Teikimo bylos Nr. T-1052-1078/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58419-2018-1
Procesinių sprendimų kategorijos:
2.5.11.5; 2.5.16
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su antstolės I. K. 2024 m. liepos 3 d. teikimu Nr. S-24-139-16488 dėl nuteistojo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo kita bausme,
n u s t a t ė :
S. G. (buvusi pavardė K.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1327-1078/2020 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė su 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 11 d. gautas antstolės I. K. 2024 m. liepos 3 d. teikimas dėl teismo paskirtos baudos pakeitimo kita bausme, kuriame nurodoma, iki 2024 m. liepos 3 d. S. G. paskirta bauda neišieškota, priverstiniame baudos išieškojimo procese, patikrinus skolininko turtinę padėtį, surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Atsižvelgiant į tai, prašoma spręsti klausimą dėl S. G. paskirtos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu.
Teikimą atsisakoma priimti, jis grąžinamas antstolei I. K.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Visų pirma pasakytina, kad antstolės I. K. teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme prašoma, be kita ko, spręsti klausimą dėl S. G. paskirtos baudos pakeitimo areštu, nors tokios galimybės įstatymų leidėjas net nėra numatęs. Pažymėtina, kad galimybė keisti baudos bausmę į areštą buvo įtvirtinta BK 47 straipsnio 8 dalyje BK redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d. Taigi tokio pobūdžio prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas, nes tokios galimybės nenumato įstatymas.
Antra, dabartinio įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015).
Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti.
Trečia, teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme antstolis privalo nurodyti, kokia konkrečia bausme siūloma pakeisti baudos bausmę ir kokios konkrečiai teisės normos pagrindu toks siūlymas teikiamas. Pavyzdžiui, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-1020/2016).
Nagrinėjamu atveju antstolė pateikė teismui teikimą, kuriame iš esmės suformuluoti du alternatyvūs prašymai, t. y pakeisti baudą arba į viešuosius darbus, arba į areštą (šis prašymas, kaip minėta, apskritai nėra tinkamas). Teismo vertinimu, antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi pareigą kreiptis į teismą teikimu, kuriame būtų nurodytas konkretus motyvuotas prašymas, apibrėžiantis aiškias bylos nagrinėjimo ribas, kartu įvertinus ir išdėsčius konkretų prašymą pagrindžiančias aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta antstolės prašymą kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės, todėl tokį teikimą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas antstolei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 364 straipsniais,
n u t a r i a :
antstolės I. K. 2024 m. liepos 3 d. teikimą Nr. S-24-139-16488, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajam S. G. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme, atsisakyti priimti ir jį grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė