Civilinė byla Nr. 3K-3-524-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00531-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.29.1; 2.6.20.4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B ir C kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A ieškinį atsakovams B, C, uždarosioms akcinėms bendrovėms (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovų B ir C priešieškinį ieškovui A dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir paslaugų sutarties pripažinimo galiojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį ir jos pripažinimą apsimestiniu sandoriu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė solidariai iš visų atsakovų priteisti jam (duomenys neskelbtini) Eur dydžio skolą kartu su palūkanomis, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

4.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

5.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

6.       Atsakovai priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia ir apsimestine jų ir ieškovo (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti galiojančia jų ir ieškovo (duomenys neskelbtini) sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei iš jos atsiradusį atsakovų (duomenys neskelbtini) Eur solidarųjį finansinį įsipareigojimą ieškovui. 

7.       (duomenys neskelbtini,  atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

8.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu: 1) ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – solidariai iš atsakovų priteisė ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur skolos su palūkanomis pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos (duomenys neskelbtini) Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui iš atsakovų priteisė po 6307,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atmetė ieškinio reikalavimus atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini); 2) atsakovų priešieškinį atmetė; 3) bylos medžiagą pripažino nevieša.

10.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

11.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)  

12.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

13.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

14.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)    

15.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

16.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

17.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

18.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

19.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

20.       Teismas sprendė, kad paskolos dalyko perdavimą atsakovams patvirtina paskolos sutarties turinys, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio reikalavimus, ir atsakovo C įrašas kitoje paskolos sutarties pusėje apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini) iš ieškovo gavo (duomenys neskelbtini) Lt. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatytas susitarimo teikti paslaugas buvimo faktas ir atsakovai neįrodė paskolos sutarties apsimestinio pobūdžio (neįrodė, kad buvo reikalinga ir kodėl buvo reikalinga paslėpti ginčijamo sandorio tikrąją valią), teismas konstatavo, kad šalys sudarė būtent paskolos sutartį. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog šalys nenustatė sutarties įvykdymo užtikrinimo, nesudaro pagrindo abejoti, kad ginčo paskolos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos santykiai.

21.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų prašymą ieškinio tenkinimo atveju sumažinti palūkanas ir ieškovui iš atsakovų B ir C solidariai priteisė bendrą (duomenys neskelbtini) Eur sumą (skolą su palūkanomis).

22.       Teismas pažymėjo, kad netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) Teismas nenustatė jokių pagrindų mažinti prašomų priteisti palūkanų sumą. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

23.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimus atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

24.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų B ir C apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą.

25.       Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinė byla pagal ieškinį dėl ieškovo ir (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) dar nebuvo iškelta, atsisakė stabdyti nagrinėjamą bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

26.       Kolegija, atsižvelgdama į tai, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovams buvo išduotas teismo liudijimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gauti duomenis apie (duomenys neskelbtini) deklaravimo faktą, laiką ir deklaruotus duomenis, šio liudijimo pagrindu gauti duomenys pateikti į bylą ir dėl jų šalys turėjo galimybę pasisakyti, sprendė, kad atsakovų užklausų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėjimas prie bylos nebėra tikslingas. Kolegija taip pat atsisakė prie bylos pridėti atsakovų pateiktą (duomenys neskelbtini), nes atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šio įrodymo negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat kad jis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo atsisakytas priimti (CPK 314 straipsnis).

27.       Kolegija pripažino, kad netikslinga pridėti prie bylos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nutarime nurodomos faktinės aplinkybės yra ir nagrinėjamos bylos medžiagoje bei byloje buvo apklausti atsakovų prašomi liudytojai.

28.       Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka 2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje, išklausius šalių pozicijas ir įvertinus ginčo pobūdį bei esmę, atsakovų prašymas bylos medžiagą pripažinti vieša buvo atmestas. Dėl šios priežasties kolegija pripažino netikslingu prie bylos pridėti antstolio (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl atsakovams taikytų apribojimų, kuriais šie grindė savo prašymą pripažinti bylos medžiaga vieša.

29.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

30.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

31.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

32.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

33.       Remdamasi CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, kolegija padarė išvadą, kad paskolos sutarties sudarymas, ją pasirašiusioms šalims sukeliantis atitinkamas teises ir (ar) pareigas, siejamas su pinigų perdavimo faktu, todėl pareigos išviešinti (deklaruoti) minėtus paskolos santykius įgyvendinimo tinkamumas, abiem paskolos sutarties šalims pripažįstant, kad pinigai pagal (duomenys neskelbtini) realiai buvo perduoti ieškovui, nagrinėjamu atveju nelaikytini teisiškai reikšmingais paskolos sutarties sudarymo (galiojimo) klausimui (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. minėto sandorio nedeklaravimas negali paneigti (duomenys neskelbtini) pinigų perdavimo ieškovui pagal minėtą sutartį fakto. Be to, kolegijos vertinimu, aplinkybė,  kad ši paskolos sutartis į bylą pateikta vėliau, t. y. tik nepakankant įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iš banko sąskaitos buvo išgryninęs tokią pinigų sumą, kuri buvo paskolinta atsakovams ginčo paskolos sutartimi, pati savaime nelemia išvados dėl (duomenys neskelbtini) fiktyvumo (CPK 185 straipsnis).

34.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

35.       Atsakovams nenurodžius kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl to, kad ieškovas neturėjo pakankamai lėšų ginčijamai paskolos sutarčiai sudaryti, ir nenustačiusi aplinkybių, dėl (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą), kolegija sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka teisiškai reikšmingai aplinkybei, susijusiai su ieškovo turtine padėtimi, nustatyti ir jų pagrindu konstatuoti, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) (sudarant ginčo paskolos sutartį) galėjo turėti (turėjo) grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) Lt sumą.

36.       Remdamasi CK 1.87, 6.193 straipsniais, kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovams teigiant, jog (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi buvo dengiamas (duomenys neskelbtini) sudarytas paslaugų teikimo sandoris, o ginčo sutartimi tik buvo įformintas atlygis už buvusias ir būsimas ieškovo paslaugas (duomenys neskelbtini), būtent jiems (atsakovams) kilo pareiga pagrįsti tokio šalių susitarimo egzistavimą, t. y. jo sudarymo faktą ir sutartų paslaugų vykdymo aplinkybes.

37.       Kolegija, įvertinusi (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą), sprendė, kad atsakovai neįrodė (duomenys neskelbtini) paslaugų sutarties sudarymo fakto (CPK 178 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad atsakovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme negalėjo tiksliai įvardyti esminių tokio susitarimo sąlygų, teiktinų paslaugų pobūdžio ir turinio, teisinių padarinių, atlygintinumo klausimo ir kt. Iš esmės atsakovai nurodė tik tai, kad ieškovas, (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

38.       Nesant duomenų apie sudaryto susitarimo egzistavimą, kurio galiojimą prašo pripažinti atsakovai, kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti ir su jų pozicija, jog ieškovas (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą). 

39.       (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

40.       Kolegija sprendė, kad atsakovai nei liudytojų parodymais, nei kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kad ieškovas pagal (duomenys neskelbtini) žodinį susitarimą teikė jiems paslaugas siekiant (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, kad ieškovas atsakovams už paslaugas nėra išrašęs sąskaitų faktūrų, bylos duomenų pagrindu nenustačius susitarimo dėl paslaugų teikimo sudarymo ir atitinkamai jo vykdymo, kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos kaip atsakovų poziciją pagrindžiantys (įrodantys) argumentai.

41.       Kolegija pažymėjo, kad ginčo paskolos sutarties turinys yra aiškus, joje vartojamos būtent paskolos sutarčiai būdingos sąvokos, įtvirtinti tik atsakovų įsipareigojimai suėjus terminui grąžinti paskolą (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

42.       Nesant ginčo paskolos sutartyje jokių kitų priešpriešinių įsipareigojimų ir atsakovams neįrodžius, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė žodinį susitarimą dėl paslaugų teikimo, kuriuo ieškovas įsipareigojo atsakovams teikti plataus spektro paslaugas, susijusias su projekto vykdymu, kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti apie šios paskolos sutarties apsimestinumą, šalių valią ginčo sutartimi įforminti ne paskolos teisinius santykius, bet atlygį ieškovui už paslaugas. Dėl šios priežasties kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė būtent paskolos sutartį, o ne įformino atlygį už suteiktas ir būsimas paslaugas.

43.       Įvertinusi bylos duomenų visumą, taip pat (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą), kolegija padarė išvadą, kad atsakovai (jų vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) turėjo (galėjo turėti) finansinių sunkumų, susijusių su (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, kad paskola atsakovams buvo (galėjo būti) reikalinga (CPK 185 straipsnis).

44.       Atsakovams neneigiant, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį jie pasirašė, taip pat kitoje lapo pusėje patvirtino pinigų gavimo faktą, ir nesant paneigtai prezumpcijai, kad (duomenys neskelbtini) Lt sumą pagal paskolos sutartį jie gavo (neįrodyta nei ieškovo sunki finansinė padėtis, nei paskolos sutarties apsimestinumas), kolegija sprendė, kad atsakovams kyla pareiga šią pinigų sumą grąžinti. Kolegija pažymėjo, kad atsakovų apeliaciniame skunde nekvestionuojami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl priteistų palūkanų pagrįstumo ir dydžio, todėl kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisakė (CPK 320 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

45.       Kasaciniu skundu atsakovai B ir C prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

45.1.                       Byla nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.87, 6.193, 6.870 straipsnius, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; kt.).  

45.2.                       Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

45.3.                       Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

45.4.                       Teismai nepagrįstai neįvertino aplinkybės dėl ieškovo paaiškinimų dėl paskolos suteikimo aplinkybių nenuoseklumo. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) 

45.5.                       Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovams (jų vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) trūko lėšų (duomenys neskelbtini), todėl buvo poreikis juos skolintis, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, atsakovų paaiškinimams ir ieškovo pareiškimams (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą)

45.6.                       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas teikė paslaugas vykdant (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

45.7.                       Teismai nepagrįstai neištyrė aplinkybės, kad ieškovas taip pat turėjo teikti tarpininkavimo paslaugas (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

46.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

46.1.                       Teismai tinkamai, nepažeisdami įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir atsakovų kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.

46.2.                       Bylos faktiniai duomenys ir įrodymai paneigia atsakovų teiginius dėl tariamo paskolos sutarties apsimestinumo ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Be to, atsakovai pripažįsta, kad sudarė paskolos sutartį ir ją pasirašė. Paskolos suteikimo faktas yra aiškiai fiksuotas ir įrodytas pačia paskolos sutartimi.

46.3.                       Atsakovų, kaip paskolos sutartį sudariusių nesąžiningų asmenų, interesai neturėtų būti ginami ir priešieškinio reikalavimai, susiję su sandorių nuginčijimu, apskritai negalėtų būti tenkinami. Atsakovai, kaip paskolos sutartį sudariusi šalis, apskritai negali remtis tariamai apsimestinio sandorio faktu, nes CK 1.87 straipsnis ir susijusios normos yra skirtos tik trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 68–71 punktus).

46.4.                       Atsakovų nurodyti kitų asmenų paslaugų teikimo faktai nepaneigia ir negali paneigti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

47.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovų kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių apsimestinius sandorius, aiškinimo ir taikymo

48.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Taigi apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

51.       Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53.       Taigi, sprendžiant dėl sandorio, sudaryto dėl šalių valios trūkumų, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį.

54.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą pagal šalių (ieškovo ir atsakovų B bei C) (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį. Atsakovai, ginčydami su ieškovu sudarytą paskolos sutartį, įrodinėjo, kad ši šalių sudaryta sutartis yra apsimestinis sandoris, faktiškai šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal apsimestinę paskolos sutartį ieškovas realiai nesuteikė atsakovams jokių pinigų.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius ir jų įrodinėjimą

56.       Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

57.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą).

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).  

59.       Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

60.       Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą). 

61.       Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017 19 punktą).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų sutartį, aiškinimo ir taikymo

62.       CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

63.       Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

64.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

66.       Taigi, kai kyla ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šalių valios sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius nustatymas, suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšies ir atlyginimo už šias paslaugas dydžio nustatymas. Nesant bent vienos šių sąlygų, teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimas.  

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius 

67.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 48, 56, 62, 63 punkte nurodytą reglamentavimą, vadovaudamasi šios nutarties 49–54, 57–61, 64–66 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, konstatuoja, kad atsakovai, ginčydami su ieškovu sudarytą paskolos sutartį, privalėjo įrodyti, jog realiai paskolos sutartis sudaryta nebuvo ir faktiškai buvo susitarta dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Tai, be kita ko, jie galėjo padaryti įrodinėdami, kad pinigai pagal paskolos sutartį jiems nebuvo perduoti; kad ieškovas nebuvo pajėgus suteikti sutartyje nurodyto dydžio paskolą; kad ieškovams dėl geros finansinės padėties ar kitokių aplinkybių paskola objektyviai nebuvo reikalinga; sutarties šalių valią sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį; konkrečias paslaugas, dėl kurių teikimo buvo susitarta, ir kokios paslaugos (jų dalis) faktiškai buvo suteiktos; atlyginimo dydį, jo nustatymo metodiką ar būdą; priežastis, dėl kurių realiai nebuvo sudaryta rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

68.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015)

69.       Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktą).

70.       Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikta (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą). Ši sutartis iki šioje byloje kilusio ginčo įstatymo nustatyta tvarka ginčijama nebuvo, atsakovai pripažįsta asmeniškai pasirašę šią sutartį ir savo ranka padarę įrašą dėl pinigų gavimo.

71.       Bylą nagrinėję teismai, įvertinę paskolos sutarties sąlygas ir joje ranka padarytus aiškius ir nedviprasmiškus įrašus apie pinigų gavimą, (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą), šalių turtinę padėtį, buvusią sudarant paskolos sutartį, duomenis apie ieškovo veiklą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, duomenis apie atsakovams ar su jais susijusioms įmonėms teiktas teisines paslaugas, sprendė, kad atsakovai neįrodė paskolos sutarties apsimestinumo ir teisinių atlygintinų paslaugų teikimo santykių tarp šalių egzistavimo fakto.

72.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus procesinius sprendimus, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai, spręsdami dėl šalis siejančių teisinių santykių rūšies, įvertino kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) bei dėl šių aplinkybių išsamiai ir argumentuotai pasisakė. Vien atsakovų nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis ir nurodytų aplinkybių vertinimu nereiškia ir nepatvirtina skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kurios patvirtintų jų nurodomas aplinkybes dėl atlygintinų paslaugų teikimo, o jų pateikti duomenis dėl (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą) yra pernelyg nutolę nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių.

73.       Paskolos sutarčiai (jos originalui) esant pas ieškovą, sutartyje atsakovams asmeniškai aiškiai ir nedviprasmiškai padarius įrašą apie paskolos objekto gavimą, atsakovams nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šalys atlygintinų paslaugų teikimo santykius turėjo įforminti paskolos sutartimi, nepagrindus įrodinėjamos apsimestinės paskolos sutarties sudarymo tikslo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą daryti išvadą, kad byloje įrodytas būtent paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktas. Atsakovai, remdamiesi pinigų negavimo aplinkybe, jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, neįrodė, kad sutarties sąlyga apie pinigų gavimą sutarties pasirašymo dieną į sutartį įrašyta apsimestinai, nes pinigai neva iš tikrųjų nebuvo sumokėti ir ginčo sutartimi buvo susitarta dėl atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.870, 6.873 straipsniai, CPK 176, 177, 185 straipsniai).

74.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų materialiosios teisės normų pažeidimo yra formalūs ir deklaratyvūs, o dėl padarytų įrodymo vertinimo ir įrodinėjimo taisyklų pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovams byloje neįrodžius šios nutarties 67 punkte nurodytų aplinkybių, jų kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip, negu tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ir ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti.

75.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

76.       Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

78.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas ir jų dydį, todėl šios jam neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 15,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš kasacinį skundą padavusių atsakovų, t. y. po 7,66 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

80.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atidėjo atsakovams žyminio mokesčio (12 555 Eur) mokėjimą iki byloje kasacinio teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, iš jų taip pat lygiomis dalimis priteistinas už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, t. y. po 6277,50 Eur iš kiekvieno.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų B (a. k. (duomenys neskelbtini) ir C (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 7,66 Eur (septynis Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir po 6277,50 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, iš viso – po 6285,16 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 50 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Birutė Janavičiūtė 

        Sigita Rudėnaitė

        Antanas Simniškis