Civilinė byla Nr. 2S-21-889/2023

                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06582-2022-8

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

                                                                                      3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.6; 3.5.21.1

                                                                                                                        (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. K., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama skolininko darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui J. K. paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1.       Teismas nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-188-30617 „Dėl skolos išieškojimo“ antstolis pareikalavo, jog skolininko H. M. darbovietė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Informavo, kad už antstolio reikalavimo nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną. Patvarkymas Nr. S-22-188-30617 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir buveinės adresu – (duomenys neskelbtini).

3.1.       Vykdomosios bylos ir Gyventojų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad antstolė 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo Nr. S-22-188-30617, už kurio nevykdymą prašo skirti baudą, įmonės vadovui minėtais adresais nesiuntė. Patvarkymą išsiuntė tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės adresu ir elektroninio pašto adresu, kuris skiriasi nuo Juridinių asmenų registre nurodyto įmonės elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini).

3.2.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog, nesant duomenų, patvirtinančių, kad asmuo, kuriam prašoma skirti baudą, yra tinkamai informuotas apie jam nustatytą antstolio pareigą, neišnaudojus visų galimybių tinkamai įteikti patvarkymą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K. nevykdė teisėto antstolės nurodymo. Taigi teismas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3.                      Atskirajame skunde antstolė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir patenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirojo skundo argumentai:

3.1.       Antstolė nurodo, jog teismo nutartis nemotyvuota, priimta neišnagrinėjus ar neįsigilinus į antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo ir prieštarauja teismų praktikai dėl dokumentų įteikimo taisyklių.

3.2.       Nors, kaip nurodė teismas, patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-188-30617 nebuvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nei deklaruotos gyvenamosios vietos, nei kitu žinomu įmonės direktoriaus adresu, tačiau visiškai neaišku, kodėl korespondencija turėtų būti siunčiama tiek įmonės adresu (ji įmonės adresu įteikta tinkamai per AB „Lietuvos paštas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d.), tiek direktoriaus adresu. Įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nurodyta, jog ta pati korespondencija turi būti įteikta keletą kartų. Siunčiant korespondenciją skolininko darbdavei tiek įmonės adresu, tiek įmonės direktoriaus adresu būti didinamos skolininko vykdymo išlaidos ir papildomai apkraunama įmonės administracija.

3.3.       Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsta korespondencija, kuri įteikta 2022 m. rugpjūčio 31 d., nėra laikoma tinkamai įteikta, o būtinai turi būti siunčiama ir įmonės direktoriaus adresu.

4.                      Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą i atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Suinteresuotas asmuo nurodo, jog iš jo turimų vykdomųjų raštų suvestinės matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip darbdavė vykdo du pirmosios reikalavimų eilės patvarkymus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Šių reikalavimų patenkinimui atliktinos išskaitos turėtų sudaryti daugiau nei 400 Eur, tačiau darbuotojo (skolininko) uždirbamo darbo užmokesčio akivaizdžiai nepakanka net pirmosios eilės reikalavimams patenkinti.

4.2.       Pareiškėja turi galimybę Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) patikrinti informaciją apie kitų antstolių vykdomas vykdomąsias bylas, nustatyti išieškojimų eilę. Tai padariusi, pareiškėja, manytina, būtų neabejotinai supratusi priežastis, dėl kurių darbdavė objektyviai ir pagrįstai negali vykdyti pareiškėjos patvarkymo.

4.3.       Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja siekia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui būtų paskirta net iki 36 000 Eur dydžio bauda (mažiausiai 120 dienų x 300 Eur), nors išieškojimo suma sudaro vos 748,88 Eur. Esant šioms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo pagrįstai nevykdė pareiškėjos reikalavimų, reikalavimas dėl baudos priteisimo vertintinas kaip neadekvatus.

4.4.       Suinteresuotas asmuo pritaria skundžiamos nutarties argumentams dėl netinkamo antstolės procesinių dokumentų įteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Antstolio patvarkyme nurodytus veiksmus asmuo gali atlikti tik tada, kai jam yra žinomas patvarkymo turinys. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui patvarkymų, įspėjančių apie galimą baudos taikymą, neišsiuntė, tai apeliantė patvirtina ir atskirajame skunde. Pareiškėja galėjo susisiekti su darbdave ir (ar) jos vadovu, įdėti bent minimalias pastangas, siekdama išsiaiškinti priežastis, dėl kurių nedaromos išskaitos, tačiau tokių veiksmų neatliko.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.                      Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – antstolių patvarkymų, atsiskaitymų lapelių, mokėjimų nurodymų kopijas, prašo priimti šiuos įrodymus ir pridėti prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo išnagrinėtas nežinant suinteresuoto asmens pozicijos pareiškimo priėmimo dieną, mano, jog egzistuoja objektyvios priežastys, kodėl nurodyti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o tai sudaro pagrindą priimti ir pridėti prie bylos suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus.

7.                      Nagrinėjamu atveju antstolė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patenkinti jos prašymą skirti juridinio asmens vadovui baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą. Teismas nurodė, jog, nesant duomenų, patvirtinančių, kad asmuo, kuriam prašoma skirti baudą, yra tinkamai informuotas apie antstolės jam nustatytą pareigą, antstolei neišnaudojus visų galimybių tinkamai įteikti patvarkymą, nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K. nevykdė teisėto antstolės nurodymo. Antstolė laikosi pozicijos, jog patvarkymas, dėl kurio nevykdymo antstolė prašo skirti baudą, įmonės vadovui įteiktas tinkamai, nes išsiųstas registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu ir elektroniniu paštu. Taigi antstolė teigia, jog juridinis asmuo apie patvarkymą buvo informuotas tinkamai. Be to, antstolė paaiškinimuose dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo, priimtuose 2023 m. sausio 5 d. rezoliucija, akcentuoja, jog juridinis asmuo neinformavo antstolės apie tai, kad patvarkymas nebus vykdomas, nors patvarkyme dėl skolos išieškojimo juridiniam asmeniui buvo išaiškinta tokia pareiga.

8.                      Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0188/17/01681 medžiagos nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/17/01681, pradėtą pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-26-1007/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko H. M. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-188-30617 „Dėl skolos išieškojimo“ antstolis pareikalavo, kad skolininko H. M. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; informavo, kad už antstolės reikalavimo nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnis). Patvarkymas Nr. S-22-188-30617 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Antstolė už nurodyto patvarkymo nevykdymą prašo skirti įmonės vadovui baudą.

9.                      Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

10.                      Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais Civilinio proceso kodekso taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Taigi teismas, gavęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, turi įvertinti antstolio reikalavimo nevykdymo aplinkybes, priežastis, to pasekmes.

11.                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nežinant suinteresuoto asmens pozicijos. Pareiškėja antstolė 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu dėl baudos skyrimo. Teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, priimdamas nutartį prašymo netenkinti. Nutartis, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu, buvo išsiųsta tik pareiškėjai. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties panaikinimo. Byla su atskiruoju skundu 2022 m. lapkričio 8 d. buvo išsiųsta apeliacinės instancijos teismui – Klaipėdos apygardos teismui, išsiunčiant pranešimo apie bylos persiuntimą kopiją tik pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė šį procesinį trūkumą, išsiųsdamas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį, pranešimą dėl atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo ir antstolės G. Ž. prašymą dėl baudos paskyrimo. 2022 m. gruodžio 30 d. teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į skundą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog antstolės patvarkymo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, ir neneigia, jog patvarkymas skolininko darbovietėje buvo gautas, o patvarkymo turinys darbdavei buvo žinomas; atsiliepime dėl netinkamo informavimo pasisakoma tik tuo aspektu, jog antstolė neišsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui patvarkymų, įspėjančių apie galimą baudos taikymą. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų procesinę poziciją, apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisakys dėl atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad vadovas nebuvo tinkamai informuotas apie antstolės jam nustatytų įpareigojimų turinį, nepagrįstos. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolės įpareigojimo nevykdymą skyrimo svarbu įvertinti, kiek pateisinamos patvarkymo nevykdymo priežastys.

12.                      Nagrinėjamu atveju darbdavės kuriai išsiųstas antstolės patvarkymas atlikti tam tikro dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, laikosi pozicijos, jog patvarkymo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, nes įmonė pagal kitus anksčiau gautus kitų antstolių patvarkymus išskaito iš skolininko darbo užmokesčio maksimalią galimą sumą, kurios net nepakanka pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams patenkinti. Savo teiginiams pagrįsti suinteresuotas asmuo pateikė antstolės E. M. surašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S1-50587, kuriame nurodyta išskaityti iš skolininko H. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos periodinę išmoką pagal Akmenės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1068-875/2014 dėl išlaikymo vaikams K. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. (gim. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo, periodinių išmokų dydis – po 106 Eur vaikų išlaikymui, išieškojimo eilė – 1; antstolės E. M. surašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S1-50588, kuriame nurodoma išskaityti iš skolininko H. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos periodinę išmoką pagal Akmenės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26-1007/2017 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui H. (gim. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo, periodinių išmokų dydis – 121 Eur per mėnesį, išieškojimo eilė – 1. Taip pat pateikti tos pačios antstolės surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoti 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymai Nr. S1-50534, S1-50535, S1-50537 dėl skolos išieškojimo kitiems trečios eilės kreditoriams. Iš skolininko atlyginimo lapelių už 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius matyti, jog apskaičiuotos tam tikros išskaitų antstoliams sumos: 134,39 Eur, 194,02 Eur ir 158,56 Eur. 2022 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais antstolei E. M. ir išieškotojai S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė iš skolininko atlyginimo išskaičiuotas sumas.

13.                      Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 straipsnio 1 dalis). Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 40 punkte nustatyta, kad jeigu patvarkymus dėl išskaitų darymo pateikė keli antstoliai, skolininko darbdavys, taip pat kitas asmuo, išmokantis skolininkui pajamas, prilyginamas darbo užmokesčiui, išskaitytas sumas antstoliams perveda pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę, proporcingai kiekvienam tos pačios reikalavimų tenkinimo eilės išieškotojui priklausančiai sumai.

14.                      CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

15.                      Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms; 2) išlaidoms tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) išieškotojams CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu; atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 straipsnio 1 dalis). Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai (CPK 753 straipsnio 1 dalis).

16.                      CPK 754 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė: 1) hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; 2) pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; 3) antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; 4) trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai; 5) jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai; jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti.

17.                      CPK 756 straipsnyje nustatyta, kad iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims. Antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą; kai piniginių lėšų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punktas). Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui tenkančios sumos konkrečioje vykdomojoje byloje paskirstomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip (Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktas). Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas (CPK 743 straipsnio 1 dalis). Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos (CPK 743 straipsnio 2 dalis). Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 743 straipsnio 3 dalis).

18.                      Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog daro išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio pagal kito antstolio patvarkymus pirmesnėms eilėms išieškotojams. Maksimalių pagal įstatymą apskaičiuotų išskaitų iš darbo užmokesčio dydis nėra pakankamas pirmos eilės kreditorių reikalavimams (reikalavimams dėl išlaikymo) patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens nurodomos patvarkymo nevykdymo – tai yra išskaitų nedarymo – priežastys yra pateisinamos.

19.                      Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog juridinis asmuo šiuo atveju turėjo kooperuotis su antstole, bendradarbiauti ir informuoti ją apie patvarkymo nevykdymo priežastis. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš bendrųjų vykdymo proceso principų, tiek iš patvarkymo turinio, kuriame juridiniam asmeniui buvo išaiškinta pareiga pranešti antstoliui apie vėlavimo pervesti pinigus faktą ir priežastis, taip pat išaiškintos antstolio reikalavimo neįvykdymo pasekmės.

20.                      Tačiau, nepaisant ankstesniame nutarties punkte nurodytų argumentų, baudos skyrimas juridinio asmens vadovui šiuo atveju, nesant pagrindo konstatuoti, jog patvarkymas buvo nevykdomas piktybiškai, be pateisinamų priežasčių, atsižvelgus į tai, jog patvarkymo nevykdymas iš esmės nesukėlė išieškotojui finansinių pasekmių, neatitiktų šios procesinės sankcijos taikymo sąlygų, tikslų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo iš esmės laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu faktines situacijos aplinkybes, teisinį jų vertinimą.

21.                      Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti juridinio asmens vadovui baudą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

22.                      Suinteresuotas asmuo atsiliepime pareiškė prašymą priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2023 m. sausio 5 d. pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 19 punkte konstatuotas aplinkybes, – jog juridinis asmuo neinformavo antstolės apie gauto patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymo priežastis, nesikooperavo su antstole, ir įvertinęs tai, jog, jei antstolė būtų buvusi tinkamai informuota apie tai, kad juridinis asmuo nevykdys patvarkymo ir to priežastis, teisminio proceso ir bylinėjimosi išlaidų galėjo būti išvengta, mano, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas suinteresuotam asmeniui iš antstolės neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                 Milda Skersienė