Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-2810-901-2014].docx
Bylos nr.: 2-2810-901/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 188659752 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

                  Civilinė byla Nr. 2-2810-901/2014

  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01805-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.1; 128.2

(S)

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 17 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė S. J.,

 

n u s t a t ė:

             

pareiškėja R. T. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po pareiškėjos motinos P. M., mirusios 2003-09-25, mirties, buvo priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, P. M. sutuoktinio V. M., mirusio 2013-12-23, ir dukters R. T.. Pareiškėja bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (38 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė S. J. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.

Pareiškėjos motina P. M. mirė 2003-09-25 (3 b.l.). Pareiškėjos tėvas V. M. mirė 2013-12-23 (4 b.l.).

Pareiškėjos motina P. M. po mirties testamento nepaliko, pareiškėja ir jos tėvas (P. M. sutuoktinis) V. M. į notarą dėl paveldėjimo nustatytu laiku nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. V. M. ir pareiškėja R. T. P. M. palikimą priėmė pradėję faktiškai paveldimą turtą valdyti. Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. M. vardu, buvo įgytas jo ir velionės sutuoktinės P. M. santuokos metu, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jam ir palikėjai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.; 7-16 b. l.). Pareiškėja nurodė, kad tiek jos tėvą, tiek ją su mama siejo labai glaudūs ir šilti dvasiniai ryšiai. P. M. mirtis jiems abiems tapo didele psichologine trauma, sukėlusią skaudžius dvasinius išgyvenimus ir tuo pačiu metu sukėlusią sveikatos sutrikimus tiek pareiškėjai, tiek jos tėvui. Tėvas tuoj po mamos mirties dar labiau pasiligojo, atgulė ant patalo, jį pastoviai pareiškėjai reikėjo slaugyti. Negana to, tėvą netrukus ištiko insultas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tokiu būdu, nei tėvas, nei pareiškėja neturėjo galimybių įstatymų nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl turto paveldėjimo. Pareiškėjos tėvas iki pat mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis pagal savo galimybes išlaikė butą, mokėjo dalį mokesčių (17-23 b.l.). Kadangi jis buvo ligotas, didžiąją dalį lėšų skirdavo vaistams ir medicininei priežiūrai, pareiškėja, kaip vienintelė dukra, savo tėvą V. M. remdavo materialiai ir prisidėdavo prie buto išlaikymo, mokesčių mokėjimo (24-31 b.l.). Pareiškėja taip pat rūpinosi tvarkos palaikymu bute, buto einamuoju remontu.

Pareiškėjos tėvas V. M. paliko testamentu pareiškėjai butą, esantį Vytauto g.67-32, Šiauliuose, ir visą kitą jo turtą (5 b.l.). Pareiškėja po tėvų mirties priėmė jų palikimą, moka visus mokesčius, turtą prižiūri ir rūpinasi kaip savu.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. P. M. testamento nepaliko, jos sutuoktinis ir dukra R. T. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios palikimą, nes P. M. sutuoktinis liko gyventi jų santuokos metu įgytame bute, turtu naudojosi, o palikėjos dukra taip pat prisidėjo prie palikimo priežiūros, mokesčių mokėjimo t.y., palikimą pareiškėja ir jos tėvas priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios turtą negavo. P. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).   

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir P. M. sutuoktinis mirusios P. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėję faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po pareiškėjos R. T. motinos P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2003-09-25, mirties, buvo priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, P. M. sutuoktinio V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-12-23, ir dukters R. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

 

 

Teisėja               Laura Karmazaitė