėmė tekstus, nepatikrinusi jų kokybės, apskritai neprižiūrėjo Projekto eigos ir taip buvo sužlugdyta dalis Projekto, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turėjo būti atmestas pilna apimtimi. Nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes ji pati atsakinga dėl savo veiksmų Projekte. Jeigu teismas spręstų, kad atsakovas padarė tik procedūrinius pažeidimus, pakankama satisfakcija laikytinas Įsakymo panaikinimas. Jeigu Profesinės sąjungos sutikimas būtų gautas (nors tai buvo neveikianti, vienos pareiškėjos asmeninius interesus ginanti profsąjunga), būtų pagrindas pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą, dėl ko neturtinė žala pareiškėjai nebūtų priteista. Taigi šioje byloje ypač buvo svarbu pasisakyti dėl to, ar pareiškėjos veiksmuose / neveikime buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis.
5. Kadangi šioje byloje iš viso nebuvo tirtas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo faktas, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjos patirtų neigiamų išgyvenimų, todėl buvo pažeistos administracinio proceso nuostatos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą. Tuo pačiu, neištyrus byloje aplinkybių dėl pareiškėjos neteisėto veikimo / neveikimo, buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai klausimą, būtina atsižvelgti į tai, jog ji Projekte dirbo vadove, t. y. jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, kas reiškia, jog pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti savo užimamų pareigų svarbą ir turėjo būti pakankamai pareiginga, sąžininga, vadovaudama Projektui, negalėjo pasirašyti nepatikrintų dokumentų. Šiuo atveju tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjai nebuvo diskredituojantis, ši nuobauda nesudarė kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, be to, nuobauda skirta už faktiškai padarytą tarnybinį nusižengimą, taigi, pareiškėjos veiksmai nebuvo nepriekaištingi. Šiuo atveju pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant tarnybinę nuobaudą neteisėta, yra pakankama satisfakcija.
6. Šioje byloje ryškus subjektyvaus faktoriaus, nepakankamai giliai išanalizavus situaciją, dominavimas. Susidaro situacija, kai tame pačiame sprendime, vienu atveju, teigiama, jog dėl pareiškėjos kaltės pasisakoma nebus, kitu atveju, pareiškėjos kalte remiamasi kaip pagrindu sprendimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors realiai pareiškėjos kaltė tarnybinio nusižengimo ribose vertinta nebuvo. Atsakovas į bylą pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja buvo Projekto vadove, t. y. buvo atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimą, o jos parašas ant dokumentų yra ne kas kitas, o atsakomybės prisiėmimas tam tikrais klausimais, nesvarbu, kad N. N. taip pat dirbo projekte ir bendravo su A. U.. Atsakovo nuomone, pateiktų įrodymų gausa ir svarba patvirtina aplinkybę, jog dėl savo neigiamų išgyvenimų kalta pati pareiškėja (psichiatras diagnozavo adaptacijos sutrikimus ir nesutarimą su viršininku ir bendradarbiais), todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, o Įsakymo panaikinimas dėl to, kad nėra Profesinės sąjungos sutikimo, yra pakankamas pareiškėjos interesų apgynimas, o neturtinės žalos atlyginimas laikytinas atsakovo interesų pažeidimu.
7. Atsakovas neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių pareiškėja būtų galėjusi patirti psichologinį smurtą. Pareiškėja nurodė, kad darbe patyrė psichologinį smurtą (mobingą), tačiau kartu su ieškiniu nepateikė jokių tai įrodančių aplinkybių, tik savo subjektyvius vertinimus, interpretacijas. Pateikta žinutės kopija direktorei neįrodo, kad darbuotojai būtų taikytas psichologinis spaudimas. Atskleisti aplinkybes dėl kolektyve vyravusios emocinės situacijos buvo kviečiamos liudytojos: pareiškėja kvietė liudyti Ž. S., R. B., o atsakovas – R. A.. Teismas nurodė, kad posėdžio metu liudytojos, kalbėdamos apie psichologinį klimatą Departamente, jį laikė sunkiai pakeliamu, viena iš liudytojų verkė. Tačiau pamiršo paminėti, kad atsakovo kviesta liudytoja R. A. teismo posėdžio salėje nesulaikė emocijų dėl to, kad už teismo posėdžių salės durų, kol laukė savo eilės liudyti, buvo užgauliojama ir prieš ją psichologiškai smurtavo kitos dvi liudytojos — R. B. ir S. — smerkdamos R. A. dėl jos neva netinkamo elgesio. R. A. paliudijo, kad kolektyve dėl R. B. ir pareiškėjos keliamų intrigų vyravo emocinė įtampa, kolektyvas buvo įsivėlęs į intrigas, o ne į darbo užduočių atlikimą, buvusi Departamento direktorė R. B. su pareiškėja kalbėjo, kad naujoji direktorė į Departamentą atėjo neilgam su mintimi, kad į direktoriaus pareigas labai nori grįžti R. B., kurios numylėtinė buvo pareiškėja. R. A. liudijo, kad išėjus minėtiems liudytojams iš darbo, situacija kolektyve labai pagerėjo, galima susikaupti ir atlikti užduotis, o ne dalyvauti intrigose. Teismas sprendime tyrė ir nagrinėjo tik Ž. S. ir B. parodymus, o R. A. parodymų teismo sprendime net nenurodyta. Toks įrodymų tyrimas yra nesąžiningas ir šališkas.
8. Nesutinka su teismo pozicija, kad 2015 m. gegužės 6 d. Departamento parengtas patvirtinimas, kurį turėjo pasirašyti darbuotojai, iš esmės patvirtina psichologinės prievartos priemonių kolektyve taikymą. Teismas posėdžio metu liudytojos R. A. pasiteiravo, kiek darbuotojų sudaro Departamento kolektyvą, ir ši atsakė, kad apie 30. Kaip matyti 2015 m. gegužės 6 d. raštą pasirašė tik 13 žmonių, todėl niekaip negalima teigti, kad buvo daromas spaudimas ar juo labiau psichologinė prievarta, kas norėjo, tas raštą ir pasirašė. Tokio rašto rengimas taip pat yra darbuotojų kolektyvo teisė pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje ir jį pasirašė tik tie, kas taip daryti buvo apsisprendę. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, neturėdamas jokių įrodymų, preziumavo, jog atsakovas taikė psichologinį smurtą. Kita vertus, toks Departamento elgesys yra suprantamas, nes kiekvienas subjektas turi teisę ginti savo interesus. Pareiškėja įsteigė Profesinę sąjungą ir taip gynė savo asmeninius interesus. Be kita ko, teismas nurodė, jog neatmestina, kad atsakovo veiksmų priežastis sąlygojo pareiškėjos veiksmai. Taigi, psichologinė situacija kolektyve buvo nulemta lygiai tiek pat pareiškėjos, jos kolegių veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja tik dėl atsakovo kaltės patyrė neigiamų išgyvenimų, dėl ko būtų pagrindas priteisti 1 000 Eur žalos atlyginimą. Be kita ko, pareiškėja nepatyrė žalos dėl to, kad nebuvo gautas Profesinės sąjungos sutikimas, kadangi tai procedūrinis pažeidimas, kuris pats savaime žalos nesukelia. Jeigu pareiškėja, kaip Projekto vadovė, būtų koordinavusi ir prižiūrėjusi Projekto darbuotojų vykdomą darbą, kontroliavusi projekto veiklas, jai nebūtų tekę susidurti su neigiamais padariniais, t. y. neigiamu jos pareigų atlikimo vertinimu.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesutinka su teismo sprendimu netenkinti tokio atsakovo prašymo, kadangi teismas neįvertino byloje esančių svarbių aplinkybių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Reikia įvertinti, jog ši byla atsakovui buvo sudėtinga, į bylą reikėjo surinkti ir teikti daugybę įvairių dokumentų, pagrindžiančių atsakovo poziciją, nes šiuo atveju atsakovui reikėjo įrodyti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Vidaus administravimo skyriaus vadovas vienas negalėjo atstovauti Departamentą, kadangi tam reikėjo specialių žinių, susijusių su tarnybine atsakomybe, darbo teise, profsąjungų teisėmis. Pareiškėją atstovavo žinomas darbo teisės advokatas V. M., o Departamento pajėgumai nebuvo pakankami vesti sudėtingą bylą. Nagrinėjant administracinę bylą, Departamente vyko restruktūrizacija, didelė darbuotojų kaita, todėl nutarta kreiptis pagalbos į srities specialistą. Pastebėtina, kad pareiškėjos skunde buvo išdėstyti teisės specialisto, giliai išmanančio savo sritį, motyvai dėl pareiškėjos atžvilgiu priimtų aktų, todėl, rengiant atsikirtimus, atsakovui neišvengiamai reikėjo specialisto pagalbos. Taip pat, rengiant apeliacinį skundą, keliamos svarbios teisės taikymui ir aiškinimui problemos, piktnaudžiavimo Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis problemos. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi / turėjo būti priteistos ir paskirstytos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Pareiškėja L. T. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 182-194) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apie Profesinės sąjungos įkūrimą atsakovas žinojo ir tai įrodo atsakovo Profesinei sąjungai teiktas 2015 m. kovo 12 d. raštas Nr. SD-247, kuriame atsakovas prašo deleguoti Profesinės sąjungos atstovą į atsakovo valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudėtį. Taip pat atsakovas žinojo ir apie tai, kad pareiškėja yra Profesinės sąjungos pirmininkė. Tačiau atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, nesikreipė ir negavo Profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo. Taigi, atsakovas pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, kartu neužtikrindamas pareiškėjos, kaip Profesinės sąjungos pirmininkės, teisės nebūti diskriminuojamai dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, kaip Profesinės sąjungos pirmininkė, pateikė atsakovo direktorei 2015 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 2015/05, kuriame prašė į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P-53 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarytą komisiją įtraukti Profesinės sąjungos deleguojamą atstovą R. B., tačiau atsakovas tokio pareiškėjos prašymo netenkino.
2. Atsakovo pozicija, kad Profesinė sąjunga buvo neveikianti, yra visiškai nepagrįsta ir siekianti klaidinti teismą. Atsakovo pozicija, kad Profesinė sąjunga yra įsteigta siekti asmeninės naudos ir kliudyti Departamento darbui, iš esmės patvirtina faktą, kad Departamentas skyrė daug dėmesio ir pastangų Profesinės sąjungos veiklai trukdyti, stengėsi ignoruoti Profesinę sąjungą ir pradėjo persekioti Profesinės sąjungos įkūrimo iniciatorę – pareiškėją. Šis siekis atsakovo aiškiai pademonstruotas ir nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, siekiant paneigti akivaizdžius Profesinės sąjungos veikimo įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir priėjo pagrįstos išvados, kad Profesinė sąjunga buvo aktyviai veikianti ir bylos medžiaga rodo, jog Valstybinio turizmo departamento vadovybė buvo tinkamai informuota apie Profesinės sąjungos įsteigimą, Departamentui buvo žinomas ne tik pats Profesinės sąjungos įsteigimo faktas, tačiau Departamentas pradėjo bendradarbiauti su Profesine sąjunga jos kompetencijai priskirtais klausimais, kviesti Profesinės sąjungos narius į komisijas, Profesinė sąjunga pasižymėjo aktyvia veikla darbuotojų teisių gynimo srityje, Profesinė sąjunga pasižymėjo aktyvia veikla ginant darbuotojų interesus. Profesinė sąjunga aktyviai bendravo su kitomis institucijomis bei siekė realizuoti Profesinėms sąjungoms įstatymu suteiktas teisinės interesų gynimo teises.
3. Pareiškėjai pateiktame atsakovo 2015 m. balandžio 27 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-5 nebuvo nurodyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, kurie, atsakovo nuomone, yra neteisėti ir dėl kurių vėliau pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda. Dėl šios priežasties galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi Komisija negalėjo jo ištirti tinkamai, kadangi nesurinko visų reikiamų duomenų ir argumentų teisėtoms ir nešališkoms išvadoms prieiti. Atsakovo direktorės J. K. 2015 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo kopija, kurioje nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais pareiškėja galimai pažeidė savo pareigas, prie Pranešimo pridėta nebuvo. Taigi, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė aiškiai žinoti, kuo ji yra kaltinama. Šios teisės neužtikrinimas sąlygojo ir pareiškėjos teisės į gynybą pažeidimą, nes nežinodama, kuo ji yra kaltinama, negalėjo parašyti argumentuoto pasiaiškinimo. Tokią poziciją išreiškė ir pirmosios instancijos teismas. Iš šios aplinkybės taip pat akivaizdu, kad vertinant pareiškėjos veiksmus, kaip galimai pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus, nebuvo siekiama objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, Komisija, pateikdama abstrakčius kaltinimus pareiškėjai, nesiaiškino subjektyvaus pareiškėjos santykio su galimu tarnybiniu nusižengimu.
4. Visais atvejais norint konstatuoti valstybės tarnautojo įvykdytą tarnybinį pažeidimą, būtina nustatyti patį pažeidimą, jį padariusį valstybės tarnautoją ir jo kaltę, tačiau šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose negalima konstatuoti visų būtinų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų. Pirmiausia, Įsakyme nėra įvardyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė Įsakyme nurodytas teisės normas. Tačiau Įsakyme yra pateikiama nuoroda į 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos išvadą Nr. TD-12, pagal kurią atsakovas kaltina pareiškėją, kad ji, pasirašydama 2015 m. vasario 27 d. perdavimo-priėmimo aktą, priėmė netinkamai parengtus tekstus. Kaip matyti, atsakovo nuomone, parengtų tekstų netinkamumas pasireiškė taip – tekstai neatitiko techninės užduoties, tekstai nesuredaguoti, netinkami spaudai. Tačiau atsakovo teiginiai dėl tekstų netinkamumo yra labai abstraktūs. Atsakovas nesukonkretina, kokie tiksliai tekstai neatitiko techninės užduoties ir nebuvo suredaguoti, taip pat nenurodo, kokių konkrečių techninės užduoties punktų neatitiko tekstai. Antra, už Sutarties įgyvendinimo koordinavimą buvo atsakinga N. N.. Trečia, 2015 m. vasario 27 d. perdavimo-priėmimo aktu priimti leidiniai po minėto akto pasirašymo buvo planuojami koreguoti, iš esmės keičiant jų turinį, o ne taisant redagavimo ar kitas klaidas. Taigi, 2015 m. vasario 27 d. perdavimo-priėmimo aktu už priimtų leidinių kokybę buvo atsakinga Rinkodaros skyriaus vyriausiajai specialistė N. N., kuri buvo tiesiogiai atsakinga už Sutarties įgyvendinimo koordinavimą. Pareiškėja yra viena iš trijų Projektą administruojančių asmenų, atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, Projekto vykdymui būtinų dokumentų rengimo priežiūrą, terminų bei kitų sąlygų, numatytų Projekto įgyvendinimo sutartyse bei sutartyse su rangovais laikymosi priežiūrą, Projekto lėšų įsisavinimo kontrolę, darbų paskirstymą darbo grupės nariams ir jų kontrolę bei kita. Projektą vykdančiais asmenimis nurodyta dar 20 Departamento darbuotojų. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad aiškaus pareigų paskirstymo vykdant Projektą Departamente nebuvo nustatyta. Apeliaciniame skunde pateikiamos prielaidos, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pripažino, jog buvo pagrindo pareiškėją pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą, yra visiškai nepagrįstos. Priešingai, akivaizdu, kad atsakovas kaltinimus pareiškėjai dėl galimo tarnybinio nusižengimo suformulavo visiškai netinkamai – apkaltino ją dėl ne jos kompetencijai priskirtinų užduočių galimai netinkamą įvykdymą. Taigi, atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties ir atsakomybės šioje byloje yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė apie tai, kad atsakovas netinkamai vertino ir kvalifikavo pareiškėjos veiksmus, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ne to asmens (pareiškėjos) atžvilgiu, ir, kad pareiškėjos atsakomybė galėjo būti vertinama jos kompetencijai priskirtinų veiklų vykdymo atžvilgiu, bet  atsakovas inicijavo tarnybinį patikrinimą netinkamai – pareiškėjai priskirdamas atsakomybę už ne jos kompetencijai priskirtinų veiklų vykdymą. Taigi, pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, pareiškėja nepadarė jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, be to, buvo šiurkščiai pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, todėl pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikinta.
5. Dėl psichologinio smurto kritiškai vertintini atsakovo išdėstyti pasvarstymai apie įvykius už teismo posėdžių salės durų. R. A. parodymai vertintini kritiškai pirmiausiai dėl to, kad ji darbą Departamente pradėjo tik 2015 m. pradžioje (jos teigimu 2015 m. vasario 14 d.), ji buvo priimta darbui kitame projekte ir dėl to tiesioginio kontakto su pareiškėja iš esmės negalėjo turėti. Atsižvelgiant į R. A. vaidmenį šioje ir kitose bylose (Departamento direktorės J. K. pasitikėjimą šiuo asmeniu, kišimąsi į ne jos kompetencijai priskirtinų veiklų vykdymą), manytina, kad R. A. yra neobjektyvi, savo parodymais tendencingai siekianti diskredituoti pareiškėją. Per tokį trumpą darbo Departamente laiką, vykdydama nesusijusias su nagrinėjamoje byloje minimomis veiklomis funkcijas, ji objektyviai negalėjo susidaryti tokios tvirtos negatyvios nuomonės apie pareiškėją. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaip tik ji ir buvo Departamento vadovybės įrankis konfliktui kurstyti. Tą akivaizdžiai liudija ir byloje pateikti įrodymai (pvz. 2015 m. gegužės 28 d. Projekto Nr. VP3-1-3-ŪM-04-09-001 vykdymo ir administravimo grupės posėdžio protokolo Nr. 2 10 p. kuomet R. A. pažymėjo, kad parengti tekstai yra neblogi, yra geri <...> jų perrašyti nereikia (II t., b. l. 137)). Byloje pateikti faktai akivaizdžiai liudija besitęsiantį mobingą – psichologinį smurtą darbe pareiškėjos atžvilgiu. Psichologinį smurtą prieš pareiškėją vykdė Departamento direktorė J. K. bei direktoriaus pavaduotojas J. R., jie taip pat neigiamai pareiškėjos atžvilgiu nuteikinėjo ir kitus atsakovo darbuotojus ir tai liudija tai, jog: 1) per 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti trys tarnybiniai tyrimai; 2) 2015 m. balandžio 10 d. atsakovo direktorė pasiūlė pareiškėjai išeiti iš darbo savo noru, nes priešingu atveju, ji bus atleista inicijuojant tarnybinius tyrimus ir skiriant tarnybines nuobaudas; 3) 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjos kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime, komisija nemotyvuotai, nesutikdama su pareiškėjos tiesioginės vadovės įvertinimu „labai gerai“, pareiškėjos darbą už 2014 m. įvertino „gerai“; 4) 2015 m. gegužės 4 d. visuotiniame atsakovo darbuotojų susirinkime, kurio metu visi buvo informuoti apie būsimą restruktūrizaciją, atsakovo direktorė visų akivaizdoje pasakė, jog nesupranta kodėl pareiškėja taip elgiasi (nenurodė kaip), nes juk jai buvo pateiktas pasiūlymas, o kažkada kita darbuotoja, kuriai buvo pasiūlyta – pati išėjo; 5) 2015 m. gegužės 6 d. vykusiame visuotiniame atsakovo darbuotojų susirinkime buvo pranešta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas atsakovui persiuntė gautą 2015 m. gegužės 4 d. anoniminį pranešimą (pasirašytą atsakovo darbuotojų vardu) apie ES lėšų grobstymą atsakovo įstaigoje ir viešai buvo teigiama, kad skundą galimai parašė pareiškėja, prasidėjo masinis darbuotojų spaudimas, grasinimai bei žeminimas, verčiant pasirašyti abejotino tikslingumo dokumentus, kuriuose darbuotojai turi patvirtinti, jog nėra jokiais veiksmais prisidėję prie šio pranešimo rengimo ir platinimo bei kad nepritaria jokiai pranešime išdėstytai bei surašytai informacijai; 6) 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėja dėl nepakeliamos įtampos darbe kreipėsi į šeimos gydytoją, jai iki 2015 m. gegužės 15 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
6. Kitos papildomos aplinkybės, patvirtinančios psichologinį smurtą: a) 2015 m. sausio 2 d. atsakovo direktore tapus J. K., J. R. buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju; naujai paskirta direktorė nuo paskyrimo dienos iki šios dienos nė karto nebuvo pasikvietusi pareiškėjos, kad ji asmeniškai pristatytų savo atliekamus darbus ar pasiaiškintų dėl pareiškėjos atžvilgiu formuluojamų kaltinimų, nors pareiškėja kelis kartus pati to prašė; b) pareiškėjai nuo sausio mėn. pradėtas mažinti darbo užmokestis už darbą prie ES projektų; c) Departamento vadovybė nereaguoja bei neatsižvelgia į pareiškėjos prašymus (2015 m. gegužės 6 d. prašymą nušalinti J. R. nuo komisijos, kuri tiria 2-ąjį galimai pareiškėjos įvykdytą drausmės pažeidimą (dėl galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo) pirmininko pareigų bei 2015 m. gegužės 6 d. raštą, kuriuo į tarnybinio pažeidimo komisiją delegavo Profesinės sąjungos atstovę R. B.); d) atsakovo vadovė melagingais pareiškimais viešai diskredituoja pareiškėją bei verčia abejoti jos kompetencija (tiek darbuotojų susirinkime (2015 m. gegužės 4 d.), tiek ir susitikime su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovu teigia bei rašo, jog Profesinė sąjunga nėra nei raštu, nei žodžiu oficialiai informavusi jos apie Profesinės sąjungos įsteigimą).
7. Liudytojas (pareiškėjos sveikata besirūpinantis specialistas – psichiatras) L. L. pirmosios instancijos teisme pažymėjo, jog tokie išgyvenimai dešimties balų vertinimo skalėje, kai žmogus išgyvena dėl savo paties padarytų veiksmų / klaidų / nusikaltimų gali būti prilyginti 2, o išgyvenimai, kuriuos patyrė pareiškėja, šioje skalėje prilyginama 9. Pareiškėjai buvo skirtas stiprių antidepresantų kursas. Pareiškėjai iki šiol taikoma psichologinė terapija. Psichologiniais testais konstatuojamas ryškus liekamasis šių išgyvenimų poveikis (testų išvados pridėtos teisme kaip įrodymai). Taigi, dėl aukščiau išdėstytų faktų bei nuolatinio persekiojimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą.
8. Atsakovo argumentai, kad neva įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo yra panaikintas dėl formalių neatitikčių, neturi pagrindo. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš Įsakymo neteisėtumo pagrindų nurodė tai, kad sprendimas nebuvo suderintas su Profesine sąjunga. Pažymėtina, kad ši neatitiktis teisės aktų reikalavimams negali būti vertinama kaip formali, kadangi šio reikalavimo nesilaikymas iš esmės sudaro prielaidas asmens, dalyvaujančio Profesinės sąjungos veikloje, diskriminavimui, teisių pažeidimui, dėl ko šios pareigos nesilaikymas pripažįstamas esminiu procedūriniu pažeidimu. Be to, teismas taip pat aiškiai nurodė, kad pareiškėjos atsakomybės klausimai gali būti nagrinėjami jos atsakomybių ribose. Šioje byloje pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už ne jos kompetencijai priskirtinų veiklų vykdymą, dirbtinai ieškant priekabių prie pareiškėjos, priskiriant jai atsakomybę už veiklas, už kurias ji tiesiogiai nebuvo atsakinga. Be to, teismas išsamiai išanalizavo epizodų, sudarančių prielaidas manyti, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas, visumą ir priėjo teisingos išvados, kad psichologinė prievarta, sukėlusi pareiškėjai rimtų sveikatos sutrikimų ir ilgalaikių pasekmių, buvo naudojama. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.
9. Atsižvelgiant į psichologinio smurto sukeltus ilgalaikius padarinius, nesant pagrindo pripažinti pareiškėjai skirtos nuobaudos teisėta, tik tarnybinės nuobaudos panaikinimas negali būti laikomas pakankama satisfakcija. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, su pareiškėja buvo akivaizdžiai susidorota nesant pagrindo tarnybinei nuobaudai skirti, todėl atsakovo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti tinkamai ir pagrįstai panaikintas atsakovo įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą bei pareiškėjai priteista neturtinė žala.
10. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kadangi atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje atsakovu yra viešojo administravimo institucija, turinti visus administracinius gebėjimus tiek viešojo administravimo, tiek ir vidaus administravimo srityse. Valstybinis turizmo departamentas, kaip viešojo administravimo institucija, pagal Departamento nuostatus dalyvauja teisėkūros procese, priima teisės aktus, atlieka atitikties teisės aktų reikalavimams funkcijas, ūkio subjektų priežiūrą, atstovauja vartotojų interesams, todėl turi pakankamus administracinius gebėjimus bei teisinę kompetenciją priimdamas vidaus administravimo (personalo valdymo) sprendimus bei dalyvaudamas tarnybiniuose ginčuose su savo darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vidaus administravimui Departamente skirtos 7 pareigybės, todėl Departamento interesus tinkamai ginti galėjo Departamento paskirtas atstovas. Departamento sprendimas, turint pakankamus administracinius resursus atstovauti Departamentą, samdytis brangiai apmokamus atstovus vertintinas kaip neracionalus biudžeto lėšų panaudojimas. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad neva ši byla buvo sudėtinga, kitą šalį atstovavo advokatas, ar kad pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai reikalavo ypatingų ekspertinių žinių. Pažymėtina, kad administracinis ginčas vyko ne dėl teisės aiškinimo, o dėl faktų, sudarančių prielaidas manyti buvus tarnybinį nusižengimą, buvimo, šie faktai Departamento darbuotojams buvo puikiai žinomi, jų pateikimas teismui specialių žinių nereikalavo. Atsakovo argumentai, kad neva buvo keliamos svarbios teisės taikymui ir aiškinimui problemos (dėl Profesinių sąjungų įstatymo taikymo), vertintinos kritiškai, kadangi atsakovas nuosekliai stengėsi neigti faktų buvimą, o su teisiniu faktų vertinimu tokia veikla nėra susijusi, darytina prielaida, kad kaip tik atsakovas kreipėsi į kvalifikuotą teisininką, kad šis padėtų teisminiame procese sukelti kuo daugiau neaiškumų ir abejonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad profesinės sąjungos dalyvavimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procese, valstybės tarnautojui profesinės sąjungos renkamo organo (komiteto) nariui yra privalomas.

Pasisakydama teisės taikymo aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, ar tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje. Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio (10, 18 str.). Pagal šio įstatymo 21 straipsnį (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A143-3367/2011).

Šios nuostatos yra aktualios ir šiam ginčui. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nėra paneigta, kad pareiškėja tarnybinės nuobaudos skyrimo metu buvo 2015 m. kovo 2 d. įsteigtos Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė. Todėl darbdavys, remdamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, privalėjo gauti išankstinį minėtos Profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą. Nesikreipęs ir negavęs tokio sutikimo, darbdavys negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos asmeniui, išrinktam į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą. Šis teisės pažeidimas vertinamas kaip esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, dėl kurio pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“.

Atsakovo argumentai, kad Profesinė sąjunga įstaigoje realiai veiklos nevykdė, nepaneigia imperatyvios Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies normos kreiptis ir gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, prieš skiriant nuobaudą profesinės sąjungos nariui, išrinktam į profesinės sąjungos valdymo organus. Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismų praktikos apžvalga patvirtina, kad konstatavus darbdavio neteisėtus veiksmus, tarp jų ir skiriant tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnyboje gali būti priteisiama ir neturtinė žala. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą tokiu atveju kildinama iš Darbo kodekso 250 straipsnio, pagal kurį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Kartu pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pareiškėja neturtinės žalos padarymą sieja su vadovybės jai daromu psichologiniu spaudimu bei neteisėtu tarnybinės nuobaudos paskyrimu.

Atsakovas su tuo nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjai psichologinis smurtas nebuvo daromas ir kad kolektyve dėl keliamų intrigų tarp darbuotojų vyravo emocinė įtampa.

Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažymėjo, kad visiškai skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, kadangi neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo ir pačios pareiškėjos veiksmai dėl nesėkmingo Projekto įgyvendinimo, taip pat neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas konkrečiais praradimais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atlygintino žalos sumažinimo argumentais ir papildo juos, kad pareiškėjos galimi sveikatos sutrikimai dėl pareiškėjos nurodomo jai daromo psichologinio poveikio darbe galėjo kilti ir dėl atsakovo nurodomos priežasties – emocinės įtampos darbo kolektyve. Teismas taip pat pažymi, kad darbinėje veikloje gal kilti ginčų ir nesutarimų, kurie gali turėti neigiamą poveikį darbuotojo psichologinei būsenai, tačiau tai negali būti vertinama kaip darbdavio neteisėtas psichologinis poveikis. Todėl, nesant neabejotinų įrodymų apie įstaigos vadovybės neteisėtą poveikį pareiškėjai, kuris galėjo nepagrįstai sumažinti jos autoritetą kolektyve ir pabloginti jos reputaciją bei sveikatą, teismas daro išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisti dėl pareiškėjos nurodomo psichologinio poveikio nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tinkamą satisfakciją, daro išvadą, kad šio ginčo atveju pareiškėjos teisės pažeidimo skiriant nuobaudą pripažinimas ir paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų yra pakankama ir teisinga kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir teismo sprendimo dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo naikintina.

Nesant skundo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 455,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo priteisimo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 2 730 Eur sumai, nurodydamas, kad atsakovas turėjo galimybę apsiginti ir nesinaudodamas advokato pagalba. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas. Tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir, tai spręsdamas, teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 – 316 p.). Be to, pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pralaimėjusi proceso šalis, vadovaujantis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principais, gali būti atleista visiškai (ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju įvertinant ne tik proceso šalies turtinę padėtį, bet ir administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-302/2010).

Nagrinėjamu atveju iš Turizmo departamento interneto tinklapio (http://www.tourism.lt) matyti, kad jis neturi savarankiško juridinio (teisės) struktūrinio padalinio, tačiau yra tik Vidaus administravimo skyrius. Šiame skyriuje tik vienintelės vyriausiojo specialisto pareigybės (iš 7 darbuotojų pareigybių) aprašyme yra reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir viena iš funkcijų – pagal kompetenciją atstovauti Turizmo departamentui teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose, kitose įstaigose ar organizacijose, dalyvauti kolegialių institucijų (komisijų, darbo grupių ir kt.) veikloje (4 p.). Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šio skyriaus vadovas Departamentui atstovavo ir teismo posėdžio metu, tačiau procesinius dokumentus rengė ir teismui teikė (I t., b. l. 66-78; II t., b. l. 22-23; III t., b. l. 85-86; III t., b. l. 155-166; III t., b. l. 168), 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 16 d. pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo (I t., b. l. 184-186; II t., b. l. 112-117; III t., b. l. 117-120) atsakovo pasitelkti atstovai – advokatas (Justinas Usonis), pagal su juo sudarytą atstovavimo sutartį (I t., b. l. 100), advokato padėjėja Augustina Martinėlytė, pagal su ja sudarytą atstovavimo sutartį (II t., b. l. 6). Todėl šiuo atveju vertintina, jog atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vidiniai administravimo pajėgumai nebuvo pakankami ir atstovo – advokato – pasitelkimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybinis turizmo departamentas vis dėlto yra valstybės institucija (viešojo administravimo subjektas), kurioje, kaip matyti, dirba teisinį išsilavinimą turintys asmenys, o byla teisės taikymo požiūriu nereikalavo specifinių tam tikros srities teisinių žinių, buvo kilusi iš tarnybinių teisinių santykių, vyravo faktinių aplinkybių nustatymo ir konstatavimo klausimai, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, apskritai byla nebuvo itin sudėtinga, todėl įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, racionalumo principą, atsakovo prašoma priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, sudaranti 2 730 Eur (II t., b. l. 8-15; III t., b. l. 102-104; IV t., b. l. 14-16), teismo vertinimu, yra per didelė ir mažintina iki 700 Eur.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pažymėtina, jog jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pareiškėjai priteistas 455,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą, pareiškėja patyrė atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (III t., b. l. 182-194; IV t., b. l. 1-13), kurias sudaro 584,06 Eur (IV t., b. l. 20-23). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu (šia nutartimi) buvo patenkintas iš dalies (vienas iš dviejų materialinių reikalavimų), vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjai priteistina 292,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai L. T. iš atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje pareiškėjos L. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjos L. T. naudai iš atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 292,03 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir trijų centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos naudai iš pareiškėjos L. T. 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas