Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-593/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12704-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1;

1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6;

2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,

sekretoriaujant Indrei Karpienei, Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

nuteistajam D. K., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

nuteistajam P. B., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui R. M.,

nukentėjusiesiems T. K. ir V. K.,

psichologei Jurgitai Jakubauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Ruslan Mazurov, nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės, nuteistojo P. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos ir nuteistojo D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas  2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 24 MGL bauda prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji)  metai 8 (aštuoni) mėnesių laisvės atėmimo šią bausmę atliekant pataisos namuose ir 24 (dvidešimt keturių) MGL dydžio (903,84 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. K. 50 Eur turtinei žalai ir solidariai iš P. B., D. K., R. M. ir D. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteista iš R. K., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai D. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš P. B., D. K., R. M. ir D. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš R. K. nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai D. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 2 400 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       P. B., D. K., R. M. ir D. S. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad:

1.1.                      P. B. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., D. K., nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val. prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės;

1.2.                      D. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. S., gim. 2001 m., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val. prie „Kubo” parduotuvės, (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu pagrobė T. K. priklausantį daiktą – sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke 50 Eur vertės ir bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės;

1.3.                      R. M. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su nepilnamečiu D. S., gim. 2001 m., P. B.. D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K. ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu pagrobė T. K. priklausantį daiktą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P8 Eithe" 180 Eur vertės ir bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės;

1.4.                      D. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto koordinuotais veiksmais, t. y. P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų i šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nuteistųjų P. B., D. K., R. M. ir D. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Ruslanas Mazurov prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nurodo, jog nors kaltinamasis D. S. ir prisipažino kaltu, tačiau išanalizavus jo parydomus su tuo sutikti negalima, kadangi nuteistasis pripažino tik kaltinime nurodytas aplinkybes ir neprisipažino, kad būtų su kuo nors taręsis pagrobti iš nukentėjusiojo automobilį ar būtų žinojęs apie tokius ketinimus. Apelianto teigimu, D. S. neatliko jokių turto grobimo veiksmų, nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, negrasino jo tuoj pat pavartoti, maža to – net nebuvo šalia nukentėjusiojo, kai iš jo buvo galimai grobiamas turtas ir nežinojo, kad tai vyksta. Be to, nei vienas kaltinamasis, liudytojas ir nukentėjusysis neparodė, kad D. S. būtų atlikęs kokius nors iš paminėtų veiksmų. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo D. S. padarytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai pritaikė BK 25 straipsnio 3 dalį, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta kokiais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad D. S. dalyvavo organizuotos grupės sukūrime, aptarinėjo nusikaltimo planą ir mechanizmą. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta konkreti užduotis ar vaidmuo, kuris buvo skirtas D. S..

3.2.                      Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes tai yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Be to, apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepakankamai gilinosi ir atsižvelgė į D. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas ir paskyrė jam bausmę, kuri nėra proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

3.3.                      Be to, skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi teismo nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais neturtinė žala pasireiškė būtent nekentėjusiajam T. K.. Nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra netapatūs teismo nustatytai nusikalstamai veikai, o jais nustatytos žalos dydžiai gerokai mažesni nei aptariamu teismo nuosprendžiu nustatytas žalos dydis.

4.       Apeliaciniame skunde nuteistojo R. M. gynėja advokatė S. Kupčiūnienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir R. M. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį bei skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

4.1.                      Skunde nurodoma, jog nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius BK 180 straipsnio 3 dalį. Apeliantė nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą pratiktą organizuotoje grupėje nusikaltimą planuojantys asmenys pasiskirsto vaidmenimis, numato priemones, padėsiančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės. Tačiau byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog R. M. nesuvokė, kad jis būtų organizuotos grupės narys. Be to, byloje nenustatyta, kad R. M. būtų su kitais kaltinamaisiais susitaręs kokie jo veiksmai bus atimant automobilį ir kokie bus veiksmai po automobilio pagrobimo.

5.       Apeliaciniame skunde nuteistojo P. B. gynėjas advokatas R. Bučma prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį P. B. atžvilgiu neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis P. B. atžvilgiu paremtas spėlionėmis ir abejonėmis, o visi neaiškumai, netikslumai ir abejonės turėtų būti vertinami kaltinamojo naudai. Be to, apelianto teigimu byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, todėl jis turi būti išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

5.2.                      Be to, skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį ir priteisdamas jam 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, neanalizavo ir nevertino šios žalos atsiradimo pagrįstumo, pobūdžio ir jos dydžio. Teismas apsiribojo tik teoriniais pamąstymais apie tokią žalą ir žalos dydį nustatė pagal teismų praktiką analogiškose bylose, visiškai nevertindamas neturtinės žalos dydžio nagrinėjamos bylos aspektu. Be to, apeliantas nurodė, jog teismas nustatydamas minėtą neturtinės žalos dydį, nevertino aplinkybės, jog nukentėjusiajam T. K. sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo ir neatsižvelgė į kaltinamųjų turtinę padėtį.

5.3.                      Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinęs su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nemotyvavo, kodėl prie paskirtos bausmės pridėjo beveik visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, apelianto teigimu net ir įrodžius, kad P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė su ankstesniu nuosprendžiu turėtų būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu taikant bausmių apėmimo principą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

6.       Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir išteisinti jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

6.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas neteisingai jo atžvilgiu kvalifikavo BK 25 straipsnio 3 dalį. Jokios išankstinės tyčios grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą nebuvo. Niekas iš anksto jokių veiksmų nekoordinavo ir turto pagrobimui nevadovavo. Be to teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į jo jauną amžių, į jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi, pažadą atlyginti nukentėjusiajam žalą ir į tai, kad jis šiuo metu mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, turi pastovią gyvenamąją vietą.

7.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras, nukentėjusieji prašė skundus atmesti, kaip nepagrįstus.

8.       Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Ruslan Mazurov, nuteistojo R. M. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės, nuteistojo P. B. advokato R. Bučmos, nuteistojo D. K. apeliaciniai skundais tenkinami iš dalies.

9.       Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinius skundus padavė nuteistųjų D. S., R. M., P. B. gynėjai ir nuteistasis D. K.. Tačiau iš apeliacinių skundų turinio, juose dėstomų motyvų ir reiškiamų prašymų matyti, kad juose keliami iš esmės tie patys klausimai, t. y. dėl neteisingo kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, neteisingo įrodymų vertinimo, lėmusio nepagrįstą nuteisimą, netinkamo BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, neteisingo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundų ribose.

10.       Siekiant pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisingumo ir išvadų pagrįstumo apeliacinėje  instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių dar kartą apklausti nuteistieji D. S., R. M., P. B., D. K., taip pat nukentėjusieji T. K. ir V. K..

10.1.                      Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo P. B. parodymai iš esmės atitiko pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Apklausiamas jis patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir nurodė, jog 2017 m. kovo 16 d. pas jį atvažiavo R. M., pasiūlė pirkti telefoną, kurį jis nupirko. Tada pasiūlė kartu „baliavoti“. Jis sutiko, važinėjo po Kauną automobiliu, kuriame buvo ir daugiau žmonių: D. S., D. K., R. M. ir A.. Pirmiausiai važiavo iki A. namų, sustojo prie garažų (A. namai buvo netoli), po to važinėjosi po rajoną. Iš automobilio prie garažų buvo išlipę visi, išskyrus T. K. ir D. S.. Nežino, kodėl A. buvo grįžęs namo ir nematė, kad būtų kažką iš namų atsinešęs. Jis pats buvo grįžęs namo, nes buvo šalta ir reikėjo apsirengti šilčiau, planavo važiuoti į naktinį klubą, reikėjo persirengti. Iš namų nieko, išskyrus pinigus, neapsiėmė. Kai atėjo, tuomet automobilį vairavo D. K.. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) miško, jis paprašė, kad sustotų, išlipo, išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Kartu išlipo R. M. ir D. S., su tuo automobiliu toliau nevažiavo, nes suprato, jog su tuo automobiliu kažkas negerai – T. K. pasakė, kad nori važiuoti namo, o kažkuris iš mašinoje buvusių asmenų pasakė, kad dar pasivažinės. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) miško, iš automobilio išlipo jis, A., D. S. ir R. M., o D. K. su T. K. dviese nuvažiavo toliau į mišką, o po kurio laiko D. K. automobiliu grįžo vienas, į automobilį įsėdo A., o jis ir kiti du liko laukti taksi. Tiksliai neatsimena, kodėl išlipo iš automobilio, gal jam liepė arba pats paprašė sustoti. Nežino, kodėl D. K. vienas su T. K. nuvažiavo į mišką. Važiuodamas taksi, su R. M. ir D. S. apie šį įvykį nieko nekalbėjo, bet suprato, kad tas automobilis buvo pavogtas. Nežino, kaip T. K. automobilyje atsirado lipni juosta. Stovint (duomenys neskelbtini) prie garažu pokalbio apie automobilio pagrobimą nebuvo. Jeigu būtų tokį pokalbį girdėjęs, iškart būtų važiavęs namo, nes nenorėjo jokio nusikaltimo daryti. Nusikaltimo neorganizavo. Nebuvo, ar bent jau jis negirdėjo, jokio pokalbio, kad reikia paimti automobilį. Kaip rankinė, vadinama „tašytė“, atsirado pas A. nematė, mano, kad ją A. atsinešė iš namų. Nematė, kaip ją perdavė D. K.. Po įvykio miške, susitiko su A., D. S. ir D. K.. A. klausė ar jis (P. B.) gali palaikyti „tašytę“, tačiau P. B., pamatęs, kad joje yra ginklas – atsisakė. Dieną prieš įvykį iš R. M. jokios žinutės negavo, naktį. R. M. pas jį atėjo iš anksto nepaskambinęs – susitiko atsitikrinai prie namo laiptinės. Įsėdęs į mašiną matė, kad T. K. sėdėjo gale, jis jautėsi gerai tik sakė, kad jam reikia 6-7 val. grįžti namo.  Lombarde užstatydamas iš R. M. pirktą telefoną pateikė A. dokumentą, kadangi savo buvo pametęs.

10.2.                      Nuteistasis R. M. apeliacinės instancijos teisme taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teisme, savo ir kitų nuteistųjų veiksmų seką nurodė taip pat, tik neigė, jog girdėjo kitų susitarimą ar tarėsi pats dėl automobilio vagystės. Apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, jog jis tuo automobiliu važiavo, visur buvo kartu, bet negirdėjo, kad automobilį kas nors būtų taręsis pavogti. Kad automobilis buvo pavogtas, suprato, tuomet, kai pamatė iš miško grįžtant vieną D. K.. Visiems stovint (išskyrus D. S. ir T. K.) prie garažų, kalbų apie automobilio vagystę nebuvo. Nors apeliacinės instancijos teisme jis teigė, kad negirdėjo jokio susitarimo dėl automobilio vagystės, tik T. K. automobiliu važinėjosi po miestą, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad, būtent A. pasiūlė automobilį parduoti, iš ko suprato, kad pirmiausia ją reikia paimti ir sutiko tai padaryti. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad ankstesniuose parodymuose jis teigė, kad kaltę pripažįsta, todėl, kad tikrai buvo pasisavinęs T. K. telefoną ir kartu su visais važinėjosi automobiliu, kuris vėliau, kaip suprato, buvo pavogtas, nors jokio ketinimo vogti jis neturėjo. Apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino, kad matė, pas A. ,,tašytę“, bet nežinojo kas joje buvo. Žinutę S. apie tai, jog ,,paėmė automobilį“, jis iš T. K. telefono parašė juokaudamas, nesitikėdamas, kad taip atsitiks.  Apie nusikaltimo organizavimą, ir apie tai, jog T. K. buvo pririštas prie medžio – nieko nežinojo.  Nurodė, kad apklausiamas Kauno apylinkės teisme davė teisingus parodymus, tik neteisingai nurodė, kad iš anksto buvo kalbėta apie pagrobimą. 

10.3.                      Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. K. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė, jog pavogti automobilį susitarė jis su A.. Ar kiti girdėjo jų pokalbį – nežino, su kitais apie pagrobimą nekalbėjo. Nežino, kokį vaidmenį atliko D. S., negirdėjo, kad jis būtų ką sakęs nukentėjusiajam ar jam grasinęs. Matė, kad A. turi „tašytę“, bet nematė ar nuo pat pradžių ją turėjo ar pasiėmė, kai buvo nuėjęs iki namų. Nežino kodėl D. S. ir T. K. liko sėdėti automobilyje, kai visi išlipo. Lipni juosta visą laiką buvo padėta automobilyje prie rankinio stabdžio, ji buvo T. K., nes buvo jo automobilyje. Nežino koks T. K. automobilio ir laikrodžio likimas, nes šie daiktai liko pas A.. Kas buvo A. „tašytėje“ pamatė važiuodamas į mišką. Visiems išlipti iš automobilio prie  (duomenys neskelbtini) miško kažkas liepė. Teigia, jog ginklu T. K. negrasino, tačiau įsidėjo jį į kišenę taip, kad T. K. matytų, iš nukentėjusiojo veido suprato, kad išsigando. Kai T. K. paliko miške, jo automobiliu grįžo prie išlipusių draugų, bet tik A. atgal įsėdo į automobilį, kiti liko laukti taksi. Manė, kad po to visi susitiks mieste. Iki perdavė A. automobilį – vairavo jis, padavęs A. raktelius – nuėjo namo. P. B. jam jokių nurodymų nedavė. Pažinojo tik R. M. ir D. S.. P. B. matė pirma kartą.

10.4.                      Nuteistasis D. S., apklausiamas dalyvaujant psichologei, nurodė, kad jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme yra teisingi, tačiau teigė, jog jokio pokalbio apie automobilio pagrobimą negirdėjo, įvykio metu buvo girtas ir važiuodamas miegojo. „Tašytę“ matė tada, kai išvažiavo iš miško ir kai A. pasiūlė ją pasaugoti P. B., tačiau pastarasis, pažiūrėjęs, kas yra viduje grąžino ją A.. D. S. teigia, jog nežino, kas ten buvo viduje. Nematė ar D. K. grįžo kartu su T. K. iš miško. Neatsimena ar grasino T. K.. Daug laiko praėjo nuo įvykio ir nelabai ką atsimena. Kai važinėjo po miestą T. K. automobiliu, negirdėjo jokių kalbų apie automobilio pagrobimą. Neatsimena dėl ko galėjo grasinti T. K.. Vieną kartą automobilyje liko su T. K., kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) prie garažų. T. K. neprašė, kad jį paleistų ir neatrodė, kad jis būtų išsigandęs. Nieko nekalbėjo ir nieko negirdėjo apie to automobilio pagrobimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. S. kaltę buvo pripažinęs, nurodęs, jog T. nesutikus leisti automobilį vairuoti D. K., jam buvo pagrasinta, kad geriau duotų geruoju, nes kitaip atims automobilį. Vėliau automobilyje miegojo, o prie (duomenys neskelbtini) miško girdėjo, kaip A. T. kalbėjo, kad jam gali būti blogai, jei blogai elgsis, girdėjo kaip A. sakė D.: ,,daryk kaip tarėmės“, vėliau matė ,,tašytėje“ ginklą

10.5.                      T. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog negirdėjo, kad P. B. būtų davęs kitiems nuteistiesiems kokius nors nurodymus. Nors kitų nuteistųjų pokalbio prie garažų D. S. negalėjo girdėti, tačiau būtent D. S., kai D. K. paprašė pavairuoti, tai D. S. pagrasino. Kad jie veikia susitarę, suprato tuomet, kai buvo sustoję (duomenys neskelbtini). ir jam iš keleivio priekyje sėdynės liepė pereiti į galą. Po to, kai išleido merginas, jokios kalbos apie važiavimą ,,baliavoti“ nebuvo. Nukentėjusysis patvirtino, jog miške į jį buvo nukreiptas ginklas, tai padarė D. K., liepdamas eiti į mišką. Iki įvykio automobilyje nebuvo lipnios juostos, kaip ji atsirado automobilyje – nežino. Kad ketinama iš jo pavogti automobilį suprato būnant (duomenys neskelbtini) prie „Kubas“ parduotuvės.   Nepamena, kas (duomenys neskelbtini) miške sakė „lipk lauk“, bet privažiavus mišką, visus išlaipino, o jam buvo pasakyta likti automobilyje jis sakė, kad taip pat išlipa, jam pasakė būti automobilyje, o D. sėsti už vairo, padavė jam juodą tašę ir pasakė, jog lauks už 15 minučių.

11.       Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, pati atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistieji D. S., R. M., P. B., D. K. plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas, kad D. K., R. M., D. S. veiksmų kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 180 straipsnio 3 dalį, o P. B. veiksmų kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį yra teisinga.

12.       Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 3 dalį traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji pripažinti kaltais dėl plėšimo, įvykdyto dalyvaujant organizuotoje grupėje. 

13.       Organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, apibrėžta BK 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Be to, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas. Svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

14.        Pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinėje instancijoje apklausti nuteistieji D. S., R. M., P. B., D. K. kategoriškai neigė organizuotos grupės buvimą. Iš skirtingu proceso metu duotų nuteistųjų paaiškinimų visumos galima pagrįstai spręsti, kad mintis pagrobti nukentėjusiojo automobilį kilo spontaniškai, ši mintis kilo važinėjant automobiliu po miestą, turint tikslą gauti pinigų. Objektyvių duomenų apie išankstinį nusikalstamų veiksmų aptarimą, suderinimą, tikslų vaidmenų pasiskirstymą, nuteistųjų tvirtų, netrumpalaikių ryšių buvimą baudžiamojoje byloje nėra. Analizuojant visų nuteistųjų parodymus matyti, kad nei pats sumanymas pagrobti automobilį, nei tai, kokius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų turės atlikti, kad būtų pasiektas bendras tikslas, nebuvo aiškiai apibrėžti, aptarti ir suderinti, viskas vyko spontaniškai pagal tuo metu buvusias aplinkybes, o ne vienam iš apeliantų skirstant vaidmenis, duodant kitiems bendrininkams tam tikrus nurodymus, kaip nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas. Manyti, kad bent vienas iš nuteistųjų tuo metu suvokė priklausantys organizuotai grupei, laikė save tokios grupės nariais, pagrindo taip pat nėra. Taigi, iš paminėtų aplinkybių, taip pat iš nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus aukštą pasirengimo lygį ir organizuotumą, išankstinį nuteistųjų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, pasiskirstymą vaidmenimis, vieningą tyčią ir užduočių atlikimą siekiant bendro tikslo.

15.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas organizuotos grupės požymį nuteistiesiems inkriminavo nepagrįstai nesant būtinų organizuotai grupei būdingų požymių ir kartu nepagrįstai P. B. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kad tarp nuteistųjų susitarimas pagrobti automobilį buvo, šiam susitarimui nei vienas iš nuteistųjų neprieštaravo, tačiau nagrinėjamu atveju nors ir yra įrodytas tam tikras susitarimas, tačiau nuteistųjų padarytas plėšimas gali būti kvalifikuojamas tik kaip padarytas bendrininkų grupėje, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų.

16.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens veiksmams. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

17.       Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistųjų, kaip bendrininkų, susitarimas pagrobti nukentėjusiojo automobilį šiuo atveju pasireiškė veiksmų aptarimu išlipus ir automobilio ir būnant jame, t. y.  pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Nors nuteistasis P. B. neigia dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme, nuteistasis D. S. tvirtina nesupratęs, kad buvo daromas nusikaltimas, nes buvo girtas, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl šių nuteistųjų, kaip ir nuteistųjų R. M., D. K., dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir jų kaltės.  

18.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo T. K. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, jie nekito viso proceso metu. Būtent šiais parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir paneigė nuteistųjų  parodymus, kuriais jie nesutiko su tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis. Tai buvo pagrindas remtis nuteistųjų parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti ir teisiamuosiuose posėdžiuose betarpiškai ištirti įrodymai ir argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, o kuriuos atmeta ir jais nesivadovauja (7 t., b. l. 90–92).

19.       Nuteistojo D. S. skundo teiginiai, kad jis pripažintas kaltu remiantis tik tuo, jog sėdėjo tame automobilyje, nors pats jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, apie susitarimą pagrobti automobilį nežinojo, šalia nukentėjusiojo, kai iš jo pagrobtas automobilis, nebuvo, nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų dėl jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors D. S. pokalbiuose prie parduotuvės „Kubas“ ir prie garažų nedalyvavo, jo nukentėjusiajam automobilyje pasakyta frazė „duok mašiną arba bus blogiau“ (pats nuteistasis pripažino pagrasinęs nukentėjusiajam, kad atims automobilį, jei neduos pavairuoti), liudytojos G. V. nurodyta aplinkybė dėl R. M. automobilyje pasakytos D. S. frazės „tokio „zapadlo“ mergaitei padaryti negaliu“, liudytojo G. B. parodymai apie jam D. S. papasakotas nusikaltimo aplinkybes - suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistasis D. S. suprato apie ketinimą pagrobti nukentėjusiojo automobilį ir tokiam ketinimui pritarė.  

20.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo P. B. pozicija, kad jo, kaip organizatoriaus, veiksmai esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms nėra įrodyti, tačiau atmetami, kaip nepagrįsti nuteistojo skundo teiginiai, kad teismo išvados dėl jo dalyvavimo automobilio plėšime paremtos tik prielaidomis ir spėlionėmis nesat jokių jo kaltės įrodymų. Nuteistojo versija, kad jis apie ketinimą pagrobti nukentėjusiojo automobilį suprato tik (duomenys neskelbtini) miške, su visais važiavo būdamas tikras, kad važiuoja pasilinksminti, nėra nauja. Ši versija buvo iškelta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta (7 t., b. l. 91). Kaip jau minėta, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo T. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad P. B. buvo būtent tas asmuo, kuris liepė nukentėjusiajam sėsti į automobilio galą, domėjosi automobilio technine charakteristika, sustojus prie (duomenys neskelbtini) miško būtent P. B. liepė visiems, išskyrus nukentėjusįjį ir D. K., išlipti iš mašinos, pasakė, kad už 15 minučių lauks. P. B. žinojimą apie nusikalstamos veikos darymą ir jo apsisprendimą dalyvauti šioje veikoje patvirtina ir nuteistojo D. K. parodymų dalis, kur jis nurodė, kad R. M. išlipus iš automobilio ir grįžus su P. B. ir A. ir visiems bekalbant apie nukentėjusiojo automobilio ,,paėmimą“, P. B. buvo šalia. Šią aplinkybę patvirtinto ir nuteistasis R. M.. Būtent po šio pokalbio P. B. nurodė nukentėjusiajam persėsti į automobilio galą ir pats sėdo už automobilio vairo. Esant paminėtoms aplinkybėms aukštesniajam teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo P. B. dalyvavimo pagrobiant nukentėjusiajam priklausantį automobilį. Teismo išvados dėl jo dalyvavimo šioje veikoje yra argumentuotos ir pagrįstos, su jomis nesutikti pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 23 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, rodančių, kad P. B., suvokdamas, kad gali pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką, savo norų ją nutraukė ar ėmėsi kokių nors veiksmų, kad veiką nutrauktų kiti bendrininkai  (nuteistasis po to, kai kilo mintis pagrobti nukentėjusiojo automobilį, šiuo automobiliu važinėjo su kitais nuteistaisiais, kartu vyko iki Kleboniškio miško, palaukė kol vienas iš bendrininkų, nuvažiuos su nukentėjusiuoju į mišką ir grįš automobiliu, miške palikęs T. K.).

21.       Nuteistieji R. M., D. K. apeliaciniuose skunduose savo kaltės dėl nukentėjusiojo T. K. automobilio pagrobimo iš esmės neneigia. R. M. gynėjo, kaip ir D. K. skunduose nesutinkama su organizuotos grupės požymio inkriminavimu, tačiau dėl šios aplinkybės šiame nuosprendyje jau yra pasisakyta ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas šį požymį nuteistųjų veiksmuose nustatė nepagrįstai.

22.       Duodamas paaiškinimus apeliacinėje instancijoje R. M. iškėlė versiją, kad apie automobilio pagrobimą sužinojo tik būdamas (duomenys neskelbtini) miške, prieš tai jokios kalbos apie automobilio pagrobimą nebuvo, o prisipažinti norėjo tik dėl telefono. Be to, įteikus pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodytos aplinkybės tiek dėl telefono, tiek dėl automobilio pagrobimo, R. M. davė išsamius parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. M. taip pat patvirtino, kad kuo yra kaltinamas žino, parodymus davė tiek apie telefono, tiek apie automobilio pagrobimo aplinkybes. Tokia nuteistojo versija iš esmės prieštarauja pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams, nukentėjusiojo paaiškinimams bei nuteistųjų D. K., D. S. paaiškinimams, jog tuo metu, kai nukentėjusysis T. K. ir D. S. liko automobilyje, nuteistasis R. M. buvo išlipęs ir kalbėjosi su kitais nuteistaisiais. Paties R. M. liudytojai S. T. parašyta žinutė klausiant, ar ji nenori susitikti ir paminint, kad jie paėmė mašiną, rodo, kad R. M. apie sumanymą pagrobti nukentėjusiojo automobilį žinojo anksčiau, nei nurodė apklausiamas apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į paties nuteistojo pozicijos nenuoseklumą apeliacinėje instancijoje iš pradžių teigiant, kad pirmosios instancijos teisme davė teisingus parodymus, o vėliau nurodant, kad netinkamai nurodė aplinkybę apie išankstinį kalbėjimąsi dėl automobilio pagrobimo, teisėjų kolegija R. M. versiją atmeta kaip nepagrįstą, paneigtą pirmosios ir apeliacinės instancijos proceso metu ištirtais įrodymais. 

23.       Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. K. savo kaltės neneigė, tačiau nurodė nesutinkantis su nustatyta aplinkybe, kad jis buvo ginklą nukreipęs į nukentėjusįjį, ginklu į jį taikėsi. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. K. pripažino, kad išsitraukė ginklą ir padarė taip, kad T. K. jį matytų, tiesiog parodė, kad turi ginklą. Nukentėjusysis T. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad D. K. išsitraukė ginklą ir nukreipė į jo krūtinę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus apie šią aplinkybę, esminių prieštaravimų neįžvelgia, kadangi nustatyta, jog ginklas buvo panaudotas jį demonstruojant nukentėjusiajam (juo grasinant) ir kolegijai nekelia abejonių nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog ginklu nukentėjusiajam buvo grasinama.

24.       Įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų D. S., R. M., P. B., D. K. dalyvavimas plėšimo būdu pagrobiant nukentėjusiajam T. K. priklausantį automobilį yra įrodytas ir abejonių nekelia, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumos akivaizdu, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika, neįrodžius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – atitinka ne BK 180 straipsnio 3 dalyje, o BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pašalinus organizuotos grupės požymį, taip pat pašalinus aplinkybes, kad P. B. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, vadovavęs ir davęs nurodymus kitiems grupės nariams, davęs nurodymą asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, perduoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, D. K., keistinos P. B., D. K., R. M., D. S. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo faktinės aplinkybės nustatant, kad:

24.1.                      P. B. veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., D. K., nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val. prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės;

24.2.                      D. K., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., P. B., D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo” parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu pagrobė T. K. priklausantį daiktą – sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke 50 Eur vertės ir bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės;

24.3.                      R. M. veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., P. B.. D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K. ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausantį daiktą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P8 Eithe" 180 Eur vertės ir V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės;

24.4.                      D. S., veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą – automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „Kubo" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį „Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir jį D. K. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės.

25.       Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus BPK 256 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nepažeistos, kadangi apeliantų veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę atsakomybę numatantį baudžiamąjį įstatymą, o nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nėra keičiamos. Be to, apie tokio perkvalifikavimo galimybę savo skunduose nurodo patys apeliantai.

26.       Perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal švelnesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK straipsnį, iš naujo spręstinas jiems skirtinų bausmių ir jų bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais klausimas.

27.       Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28.       Nuteistieji P. B., D. K., R. M., D. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri remiantis BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis laikoma apysunkiu nusikaltimu. Veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir šią aplinkybę teisėjų kolegija laiko nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teisme D. S., R. M., D. K. savo kaltę pripažino, tačiau atsižvelgiant į jų paaiškinimų nenuoseklumą, kai kurių aplinkybių neigimą, naujų versijų kėlimą apeliacinėje instancijoje, jų parodymai negali būti laikomi kaltės pripažinimu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. P. B. teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, nedirba. D. K. teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, nedirba. R. M. teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, nedirba. D. S. teistas, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, administracine tvarka nebaustas, nedirba, mokosi. D. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl jo atžvilgiu taikytini BK 90, 91 straipsniuose numatyti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. S. nuo 2014 m. yra socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio, iki 2016 m. birželio 17 d. buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą. (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje apibūdinamas kaip vidutinių sugebėjimų asmuo, tačiau paskutiniu metu rodantis pastangas būti stropiu mokiniu, atlieka visas mokytojų pateiktas užduotis, aktyviai dalyvauja pamokose, pažanga įvertinta paskatinimais.

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kiekvieno iš nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdį, pavojingumą, kiekvieno indėlį nusikaltimo tikslui – turto pagrobimui – pasiekti, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, kurie suponuoja neigiamą jų asmenybių vertinimą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o nepilnamečiui D. S. remiantis BK 91 straipsnio nuostatomis.

30.       Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra aiškiai per didelė.

31.       Pagal  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

32.       Nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą nukentėjusysis grindė tuo, kad plėšimą jo atžvilgiu įvykdė penki asmenys, buvo naudojamas ginklas, jis buvo surištas lipnia juosta ir paliktas miške, dėl nusikaltimo patyrė didelį šoką, dėl to turėjo vartoti raminančius vaistus, negalėjo normaliai dirbti, miegoti, buvo suprastėjusi sveikata, mažiau pasitiki žmonėmis, dėl patirtų išgyvenimų suprastėjo ir darbinė veikla.

33.       Tenkinus nuteistųjų prašymus nukentėjusysis dar kartą buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kur nurodė, kad pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko.  Nurodė, jog dėl šio įvykio jam buvo padaryta moralinė žala, kurią vertino 15 000 Eur. Mano, jog tokia žala padaryta, nes jis po prieš jį įvykdyto nusikaltimo negalėjo normaliai gyventi, bijojo, kad nebūtų jokių pasekmių. Bijojo, kad nuteistieji neieškotų jo per pažįstamus, kad nesektų. Po įvyko buvo pas gydytoją, gėrė išrašytus vaistus. Jų pavadinimo neatsimena. Vaistus vartojo apie 3-4 mėnesius. Po įvykio negalėjo normaliai miegoti, ir dabar dar bijo vienas išvažiuoti į miestą, todėl vežasi draugus arba tėvus, sesę. Teigia, jog jis nenorėjo kartu su nuteistaisiais leisti laiko, važiavo dėl to, kad merginos paprašė parvežti jas namo, o nuteistųjų vežioti neketino. Kai iš automobilio išlipo merginos, jis pradėjo jausti pavojų prašant nuteistiesiems vairuoti jo automobilį, grasinant.  

34.       Abejonių dėl to, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir jis turi teisę į šios žalos atlyginimą, šiuo atveju nėra. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas apeliacinėje instancijoje keičiamas ir jų veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę atsakomybę numatantį BK straipsnį (jo dalį), taip pat į paties nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, jog priteista suma turi būti sumažinta. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdį: nors nukentėjusysis juto grėsmę, tačiau jis nebuvo fiziškai sužalotas, vertinama tai, jog nukentėjusiajam buvo grasinta daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, jis buvo naktį vienas, lipnia juosta surištomis rankomis ir kojomis paliktas miške, iš nukentėjusiojo pagrobtas turtas – tėvui priklausantis automobilis, dėl ko nukentėjusysis turėjo ieškoti būdų, kaip parvykti namo ir informuoti policiją. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į nuteistųjų turtinę padėtį ir įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose sprendžiama, kad priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti turi būti mažinama, nustatant neturtinės žalos dydį 5000 Eur. Tokio dydžio suma, kolegijos vertinimu, padės užtikrinti teisingą ir protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato R. M., nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės, nuteistojo P. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos, nuteistojo D. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo P. B. veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo D. K. veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo R. M. veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų  3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 24 MGL dydžio bauda, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose ir 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.

Nuteistojo D. S. veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

N. T. K. priteistą 10 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5000 Eur.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Albinas Antanaitis

Daiva Jankauskienė

Viktoras Preikšas