Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-904-493-2013].doc
Bylos nr.: 1A-904-493-2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Liucija Kailiuvienė prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Turto prievartavimas (BK 181 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Turto prievartavimas (BK 181 str.)
Paprastas turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Pranešėjas Valdas Vitunskas

Pranešėjas Arūnas Paštuolis                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-904-493-2013

Teisėjas Nerijus Brinevičius                            Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00099-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1.; 2.4.6.

(S)

 

HERBAS

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistajam K. C., gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

K. C. nuteistas už tai, kad prievartavo turtą, o būtent: 2012 m. gegužės 4 d., apie 05.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, grasindamas daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasino nukentėjusiajam G. D. panaudoti fizinį smurtą ir susidoroti, bei sunaikinti jo turtą, t. y. padegti namus, jei šis jam neperduos 2000 litų, po to reikalaujamą sumą sumažino iki 1000 litų bei didino iki 1500 litų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės mėn. 14 d., apie 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, iš V. M. mobilaus ryšio telefono paskambino G. D. ir neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasino nukentėjusiajam G. D. panaudoti fizinį smurtą, jei šis neperduos 1000 litų, pinigų pasiimti į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės atvykusiam ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiam R. B..

Nuteistasis K. C. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo, dėl kurio jis nuteistas, nepadarė. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus parodymus, jog nukentėjusysis G. D. ir jo sutuoktinė I. D. yra nuteistojo pažįstami, kad jis su jais ne kartą yra dalyvavęs įvairiose išgertuvėse, kad G. D. ir I. D. jam skolingi 200 Lt. Nuteistasis nurodo neneigęs, kad reikalavo grąžinti skolą, G. D. sutiko su skola, tačiau prašė palaukti, nes neturėjo pinigų, ir pažadėjo ją grąžinti. Kadangi vis skolos negrąžino, nuteistasis teigia jam pagrasinęs, jog jį sumuš, daugiau jokio smurto pavartoti negrasino. Apelianto teigimu, teismas tokius jo parodymus nepagrįstai vertino kaip išgalvotus ir kaip siekimą švelninti savo padėtį.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino liudytojo V. M. parodymų, jog jis kartu su nuteistuoju, G. D., I. D. ir kitais draugais kartu šventė (duomenys neskelbtini) kaime ir matė, kaip nuteistasis skolino pinigus nukentėjusiajam. Be to, teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nes SMS žinutės ištirtos nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. iš telefono tinklų operatoriaus nebuvo paimtos jo mobilaus ryšio telefono išklotinės, nesiaiškinta, kad būtent jis naudojasi teismui pateiktu mobilaus ryšio telefono numeriu. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas Marijampolės rajono apylinkės teismas grindė abejotinais, nepatikimais įrodymais ir vadovavosi labai abejotinomis prielaidomis. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir atmetė nuteistojo parodymus, taip pat neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad K. C. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta. Nors nuteistasis K. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, ši išvada pagrįsta nukentėjusiojo G. D., liudytojų I. D., R. B. parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus, jog 2012-05-04 apie 6 val. ryte į jo namus atvyko K. C. drauge su kitu asmeniu, grasindami daiktais, panašiais į šaunamuosius ginklus, reikalavo pinigų, derėjosi dėl sumos, nors nukentėjusysis K. C. nieko skolingas nebuvo. Vėliau, nukentėjusiojo teigimu, K. C. jam kasdien rašė grasinančio pobūdžio žinutes, o 2012-05-14, paskambinęs iš V. M. telefono, vėl grasino ir reikalavo perduoti pinigus jų paimti atvažiavusiam taksi vairuotojui (b. l. 147). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog K. C. buvo atvykęs į G. D. namus, ten grasino reikalaudamas pinigų bei vėliau rašė grasinančio pobūdžio SMS žinutes, patvirtina jo sutuoktinės I. D. parodymai (b. l. 147-148). Liudytojas R. B., taksi vairuotojas, apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad V. M. prašymu buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini)  kaimą paimti pinigų, tačiau nukentėjusysis jų neturėjo (b. l. 148).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai kaltinamojo parodymus vertino kritiškai. Nors kaltinamasis K. C. kaltę neigė, tačiau pripažino, kad reikalavo iš G. D. grąžinti jam paskolintus 200 litų, grasino sumušti. Tačiau faktiniai bylos duomenys nepatvirtina, kad G. D. ar jo sutuoktinė skolinosi pinigus iš K. C., o ir pats kaltinamasis negalėjo nurodyti tikslios paskolos sumos, be to, pinigus iš nukentėjusiojo ketino atsiimti pasinaudodamas kitu asmeniu. Šios aplinkybės kelia abejonių kaltinamojo parodymų teisingumu, jis yra suinteresuotas išvengti atsakomybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai kaltinamojo versiją apie paskolos santykius kaip išgalvotą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad liudytojo V. M. parodymai patvirtina, jog nuteistasis skolino pinigus nukentėjusiajam. Tačiau šio liudytojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ir parodymai, duoti apklausos ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaringi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė nežinojęs, kad G. D. K. C. buvo skolingas, teismo posėdyje jis taip pat nepatvirtino matęs, jog K. C. skolino G. D. pinigų, tačiau jau teigė, kad tarp jų buvo kalba dėl pinigų. Kodėl skiriasi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymai teismo posėdyje, liudytojas negalėjo paaiškinti (b. l. 149). Taigi apylinkės teismas pagrįstai liudytojo V. M. parodymais nesivadovavo, kaip patvirtinančiais kaltinamojo versiją.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį kaip savavaldžiavimą, tačiau, nenustačius, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę paskolos santykiai, nėra pagrindo tokį jo prašymą tenkinti. Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes SMS žinutės nukentėjusiojo telefone nebuvo tinkamai ištirtos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas rėmėsi SMS žinučių turiniu tik kaip netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiojo parodymus, jog K. C. siuntė nukentėjusiajam grasinančio pobūdžio žinutes, o ir pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, jog būtent su K. C. jis bendravo nurodytu telefono numeriu, teismas pagrįstai nenustatė.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

 

Nuteistojo K. C. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos primininkas                                           Arūnas Paštuolis

 

 

Teisėjai                                                        Viktoras Preikšas

 

 

Valdas Vitunskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 294 str. Savavaldžiavimas
  • BPK
  • 2K-43/2006
  • BPK 20 str. Įrodymai