Baudžiamosios bylos Nr. 1-1253-805/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48108-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

A L Y T A U S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 6 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2005 m. spalio 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų, 2006 m kovo 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi likusi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 parų arešto bausmę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis G. Š. 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. Č. priklausančią transporto priemonę - automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Iš kaltinamojo G. Š. apklausos protokolo (b. l. 97-100) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), esančiame Parko gatvėje susitiko su draugais E. Č. ir J., kurio pavardės nežino. Visi parke gėrė alų, išgėrė nemažai, jautėsi apsvaigęs. Apie 15.30 val. E. Č. nuėjo iki savo namų ir atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos, trijų durų automobiliu AUDI A3. Visi norėjo važiuoti iki draugo A. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Kadangi E. Č. nesenai buvo išsilaikęs teises todėl, norėdamas išvengti savo atsakomybės, davė automobilį AUDI A3 vairuoti jam. Draugas žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet moka. Jis sėdo už automobilio vairo. Priekinėje keleivio vietoje atsisėdo E. Č., ant galinės sėdynės – J.. Visi važiavo iki A. Z.. Vairuodamas automobilį iš (duomenys neskelbtini) miestelio įvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini)ir važiavo (duomenys neskelbtini) link. Pavažiavęs apie 2 kilometrus suko į kairėje kelio pusėje esantį įvažiavimą, į A. Z. sodybą, tačiau sukdamas įvažiavo į prie įsukimo į keliuką esantį griovį, kuriame automobilis AUDI A3 užklimpo. Automobiliui užklimpus jis, E. Č. ir J. išlipo ir nuėjo pas A. Z., kur išgėrė alaus. Matė, kad kelkraštyje sustojo žmonės, kurie juos stebėjo. Po kokių 5 minučių atvyko policija, todėl jie atėjo prie užklimpusio automobilio. Policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, gailisi.

Liudytojas R. M. parodė (b. l. 34-35), kad patruliuojant 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16.35 val. gavo pranešimą, kad nuo Alytaus link Prienų pavojingai manevruoja automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavo į griovį, iš automobilio išlipę asmenys galimai neblaivūs. Nedelsiant vyko į nurodytą vietą, t. y. (duomenys neskelbtini)., kur ties (duomenys neskelbtini), esančia sodyba griovyje pamatė į jį įvažiavusį ir pasvirusį ant kairio šono automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje ir prie jo asmenų nebuvo. Prie automobilio buvo sustojęs pro šalį pravažiuojantis automobilis. Siekiant surasti į griovį įvažiavusio automobilio AUDI A3 vairuotoją, kartu su kitu pareigūnu ėjo į sodybą, į kurią vedė keliukas, kur buvo įvažiavęs automobilis. Priėjus prie sodybos gyvenamojo namo, iš namo vidaus išėjo du vyriškiai. Paklausus kas vairavo paliktą griovyje automobilį AUDI A3, vienas iš vyriškių, kuris prisistatė G. Š. paaiškino, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo AUDI A3 automobilį, kuriuo įvažiavo į griovį ir išlipęs iš automobilio atėjo į sodybą. Paaiškėjus, kad G. Š. vairavo automobilį galimai neblaivus, atsivedė jį į tarnybinį automobilį neblaivumo patikrinimui. Tikslu nustatyti ar tikrai G. Š. vairavo automobilį AUDI A3, nuėjo prie automobilio, kuriame buvusi pranešėja E. S. paaiškino, kad automobilį AUDI A3, įvažiavusį į griovį, tikrai vairavo asmuo, kurį jie atsivedė iš sodybos. E. S. nurodė, kad iš vyriškio, išlipusio iš AUDI A3 vairuotojo vietos, elgsenos suprato, kad jis neblaivus, kadangi elgėsi neadekvačiai, svirduliavo. G. Š. 16.54 val. nustatė 2,32 promilių neblaivumą, o 17.13 val. nustatė 2,44 promilių neblaivumą.

Liudytoja E. S. parodė (b. l. 38-41), kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16.35 val. kartu su seserimi A. U., jos vairuojamu automobiliu SEAT LEON, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Kaunas-Prienai-Alytus. Važiuojant pastebėjo priekyje važiuojantį tamsiai mėlynos spalvos automobilį AUDI A3, valstybinio numerio neprisimena, kuris važiuodamas pavojingai manevravo, t. y. išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą ar į kelkraštį, važiavo apie 70 km/h greičiu, staigiai pradėdavo stabdyti ir vėl važiavo sukeldamas avarines situacijas. Apie tai informavo telefonu 112. Taip manevruodamas automobilis AUDI A3 pavažiavo keliu apie 1 km, stabdydamas lyg bandė ant kelio apsisukti ir įvažiavo į kairėje kelio pusėje esantį griovį. Įvažiavęs bandė išvažiuoti, bet nepavyko. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo nepažįstamas vyriškis su mėlynu džemperiu ir kepure ant galvos. Iš priekinės ir galinės keleivio vietos išlipo dar du nepažįstami vyriškiai. Visi bandė iš griovio išsistumti automobilį AUDI A3. Ji vyriškius stebėjo sėdėdama savo automobilyje prie pagrindinio kelio. Matėsi, kad visi trys vyriškiai akivaizdžiai neblaivūs, svirduliavo, elgėsi neadekvačiai, kažkuris rankoje laikė alkoholio butelį. Vyriškiams nepavykus išsistumti automobilio, jie nuėjo į šalimais esantį gyvenamąjį namą. Gal po 10 minučių atvyko policija, pareigūnas atsivedė vieną vyriškį, kurį ji atpažino iš aprangos, kūno sudėjimo, kaip AUDI A3 vairavusį asmenį.

Liudytojas A. Č. parodė (b. l. 44-45), kad 2019 m. pavasarį už 100 eurų nusipirko automobilį AUDI A3, kurį užsiregistravo savo vardu. Automobilį įsigijo sau, tačiau duodavo naudotis ir sūnui E. Č.. Sūnus jam priklausančiu automobiliu AUDI A3 naudojasi kada jam reikia. 2019 m. lapkričio 11 d. nebuvo namuose, automobilis AUDI A3 buvo paliktas namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, automobilio rakteliai taip pat palikti namuose. Sūnus E. Č. buvo likęs namuose. Į namus sugrįžo 2019 m. lapkričio 14 d. ir sūnus paaiškino, kad automobilis AUDI A3 sulaikytas policijos ir uždarytas į aikštelę, nes juo važiavo neblaivus važiavo sūnaus draugas. Jeigu būtų žinojęs, kad automobilį vairuos būdamas neblaivus jo sūnus ar šio neblaivus draugas, automobilio nebūtų davęs ir nebūtų leidęs juo važiuoti.

Liudytojas E. Č. parodė (b. l. 50-51), kad automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui A. Č., kuris automobilį nusipirko 2019 m. pavasarį. Automobiliu naudojasi abu su tėvu. 2019 m. lapkričio 11 d. nuo ryto (duomenys neskelbtini) parke susitiko su G. Š., kartu gėrė degtinę, alų. Prie jų atėjo ir kartu alkoholį vartojo J., kurio pavardės nežino. Būdami parke sugalvojo nuvažiuoti iki draugo A. Z.. Kadangi jis buvo neblaivus ir tik metai išsilaikęs teises, pasakė, kad nerizikuos važiuoti neblaivus ir atsisakė vairuoti ir vežti G. Š. iki A. Z.. G. Š. pasakė, kad jis gali pavairuoti automobilį, nes vairuoti moka. Kadangi G. Š. sutiko vairuoti automobilį neblaivus, todėl iš namų pasiėmė ir davė G. Š. tėvo A. Č. automobilio AUDI A3 variklio užvedimo raktelius. G. Š. atsisėdo vairuotojo vietoje, jis atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, J. - ant galinės sėdynės. Visi išvažiavo nuo jo namų į pagrindinį kelią Kaunas-Prienai-Alytus ir važiavo (duomenys neskelbtini) link. G. Š. važiavo automobiliu tvarkingai. Pavažiavus link (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu apie 5 kilometrus G. Š. reikėjo pasukti į kairėje buvusį keliuką, o šis sukdamas iš pagrindinio kelio į keliuką link sodybos nepataikė ir įvažiavo į griovį. Bandė išvažiuoti iš griovio, bet nepavyko, automobilis užklimpo. Nepavykus išvažiuoti iš griovio, jis ir G. Š. išlipo iš automobilio ir nuėjo pas A. Z. į sodybą, kur dar išgėrė alaus. Būnant pas draugą labai greitai, gal po 15 minučių, atvyko pareigūnai.

Be kaltinamojo G. Š. prisipažinimo, liudytojų R. M., E. S., A. Č. ir E. Č. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

2019 m. lapkričio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), G. Š., būdamas neblaivus, kai jam 16.54 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, 17.13 val. nustatytas 2,44 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę - automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią A. Č. kol kelio Kaunas-Alytus 44 kilometre nuvažiavo į griovį;

2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (b. l. 6-7, 8-12), kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas-Alytus 44 km. Nuo važiuojamosios kelio dalies šalia sodybos, esančios P(duomenys neskelbtini), į griovį priekiu įvažiavęs mėlynos spalvos automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis bamperis atsilupęs, matosi išdaužtas kairės pusės priekinis žibintas;

neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 13), kuriame užfiksuota, jog G. Š. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARWM-0001, 2019 m. lapkričio 11 d. 16.54 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, 2019 m. lapkričio 11 d. 17.13 val. nustatytas 2,44 val. G. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs gali;

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašas (b. l. 108-109), iš kurio matyti, kad G. Š. 2019 m. lapkričio 11 d. 16.54 val. nustatytas 2,32 promilių girtumas, 2019 m. lapkričio 11 d. 17.13 val. - 2,44 promilių girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad G. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,32 promilių girtumas. Tokiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už V. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 104-106), sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis G. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 55), tačiau niekur nedirba (b. l. 66), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67), praeityje vieną kartą teistas (b. l. 77-78), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 69-75), šeimos nesukūręs, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje įrašytas su diagnoze (duomenys neskelbtini) (b. l. 59). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvertinus tai, kad G. Š. gydytas dėl alkoholinės kilmės psichozės, kurios pasireiškimo laikotarpis nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu, nėra duomenų, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl G. Š. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 65). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, G. Š. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,32 promilių) girtumo laipsnį, nepaisant to, kad kaltinamasis G. Š. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs (b. l. 68), tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti G. Š. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuo paskirtos bausmės atlikimo.

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra A. Č. (b. l. 16). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Č. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. nebuvo namuose, automobilis AUDI A3 buvo paliktas namų kieme, automobilio rakteliai taip pat buvo palikti namuose, todėl jo sūnus E. Č. pasiėmė automobilį pavairuoti. Nurodė, kad jeigu būtų žinojęs, kad automobilį vairuos būdamas neblaivus jo sūnus ar šio neblaivus draugas, automobilio nebūtų davęs ir nebūtų leidęs juo važiuoti. Šiuo atveju automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko netikslinga konfiskuoti A. Č. vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje automobilio AUDI A3, gamybos periodo - 1999 m. yra 1 380 Eur su PVM, 1 140 Eur be PVM (b. l. 19). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad išieškant iš G. Š. konfiskuotino turto vertę be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019), kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje atitinkančią pinigų sumą -1 140,00 Eur, būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus.

Kaltinamasis G. Š. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 17.20 val. iki 2019 m. lapkričio 12 d. 16.07 val. (b. l. 83-84, 85), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam G. Š., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 48 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę 32 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką V. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 17.20 val. iki 2019 m. lapkričio 12 d. 16.07 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš G. Š. konfiskuotino turto – automobilio AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 140,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt eurų 00 ct) sumą.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti G. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

G. Š. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti G. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                     Loreta Radzevičienė