Civilinė byla Nr. e2-7516-862/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03139-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.20; 2.6.8.3.4; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovei A. P., atsakovui S. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G4S Lietuva“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui S. S., išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas
nustatė:
ieškovė teisme 2024-02-23 gautu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 333,42 Eur skolą, 9,81 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas 2010-07-19 sudarė elektroninės saugos sutartį Nr. SNM12235. Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, teikė atsakovui saugos paslaugas. Šalys sutarties 6.2.2 punktu susitarė, kad atsakovas už paslaugas atsiskaitys iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šalys sutarties 6.2.3 punktu taip pat sutarė, kad vienkartinis reagavimo mokestis bus sumokamas per 15 dienų nuo sąskaitos- faktūros išrašymo dienos išrašymo dienos. Atsakovas sutartimi prisiimtų pareigų nevykdė, todėl susidarė 333,42 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro 25 Eur skola pagal 2023-08-31 sąskaitą Nr. FS2467792, 175 Eur skola pagal 2023-10-31 sąskaitą Nr. FS2495564 125,01 Eur skola pagal 2023-11-30 sąskaitą FS2509086 ir 8,41 Eur skola pagal 2024-01-05 sąskaitą Nr. FS2527331. Nuo susidariusios skolos ieškovė apskaičiavo 9,81 Eur delspinigių, kuriuos taip pat prašo priteisti.
Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Patvirtino, kad šalys 2010-07-19 sudarė elektroninės saugos sutartį Nr. SNM12235. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui saugos paslaugas. Šalių sudarytoje sutartyje reagavimo mokestis buvo 0.00 Lt. Atsakovas sutartį vykdė atsakingai, laiku mokėjo visus mokėjimus pagal ieškovės išrašomas sąskaitas faktūras ir ieškovė atsakovui neturėjo jokių pretenzijų. Atsakovas 2023 metų lapkričio mėnesį pastebėjo, jog ženkliai išaugo ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodoma mokėtina suma. Siekdamas išsiaiškinti padidėjusios sumos priežastį, atsakovas kelis kartus bandė susisiekti su ieškovės darbuotojais, tačiau tik 2024-01-05 gavo konkretų atsakymą iš jam priskirto vadybininko, kuris informavo, kad atsakovui nuo 2023-06-01 taikomas 25 Eur su PVM vienkartinis reagavimo mokestis. Atsakovui taip pat buvo nurodyta, kad apie tai jis buvo informuotas 2023-04-27 elektroniniu paštu. Atsakovas 2024-01-08 ieškovei pateikė pretenziją dėl reagavimo mokesčio vienašališko įvedimo, tinkamai neinformavus užsakovo, nes 2023-04-27 rašto negavo. Atsakovas 2024-01-11 telefonu buvo informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir ketinimą išmontuoti įrangą. Atsakovas, negavęs konkretaus atsakymo į pateiktą pretenziją, 2024-01-13 pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo ir ieškovė 2024-01-16 atsakyme dėl reagavimo mokesčio įvedimo nurodė, kad reagavimo mokestis įvestas vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 14 punktu. Atsakovas 2024-01-19 pateikė ieškovei pakartotinį paklausimą, į kurį 2024-01-30 gavo atsakymą, kuriame buvo paaiškinta, jog ieškovė turi teisę vienašališkai įvesti reagavimo mokestį ir apie tai atsakovas buvo informuotas 2023-04-27. Šiuo raštu atsakovas buvo paragintas iki 2024-02-01 padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas 2024-02-02 rašte ieškovei nurodė, kad jis apie sutarties pakeitimą nebuvo tinkamai informuotas, paprašė pateikti skolos detalizaciją. Atsakovui informacija buvo pateikta 2024-02-07, paraginant per tris darbo dienas sumokėti skolą. Pažymėjo, jog nei su vienu atsakovui siunčiamu laišku atsakovui nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovui 2024-04-27 buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties pakeitimą. Atsakovas 2024-02-20 pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Prašymas 2024-03-25 buvo priimtas ir pradėtas vartojimo ginčo nagrinėjimas, tačiau 2024-04-04 vartojimo ginčo nagrinėjimas nutrauktas, nes ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovas nesutikimą su pareikštu reikalavimu grindžia ir tuo, kad jis yra vartotojas, o atsakovė – verslininkė, neįvykdžiusi informavimo pareigos apie naujai įvedamą reagavimo mokestį, neįgijo teisės vienašališkai reikalauti iš paslaugos gavėjo - vartotojo mokesčių už naujai įvestą mokestį. Pažymėjo, kad šalių sudarytą sutartį sudaro dvi dalys – bendroji ir specialioji. Sutarties specialioji dalis numato atsakovo asmeninius duomenis, perkamas paslaugas ir jų kainą. Sutarties bendroji dalis numato abiejų šalių pareigas, sutarties sąvokas, objektą, vykdymą ir t.t. Sutarties bendrosios dalies sąlygos buvo parengtos iš anksto ir atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl jų. Sutarties bendrosios dalies 8.1 punktas numato, jog ieškovė turi teisę vienašališkai keisti pagal sutartį mokėtinus mokesčius (jų dydį) ir jų mokėjimo sąlygas, įskaitant esamų mokesčių išbraukimą ar naujų įvedimą, kaip tai numato 4.2 punkto (iii) dalis. Apie tokius sutarties pakeitimus ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti atsakovą raštu. Informavimas raštu apima ir informavimą elektroniniu paštu arba interneto savitarnos svetainėje www.manog4s.lt. Atsakovas pažymėjo, jog jis neginčija to, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje yra numatyta vykdytojo (paslaugų teikėjo) galimybė vienašališkai keisti paslaugų įkainius, tačiau, atsakovo nuomone, sutartyje yra numatyti ir vartotojo „saugikliai“, - garantijos numatytos sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte, leidžiančios vartotojui nesutinkant su verslininko vienašališkai padidintais įkainiais, atsisakyti sutarties be jokių papildomų išlaidų, nes paslaugų kainos (įkainių) dydis yra esminė aplinkybė, daranti įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Ieškovė, atsakovo vertinimu, šios pareigos neįvykdė, nes atsakovas negavo ieškovės elektroniniu paštu 2023-04-27 siųsto elektroninio laiško. Ieškovės savitarnos sistemoje ši informacija atsakovui taip pat nebuvo pateikta ir apie įvestą reagavimo mokestį atsakovas sužinojo tik 2023 m. lapkričio mėnesį, pastebėjęs ženkliai išaugusias sąskaitose nurodomas sumas.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai paaiškino, kad atsakovas nėra teisus, jog prievoles pagal sutartį vykdė tinkamai ir laiku, nes atsakovo mokėjimai per 2023 – 2024 metus pagal sąskaitas nebuvo reguliarūs: 2023-02-08 mokėjimu buvo padengta 2022 metų gruodžio sąskaita bei 2023 metų sausio – vasario sąskaitos; 2023-03-11 mokėjimu buvo padengta 2023 metų kovo mėnesio sąskaita; 2023-05-09 mokėjimu buvo padengtos 2023 metų balandžio – gegužės sąskaitos; 2023-08-10 mokėjimu buvo padengtos sąskaitos už 2023 metų birželio – rugpjūčio mėnesius; 2024-01-05 mokėjimu padengtos sąskaitos už 2023 metų rugsėjo – gruodžio mėnesius. Liko neapmokėtos 2023-08-31, 2023-10-31 ir 2023-11-30 sąskaitos už įvykdytus vienkartinius reagavimus. Atsakovo argumentai apie netinkamą informavimą, ieškovės nuomone, taip pat nepagrįsti, nes patikrinusi iš ieškovei priklausančios elektroninio pašto dėžutės panevezys@lt.g4s.com išsiųstus laiškus, ieškovė nustatė, kad atsakovui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2023-04-27 buvo išsiųstas informacinis pranešimas dėl elektroninės apsaugos paslaugų įkainių pasikeitimo nuo 2023-06-01. Ieškovė, siekdama įsitikinti aukščiau nurodyto laiško išsiuntimu, kreipėsi į ieškovei informacines paslaugas teikiantį asmenį UAB „Novus IT“ ir šis ieškovei patvirtino, kad iš ieškovės pašto dėžutės į atsakovo pašto dėžutę 2023-04-27 elektroninis laiškas buvo išsiųstas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųstas pranešimas, yra nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Šis adresas yra naudojamas ir juo vyko visas šalių susirašinėjimas. Netiki tuo, kad atsakovas tik 2023 metų lapkritį, gavęs sąskaitas su ženkliai didesnėmis nei įprastos sumos, suprato, jog yra įvestas vienkartinio reagavimo mokestis, kadangi toks mokestis skaičiuojamas nuo 2023 metų birželio mėnesio. Akcentavo, jog atsakovas nuo 2023-04-27 per 30 kalendorinių dienų nesutikimo neišreiškė, todėl ieškovė laikė, kad atsakovas sutinka su mokesčio pasikeitimais ir jų mokėjimo sąlygomis bei įsipareigoja jas vykdyti. Paaiškino, kad atsakovui sąskaita-faktūra 25 Eur sumai už vienkartinį reagavimą išrašyta 2023-08-31. Ieškovė 2023-09-06 atsakovui išrašė sąskaitą už einamąjį 2023 metų rugsėjo mėnesį, kur nurodė 21,56 Eur mėnesinį mokestį ir priminė apie neatliktą 25 Eur mokėjimą. Ieškovė 2023-10-05 atsakovui išrašė sąskaitą 21,56 Eur sumai už einamąjį 2023 metų spalio mėnesį, tuo pačiu primindama apie 51,09 Eur įsiskolinimą.
Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas pažeidinėjo sutartį nėra pagrįsti, nes atsakovas skaičiuojant nuo 2010-07-19 tinkamai vykdė sutartinės prievolės 13 metų, o ieškovė niekada nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų atsakovui dėl mokėjimų ar kitų sutartinių pareigų pažeidimų. Atsakovas už suteiktas paslaugas pagal sudarytą sutartį pilnai atsiskaitė 2024-01-05, tačiau atsakovas nevykdė mokėjimų už vienašališkai įvestą reagavimo mokestį, kas ir yra šio ginčo dalykas. Patikslino, kad atsakovas 2023-08-07 gautą sąskaitą apmokėjo 2023-08-10, todėl nežinodamas apie jam įvestą papildomą reagavimo mokestį, galimai neatkreipė dėmesio į dar vienos sąskaitos gavimą 2023-08-31, kurioje yra ir buvo nurodytas vienkartinis reagavimo mokestis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės savitarnos svetainėje 2023 metų rugsėjo mėnesio sąskaitoje ieškovės nurodomo 25 Eur įsiskolinimo nesimato, nėra paaiškinta, kad skolą sudaro reagavimo mokestis, todėl atsakovas neturėjo galimybės iš sąskaitos suprasti apie skolą už įvestą mokestį. Vienkartinio reagavimo mokesčio kaina yra panaši į atsakovo mokėtus mėnesinius mokėjimus, todėl reagavimo mokesčio įvedimą atsakovas pastebėjo tik 2023-10-31 sąskaitoje faktūroje, kur nurodyta ženkliai didesnė suma. Atsakovas paaiškino, kad apie einamojo mėnesinio paslaugos mokesčio padidėjimo jis neginčija, nes apie šio mokesčio padidinimą jis buvo informuotas 2023-02-23 elektroniniu laišku, kurį gavo ir kurio pavadinime buvo aiškiai įvardinta kokia informacija elektroniniu laišku yra teikiama. Atsakovas nesutinka su naujo mokesčio – vienkartinio reagavimo mokesčio įvedimu, nes apie tokio mokesčio įvedimą atsakovas nebuvo informuotas nei elektroniniu paštu, nei savitarnos sistemoje, o ieškovės nurodoma aplinkybė, jog iš ieškovės pašto dėžutės 2024-04-27 laiškas į atsakovo elektroninį paštą, buvo išsiųstas, neįrodo, kad atsakovas realiai gavo pranešimą. Atsakovo nuomone, ieškovei, kaip verslininkei, tenka pareiga įsitikinti, jog jo klientai gauna visus siunčiamus pranešimus ir, kad visa informacija iš tikrųjų pasiekia vartotoją. Pažymėjo, kad ieškovės teigimu 2023-04-27 siųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo prisegtas pranešimas apie vienkartinio reagavimo mokesčio įvedimą, yra labai lakoniškas ir pavadintas „informaciniu pranešimu“, kai tuo tarpu ieškovės 2023-02-23 elektroninis laiškas apie elektroninių paslaugų mėnesinio mokesčio padidinimą buvo užvadintas: „Dėl el. apsaugos paslaugų kainos nuo 2023-04-01 [SNM12235]“ ir jame nurodoma visa tiksli informacija apie sutarties sąlygų pasikeitimą. Nors abu šie elektroniniai laiškai yra skirti pranešti vartotojui apie esminius sutarties pokyčius, tačiau skiriasi ne tik jų forma, bet ir turinys. Pranešimas apie reagavimo mokesčio įvedima buvo išsiųstas pavadinime nenurodant konkrečios informacijos, todėl jis gali būti lengvai praleistas ir nepastebėtas. Atsakovas akcentavo sutarties bendrosios dalies 15.3 punktą ir nurodė, kad sutarties sąlygose įtvirtinti alternatyvūs būdai, kaip turi būti pranešama apie sutarties pakeitimus, o ieškovė, siųsdama pranešimą apie vienkartinio reagavimo mokesčio įvedimą, nepasinaudojo visais galimais susiekimo būdais nurodytais sutartyje, taip pat neįsitikino, kad informacija iš tiesų pasiekė vartotoją.
Išvada duodanti institucija, susipažinusi su šalių procesiniais dokumentais bei įvertinusi tai, kad atsakovas neginčija to, jog tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2023-02-24 gavo elektroninį laišką apie elektroninės apsaugos paslaugų mėnesinio mokesčio pasikeitimą, padarė išvadą, kad 2023-04-27 el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini) ieškovės išsiųstu laišku vartotojui taip pat buvo tinkamai suteikta informacija apie elektroninės apsaugos paslaugų sutarties vienkartinio reagavimo mokesčio pasikeitimus nuo 2023-06-01, bei nurodė, kad verslininko pareiga atskleisti informaciją vartotojui apima patį informacijos suteikimą, galimybės vartotojui susipažinti su informacija sudarymą, tačiau nesaugo vartotojo, jei jis nusprendžia neskaityti, nesusipažinti su jam pateikta informacija ir išdėstė poziciją, kad ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, nes atsakovas gavo paslaugas, už kurias privalo tinkamai susimokėti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė reikalavimą, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 333,42 Eur skolą, 9,81 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo grindžia šalių sudaryta 2010-07-19 elektroninės saugos sutarties Nr. ANM12235 specialiąją dalimi, 2018-08-29 apsaugos sutarties Nr. V-076 bendrąja dalimi ir 2018-08-29 elektroninės apsaugos paslaugų teikimo taisyklėmis Nr. V-076.
Nurodyti, ieškovės pateikti įrodymai, patvirtina, kad šalis nuo 2010-07-19 siejo paslaugų teisniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties specialiosios dalies ir bendrosios dalies sąlygomis, turėjo pareigą teikti atsakovui sutarties specialios dalies 3 punkte nurodytas paslaugas sutarties specialiojoje dalyje nurodytam objektui Nr. OBJ65245, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vykdydamas sudarytą paslaugų sutartį, įgijo ir turėjo pareigą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais apmokėti ieškovei už teikiamas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui ieškovė elektroninės saugos vykdymo paslaugas teikė. Aplinkybę, jog šios paslaugos buvo teikiamos ir 2023 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesiais patvirtina ieškovės pateikti centrinio stebėjimo punkto ataskaitos išrašai nuo 2023-08-01 iki 2023-09-01 ir nuo 2023-10-01 iki 2023-12-01. Šie duomenys, o taip pat ieškovės pateikta elektroninės apsaugos reagavimų ataskaita už 2023 metų rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesius patvirtina, kad 2023 metų rugpjūčio mėnesį centriniame pulte buvo gauti du aliarmo signalai, 2023 metų spalio mėnesį buvo gauti 8 aliarmo signalai, 2023 metų lapkričio mėnesį buvo gauti 6 aliarmo signalai.
Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros 2023-09-06 FS Nr. 2472336, 2023-10-05 PVM FS Nr. 2486314, atsakovo pateikto MANO G4S savitarnos svetainės išrašo duomenys apie PVM sąskaitas faktūras 2023-11-08 FS Nr. 2499867 ir 2023-12-06 FS Nr. 2513408, patvirtina, kad ieškovė kiekvieno einamojo mėnesio pradžioje atsakovui išrašydavo sąskaitas – faktūras, pagal kurias iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 26,09 Eur elektroninės apsaugos mėnesinį mokestį. Šio mokesčio bendra suma už 2023 metų rugsėjo – gruodžio mėnesius sudaro 104,36 Eur.
Ieškovės pateiktos 2023-08-31 PVM sąskaita – faktūra FS Nr. 2467792, 2023-10-31 PVM sąskaita – faktūra FS Nr. 2495564, 2023-11-30 PVM sąskaita – faktūra FS Nr. 2509086 patvirtina, kad už aukščiau nurodytas vienkartinio reagavimo paslaugas 2023 metų rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais ieškovė atsakovui paskaičiavo mokėtinas sumas ir kiekvieno nurodyto mėnesio paskutinę dieną išrašė aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras. Vienkartinio reagavimo mokesčio paslauga atsakovui pirmąjį kartą pritaikyta tik 2023 metų rugpjūčio mėnesį, o sąskaita šio mokesčio apmokėjimui išrašyta tik 2023-08-31, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog naujai pritaikytą mokestį atsakovas galėjo pastebėti 2023 metų birželio mėnesį.
Pagal 2023-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2467792 ieškovė pareikalavo atsakovo už 2023 rugpjūčio mėnesį suteiktas reagavimo paslaugas sumokėti 25 Eur iki 2023-09-30. Pagal 2023-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2495564 ieškovė pareikalavo atsakovo už 2023 spalio mėnesį suteiktas reagavimo paslaugas sumokėti 175 Eur iki 2023-11-30. Pagal 2023-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2509086 ieškovė pareikalavo sumokėti 125,01 Eur už 2023 lapkričio mėnesį suteiktas reagavimo paslaugas iki 2023-12-20. Nurodytų sąskaitų bendra suma – 325,01 Eur.
Kaip matyti iš 2023-08-31 išrašytos sąskaitos, kuri turėjo būti apmokėta iki 2023-09-30, joje nurodyta suma vos vienu euru skyrėsi nuo elektroninės apsaugos mėnesinio mokesčio sumos, todėl tikėtina, kad atsakovas ženklų sąskaitose nurodomos sumos pasikeitimą galėjo pastebėti tik po to, kai gavo 2023-10-31 išrašytą sąskaitą, kurios apmokėjimo terminas 2023-11-30. Šie duomenys sudaro pagrindą laikyti pagrįstais atsakovo argumentus, jog apie ženkliai didesnes nei elektroninės apsaugos mėnesinis mokestis prašomas sumokėti sumas, jis sužinojo 2023 metų lapkričio mėnesį. Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu net neneigė atsakovo argumentų, jog atsakovas 2023 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į ieškovės atstovus dėl informacijos suteikimo telefonu, yra pagrindas laikyti pagrįstais ir atsakovo argumentus, jog nedelsdamas, t. y. 2023 metų lapkričio mėnesį, jis kreipėsi į ieškovę tikslu gauti informaciją, tačiau informacija apie padidėjusius mokesčius už paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovui nebuvo suteikta iki 2024-01-05.
Byloje esantis ieškovės atsakovui skirtas 2024-01-05 raštas „Dėl įsiskolinimo ir sutarties nutraukimo“ patvirtina, kad šiuo raštu ieškovė pareikalavo atsakovo iki 2024-01-10 sumokėti 429,37 Eur sumą, kurią sudarė 325,01 Eur atsakovo ieškovei nesumokėtas reagavimo paslaugų mokestis už reagavimo paslaugas suteiktas 2023 metų rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais bei 104,36 Eur atsakovo ieškovei nesumokėti elektroninės apsaugos mėnesiniai mokesčiai už 2023 metų rugsėjo – gruodžio mėnesius. Nurodytas raštas taip pat patvirtina, kad ieškovė nustatė ieškovui terminą rašte nurodytą piniginių lėšų sumą sumokėti iki 2024-01-10 bei nurodė, jog atsakovui nesumokėjus rašte nurodytos piniginių lėšų sumos, ieškovė nuo 2024-01-11 vienašališkai nutrauks su atsakovu sudarytą sutartį bei kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo.
Ieškovės pateiktas mokėjimo dokumentas – 2024-01-05 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad atsakovas 2024-01-25 ieškovei sumokėjo 104,36 Eur sumą - elektroninės apsaugos mėnesinius mokesčius už 2024 metų rugsėjo – gruodžio mėnesius pagal 2023-09-06 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2472336, pagal 2023-10-05 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PVM FS Nr. 2486314, pagal 2023-11-08 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2499867 ir pagal 2023-12-06 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2513408.
Ieškovės pateikta 2024-01-05 PVM sąskaita – faktūra FS2527331 bei 2024-01-05 kreditine PVM sąskaita SF Nr. KP013390 sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė, vykdydama šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 7.3 punkto nuostatas, 2024-01-05 buvo išrašiusi atsakovui sąskaitą dėl elektroninės apsaugos mėnesinio mokesčio už visą sausio mėnesį, tačiau atsakovui 2024-01-05 apmokėjus tik dalį 2024-01-05 rašte nurodytos sumos ir apie tai informavus ieškovę, tikėtina, ieškovė, nelaukdama 2024-01-05 rašte nurodyto termino, tą pačią dieną nusprendė įgyvendinti vienašališką sprendimą nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį ir tuo tikslu 2024-01-05 išrašė kreditinę sąskaitą, kuria sumažino atsakovo už 2024 metų sausio mėnesį mokėtiną elektroninės apsaugos mėnesinės įmokos sumą.
Esminiai atsakovo nesutikimo su pareikštu reikalavimu argumentai yra šie: šalių sudaryta sutartis yra vartojimo paslaugų sutartis, dėl kurios vykdymo jam, kaip sutarties šaliai ir vartotojui, nuo 2010-07-19 ieškovė – verslininkė nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų; ieškovė neįvykdė pareigos informuoti atsakovą apie sutarties sąlygų, t. y. naujai įvedamo reagavimo mokesčio, pakeitimą, nes atsakovas negavo 2023-04-27 elektroninio laiško su informacija apie sutarties sąlygų pakeitimą; atsakovė netinkamai reagavo į atsakovo pretenziją, nes vienašališkai 2024-01-11 nutraukė sutartį.
Minėtos elektroninės saugos sutarties specialiosios dalies 10 punktas patvirtina, kad sutarties šalys sudarydamos sutartį 2010-07-19 susitarė, jog atsakovui nebus taikomas vienkartinis reagavimo mokestis ir, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, šis mokestis atsakovui nebuvo taikomas iki 2023 metų. Aptariamos sutarties specialiosios dalies 9.3 papunkčiu šalys susitarė ir atsakovas patvirtino sutikimą, jog ieškovė turi teisę vienašališkai keisti pagal sutartį mokėtinus mokesčius, jų dydį bei kitas sąlygas įtvirtintas tiek specialiojoje, tiek bendrojoje sutarties dalyse.
Byloje esanti sutarties bendroji dalis ir elektroninės paslaugų teikimo taisyklės patvirtina, kad ieškovė 2018-08-29 įgyvendino teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, priimdama naują sutarties bendrosios dalies redakciją, kurios 4 punkto nuostatos patvirtina, kad kita sutarties šalis – paslaugos gavėjas, norėdamas tęsti tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teisinius santykius, turėjo sutikti su ieškovės pateiktomis sutarties bendrosios dalies sąlygomis, t. y. prisijungti prie sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos tiek ieškovės 2018-08-29 nustatytoms sutarties sąlygoms, tiek ieškovės vienašališkiems sprendimas ateityje dėl esminių sutarties sąlygų, tame tarpe sutarties kainos, kuri sutartyje įvardijama mokesčiais, keitimo.
Šalių paaiškinimai patvirtina, kad, ieškovei pakeitus sutarties bendrosios dalies sąlygas, tarp šalių nuo 2010-07-19 susiklostę paslaugų teisiniai santykiai tęsėsi. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus teigė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtą pareigą mokėti už teikimas paslaugas. Šiuos argumentus grįsdama ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus: 2024-01-05, 2023-08-10, 2023-05-09, 2023-03-11, 2023-02-08 patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Nurodyti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas 2023-02-08 sumokėjo 68,07 Eur, 2023-03-11 sumokėjo 22,69 Eur, 2023-05-09 sumokėjo 59,54 Eur, 2023-08-10 sumokėjo 78,27 Eur. Ieškovė kartu su nurodytais dokumentais nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokios ieškovės atsakovui pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos ieškovės pateiktais mokėjimo dokumentais. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, matydama, jog jos teikiamos sąskaitos apmokamos praleidus sutartyje ar sąskaitose nurodytus terminus, įspėjo atsakovą apie netinkamą sutarties vykdymą ir pareikalavo atsakovo apmokėti už teikiamas paslaugas griežtai laikantis sutartyje numatytų terminų. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas išvadai, kad ieškovę nuo 2010-07-19 iki 2024-01-05 tenkino tai, kaip atsakovas vykdo sutartimi prisiimtas pareigas ir ji nelaikė, jog neatlikdamas einamųjų mokėjimų kiekvieną mėnesį atsakovas pažeidžia ar netinkamai vydo sutarties sąlygas, kas paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Sutarties bendrosios dalies 15 punkto, pavadinimu „pranešimai“, 15.1. papunktyje yra nustatyta, kad visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai ar susirašinėjimai yra įteikiami kitos šalies atstovams asmeniškai ir pasirašytinai ar siunčiami registruotu iš anksto apmokėtu laišku kiekvienos šalies sutartyje nurodytu adresu ar skelbiami kitomis sutartyje nustatytomis priemonėmis. Ši nuostata reiškia, jog sutarties šalis informaciją, duomenis, įtvirtintus sudarytame dokumente, nepriklausomai nuo jo pavadinimo, gali teikti šioje dalyje nustatytu pasirinktu vienu būdu: arba registruotu laišku, siunčiamu naudojantis pašto paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, arba, kaip matyti iš sutarties bendrosios dalies 15.2 ir 15.3 papunkčių, elektroniniu būdu, t. y. pasirinktinai arba naudojant elektroninį paštą, kurio adresai nurodyti sutarties specialiosios dalies 1.4 ir 2.4 papunkčiuose, arba naudojant interneto savitarnos svetainę, kurios adresas www.manog4s.lt. Teismo vertinimu, nurodytoje sutarties sąlygoje sutarties šalims yra nustatyta galimybė (teisė) pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių būdų, kuriuo, vykdydama sutartį, viena sutarties šalis komunikuos (teiks informaciją) su kita sutarties šalimi: arba paštu, arba elektroniniu paštu, arba per svetainę, kurios adresas www.manog4s.lt.
Sutarties bendrosios dalies 15.2. punkte nustatyta, kad vienašaliai sutarties pranešimai ir duomenų pakeitimai, t. y. duomenys apie (i) šalies buveinės adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, interneto, savitarnos svetainės(-ių) adresų, (ii) objekto vidaus darbo tvarkos taisyklių ir leidimų režimo pasikeitimus, (iii) sąskaitos teikimo būdo pasikeitimus, (iv) apsaugos paslaugų taisyklių pakeitimus, (v) kiti vienašaliai galimi duomenų pakeitimai, nurodyti atitinkamų apsaugos paslaugų taisyklėse, privalo būti nedelsiant pranešti kitai šaliai ir privalo būti siunčiami paštu arba sutartyje nurodytu elektroniniu paštu, laisvos formos prašyme – pranešime, kuris turi būti pasirašytas šalies įgalioto asmens, arba atlikti interneto savitarnos svetainėje www.manog4s.lt.
Sutarties bendrosios dalies 15.3. papunktyje nustatyta, kad visi pranešimai laikomi gauti tuomet, kai kita šalis gauna laišką, elektroninio pašto pranešimą arba sutartyje numatytų duomenų ar sutarties sąlygų pakeitimas yra tinkamai atliktas interneto savitarnos svetainėje www.manog4s.lt. Šalys susitaria, kad bet koks pranešimas, išsiųstas registruotu laišku sutartyje arba šalies atskirai raštiškai nurodytu jos adresu yra laikomas gautu kitos šalies po 5 (penkių) kalendorinių dienų nuo registruoto laiško įteikimo pašto paslaugas teikiančiai įmonei.
Kaip matyti iš sutarties bendrosios dalies 15.2. ir 15.3. papunkčių, kuriais detalizuojamas sutarties bendrosios dalies 15.1 papunktis, juos vertinant kartu su sutarties bendrosios dalies 8.1 papunkčio nuostata, informavimą raštu apie vienašališką pagal sutartį mokėtinų mokesčių pakeitimą ieškovė priskiria dokumentams pažymėtiems simboliu „v“ – „kiti vienašaliai galimi duomenų pakeitimai, nurodyti atitinkamų apsaugos paslaugų taisyklėse“. Kaip matyti iš sutarties bendrosios dalies 15.2. papunktį sudarančio sakinio tęsinio: „privalo būti nedelsiant pranešti kitai šaliai ir privalo būti siunčiami paštu arba sutartyje nurodytu elektroniniu paštu, laisvos formos prašyme – pranešime, kuris turi būti pasirašytas šalies įgalioto asmens, arba atlikti interneto savitarnos svetainėje www.manog4s.lt.“, ši sakinio dalis yra neaiški, kadangi iš nurodyto sakinio nėra galimybės suprasti, kokios formos dokumentą (ar prašymą, ar pareiškimą, ar prašymą – pareiškimą ar elektroninį laišką, ar laisvos formos prašymą) ieškovė šia sutarties nuostata įsipareigojo pateikti kitai sutarties šaliai, vykdydama sutarties bendrosios dalies 8.1 papunktyje įtvirtintą pareigą suteikti informaciją apie ieškovės vienašališkai priimtus sprendimus: arba keisti esamų mokesčių dydžius, arba įvesti naujus mokesčius, arba keisti mokesčių mokėjimo sąlygas. Iš aptariamos sakinio dalies taip pat nėra neaišku, ar dokumentas, kurį ieškovė teikia kitai sutarties šaliai, naudodama svetainę www.manog4s.lt.“, turi būti pasirašytas ieškovės įgalioto asmens, tačiau iš aptariamos sakinio dalies yra pakankamai aišku, kad tuo atveju, kai „v“ grupei priskirtą dokumentą ieškovė siunčia kitai sutarties šaliai, naudodamasi pašto paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis, arba elektroniniu paštu, ieškovės kitai sutarties šaliai teikiamas dokumentas turi būti pasirašytas ieškovės įgalioto asmens.
Iš sutarties bendrosios dalies 15.3 papunkčio yra aišku tai, kad dokumentas, kurį ieškovė siunčia kitai sutarties šaliai, naudodamasi pašto paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis ir ši atlieka jai pateikto siųsti dokumento registravimą, yra laikomas įteiktu adresatui (kitai sutarties šaliai) po 5 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško įteikimo pašto paslaugas teikiančiai įmonei dienos. Kaip matyti iš sutarties bendrosios dalies 15.3 papunkčio turinio, šiame papunktyje nurodytas 5 kalendorinių dienų terminas, kuriuo yra laikoma, jog dokumentas pasiekė adresatą ir jis jį gavo, taikomas tik tuo atveju, jeigu dokumentas siunčiamas registruotu paštu, tačiau aptariama sutarties sąlyga nesudaro pagrindo išvadai, jog šis terminas taikomas ir tuo atveju, kai dokumentą ieškovė kitai sutarties šaliai išsiunčia (pateikia) kitais dviem sutartyje nurodytais dokumentų perdavimo būdais – elektroniniu paštu arba per svetainę www.manog4s.lt. Kadangi šalių sudarytos sutarties specialiosios ir bendrosios dalies sąlygose nėra nustatyta, kada dokumentas yra laikomas įteiktu adresatui, dokumentą perduodant (siunčiant) elektroniniu paštu, o taip pat naudojant svetainę www.manog4s.lt., yra pagrindas sutikti su atsakovu, kad ieškovė, teigdama, jog jos sudarytas dokumentas adresatą pasiekė, t. y. adresatas dokumentą gavo ieškovės nurodomu momentu, turi pareigą tai įrodyti.
Kaip matyti iš ieškovės teismui teiktų procesinių dokumentų, ieškovė kartu su ieškiniu 2024-04-27, 12:23 valandos elektroninio laiško, siųsto iš elektroninio pašto panevezys@lt.g4s.com į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris 2024-01-12 15:19 valandą buvo persiųstas ir iš elektroninio pašto panevezys@lt.g4s.com į (duomenys neskelbtini)@lt.g4s.com, nepateikė. Šis elektroninis laiškas karu su priedu - informaciniu pranešimu dėl elektroninės apsaugos paslaugų įkainių pasikeitimo nuo 2023-06-01, teismui buvo pateiktas 2024-05-21 kartu su ieškovės dubliku.
Iš nurodyto elektroninio laiško matyti, kad jame nurodytas pavadinimas - „informacinis pranešimas“, šio elektroninio laiško priedas pavadintas „S. S., SNM1235“, laiško tekstas - „sveiki, siunčiame pranešimą“, laiške nėra įvardintas šį laišką sudaręs asmuo. Nurodyti duomenys patvirtina, jog aptariamo elektroninio laiško turinys yra visiškai neinformatyvus iš jo nėra galimybės suprasti, kad šio laiško priedu yra dokumentas, siunčiamas vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 8.1. ir 15.2 papunkčiais.
Ieškovės pateiktas 2023-04-27 informacinis pranešimas dėl elektroninės apsaugos paslaugų įkainių pasikeitimo nuo 2023-06-01 nėra pasirašytas ieškovės įgalioto asmens, jame toks asmuo net nėra nurodytas, taigi, aptariamas dokumentas, kuriuo remiantis ieškovė grindžia savo argumentus, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie esminių sutarties sąlygų (paslaugų kainos) pakeitimą, neatitinka sutarties bendrosios dalies 15.2 papunkčio reikalavimų.
Kaip matyti iš 2023-04-27 informacinio pranešimo dėl elektroninės apsaugos paslaugų įkainių pasikeitimo nuo 2023-06-01, šio pranešimo pirmosios pastraipos turinys yra toks: „Informuojame, jog nuo 2023 m. birželio mėn. 1 d. Jums teikiamų elektroninės apsaugos paslaugų sutarties vienkartinis reagavimo mokestis, kuris bus taikomas nuo 2 karto per mėnesį už objektą Nr. OBJ65245, sudarys 25 Eur su PVM“.
Teismo vertinimu, nurodytas pranešimo turinys, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuo sutarties su ieškove sudarymo momento nebuvo taikomas vienkartinis reagavimo mokestis, yra klaidinantis, nes informacinio pranešimo pavadinimas bei pacituota informacinio pranešimo pastraipa savo turiniu reiškia, kad atsakovas šiuo pranešimu informuojamas ne apie naujai jam pritaikytą mokestį, jo dydį bei skaičiavimo tvarką, o kad šiuo informaciniu pranešimu asmuo informuojamas apie sutarties pagrindu jau mokamo mokesčio dydžio ir skaičiavimo tvarkos pakeitimą.
Pažymėtina ir tai, jog skirtingai nei atsakovės pateiktame 2023-02-24, 13:10 valandos elektroniniame laiške pavadinimu „dėl el. apsaugos kainos nuo 2023-04-01 [SNM12235)“, siųstame iš panevezys@lt.g4s.com į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), 2023-04-27 informaciniame pranešime dėl elektroninės apsaugos paslaugų įkainių pasikeitimo nuo 2023-06-01 nėra išdėstyta informacija, kuri paaiškintų priežastis dėl kurių atsakovui buvo pritaikytas mokestis, nenumatytas šalių 2010-07-19 sudarytos sutarties specialiojoje dalyje, taip pat nėra paaiškintas siekiamo pritaikyti mokesčio dydis, o tai reiškia, kad ieškovė sudarydama aptariamą dokumentą nesilaikė sutarties bendrosios dalies 4.2, 8.1 papunkčių nuostatų, CK 6.720 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.718 straipsnio 1 dalies, o taip pat ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.
Pažymėtina ir tai, kad pranešimo antroje pastraipoje esanti informacija, jog „Jums per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos raštu ir/ar elektroniniu paštu ir/ ar per savitarnos svetaine www.manog4s.lt nepareiškus noro nutraukti elektroninės apsaugos paslaugos teikimo sutartį, bus laikoma, kad Jūs sutinkate su šiame pranešime aptartu elektroninės apsaugos paslaugos vienkartinio reagavimo mokesčio dydžio pakeitimu...“, ne tik patvirtina aukščiau išdėstytą išvadą, kad pranešimo paskirtis buvo informuoti ne apie naujai atsakovui taikomą mokestį, o apie tokio mokesčio dydžio pakeitimą, bet yra taip pat klaidinanti, nes neatitinka sutarties bendrosios dalies 8.2 ir 8.3 papunkčių nuostatų, kur nustatyta: „Jei Užsakovas nesutinka su mokesčių ir (arba) jų mokėjimo sąlygų pakeitimais, jis privalo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Vykdytojo informacijos apie tai pateikimo dienos raštu pranešti Vykdytojui apie ketinimą nutraukti Sutartį...“ (sutarties bendrosios dalies 8.2 papunktis); „Jei Užsakovas per Sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte nurodytą laikotarpį raštu nepraneša apie ketinimą nutraukti Sutartį, preziumuojama, kad Užsakovas sutinka su pasikeitusiais Sutarties mokesčiais ir jų mokėjimo sąlygomis, ir įsipareigoja jas vykdyti“ (sutarties bendrosios dalies 8.3 papunktis).
Ieškovė teigia, jog tinkamai informavo atsakovą apie vienašališkai priimtus sutarties sąlygų pakeitimus ir atsakovas su pakeitimais sutiko, nes iš elektroninio pašto panevezys@lt.g4s.com į atsakovo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2024-04-27 buvo išsiųstas aukščiau aptartas elektroninis laiškas su jo priedu informaciniu pranešimu. Atsakovas neigia gavęs nurodytą elektroninį laišką. Ieškovė savo teiginių patvirtinimui pateikė UAB „Novus IT“ 2024-05-20 raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo UAB „Novus Lt“ vadovas tvirtina, kad iš ieškovei priklausančios pašto dėžutės į atsakovo pašto dėžutę 2023-04-27 buvo išsiųstas 2023-04-27 (12:24 val.) elektroninis laiškas su prisegtuku. Šiame rašte nurodoma, kad kartu teikiami rašte nurodytų laiškų originalai. Siekiant patvirtinti, kad su aptariamu 2024-05-20 raštu buvo pateikti rašte nurodytų elektroninių laiškų originalai, ieškovė pateikė laikmeną, teigdama, jog joje yra originalūs dokumentai. Susipažinus su laikmenoje esančiais elektroniniais dokumentais matyti, kad jų sukūrimo ir modifikavimo data yra 2024-05-20, kai to tarpu ieškovė teigia informaciją apie sutarties sąlygų pakeitimą atsakovui išsiuntusi 2023-04-27. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė kreipėsi į UAB „Novus IT“, prašydama teismui suteikti informaciją apie ieškovės elektroninių laiškų išsiuntimą ir kokiu pagrindu UAB „Novus IT“ tokią informaciją turi teisę teikti. Kitų galimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės argumentus, jog ji 2023-04-27 tinkamai informavo atsakovą apie vienašališkai priimtus šalių 2010-07-19 sudarytos elektroninės apsaugos paslaugų sutarties sąlygų pakeitimus, nustatant atsakovui naują mokestį, jo dydį ir tokio sprendimo būtinumo priežastis, ieškovė nepateikė, todėl yra pagrindas laikyti pagrįstais atsakovo argumentus, jog jis apie naujo mokesčio vienašalį įvedimą jis suprato, susipažinęs su ieškovės atsakovui pateikta, 2023-10-31 išrašyta sąskaita, kurioje buvo nurodyta ženkliai didesnė už paslaugas mokėtina suma (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsakovo pateikta 2024-01-08 pretenzija ieškovei dėl reagavimo mokesčio vienašališko įvedimo tinkamai neinformavus užsakovo, atsakovo 2024-01-13 elektroninis laiškas, ieškovės Panevėžio regiono komercijos vadovo 2024-01-15 ir 2024-01-16 elektroniniai laiškai, atsakovo 2024-01-19 atsakymas į ieškovės atstovo 2024-01-16 elektroninį laišką, ieškovės teisininkės 2023-01-30 elektroninis laiškas, atsakovo 2024-02-02 atsakymas į 2024-01-30 laišką, ieškovės teisininkės 2024-02-07 elektroninis laiškas, patvirtina, kad šis susirašinėjimas vyko atsakovui 2024 metų sausio mėnesį gavus informaciją apie 429,37 Eur skolą ir 2024-01-05 pranešimą apie galimą sutarties nutraukimą. Šis susirašinėjimas, o taip pat atsakovo pateiktas vartotojo 2024-02-20 prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas pradėti UAB „G4S Lietuva“ apsaugos sutarties bendrosios dalies nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo patvirtina ir tai, kad atsakovui ieškovė nesuteikė prašomos informacijos, kuria būtų paaiškintos priežastys nulėmusios ieškovės vienašalį sprendimą įvesti atsakovui naują mokestį, šio mokesčio dydį.
CK 6.2286 straipsnio 4 dalyje ir 6.2287 straipsnio 5 dalyje nustatyta verslininko pareiga įrodyti, kad šiuose straipsniuose nurodyta informacija, tame tarpe ir informacija apie sąlygas nustatančias paslaugų sutarties kainą, yra suteikta vartotojui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2010-07-19 šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnio 1 – 3 dalys), todėl, ieškovei nepaneigus atsakovo argumentų, jog ieškovės 2023-04-27 išsiųsto elektroninio laiško atsakovas ieškovės nurodomu metu negavo, taip pat nustačius, kad nei 2023-04-27 siųstame elektroniniame laiške, nei šio laiško priede – informaciniame pranešime nėra nurodytos priežastys, lėmusios ieškovės sprendimą pakeisti 2010-07-19 su atsakovu sudarytos sutarties sąlygas, įvedant atsakovui naują mokestį ir jo dydį, kad informaciniame pranešime yra klaidinanti informacija, elektroninis laiškas ir jo informacinis pranešimas nėra pasirašytas ieškovės įgalioto atstovo, darytina išvada, kad atsakovas neįgijo pareigos 2010-07-19 elektroninės saugos paslaugų sutarties pagrindu mokėti ieškovei bendrą 325,01 Eur sumą pagal 2023-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2467792, 2023-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2495564 ir 2023-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą FS Nr. 2509086, bei mokėti nuo šiose sąskaitose nurodytų sumų paskaičiuotų 9,73 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškinys dalyje, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo 325,01 Eur skolą ir 9,73 Eur delspinigių atmetamas.
Teismo vertinimu, byloje esanti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, jog ieškovės reikalavimai atsakovui pagrįsti yra pagrįsta tik formaliu faktinės aplinkybės, jog ieškovė atsakovui išsiuntė elektroninį laišką jo elektroninio pašto adresu, vertinimu, nesigilinat į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl sprendžiant šalių ginčą, teismas išvada nesivadovauja.
Ieškovės pateikta 2024-01-05 PVM sąskaita – faktūra FS2527331 kartu su 2024-01-05 kreditinė PVM SF Nr. KP013390 patvirtina, kad už 2024 metų sausio mėnesį, t. y. iki 2024-01-11 teiktas paslaugas ieškovė atsakovui priskaičiavo 8,38 Eur elektroninės apsaugos mėnesinį mokestį ir 0,08 Eur delspinigius. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis ieškovės 2023-02-24, 24 13:10 valandos elektroninį laišką, pavadinimu dėl el. apsaugos paslaugų kainos nuo 2023-04-01 [SNM12235], gavo ir sutiko su tuo, kad elektroninės apsaugos mėnesinis mokestis nuo 2023-04-01 būtų padidintas iki 26,09 Eur su PVM, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, aukščiau nurodytos sąskaitos neapmokėjo. Kadangi ieškovė į reikalavimo sumą įtraukė ne tik sumas, kurias sudaro vienkartinio reagavimo mokestis, bet ir elektroninės apsaugos mėnesinis mokestis už 2024 metų sausio mėnesį, o šio mokesčio atsakovas nėra sumokėjęs, iš atsakovo ieškovei priteisiama 8,38 Eur skola ir 0,08 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, sutarties bendrosios dalies 9.2 punktas)
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei prašant, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 8,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-02-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių atstovų paaiškinimų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų apie kitas ieškovės ar atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi patenkinti 2,44 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiama 0,54 Eur žyminio mokesčio dalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 16,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (8 Eur), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteisiama 16 Eur (97,56 procentai) bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiama, nes 0,40 Eur suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, naudai 8,38 Eur skolą, 0,08 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 0,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį dalyje dėl 325,01 Eur vienkartinio reagavimo mokesčio priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, valstybei 16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė