Civilinė byla Nr. 2-982/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-944-372/2011 pagal ieškovo kooperatinės bendrovės Akademinės kredito unijos ieškinį atsakovui Gvidijui Repšiui dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Akademinė kredito unija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. R. priteisti 129 164,01 Lt negrąžintą kreditą, 14 557,57 Lt palūkanas, 5 790,94 Lt delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 129 164,01 Lt skolą, 14 557,57 Lt palūkanas, 5 790,94 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 149 512,52 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 995,00 Lt žyminį mokestį.
Atsakovui pateikus prieštaravimus, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai ieškovui iš atsakovo priteisė 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo 2011 m. gegužės 31 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Taip pat prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti jį nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą iki 2012 m. sausio 18 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – nurodyti, ar atsakovas prašo jį iš dalies atleisti nuo mokėtino žyminio mokesčio ar prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos bei pateikti rašytinius įrodymus apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Atsakovas teismo nustatytu terminu įpareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo G. R. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuodamas tuo, kad teismo nustatytu terminu atsakovas neištaisė apeliacinio skundo trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas G. R. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo nuomone, jo apeliacinis skundas atitiko CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl teismo nurodytų trūkumų jis neištaisė. Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo mokėtino žyminio mokesčio, tai privalėjo nustatyti atsakovui terminą sumokėti žyminį mokestį ir tik jo nesumokėjus, galėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nepateikus rašytinių įrodymų dėl sunkios turtinės padėties, apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar šis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. galutinio sprendimo, kuriuo patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteista 129 164,01 Lt skola, 14 557,57 Lt palūkanos, 5 790,94 Lt delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 149 512,52 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Už apeliacinį skundą šioje byloje turėtų būti mokamas 1 995,12 žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus sąrašas asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau atsakovo reikalavimai ir statusas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies reglamentavimą. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę atleisti tik nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio, tačiau pateikiant apeliacinį skundą, atsakovas nebuvo sumokėjęs jokios žyminio mokesčio dalies. Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis tokia sunki, kad yra pagrindo atleisti jį nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas savo prašymą grindė tik darbo užmokesčio pažyma, tačiau nepateikė duomenų, apie turimą turtą, gaunamas visų rūšių pajamas, sąskaitų išrašus, VĮ Regitros duomenų apie turimas transporto priemones, todėl teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas neištaisė apeliacinio skundo trūkumų – nepateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nebuvo įpareigoję atsakovo sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir tokiu atveju apeliantas teisingai nurodo, kad teismas turėjo nustatyti atsakovui terminą žyminio mokesčio sumokėjimui, tačiau to nepadarė (CPK 316 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl atsakovo turtinės padėties, teisėjų kolegija remiasi teismui prieinamais Sodros ir VĮ Registrų centro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nėra juridinių asmenų dalyvis, tačiau susijęs darbo santykiais su UAB „Sebesta“ ir Sporto klubu „Deiremos Autosportas“ (Juridinių asmenų registro duomenimis Asociacija „Amber Rally Team“) ir atsakovo mėnesio darbo užmokestį iš viso sudaro 500 Lt. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovas dėl prastos sveikatos nepajėgus dirbti ir gauti pakankamą darbo užmokestį. Priešingai, Juridinio asmenų registro duomenimis, atsakovas vadovavo tiek Asociacija „Amber Rally Team“, tiek UAB „Deirema“; buvo šios bendrovės prokūristas, o kaip žinia, prokūra suteikia teisę įmonės vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu. Taigi atsakovo darbingas amžius (1970-02-04) ir darbo patirtis leidžia daryti prielaidą, kad atsakovo pajamos yra gerokai didesnės, nei atsakovas jas deklaruoja ir teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju mokėtinas 1 995 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą atsakovui nebus per didelė našta. Be to, tokiu būdu bus užtikrinti proceso šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), nes šioje byloje už ieškinį ieškovas taip pat mokėjo 1 995 Lt žyminį mokestį.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, tačiau nepagrįstai tokiu atveju apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui nustatytinas terminas iki 2012 m. rugsėjo 30 d. sumokėti 1 995 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-944-372/2011 ir pateikti Šiaulių apygardos teismui tai patvirtinantį įrodymą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti.
Nustatyti atsakovui G. R. terminą iki 2012 m. rugsėjo 30 d. sumokėti 1 995 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-944-372/2011 ir pateikti Šiaulių apygardos teismui tai patvirtinantį įrodymą.
Civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Marytė Mitkuvienė
Vigintas Višinskis