Administracinė byla Nr. ATP-480-508/2012
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-08006-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 48.5.; 62.; 79.1.
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 14 d. Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarimo E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutarimu E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2011-11-27 apie 12 val. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, tai yra, vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, E. Š. bandė atskirti sūnų nuo mamos prieš vaiko valią, nesant būtinybės.
E. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, teismas klaidingai įvertino faktines įvykio aplinkybes. Jis tvirtina, kad įvykio dieną pasinaudojo jam teismo suteikta teise bendrauti su savo vaiku. Jam privažiavus, V. Š. pasilenkusi kažką sušnibždėjo sūnui E. Š. į ausį, tuoj po to vaikas savo veiksmais parodė nenorą su juo važiuoti. Tarp jo su V. Š. įvyko žodinis konfliktas. Jis apsikabino vaiką per liemenį, tačiau V. Š. jo nepaleido. Esant tokiai situacijai, jis nuėjo ir atsisėdo į savo mašiną. Į šiuos jo parodymus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog vaiko apklausa vyko jam nedalyvaujant. Apklausoje dalyvavo tik V. Š., su kuria gyvena jo sūnus, ir kuri turi nuolatinę galimybę nuteikinėti sūnų prieš jį. Sūnaus apklausos protokole yra pavartoti terminai, kurių jo sūnus dėl savo amžiaus negali žinoti bei suprasti. Apklausos metu sūnaus dėstomos mintys buvo užrašomos ne pažodžiui, bet pareigūnui jas fiksuojant savo žodžiais. Tokia apklausa buvo neteisėta, sūnaus parodymai buvo iškraipyti, netinkamai užfiksuotas jo supratimas apie įvykį. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog sūnus noriai su juo bendravo iki šio įvykio, o taip pat ir po šio įvykio, todėl nėra pagrindo manyti jog jis naudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams. Įvykio metu jam tapo aišku, jog V. Š. dar kartą, panaudodama savo įtaką sūnui, bando sūnų atkalbėti nuo vykimo su juo kartu. Dėl to jis susinervino ir pakeltu tonu pasakė V. Š., kad taip nesielgtų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovada atsiliepimu į E. Š. apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą palikti galioti, o E. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
V. Š. atsiliepimu į E. Š. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutarimą nepakeistu.
E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tiek tiesiogiai prieš vaiką nukreipti psichologinio ar fizinio smurto veiksmai, tiek tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.
Nors E. Š. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 181 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 256, 257 str. nuostatomis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl E. Š. kaltės padarė remdamasis ne atskirais įrodymais, o byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo išvados pakankamai išsamiai motyvuotos.
Apeliaciniame skunde pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad vaikas nenorėjo su juo važiuoti, kad tarp jo ir V. Š. kilo žodinis konfliktas, kad jis buvo apsikabinęs vaiką per liemenį. Kad vaikas nenorėjo važiuoti su tėvu, patvirtino V. Š., R. B.. Be to, ir nukentėjusiojo E. Š. paaiškinime, kurį išklausęs E. Š., surašė policijos pareigūnas, nurodyta, kad E. Š. nenorėjo važiuoti su tėčiu. Teisme apklaustas policijos pareigūnas G. R. papasakojo paaiškinimo surašymo aplinkybes. Jis patvirtino, kad vaikas pats pasakojo, mama jokios įtakos nedarė. E. Š. policijos pareigūnui nurodė priežastis, dėl kurių nenorėjo važiuoti su tėčiu. Pasakodamas apie 2011-11-27 įvykius, jis nurodė, kad nenorėjo važiuoti su tėčiu, kad tėtis jį tempė, negražiai kalbėjo. Nukentėjusiojo E. Š. paaiškinimo laikytini niekiniu įrodymu nėra pagrindo. Kaip minėta, policijos pareigūnas išsamiai išdėstė paaiškinimo surašymo aplinkybes, realiai perteikė aplinkybes. Tad manyti, kad jame pateikta informacija neatitinka tikrovės, nėra pagrindo. Juolab, kad policijos pareigūno surašytame E. Š. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Paaiškinime pateikta informacija iš esmės atitinka V. Š. nurodytas aplinkybes, kad E. Š., be to, kad tempė vaiką ir liepė sėsti į mašiną, ir jos atžvilgiu vaiko akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Kad E. Š. netinkamai elgėsi su vaiku, patvirtino ir liudytoja R. B., kurios suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Liudytoja patvirtino, kad vaikas buvo apsikabinęs mamą, o E. Š. jį tempė, kad vaikas klykė. Kadangi apeliantas konfliktavo su vaiko motina šio akivaizdoje, kalbėjo pakeltu tonu, tempė vaiką, nors pastarasis savo veiksmais tuo momentu parodė, jog nenori važiuoti su tėčiu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog toks elgesys mažamečio sūnaus atžvilgiu yra netoleruotinas, tai traumuoja vaiko psichiką ir pažeidžia jo interesus.
Pažymėtina, jog kiekvienas iš tėvų privalo rūpintis vaiko gerove bei šio sveiku gyvenimo komfortu, tinkamu auklėjimu, nes vaikui reikalingi tiek motina, tiek tėvas. Sutuoktiniai į tarpusavio konfliktus neturėtų įtraukti vaiko, negalima manipuliuoti ar piktnaudžiauti vaiko priežiūra, kas šiuo atveju galimai buvo padaryta. Tėvas turi sugebėti atrasti geranoriškumo, teigiamo bendravimo ypatumų su mažamečiu vaiku.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. Š. padarytas ATPK 181 str. 1 d. nurodytas pažeidimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius