Civilinė byla Nr. e2A-442-661/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02295-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Krelona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Grinda“ ieškinį atsakovei UAB ,,Krelona“, trečiajam asmeniui A. A. įmonei „Santechma“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Šioje byloje yra sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 93 straipsnio 4 d. reglamentuojančią nukrypimą nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės 640,36 Eur skolą, 16,77 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 UAB „Grinda“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3E-82 buvo suderinta ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas – 0,17 Eur/m3 (be pridėtinės vertės mokesčio). Nurodė, kad VKEKK patvirtinta paviršinių nuotekų paslaugų kaina įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., o nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 0,20 Eur/m3 (be pridėtinės vertės mokesčio) paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos Vilniaus mieste bazinė kaina.

4.       Taip pat paaiškino, kad UAB „Krelona“ valdo žemės sklypą, esantį Vilniuje, M. S. g. 7, sklypo kadastrinis numeris 0101/0008:724 (toliau – Žemės sklypas), ir jame esančius pastatus ir leidžia jos valdomoje teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną, tačiau nėra pasirašiusi ieškovės pateiktos 2019 m. gegužės 20 d. Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 19/PNA-7869 (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis) bei nemoka ieškovei už jai teikiamas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovės skola ieškovei pagal jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras sudaro 640,36 Eur bei 16,77 Eur delspinigių.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo visiškai tenkintas.

6.       Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Minėtame pareiškime atsakovė nurodė, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė faktiškai valdo ne 3 889 kv. m, o tik 380 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, dėl ko ieškovė nepagrįstai skaičiuoja atsakovės atžvilgiu didesnę paslaugų kainą ir nepagrįstai teikia atsakovei PVM sąskaitas faktūras didesnei sumai nei turėtų.

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteista 71,38 Eur skola, 2,55 Eur delspinigių, šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (73,93 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kita ieškinio dalis atmesta.

9.       Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė naudojasi 380 kv. m. žemės sklypo dalimi ir apie faktiškai valdomo žemės sklypo dydį ji informavo ieškovę, prašydama pateikti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį, atitinkančią faktinę situaciją, tačiau ieškovė sutarties nepakeitė ir toliau teikė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras, kuriose apskaičiuotas mokestis už 3889 kv. m. žemės sklypo dalį. Be to, ieškovė teikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras trečiajam asmeniui A. A. įmonei „Santechma“ už 3509 kv. m. žemės sklypo plotą, tokiu būdu siekdama gauti dvigubą apmokėjimą už tą patį žemės sklypo plotą. Taigi, atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą, paskaičiuotą 380 kv. m. ploto žemės sklypo daliai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 71,38 Eur skola (380 m2×0,8×0,685 m=208,24 m3), (208,24×0,20=41,65:12=3,47 Eur; 3,47 Eur ×17×21 proc. PVM). Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės delspinigius, paskaičiuotus nuo neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros už 180 d. laikotarpį, skaičiuojant 0,02 procentų dydžio delspinigius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 2,55 Eur delspinigiai (4,20 ×0,02 proc.×180 dienų proc. ×17 pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų).

10.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės atstovė prašė paskirstant bylinėjimosi išlaidas nukrypti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi atsakovė elgėsi nerūpestingai, net šešis metus nesikreipė į viešojo registro tvarkytoją dėl duomenų pakeitimo. Teismas su šia pozicija sutiko, nes atsakovei, kaip juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė procedūrų dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (patikslinimo) ėmėsi tik gavusi ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties projektą, teismas sprendė, jog būtų neteisinga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovei, kuri iš dalies yra kalta dėl šios bylos iškėlimo, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir kiekviena šalis lieka prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės: iš ieškovės UAB „Grinda“ atsakovės UAB „Krelona“ naudai priteisti atsakovės UAB „Krelona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad:

11.1.                      Susiklosčiusią situaciją ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė pačios ieškovės nesąžiningas elgesys ignoruojant apeliantės teikiamus dokumentus, daugkartinius prašymus geranoriškai susitarti ir sumokėti jai priklausantį mokėti mokestį už ieškovės suteiktas paslaugas.

11.2.                      Sąžininga proceso šalis (apeliantė) negali būti nubausta (nepriteisiant jai priklausančių bylinėjimosi išlaidų) vien tik dėl to, jog ieškovė klaidingai apskaičiavusi mokėtiną mokestį už ieškovės suteiktas paslaugas kreipėsi į teismą ir nesutiko sudaryti taikos sutarties bei dėl to, jog ieškovė siekė gauti dvigubą apmokėjimą už tą patį žemės sklypo plotą, tiek iš apeliantės, tiek iš trečiojo asmens A. A. įmonės „Santechma“.

11.3.                      Bylos faktinių aplinkybių bei rašytinių įrodymų visuma patvirtina tai, jog būtent pati ieškovė ieškinį pareiškė neapdairiai, nerūpestingai ir nesąžiningai, taigi pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, nebuvo.

11.4.                      Apeliantė nagrinėjant bylą teisme patyrė – 1 461,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (2021 m. spalio 18 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateiktas c. b. e2-3477-1124/2021). Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje sprendžiamų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nurodytus leistinus dydžius, todėl turi būti apeliantei priteisiamos remiantis CPK 93 str.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodė, kad pritartina teismo vertinimui, jog apeliantės, kaip juridinio asmens, atitinkamų veiksmų, orientuotų į jos faktiškai valdomo žemės sklypo ploto nustatymą (duomenų patikslinimą), nesiėmimo, tokio apeliantės neveikimo (ar nepakankamo veikimo), kaip ir apeliantės ar kito sutarties kontrahento veiksmų fiksuojant sudaromoje sutartyje netikslų perleidžiamo (nuomos teise) žemės sklypo plotą, teisinės pasekmės negali būti perkeltos ieškovei, kuri pagrįstai vadovavosi NTR fiksuotais duomenimis apie apeliantės valdomą žemės sklypo ploto dalį. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovės reikalavimas dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų mokesčio priteisimo iš apeliantės buvo pripažintas pagrįstu. Skirstant bylinėjimosi išlaidas šalims turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), tai yra, teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas. Teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata bei nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

15.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas, tuo jog atsakovės elgesys buvo netinkamas, nepagrįstai nepriteisė atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutinka.

16.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

17.       Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18.       Skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas dėl ko ieškinį tenkina iš dalies, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė naudojasi 380 kv. m. žemės sklypo dalimi ir apie faktiškai valdomo žemės sklypo dydį informavo ieškovę, prašydama pateikti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį, atitinkančią faktinę situaciją, tačiau ieškovė sutarties nepakeitė ir toliau teikė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras, kuriose apskaičiuotas mokestis už 3889 kv. m. žemės sklypo dalį. Be to, ieškovė teikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras trečiajam asmeniui A. A. įmonei „Santechma“ už 3509 kv. m. žemės sklypo plotą, tokiu būdu siekdama gauti dvigubą apmokėjimą už tą patį žemės sklypo plotą.

19.       Taigi, nurodydamas, kad atsakovė informavo ieškovę, jog naudojasi tik 380 kv. m. žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovė ir toliau skaičiavo mokestį už 3889 kv. m. žemės sklypo dalį, teismas iš esmės konstatavo, jog atsakovė laiku ir sąžiningai gynė savo teises, tačiau pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas jau nurodė, kad atsakovė pati yra kalta dėl šios bylos iškėlimo, nes dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų patikslinimo kreipėsi tik gavusi ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties projektą. T. y. šie pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad: 1) nors atsakovė informavo ieškovę apie savo naudojamo sklypo dydį, bet ieškovė mokestį vis tiek skaičiavo už 3889 kv. m. žemės sklypo dalį ir 2) atsakovė pati yra kalta dėl šios bylos iškėlimo, prieštarauja vienas kitam.

20.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

21.       Taip pat ir atsakovas turi teisę imtis visų teisinių priemonių savo interesų gynybai, jeigu mano, kad ieškovo jam pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Bylos šalys turi teisę kreiptis į kvalifikuotus teisininkus (advokatus, advokatų padėjėjus), kad jiems bylinėjimosi metu būtų suteikta teisinė pagalba.

22.       Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo interesus, nes atsakovė nebuvo atsiskaičiusi už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovės paskaičiavimais atsakovės skola sudarė 640,36 Eur, ieškovė taip pat paskaičiavo 16,77 Eur delspinigių.

23.       Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, nurodė (ir pateikė atitinkamus įrodymus), kad ieškovė, apskaičiuodama mokesčius, remiasi netiksliu atsakovės valdomo žemės sklypo plotu – 3889 kv. m., nors realiai atsakovė naudojasi tik 380 kv. m. ploto žemės sklypu.

24.       Teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės nustatė, kad atsakovė realiai naudojasi tik 380 kv. m. ploto žemės sklypu, todėl ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 71,38 Eur skolą ir 2,55 Eur delspinigių.

25.       Kadangi, atsižvelgus į ieškovės ir atsakovės įrodymus ieškinys buvo patenkintas iš dalies, darytina išvada, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė iš dalies pagrindė savo pozicijas: 1) ieškovė iš dalies įrodė, kad atsakovė jai yra skolinga – 71,38 Eur, taigi, ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą, nors ir ne dėl tokio dydžio sumos, kokios reikalaujama ieškinyje; 2) atsakovė įrodė, kad ieškovė apskaičiuodama mokėtinus mokesčius, nurodydavo realybės neatitinkantį atsakovės naudojamo sklypo plotą, taigi negalima teigti, jog atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai.

26.       Esant minėtoms aplinkybėms, kai tiek ieškovė, tiek atsakovė iš dalies pagrindė savo poziciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog abi šalys elgėsi sąžiningai, nei viena iš šalių nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nei vienai iš šalių nepriteisė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju turėjo būti taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalis ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

27.       Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių nepaskirstymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti iš esmės.

28.       Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 640,36 Eur skolos ir 16,77 Eur delspinigių – iš viso 657,13 Eur. Skundžiamu sprendimu ieškovei buvo priteista 71,38 Eur skolos ir 2,55 Eur delspinigių – iš viso 73,93 Eur. Taigi, buvo patenkinta 11,25 procento ieškinio reikalavimų, o atmesta 88,75 procento ieškinio reikalavimų. Atitinkamai turi būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

29.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ji patyrė 900 Eur atstovavimo išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, ji patyrė 210 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 1110 Eur. Be to, ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus, kad buvo patenkinta 11,25 procento ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovės priteistina 124,88 Eur atstovavimo išlaidų ir 1,69 Eur žyminio mokesčio, iš viso 126,57 Eur.

30.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji patyrė 1461,08 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose nurodytus leistinus dydžius. Atmetus 88,75 procento ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1296,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, t. y. šalims viena iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš ieškovės atsakovei iš viso priteistina 1170,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, išsprendžiamas atsakovės bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.).

32.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo surašymą. Teismas šią sumą laiko pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių nepaskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovei UAB „Krelona“ (įmonės kodas 304049193) iš ieškovės UAB „Grinda“ (įmonės kodas 120153047) 1170,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Krelona“ (įmonės kodas 304049193) iš ieškovės UAB „Grinda“ (įmonės kodas 120153047) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas