Administracinė byla Nr. eAS-523-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00327-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. skundo atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Avantus“ (toliau – ir Audito įmonė) ir A. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. V3-14 „Dėl poveikio priemonės skyrimo (A. K.)“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjai 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2021 m. gruodžio 20 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl poveikio priemonės skyrimo“ 3 punkto vykdymą.
Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad UAB „Avantus“, kurios vienintelis dalyvis ir vadovas yra auditorius A. K., veiklą vykdo nuo 2017 m. birželio 9 d., o pats A. K. auditoriaus pažymėjimą turi nuo 1996 m. gruodžio 3 d. Dėl vienintelio auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo UAB „Avantus“ negali atlikti auditų, t. y. vykdyti veiklos. Įmonė sustabdė darbą, buvo nutrauktos visos sutartys su klientais. Dėl to pareiškėjai neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio. Audito įmonė jau patiria 667 Eur nuostolį, kuris yra tiesioginė audito veiklos nutraukimo pasekmė, nes jeigu UAB „Avantus“ nebūtų priversta nutraukti sutartis, jos minimaliausias pelnas 2022 metais siektų 37 333 Eur.
Pareiškėjai pažymėjo, kad nepaisant to, jog UAB „Avantus“ nevykdo veiklos, ji privalo mokėti atskaitymus Lietuvos auditorių rūmams pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 74 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos auditorių rūmų veiklos reglamento nutarimo Nr. 1.4-1.12.1 37 dalį, tai dar padidina įmonės nuostolius. Pareiškėjų nuomone, yra ypatingai svarbu įvertinti tą aplinkybę, kad taikoma poveikio priemonė trunka dvejus metus. Vienintelis Audito egzaminas numatytas tik 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams nuo skundžiamo įsakymo priėmimo. Tuo atveju, jeigu teisminis procesas pagal pareiškėjų skundą užtruks apie 1,5–2 m., ir pareiškėjų skundas bus atmestas, auditoriui faktiškai nebeliks laiko egzaminui laikyti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...>. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2021 m. gruodžio 20 d. Įsakymo 3 punktu nusprendė sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė auditoriui A. K. perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai šiuo atveju neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017), sprendė, kad šiuo atveju prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai nenurodė, kodėl galima žala gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Taigi argumentą, kad pareiškėjai negaus pajamų, paneigia aplinkybė, jog skundžiamą Įsakymą pripažinus nepagrįstu, pareiškėjų patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-629/2021).
Teismas vertino, kad pareiškėjai šiuo atveju prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjams neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo netenkino.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo 3 punkto vykdymą.
Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ji yra nepagrįsta ir prieštarauja egzistuojančiai teismų praktikai.
Pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas argumentais, susijusiais su apsunkintu ar net neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymu pareiškėjų skundo patenkinimo atveju, kadangi skundžiamo sprendimo vykdymas neišvengiamai susijęs su ženkliomis neigiamomis finansinėmis pasekmėmis pareiškėjams, ir tai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo detaliai pagrįsta pateiktais įrodymais, tačiau į šiuos argumentus nebuvo atsižvelgta, jie apskritai nebuvo nagrinėjami, apsiribojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos citavimu ir apibendrinančiu įvertinimu, kad pareiškėjai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo kitokią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Vienoje iš savo nutarčių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, jog teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų. Taip pat yra įtvirtintas principas, kuriuo siekiama užtikrinti labiausiai įmanomą laikinųjų apsaugos priemonių (reikalavimo užtikrinimo priemonių) lankstumą, kad asmenys būtų apsaugoti nuo neįmanomų atšaukti veiksmų ar skuboto asmens teisinės padėties apsunkinimo. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).
Tiek ABTĮ, tiek administracinių teismų praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių (šiuo atveju ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo) taikymą sieja būtent su būsimo galutinio teismo sprendimo įvykdymo galimybe arba apsunkinimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo, ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.
Skundžiamo Įsakymo 3 punktu Tarnybos direktorius sustabdė auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio Įsakymo įsigaliojimo dienos.
UAB „Avantus“, kurios vienintelis dalyvis ir vadovas yra auditorius A. K., veiklą vykdo nuo 2017 m. birželio 9 d., o pats A. K. auditoriaus pažymėjimą turi net nuo 1996 m. gruodžio 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) 19 straipsnio imperatyvią nuostatą, ne mažiau kaip 3/4 audito įmonės dalyvių turi būti auditoriai, valstybių narių auditoriai, audito įmonės ir (arba) valstybių narių audito įmonės (1 d.) ir, kad audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius (2 d.). Tai reiškia, kad vienintelio UAB „Avantus“ auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas paralyžiuoja įmonės veiklą, ji negali atlikti auditų, t. y. vykdyti veiklos. Dėl Įsakymu paskirtos poveikio priemonės ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties įmonė sustabdė darbą, buvo nutrauktos visos sutartys su klientais, o pareiškėjai neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio.
Pareiškėjai nurodo, kad iš įmonės balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių matyti, jog 2022 m. I ketvirtį įmonė neturi jokių pajamų iš audito veiklos, kai tuo tarpu 2021 metais iš šios veiklos turėjo 64 361,16 Eur pajamų. Iš įmonės Pelno (nuostoliu) ataskaitos už 2022 metų I ketvirtį matyti, kad įmonė jau patiria 667 Eur nuostolį. Taigi akivaizdu, kad jog tai yra tiesioginė audito veiklos nutraukimo pasekmė, nes jeigu įmonė nebūtų priversta nutraukti sutarčių, jos minimaliausias pelnas 2022 metais siektų 37 333 Eur. Vertinant 2021 m. pajamas ir pelną, negavus 64 361 Eur pajamų nuo audito veiklos, įmonė taip pat būtų nuostolinga, kadangi 28 195 Eur 2021 m. grynojo pelno mažinant 64 361 Eur pajamų suma, atsiranda 36 166 Eur nuostolis. Be to, įmonė nevykdo veiklos, ji privalo mokėti atskaitymus Lietuvos auditorių rūmams pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą ir Lietuvos auditorių rūmų veiklos reglamento nutarimą, tai dar padidina įmonės nuostolius. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje žalos atitaisymas bus ne tik sudėtingas, bet jis bus apskritai neįmanomas. Būtent tai ir buvo nurodyta pareiškėjų prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pažymėdami, jog 2015 m. liepos 30 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo protokoliniu nutarimu A. K. jau buvo panaikintas auditoriaus vardas ir panaikintas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Atitinkamą sprendimą A. K. apskundė ir jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eA-328-556/2017) pripažino neteisėtu bei panaikino Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo. Dėl šių Lietuvos auditorių rūmų sprendimų, kurie buvo pripažinti neteisėtais, auditorius negalėjo vykdyti veiklos ir dėl jo patirtų nuostolių (59 063,26 Eur dydžio) išieškojimo kreipėsi į teismą, tačiau dėl formalių priežasčių jo reikalavimai nebuvo patenkinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-966-1062/2019). Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad praeityje A. K. jau bandė prisiteisti patirtus nuostolius teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau rezultatas buvo neigiamas.
Teismas taip pat neįvertino ir aplinkybės, kad taikoma poveikio priemonė trunka dvejus metus. Per tą laiką auditoriui nurodyta perlaikyti audito egzaminą. Įsakymu nustatytas terminas perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo skundžiamo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Pagal Audito įstatymo 12 straipsnio 1 dalį kvalifikacinius auditoriaus egzaminus Auditorių rūmai rengia ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, o šio straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Lietuvos auditorių rūmų tinklalapyje patalpintas 2022 m. kvalifikacinių auditoriaus egzaminų sesijos grafikas, iš kurio matyti, kad vienintelis Audito egzaminas numatytas tik 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams nuo skundžiamo Įsakymo priėmimo. Pareiškėjai negali daryti jokios įtakos egzamino datai bei jo periodiškumui. Taigi teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo, po galutinio teismo sprendimo dėl Įsakymo panaikinimo, pareiškėjas per dvejus metus turės tik vienintelę galimybę laikyti egzaminą, arba jo audito pažymėjimo sustabdymo terminas bus žymiai ilgesnis, nei tai buvo numatyta Įsakyme. Tai reiškia, kad A. K. nepateisinamai nukentės ir pablogins esamą būklę tik nuo ginčijamo Įsakymo apskundimo fakto. Pareiškėjų nuomone, Tarnybos pritaikyta poveikio priemonė nėra adekvati ir proporcinga ir todėl turi būti panaikinta.
Pareiškėjai pažymi, kad tuo atveju, jeigu teisminis procesas užtruks apie 1,5–2 m., ir pareiškėjų skundas bus atmestas, auditoriui faktiškai nebeliks laiko egzaminui laikyti. Tai, kad procesas dėl skundo užtruks pakankamai ilgą laiką galima spręsti jau iš tos aplinkybės, jog pirmas teismo posėdis pirmosios instancijos teisme numatytas 2022 m. rugsėjo 27 d. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pratęstų poveikio priemonės trukmę dar dvejiems metams, pareiškėjų padėtis dar pablogės, nes vietoje dvejų metų pažymėjimo sustabdymo, auditorius negalės dirbti pagal pasirinktą profesiją net ketverius metus. Tokiu būdu auditorius faktiškai bus nubaustas už norą ginti savo teises. Galiausiai, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta ir pareiškėjų skundas bus patenkintas, iškils žalos atlyginimo klausimas, kurio sprendimo galima išvengti, laiku ir neatidėliotinai pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nevertino, kad nėra jokių duomenų, jog prašomos užtikrinimo priemonės taikymas sukeltų neigiamas pasekmes atsakovui. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Skunde dėl Įsakymo panaikinimo pareiškėjai pateikė pakankamai argumentų ir duomenų, leidžiančių įžvelgti Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą, t. y., kad auditoriui Įsakymu paskirta poveikio priemonė už jame nurodytus Įstatymo pažeidimus yra neadekvati ir per griežta, bei tai, kad Įsakymas bei ataskaita, kurios pagrindu jis priimtas, turi akivaizdžius prieštaravimus siekiamiems tikslams.
Teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, jog esant susidariusiai situacijai, dėl Įsakymu pritaikytos poveikio priemonės, vienintelis galimas UAB „Avantus“ sprendimas dėl jos tolimesnės veiklos galėtų būti sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Tokiu atveju, dėl įmonės veiklos nutraukimo, nukentėtų jos darbuotojai, valstybė negautų mokestinių pajamų.
Pareiškėjų teigimu, nurodytų aplinkybių visuma, pasikeitusi po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, sudaro pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri yra adekvati siekiamam tikslui išspręsti kilusį ginčą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių pusiausvyros principų.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentų grupė, jog skundžiamo sprendimo vykdymas neišvengiamai susijęs su ženkliomis neigiamomis finansinėmis pasekmėmis pareiškėjams ir tai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo detaliai pagrįsta pateiktais įrodymais, į kuriuos, pareiškėjų teigimu, nebuvo atsižvelgta, jie apskritai nebuvo nagrinėjami, apsiribojant teismų praktikos citavimu ir apibendrinančiu įvertinimu, kad pareiškėjai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, kad pareiškėjai šiuo atveju prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjams neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo netenkinamas. Iš nurodytos teismo išvados akivaizdu, kad teismas vertino tiek pareiškėjų argumentus, tiek pateiktus įrodymus ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjai neįrodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjai atskirajame skunde nepateikia jokių pagrįstų ar bent kiek įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo padarytą išvadą, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, dėl ko būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Taigi pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.
Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad vienintelio audito įmonės auditoriaus pažymėjimo sustabdymas paraližuoja audito įmonės veiklą, ji negali atlikti auditų, vykdyti veiklos, pareiškėjai dėl Įsakymu paskirtos poveikio priemonės ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties UAB „Avantus“ sustabdė darbą, buvo nutrauktos visos sutartys su klientais, dėl to pareiškėjai neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio, nes buvo priversti nutraukti galiojančias sutartis, 2022 m. I ketvirtį UAB „Avantus“ neturi jokių pajamų iš audito veiklos, kai 2021 m. UAB „Avantus“ iš šios veiklos turėjo 64 361,16 Eur pajamų, o kaip matyti iš UAB „Avantus“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2022 m. I ketvirtį UAB „Avantus“ jau patiria 667 Eur nuostolį, yra nepagrįsti. Pareiškėjų argumentai ir pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia to, kad teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atkreipia dėmesį, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog UAB „Avantus“ šiai dienai teikia ir apskaitos bei konsultacijų paslaugas, be to UAB „Avantus“ dirba 5 darbuotojai, o tokios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ar UAB „Avantus“ apskritai negalės vykdyti veiklos.
Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamu Įsakymu poveikio priemonė paskirta pareiškėjui A. K., o UAB „Avantus“ jokių poveikio priemonių Įsakymu paskirta nebuvo. Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjai UAB „Avantus“ turi teisę ir galimybę priimti atitinkamus sprendimus dėl UAB „Avantus“ veiklos tęsimo, todėl nurodytos aplinkybės, kad UAB „Avantus“ sustabdė darbą, buvo nutrauktos visos sutartys su klientais, dėl to pareiškėjai neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio, nes buvo priversti nutraukti galiojančias sutartis, yra nepagrįstos.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog pareiškėjas A. K., nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, po galutinio teismo sprendimo dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo, per dvejus metus turės tik vienintelę galimybę laikyti egzaminą, arba jo audito pažymėjimo sustabdymo terminas bus žymiai ilgesnis, nei tai buvo numatyta skundžiamame Įsakyme ir kt., nepagrįsti. Pagal Audito įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos audito rūmai rengia kvalifikacinius egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Pareiškėjui poveikio priemonė skundžiamu Įsakymu paskirta 2021 m. gruodžio 2 d. ir būtent nuo šio Įsakymo įsigaliojimo skaičiuojamas terminas pareiškėjui perlaikyti kvalifikacinį audito egzaminą per dvejų metų laikotarpį. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės netrukdo pareiškėjui A. K. skundžiamu Įsakymu nustatyto pavedimo įgyvendinti anksčiau nustatyto pavedimo įvykdymo termino. Esant tokioms aplinkybėms, kad pareiškėjas perlaikyti kvalifikacinį audito egzaminą turi per dvejus metus nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos ir atsižvelgdama į tai, kad vadovaujantis Audito įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos audito rūmai rengia kvalifikacinius egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, o šiai dienai nuo Įsakymo įsigaliojimo yra praėję tik kiek daugiau nei pusė metų, Tarnyba vertina, kad pareiškėjų argumentai, susiję su egzamino perlaikymu, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokie argumentai neįrodo, jog nagrinėjamu atveju bus padaryta sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Tarnybos Įsakymo 3 punktu yra sustabdytas auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir auditoriui A. K. pavesta perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio Įsakymo įsigaliojimo dienos. Įsakymu netaikytos poveikio priemonės UAB „Avantus“ atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009 ir kt.). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, šiuo atveju, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai savaime nepatvirtina, jog, nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Tarnybos Įsakymo 3 punkto vykdymo – gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip jau buvo minėta, Tarnybos Įsakymo 3 punktu sustabdytas auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas, jokios poveikio priemonės Bendrovei netaikytos.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjai pateiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės jokių naujų aplinkybių, lemiančių būtinybę taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė, o aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimybe perlaikyti kvalifikacinį egzaminą, jo terminu ir pan., savaime nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjai papildomai pateiktuose paaiškinimuose pakartoja atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei dėsto nesutikimą su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, tačiau išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo 3 punkto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl nėra jokio pagrindo ją panaikinti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus motyvus. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. (A. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė