Administracinė byla Nr. eI3-330-644/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02154-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija: 21.2.; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamu Įsakymu jai nepagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, netinkamai nustatytos faktines aplinkybės, jos netinkamai kvalifikuotos. Ginčijamas Įsakymas grindžiamas 2020 m. liepos 23 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. P22-7 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje komisija siūlė pripažinti, kad pareiškėja, būdama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialistų pasitarimų pirmininke, 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. Skyriaus pasitarimų protokoluose fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes, t. y. trijų valstybės tarnautojų dalyvavimą pasitarimuose. Tačiau nei ginčijamu Įsakymu, nei jokiu kitu dokumentu nebuvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Administracijos direktorius nėra priėmęs sprendimo dėl Išvados patvirtinimo, todėl tarnybinė atsakomybė pareiškėjai buvo pritaikyta pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 18 punkto reikalavimus. Be to, Skyriaus specialistų pasitarimų teisės aktai nereglamentuoja ir nesieja šių sprendimų su jokiais teisinę reikšmę turinčiais padariniais, netraktuoja jų kaip administracinės procedūros privalomos sudėtinės dalies. Šiuo atveju skyriaus darbuotojų bendra nuomonė atitinkamu klausimu buvo išsiaiškinama ne sušaukus darbuotojus į vieną vietą, o pokalbių su konkrečiu pavaldiniu metu, vėliau ši nuomonė buvo įforminta protokoluose. Be to, komisija nenustatė fakto, jog konkretus skyriaus darbuotojas būtų turėjęs priešingą nuomonę.
Atsakovė turėjo pareigą išsamiai išsiaiškinti tarnybinio nusižengimo aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjos veiksmus kvalifikuoti kaip Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio, Skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo 4.4 ir 5.1 papunkčių pažeidimą bei jas aiškiai nurodyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Nuostatų 9.49 papunktis, kuris nustato, kad Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymą, yra blanketinė norma. Konstatuoti, kad buvo nesilaikyta Skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio reikalavimų, būtų galima tik nustačius, kad buvo pažeisti šiame punkte išvardinti teisės aktai (Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Archyvų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau Išvadoje nenurodoma, kad minėti teisės aktai buvo pažeisti. Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4.4 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas - išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą, <...> teisės aktų ir dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, raštvedybą bei gebėti juos taikyti praktiškai. Net jei atsakovės prielaida apie tai, kad protokoluose buvo fiksuotos faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybės, būtų teisinga, tai nereiškia, kad pareiškėja neišmano teisės aktų. Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.1 papunktis įtvirtina skyriaus vedėjui pareigą užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimą. Tačiau skyriaus darbuotojų pasitarimų organizavimas, juose priimamų sprendimų įforminimas nėra susiję su šių teisės aktų įgyvendinimu. Be to, pareiškėja savo veiksmais atsakovei nesukėlė jokios žalos. Tačiau jei teismas manytų, kad pareiškėja netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, tai būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcinga poveikio priemonė.
Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Išvadoje yra išsamiai nurodyti teisiniai ir faktiniai tarnybinio nusižengimo pagrindai bei, atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pasiūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą - pastabą. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 17 punktą, įstaigos vadovas gavęs motyvuotą išvadą, turi pripažinti, patvirtinti arba pritarti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir įforminti sprendimą atitinkamu teisės aktu. Kadangi Administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, akivaizdu, kad Išvadai buvo pritarta.
Komisija neginčijo fakto, jog skyriaus pasitarimų metu svarstomi klausimai turėjo ar neturėjo būti svarstomi ar įforminti konkrečiu būdu. Komisija konstatavo, kad neatsižvelgiant į tai, jog skyriaus specialistų pasitarimų, susirinkimų ar sprendimų priėmimo tvarkos ar konkrečių procedūrų įforminimo teisės aktai nereglamentuoja, pareiškėja priimdama sprendimą (2020 m. gegužės 25 d. protokolas Nr. ŠS10-14, 2020 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. ŠS10-15 ir 2020 m. birželio 3 d. protokolas Nr. ŠS10-16) ir jį fiksuodama protokolu, t. y. dokumentu, aprašančiu posėdžio eigą, veiklos procese užfiksuotą informaciją, nepaisant jos pateikimo būdo ir formos, privalo laikytis dokumentų rengimo bendrųjų reikalavimų. Pareiškėja privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Dokumentų rengimo taisyklių, skyriaus nuostatų ir pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju sprendimų priėmimas buvo atliktas vienasmeniškai, o skyriaus specialistai nebuvo informuoti nei apie aktualius, sprendžiamus klausimus, nei dalyvavo minėtuose pasitarimuose ir nebalsavo. Šios aplinkybės suponuoja tai, kad parengtų dokumentų turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėja savo tokiais veiksmais sumenkino specialistų pasitikėjimą skyriaus vadovu ir jo gebėjimu tinkamai organizuoti darbą.,
Pagal administracinių teismų praktiką yra išskiriami šie tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymiai: tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos - pastabos paskyrimas yra neproporcingas). Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, kadangi jam nepriskirtinas nei vienas aukščiau nurodytas tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymis. Pareiškėjai pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus yra proporcinga nustatytiems pažeidimams.
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. P11-370, kuriuo pareiškėjai J. J. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. PI 1-328 „Dėl komisijos sudarymo J. J. ir D. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ buvo sudaryta komisija J. J. ir D. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Tyrimo pagrindas - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės G. V. 2020 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. VSD-459, kuriame nurodyta, kad skyriaus pasitarimų, organizuotų 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d., protokolai Nr. ŠS10-14, Nr. ŠS10-15, Nr. ŠS10-16, neatitinka tikrovės, nes juose fiksuotas jos dalyvavimas, nors pasitarimuose specialistė nedalyvavo, nebuvo nei raštu, nei žodžiu apie juos informuota ir svarstomais klausimais nebalsavo.
2020 m. birželio 26 d. pareiškėjai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. P22-1, kuriuo pareiškėja informuota apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal G. V. 2020 m. birželio 16 d. raštą Nr. VSD-459 dėl tikrovės neatitinkančių Skyriaus specialistų pasitarimų protokolų (2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d., protokolai Nr. ŠS10-14, Nr. ŠS10-15, Nr. ŠS10-16). Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta, kad pagal Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų 9.49 papunktį Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymą, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagal Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P11-356 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė aprašymo patvirtinimo“ 4.4 papunktį, šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą, <...> teisės aktų ir dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, raštvedybą bei gebėti juos taikyti praktiškai. Pagal pareigybės aprašymo 5.1 papunktį - Skyriaus vedėjas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimą Savivaldybėje <...>, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės teisės aktų reikalavimus šiose srityse. Pareiškėjai pasiūlyta pateikti išsamų paaiškinimą apie Skyriaus darbuotojų pasitarimų organizavimą ir protokolų rengimą.
Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti Išvadoje konstatavo, kad Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. J., būdama skyriaus specialistų pasitarimų pirmininke, 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. protokoluose Nr. ŠS10-14, Nr. ŠS10-15 ir Nr. ŠS10-16 fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes - trijų skyriaus valstybės tarnautojų dalyvavimą skyriaus specialistų pasitarime, taip pažeisdama Skyriaus nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. O1-692 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 9.49 papunkčio „Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymą, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais“ reikalavimą; Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P11-356 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė aprašymo patvirtinimo“ 4.4 papunkčio „Šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą, <...> teisės aktų ir dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, raštvedybą bei gebėti juos taikyti praktiškai“ reikalavimą ir 5.1 papunkčio „Skyriaus vedėjas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimą Savivaldybėje <...>, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės teisės aktų reikalavimus šiose srityse“ reikalavimą ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija siūlė skirti J. J. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nuobaudą - pastabą.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu
Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
4 punktu, valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija aplinkybės, kad Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojų susirinkimai 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. nebuvo organizuojami ir juose nebuvo balsuojama. Nesutikimas su ginčijamu sprendimu motyvuojamas tuo, kad atliekant tarnybinį tyrimą, buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, nes Administracijos direktorius nepatvirtino tarnybinio tyrimo išvados, taip pat buvo netinkamai nustatytos tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjos veiksmus kvalifikuoti kaip Skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio ir pareiškėjos pareigybės aprašymo 4.4 ir 5.1 papunkčių pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr. LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui, kuris turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo veiksmų kvalifikavimą kaip tarnybinį nusižengimą, o teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).
Nagrinėjamu atveju Išvadoje konstatuota, kad J. J., būdama Skyriaus specialistų pasitarimų pirmininke, 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 3 d. protokoluose Nr. ŠS10-14, Nr. ŠS10-15 ir Nr. ŠS10-16 fiksavo faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes - trijų Skyriaus valstybės tarnautojų dalyvavimą specialistų pasitarimuose. 2020 m. gegužės 25 d. pasitarimų protokole Nr. ŠS10-14 buvo fiksuotas klausimas dėl J. N. progimnazijos 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo plano pakeitimo. 2020 m. gegužės 27 d. pasitarimų protokole Nr. ŠS10-15 fiksuotas klausimas dėl praktinio darbo vertintojų delegavimo ir Jurbarko rajono mokyklų 2019-2020 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planų pakeitimo suderinimo. 2020 m. birželio 3 d. pasitarimų protokole Nr. ŠS10-16 buvo fiksuotas klausimas dėl pritarimo Jurbarko r. Jurbarkų darželio-mokyklos strateginiam veiklos planui.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.
Pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. O1-818 „Dėl įgaliojimų Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui suteikimo“ J. J. buvo įgaliota atlikti veiksmus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 54 straipsnio 4 punktą yra pavesta atlikti savivaldybės vykdomajai institucijai. Pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m liepos 25 d. įsakymą Nr. O-837 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo įgaliojimų atlikti veiksmus“ J. J. įgaliota atlikti veiksmus, kuriuos pagal 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus pavesta atlikti savivaldybės vykdomajai institucijai. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo asmeniškai yra įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su Jurbarko rajono mokymo įstaigų strateginio plano tvirtinimu, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų derinimu, todėl skyriaus specialistų pasitarimai minėtais klausimais nelaikytini privaloma sprendimo priėmimo procedūros sudėtine dalimi. Tą pripažino ir tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija, kuri Išvadoje rekomendavo nerengti skyriaus pasitarimų ir jų protokolų. Nagrinėjamu atveju savivaldybės vykdomosios institucijos (jos įgalioto asmens) pozicija konkrečiais klausimais (dėl pritarimo ugdymo planams, strateginio plano suderinimo) buvo išreikšta ne Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų pasitarimuose, bet Skyriaus vedėjos J. J. priimtais galutiniais sprendimais (Skyriaus vedėjos įsakymai nuo Nr. ŠS6-96 iki Nr. ŠS6-109).
Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai neįtvirtina tokio instituto, kaip Skyriaus specialistų pasitarimas, nenumato reikalavimo Skyriaus vedėjui rengti pasitarimus anksčiau minėtų klausimų išsprendimui ir nesieja šiuose pasitarimuose priimtų sprendimų su jokiais teisinę reikšmę turinčiais padariniais. Skyriaus specialistų pasitarimų organizavimas yra susijęs su Skyriuje taikomomis vidaus administravimo procedūromis, kurių teisės aktai nereglamentuoja, o šių pasitarimų metu priimti sprendimai (kaip šiuo atveju – surašyti pasitarimų protokolai) yra tik pagalbinio (rekomendacinio) pobūdžio dokumentai, kurie jokių konkrečių teisinių pasekmių nesukelia, todėl ir jų galimai netikslus įforminimas, nagrinėjamu atveju negalėjo sukelti jokių pasekmių (tame tarpe ir tarnybinės atsakomybės) pareiškėjai. Be to, kaip buvo minėta, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymai (dėl pritarimo ugdymo planams, strateginio plano suderinimo) laikytini galutiniais konkrečias teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais. Atitinkamai 2020 m. gegužės 27 d. Skyriaus specialistų pasitarimų protokolo Nr. ŠS10-15 dalis, kurioje nutarta rekomenduoti priešmokyklinio ugdymo pedagogės praktinio darbo vertintojus, taip pat laikytinas rekomendacinio pobūdžio dokumentu, kadangi galutinį sprendimą dėl praktinio darbo vertintojų delegavimo priėmė Administracijos direktorius 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. R4-20-1112 „Dėl praktinės veiklos vertintojų delegavimo“.
Be to, tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad J. J. savo veiksmais pažeidė Skyriaus nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. O1- 692 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 9.49 papunkčio „Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymą, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, Archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais“ reikalavimą; Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P11-356 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė aprašymo patvirtinimo“ 4.4 papunkčio „Šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą, <...> teisės aktų ir dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, raštvedybą bei gebėti juos taikyti praktiškai“ reikalavimą ir 5.1 papunkčio „Skyriaus vedėjas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų <...> teisės aktų įgyvendinimą Savivaldybėje <...>, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės teisės aktų reikalavimus šiose srityse“ reikalavimą ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.
Teismo vertinimu, Skyriaus nuostatų 9.49 papunkčio nuostata, kuri numato, kad Skyrius organizuoja dokumentacijos tvarkymą, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat pareigybės aprašymo 4.4 papunkčio nuostata, kad Skyriaus vedėjas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio nuostata, kad Skyriaus vedėjas užtikrina teisės aktų įgyvendinimą savivaldybėje, yra bendro pobūdžio (blanketinės normos), nukreiptos į kitų teisės aktų nuostatas, kuriose turi būti įtvirtintos konkrečios funkcijos, kurias atitinkamas pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Skyriaus nuostatų 9.49 papunktyje, Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4.4 ir 5.1 papunkčiuose, būtina nustatyti, kokių konkrečiai jam priskirtų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ir netinkamai jas atliko.
Teismas pabrėžia, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobūdžio normas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojo elgesio taisyklės ir bendro pobūdžio funkcijos bei konstatuoti, kad pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Ginčo atveju pareiškėja negali būti pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes konkrečiu atveju Išvadoje konstatuotas pažeidimas (tris kartus, dviejų savaičių laikotarpyje Skyriaus pasitarimų protokoluose fiksavo specialistų vardus ir pavardes, kurie jokia forma pasitarimuose nedalyvavo ir apie pasitarimų organizavimą nebuvo informuoti) neatitinka pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijos, nes Išvadoje nenurodoma, kokius konkrečius teisės aktus pareiškėja pažeidė, t. y. pareiškėjos veiksmai nesiejami su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normomis siekiama užtikrinti, jog asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (žr. 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Teismas pažymi, kad pareiškėjai įteiktame 2020 m. birželio 26 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. P22-1 nėra nurodytas konkretus pažeidimas, kurio padarymu pareiškėja įtariama, kokių teisės aktų reikalavimų ji nesilaikė, dėl ko, teismo vertinimu, buvo apribota pareiškėjos teisė į gynybą.
Teismas konstatuoja, kad dėl minėtų atsakovės aktų, t. y. Išvados ir pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, trūkumų, ginčijamas Įsakymas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu įsakymu pripažino, jog J. J. padarė tarnybinį nusižengimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas tenkintinas ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ naikintinas.
Teismas vertina, kad likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo priteisti 285,77 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, kurias sudaro 240 Eur išlaidos už skundo parengimą, 15,77 Eur kelionės išlaidos vykimui pas advokatą ir grįžimui namo, 30 Eur išlaidos už teisines konsultacijas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.).
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, taigi pareiškėja turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas V. R. pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartį. Bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. sąskaitomis už teisines paslaugas, banko sąskaitos išrašais, kuro įsigijimą patvirtinančiais dokumentais.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas - 2,5. Pareiškėjos skundas teisme buvo užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 25 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1381,0 Eur. Kadangi prašoma 240 Eur suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų valandą nustatytas koeficientas 0,1. Atitinkamai šiuo atveju už vieną teisinių konsultacijų valandą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 138,1 Eur (0,1 x 1381,0 Eur). Kadangi prašoma 30 Eur suma už 1,5 val. konsultacijų neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos.
Remiantis prie prašymo pateiktais dokumentais, pareiškėja patyrė 15,77 Eur kelionės išlaidų susijusių su vykimu pas atstovą, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės 285,77 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą patenkinti.
Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“.
Priteisti pareiškėjos J. J. naudai iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 285,77 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt penki eurai, 77 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis