Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1457-230-2018].docx
Bylos nr.: e2S-1457-230/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Bendrosios nuostatos.
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Atskirieji skundai
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės

                                                                              

       Civilinė byla Nr. e2S-1457-230/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05502-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ginčo esmė

 

    1. Ieškovė R. A. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti nepilnametės dukters E. A. laikiną gyvenamąją vietą su motina R. A. bei priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo G. A. dukrai E. A. po 365 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.
    2. Teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės R. A. prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12148-848/2018 priėmimo, nustatant nepilnametės E. A. laikinąją gyvenamąją vietą su motina R. A. bei priteisiant iš atsakovo G. A. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. A. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.
    3. Ieškovė R. A., nesutikdama su 2018 m. gegužės 7 d. nutarties dalimi, kuria buvo išspręstas laikino išlaikymo klausimas, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas, taikydamas minimalią Lietuvos mėnesinę algą (toliau – MMA) kaip minimalų vaiko poreikių dydį, neteisingai nurodė MMA dydį, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Todėl teismo nutartis turėtų būti pakeista taikant šį dydį. Be to, ieškovė tiesiogiai rūpinasi bendru šalių vaiku, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas jam, jį lavina, maitina, tuo tarpu atsakovas gyvena laisvą gyvenimą, todėl mano, jog laikino išlaikymo suma turėtų būti paskirstyta ne lygiomis dalimis, bet priteisiant didesnę dalį iš atsakovo – po 250 Eur mėnesinių įmokų.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12148-848/2018 priėmimo, priteisė iš atsakovo G. A. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, lėšas pervedant į ieškovės R. A. banko sąskaitą, ieškovę R. A. paskyrė E. A. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
    2. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo nustatytas 400 Eur MMA dydis, kas įprastai teismų praktikoje laikoma, jog minimalūs vaiko poreikiai ir yra viena minimali Lietuvos mėnesinė alga, todėl sprendė, jog vaiko išlaikymui abu tėvai turėtų padengti po pusę apskaičiuotos sumos, t. y. 200 Eur per mėnesį.
    3. Teismas taip pat nurodė, kad visos kitos aplinkybės apie atsakovo iki šiol teiktą ir teikiamą išlaikymą vaikui, ieškovės pastangas rūpintis vaiku, jo gerbūvio kūrimą, vaiko lavinimą ir pan., bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės ir galutinė išlaikymo suma bus nustatyta teismo sprendimu.

 

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

    1. Atskiruoju skundu ieškovė R. A. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo G. A. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. A. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, lėšas pervedant į ieškovės R. A. banko sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Sutiktina su teismo teiginiu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės, tačiau sprendžiant laikino išlaikymo klausimą ir visiškai neatsižvelgiant į byloje esančias faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus kyla didelė rizika pažeisti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kai kurių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, sprendžiant procesinius klausimus, gali būti siejamas su atitinkama procesine stadija ir vėliau keistis. Taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis ir rūšys viso proceso eigoje gali būti keičiamos, priklausomai nuo besikeičiančios faktinės ir teisinės padėties byloje.
      2. Atsakovas savo pagrindinėje darbovietėje kas mėnesį gauna 1 100-1 200 Eur darbo užmokestį. Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovas vykdo individualią profesinę veiklą teikiant automobilių remonto ir aptarnavimo paslaugas savo nuosavame servise ir bendro gyvenimo metu jis per mėnesį uždirbdavo nuo 500 iki 1 000 Eur grynojo pelno. Tuo tarpu ieškovė kas mėnesį gauna 487,99 Eur. Tai yra vienintelės jos pajamos. Tokių pajamų ieškovei nepakanka nei pačiai pragyventi, nei išlaikyti bendrą šalių vaiką. Todėl ieškovė priversta nuolat prašyti pagalbos ir paramos iš savo artimųjų.
      3. Paskirstant bendrą laikino vaiko išlaikymo sumą tarp bylos šalių, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tik ieškovė tiesiogiai rūpinasi bendru vaiku, prižiūri jį, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, skalbia drabužius, rengia, maitina, lavina, kartu užmiega ir atsikelia. Tuo tarpu atsakovas gyvena laisvą gyvenimą, visą savo dėmesį ir laiką gali skirti sau asmeniškai ir prasidėjusiam teismo procesui.
    2. Atsakovas G. A. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Teismas priteisė laikiną išlaikymą, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių bei įvertinant tokio amžiaus vaikų poreikius, neturint duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius ar prastą sveikatos būklę. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių papildomų išlaidų dukros išlaikymui būtinybę.
      2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas.
      3. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
      4. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

    1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės R. A. pateiktą naują rašytinį įrodymą – pažymą apie darbo užmokestį, atsisako jį priimti, kadangi juo apeliantė grindžia savo turtinę padėtį, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra vertinama šalių turtinė padėtis, t. y. minėtas rašytinis įrodymas neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės R. A. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteistas iš atsakovo G. A. laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. A. po 200 Eur periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įprastai pagal teismų praktiką laikoma, jog minimalūs vaiko poreikiai sudaro 1 MMA, todėl vaiko išlaikymui abu tėvai turėtų padengti po pusę šios sumos, o visos aplinkybės, susijusios su tėvų turtine padėtimi ir vaiko poreikiais, bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
    4. Apeliantė (ieškovė) R. A., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, be to, šalių vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė rūpinimosi juo našta, taigi atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo

    1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
    2. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
    3. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
    4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės R. A. ieškinio argumentus bei reiškiamus reikalavimus ir atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, sprendė, kad iš atsakovo G. A. priteistinas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
    5. Apeliantė (ieškovė) R. A. atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį (jų gaunamas pajamas).
    6. Tačiau pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės, t. y. nevertina, kokie yra realūs šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui.
    7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei šalių (tėvų) galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek šalių (tėvų) galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių (tėvų) pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
    8. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.
    9. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, šalių (tėvų) galimybės teikti nepilnamečiam vaikui nustatyto dydžio (po 200 Eur) laikiną išlaikymą vertintinos tik preliminariai, prioritetą suteikiant būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo užtikrinimui. Konkrečios  galimybės, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tikrąją jų turtinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, kitų išlaikytinių skaičių, nepilnamečio vaiko poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės (ieškovės) R. A. argumentai dėl geresnės atsakovo G. A. turtinės padėties (jo gaunamų didesnių pajamų) ir galimybių didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo šioje proceso stadijoje nevertintini.
    10. Apeliantė (ieškovė) R. A. atskirajame skunde teigia, kad, sprendžiant laikino išlaikymo klausimą ir visiškai neatsižvelgiant į byloje esančias faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, kyla didelė rizika pažeisti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
    11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjamu atveju minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 400 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečio vaiko poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius jo poreikius, byloje nėra duomenų, jog vaikas turi specialiųjų poreikių), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, pagrįstai vertino, kad 400 Eur (abiejų tėvų teikiamas) laikinas materialinis išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) vaiko poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti. Nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar pažeidžiantis nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iš esmės atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko (vaikų) teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.
    12. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog kai kurių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, sprendžiant procesinius klausimus, gali būti siejamas su atitinkama procesine stadija ir vėliau keistis. Taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis ir rūšys viso proceso eigoje gali būti keičiamos, priklausomai nuo besikeičiančios faktinės ir teisinės padėties byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertina teismo išvadas pagal nutarties priėmimo metu esančią situaciją bei byloje esančius duomenis, o pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir pateikus jas pagrindžiančius įrodymus, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę proceso eigoje pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
    13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams, jog šiuo metu byla dar yra neišnagrinėta, teismas neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, todėl, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaikų poreikius, neturint duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius ar prastą sveikatos būklę, 200 Eur kas mėnesį vieno iš tėvų teikiamas išlaikymas yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Tuo tarpu visos kitos aplinkybės apie atsakovo iki šiol teiktą ir teikiamą išlaikymą vaikui, ieškovės pastangas rūpintis vaiku, jo gerbūvio kūrimą, vaiko lavinimą ir pan., bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
    14. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti kiekvieno iš tėvų teiktiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
    15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
    16. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                            Nijolia Indreikienė


Paminėta tekste:
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 3K-3-216/2011
  • 3K-3-276/2013
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės