Baudžiamoji byla Nr. 2K-555/2011
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.12.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutarties.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmes iš dalies sudėjus - prie neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2003 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėjus Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant laisvės atėmimu, R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,
n u s t a t ė :
R. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 21 d. 17. 45 val. Kelmės rajone, Tytuvėnuose, prie Durpyno gatvėje esančių garažų, iš M. V. įsigijo 101, 420 litrų, 45,2-47,5 proc. stiprumo naminės degtinės ir ją gabeno I. M. priklausančiu automobiliu „VW Golf“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkto pagrindu. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
Teigiama, kad teismai, remdamiesi įrodymais, turėjo juos vertinti objektyviai ir nešališkai kaip įrodymų visumą. Neteisėtu būdu gauti duomenys ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio pažeidimas, dėl to neteisingai, nesant nusikaltimo sudėties, buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta itin griežta bausmė, be to, buvo pažeista Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatoriui inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas 2008 m. liepos 21 d., galiojant 2008 m. birželio 12 d. (Nr. X-1597, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijai, kurios BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, jog 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praėję: a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Pažymėtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2010 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams po to, kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BK 3 straipsnis nustato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Pasikeitus BK 2010 m. birželio 15 d. (Nr. X1-901, Žin., 2010 m., Nr. 75-3792 92010-06-29) redakcijai, kurios metu sugriežtintas baudžiamasis įstatymas ir nustatytas trejų metų senaties terminas už baudžiamąjį nusižengimą, negali būti taikomas ir yra esminis BK bendrosios dalies pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Pažymėtina, kad siekiant apkaltinti asmenį BK 201 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu turi būti nurodytas ir subjektyvusis požymis, kuris pagal teismų praktiką ir straipsnio dispoziciją pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. tuo, kad kaltininkas suvokė, jog neteisėtai laikė, gabeno ar gamino naminę degtinę, ir to norėjo, tačiau to teigti remiantis bylos duomenimis negalima. Nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismas kasatoriaus kaltę grindė pareigūnų parodymais bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, kurį teismai laikė prejudicinę galią turinčiu dokumentu, todėl gintis nuo šios aplinkybės buvo užkirstas kelias. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų esminių apelianto argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), o vertindamas liudytojų A. K. ir M. V. parodymus nepagrįstai juos pripažino nepatikimais, o pareigūnų nuosekliais ir patikimais.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Valentukevičius atsiliepime į nuteistojo R. A. kasacinį skundą prašo jo dalį dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo suėjus senaties terminui tenkinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nusikalstamą veiką ir argumentus dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų vertinant įrodymus laikyti nepagrįstais bei atmestinais ir šios skundo dalies netenkinti.
Nurodoma, kad R. A. veikos kvalifikavimo motyvai išsamiai išdėstyti tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai ir pagrįstai įvertino ir pasisakė dėl nusikalstamos veikos, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo kvalifikuoti kasatoriaus veiksmai, t. y. nustačius objektyviosios ir subjektyviosios sudėties požymius. Dėl to abejonių, kad kasatorius padarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 201 straipsnis 3 dalis), nekyla.
Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus teiginiai dėl BPK nuostatų pažeidimų iš esmės grindžiami ne teisiniais argumentais, o teismų nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų dėl įrodymų vertinimo neigimu, savo įvykio versijos pateikimu bei vertinimu. Nuteistojo argumentas, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2008 m. spalio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kaip prejudicinę galią turinčiu aktu, turėjo išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu ir tuo apribojo jo galimybes gintis, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagal R. A. skundą patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma, t. y. išnagrinėjo visus esminius apelianto argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties naikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra.
Kasatoriaus skundo dalis dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo suėjus senaties terminui yra pagrįstas ir tenkintinas, dėl jo priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas jo apeliacinis skundas, vertintini kaip neteisėti, todėl naikintini, baudžiamoji byla R. A. nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroras prašo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 382 straipsnio 2 punktu, Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuteistojo R. A. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl nusikalstamos veikos laiko nustatymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
Vienas esminių klausimų, kurį sprendė kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimas. R. A. inkriminuota veika padaryta 2008 m. liepos 21 d., o teismo apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 201 straipsnio 3 dalį R. A. priimtas 2010 m. gruodžio 15 d., kai tuo tarpu įstatymo nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – dveji metai.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
R. A. veika padaryta galiojant ankstesnei BK 95 straipsnio redakcijai, kuri draudė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Pažymėtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį R. A. priėmė 2010 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams po to, kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinęs surinktus įrodymus ir nustatęs R. A. kaltę padarius BK 201 straipsnyje 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, minėto netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatė, neteisėto Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, priimto suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nepanaikino.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad veika, kuria buvo kaltinamas R. A., padaryta 2008 m. liepos 21 d., nuo šio laiko ir turėjo būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Vadinasi, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalėjo būti priimtas. Konstatavus netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kiti kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Jonas Prapiestis
Albinas Sirvydis