Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-59-144/2015

Proceso Nr. 4-06-3-00828-2016-0                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.; 3.10.;

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. gegužės 31 d.

Klaipėda

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovams D. J., B. P., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams I. B., V. S., išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-02-04 nutarimo Nr. ROIK 15053959225 panaikinimo,

n  u  s  t  a  t  ė  :

2015-12-15 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos administracinio skyriaus vyriausioji specialistė I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. K3-2015-7, kuriame nurodė, jog V. J., atstovaujantis VŠĮ (duomenys neskelbtini), būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu – vyriausiuoju gydytoju ir atsakingas už VšĮ (duomenys neskelbtini), taip pat už VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenų (dokumentų) teikimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir nekliudymą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat būdamas atsakingas už Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, iki nustatyto termino, 2015-11-18 neįvykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimo pateikti duomenis, nepateikė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą per 2015 m. rugsėjo mėnesį, išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur). Reikalavimu taip pat prašyta pagrįsti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo įsigyta medicininė įranga, tokiais pažeidė LR Sveikatos draudimo įstatymo 39 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kurios reglamentuoja, jog sveikatos priežiūros įstaiga. Sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, privalo laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. Neįvykdžius Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisėtų reikalavimų ir nepateikus reikalaujamų duomenų, reikalingų Klaipėdos TLK funkcijoms vykdyti, pažeisti LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ 3.1. punkto reikalavimai, kai minėtais VšĮ (duomenys neskelbtini) veiksmais yra kliudoma Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Įsakymo 3.1 punktu Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra pavesta atlikti asmens sveiktos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų panaudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę.   Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama LR sveikatos apsaugos ministro 2012-04-26 įsakymo Nr. V-370 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ 3.1. punktu nustatytą įpareigojimą bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizę, pareikalavo pateikti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai duomenis apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, vadovaudamasi LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 3 p., LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 1d. 10 p., 34 str. 1 d. 5 p. nuostatose įtvirtintais pagrindais, turėdama teisę reikalauti ir gauti iš įstaigų būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti informaciją.

V. J. tokia savo veika (veikimu ar neveikimu), nevykdydamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nepateikdamas reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, reikalingų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti, iki nustatyto 2015-11-18 termino, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 436 str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų  reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

2016-02-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu Nr. ROIK 15053959225 V. J. už protokole nurodytų pažeidimų padarymą pagal ATPK 436 str. 1 d., paskirta nuobauda - 217 eurų bauda.

            2016-02-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. J. įgaliotų atstovų pasirašytas skundas bei administracinės bylos medžiaga dėl 2016-02-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimo Nr. ROIK 15053959225 panaikinimo.

              Savo skunde V. J. nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymu Nr. V-592 Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikė 2015-09-30 įsakyme nustatytos formos asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.  Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-11-06 raštu Nr. A1-6220 paprašė išsamiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“. V. J. pažymėjo, kad LR SAM 2003-10-06 įsakymas Nr. 592 nenumato teikti tokius duomenis ir nenumato teritorinei ligonių kasai tokios teisės, t. y. reikalauti papildomų duomenų. 2015-11-13 raštu Nr. 9-4140 VšĮ (duomenys neskelbtini) atsakė į teritorinės ligonių kasos prašymą, paaiškindama, kad to neprivalo daryti, o teritorinė ligonių kasa neturi teisės reikalauti tokios informacijos. 2015-11-13 raštu Nr. A1-6543 teritorinė ligonių kasa dar kartą pateikė reikalavimą iki 2015-11-18 detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015-11-18 raštu Nr. 9-4191 pateikė atsakymą. Nežiūrint į tai, 2016-02-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu V. J. paskirta 217 eurų bauda. Nurodė, kad nesutinka su minėtu nutarimu, nes Klaipėdos teritorinė ligonių kasa netinkamai pritaikė ATPK normas, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. paaiškino, kad yra sąskaitos faktūros. Teritorinė ligonių kasa neturėjo jokių motyvų teigti, kad lėšos naudojamos neracionaliai. Paaiškino, kad medicinos įranga įsigyta ligoninės biudžeto lėšomis. Įstaigos lėšomis nėra   disponuojama vadovaujantis įstatais ir kitais teisės aktais. Teritorinės ligonių kasos disponuojamos lėšos nebuvo įdėtos į įrangos, kitų reikmenų pirkimą, medicininę įrangą. Intereso teritorinei ligonių kasai nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas D. J. paaiškino, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) visus reikalavimus vykdo, tačiau paskirta bauda už neva nevykdomus reikalavimus, tačiau atstovas pažymėjo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) visus ligonių kasos reikalavimus įvykdė, kadangi ministro 2003-10-06 įsakymų  reglamentuojama, koks kiekis informacijos ir kokia forma turi būti pateikta ligonių kasoms. Yra privaloma įsakymų Nr. 592 patvirtinta lentelė – ataskaitos pateikimo forma visoms įstaigoms. Kilus ginčui, 2015-10-09, buvo gautas ministerijos raštas Nr. 10-8904 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo akcentuojama, kad teritorinė ligonių kasa negali išplėstai taikyti įstatymuose įtvirtintos funkcijos. Įsakymas yra detalizuojantis funkcijas aktas. Įsakyme nėra numatyta teisės pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos atskaitos detalizuojančius duomenis. Turi du dokumentus, pagal kuriuos savo pareigą įvykdė visiškai. Teritorinės ligonių kasos darbuotojai privalėjo vadovautis tuo metu galiojančiu jų pačių aktu, kur reglamentuojama, kada konkrečiai, kokiomis sąlygomis esant galėjo būti pradėta administracinės teisenos byla. Įsakymas yra Nr. 1K-66. Šiuo įsakymu yra numatyta tik du atvejai, kada galima surašyti protokolą, tai kontrolės procedūros arba ekspertizės pažymos surašymo metu užbaigus darbą įstaigoje. Jokia kontrolė nebuvo pradėta, pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn pagrindo nebuvo. Kontrolės procedūros atlikimą reglamentuoja visai kitas aktas – ligonių kasos norminis aktas 1K-10. Įsakyme nėra numatyta Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdė teritorinės ligonių kasos reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadas, jog pareigūnas atliks finansinę duomenų analizę. Tai reiškia, jog ligonių kasos toliau piktnaudžiauja, išplėsdama savo teises į neribotą lygmenį ir veikia teisės aktams priešingai. Prašė nutraukti bylą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė B. P. paaiškino, kad palaiko argumentus, išdėstytus skunde. Nutarime turėjo būti nustatytas tinkamai nurodytas asmuo, priežastinis ryšys. Toks pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi ligonių kasos viršijo nustatytas teises ir įgaliojimus. Minėtas įsakymas Nr. 529 paminėtini 2 punktai -  21 punktas, kuriame numatyta, kad vadovas atsako už pateiktos informacijos teisingumą. Taip pat yra nurodytas punktas, kuriuo numatoma, kad ligonių kasų tikslas yra įvertinti ar lėšos panaudotos racionaliai. Ir jei lėšos panaudotos neracionaliai, reikia apie tai pranešti ministerijai. Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktus įrodymus ligoninė jokių minusinių įsipareigojimų neturėjo. Ligonių kasų noras gilintis į tuos duomenis keistas ir nepagrįstas. Vadovas pateikė visą informaciją, nors pagrindo nebuvo. Aplinkybės tai pagrindžia. Įstaiga nustatytais terminais du kartus atsakė į ligonių kasų prašymus, buvo nurodyti motyvai ir argumentai. Vienas iš motyvų buvo ministerijos raštas – tai konsultacinė išvada, kaip visa tai vyko ir kokias teises turi ligonių kasos šios procedūros metu. Pažymėjo jau patvirtintą naują ATPK pakeistą 21 straipsnį, jo  įsigaliojimo terminas yra atidėtas, kuris numato, kad atsako asmuo, kuris padarė veiką, vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Mano, kad ta konsultacija yra ne klaidinga, o teisinga. Ir tokiu atveju asmens kaltė yra naikintina. Tuo reiks vadovautis, kai įsigalės kodeksas. Protokole ir nutarime yra nurodyta, kad V. J. pažeidė  Sveikatos draudimo įstatymo 39 str. 1 d. 4 punktą, kuris sako, kad įstaiga, sudariusi sutartį su ligonių kasa, privalo teikti informaciją. Šis punktas objektyviai ir akivaizdžiai negalėjo būti pažeistas, nes ligonių kasa nenustatė jokios informacijos, kokia turėjo būti pateikta. Analizės tvarką nustato ministerijos įstatymas, kurio nuostata yra blanketinė. Pažeidimas padarytas didžiulis nutarime. Ligoninė manydama, kad sprendimas buvo neteisėtas ir jį apskundė. Skundas nebuvo priimtas. Protokolas dar nebuvo surašytas, skundo nepriėmė. Nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo pagrįsti. Priežastinis ryšys nenustatytas. Visiškai nenustatyta administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltė. Be to, nustatyta procesinių pažeidimų: protokolas buvo surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apie posėdžio laiką ir vietą nebuvo informuota. Pažeistos ATPK 259 str., 260 str. nuostatos. Nebuvo surašytas administracinis nurodymas šioje byloje. Nutarime yra paminėta, kad asmuo yra baudžiamas už pirmąją dalį, kaip už pirmą kartą padarytą veiką. Nebuvo gautas administracinis nurodymas, nurodyta bauda asmeniui ir jis neturėjo galimybės sumokėti jos. Proceso eigoje nebuvo gautas nutarimas, asmuo neturėjo galimybės sumokėti pusės administracinės baudos, procedūra neteisėta, nemotyvuota. Prašė nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.

Teritorinės ligonių kasos atstovė I. B. paaiškino, kad nesutinka su pateiktu skundu ir išdėstytais  reikalavimais. Paaiškino, kad protokolas buvo surašytas 2015-12-15, kai nebuvo paskirta pirmoji nuobauda ankstesnėje byloje, kai buvo panaikinta ta nuobauda. Buvo vertintinos tos aplinkybės, kai V. J. buvo traukiamas atsakomybėn antrą kartą, pakartotinai. Būtent dėl to tame procedūros etape protokolas negalėjo būti surašomas kaip nurodyta ATPK 2601 str. 4 dalyje. Pareigūnas, surašantis protokolą, net neturėjo teisės surašyti administracinio nurodymo. Priešingu atveju būtų pažeistos kodekso nuostatos. Kitame etape, kai buvo priimtas nutarimas dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, pareigūnas, priimantis sprendimą dėl nuobaudos taikymo ATPK 284 str. 2 d. turėjo teisę, ja pasinaudojo ir perkvalifikavo pagal 1 d., buvo paskirta vidurkį siekianti nuobauda. Nebuvo pasiūlyta susimokėti baudą pagal administracinį nurodymą. Pažymėjo, kad teritorinė ligonių kasa, atlikdama analizę, turi teisę prašyti pateikti informaciją. Tai yra nustatyta Sveikatos sistemos įstatymo 77 str., Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 1 d. 5 punkte, kur nustatyta teisė prašyti informacijos savo funkcijoms atlikti. Ligonių kasų nuostatų 9.11 punkte nurodyta - ligonių kasos atlieka analizę bei turi teisę gauti reikalingą informaciją, 10.5; 10.6 punktai nurodo, kad turi teisę gauti informaciją teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti. Pagal ATPK 436 str., Ligonių kasa, pastebėjusi, kad toks reikalingų duomenų nepateikimas atitinka ATPK 436 str. neteisėtos veikos požymius, buvo pradėta procedūra, vadovaujantis ATPK nuostatomis, kas yra aukščiau, negu vidiniai dokumentai. Šioje vietoje procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Be to, pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo porą kartų kviečiamas į Ligonių kasą, tačiau jis nerado laiko atvykti, negalėjo. Asmuo paskutiniu raštu buvo informuotas, kad, jei jis neatvyks tuo laiku, protokolas bus surašytas jam nedalyvaujant. Pranešimai atvykti, išsiųstas protokolas buvo išsiųsti tinkamai. V. J. ir jo atstovai turėjo teisę ir susipažino su minėtais dokumentais, turėjo teisę ir galimybę teikti paaiškinimus, papildomus duomenis, kuo ir pasinaudojo, sudalyvaudami nagrinėjant bylą iš esmės. Byla buvo išnagrinėta dalyvaujant atstovei. Nebuvo pažeistos teisės. Nutarimas buvo priimtas per dieną, o išsiųstas per tris dienas. Buvo nurodytas nutarimo priėmimo vieta ir laikas. Prašė palikti nutarimą galioti, skundo netenkinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė V. S. pažymėjo, kad ligonių kasa turi teisę paprašyti informacijos ar racionaliai naudojamos lėšos. Negavus analizės, negalima įvertinti ar racionaliai lėšos naudojamos. Nepateikus prašomos informacijos, buvo sutrukdyta atlikti teritorinės ligonių kasos funkciją. Kadangi nebuvo pateikta prašoma informacija, nebuvo galimybės padaryti analizę.

           V. J. skundas tenkintinas.

            ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teritorinių ligonių kasų funkcijas nustato Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis. Šiame įstatymo straipsnio 10 punkte teritorinėms ligonių kasoms viena iš pavestų funkcijų yra savo veiklos zonoje atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo (...) analizę. Tokia pati Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų funkcija įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje, pagal kurį šios institucijos atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę. Detalizuojant šią teritorinių ligonių kasų funkciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-15) 3.1 punktu teritorinėms ligonių kasoms pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, o nustačius, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir įstaigos turi didelių finansinių įsipareigojimų, įsakymo 3.2 punktu pavesta apie tai informuoti įstaigos steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įsakymu detaliau nereglamentuotos analizės procedūros, todėl teritorinės ligonių kasos joms priskirtoms funkcijoms vykdyti naudojasi teisėmis, numatytomis Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnyje. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš (...) sveikatos priežiūros įstaigų (...) informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Nurodytoje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta, kad šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-12-18 įsakymu patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatų 10.5 punktu detalizuota Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė gauti informaciją, o būtent – apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (Nuostatų 10.5.6 punktas), taip pat kitą informaciją, reikalingą teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti (Nuostatų 10.5.11 punktas).

Vykdydama Sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 2 punktą VšĮ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2015-09-30 pateikė Asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą už 2015 m. rugsėjo mėnesį pagal nurodytu įsakymu patvirtintą viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos formą. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Ginčas kyla tik dėl aplinkybės ar gali teritorinė ligonių kasa, atlikdama finansinę analizę, reikalauti iš įstaigos detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“, 4.1 eilutę „Medicinos įranga“.

Finansinės analizės šaltiniai – tai visa surinkta informacija, naudojama atliekant analizę. Analizės šaltiniai priklauso nuo analizės programos, analizuojamo objekto, taip pat nuo to, kas ją atlieka. Nors konkrečiu atveju normatyviniai aktai nedetalizuoja finansinės analizės procedūrų ir jų šaltinių, mokslinėje literatūroje įmonių veiklos analizės šaltiniai skirstomi į šias grupes: planiniai normatyviniai, buhalterinės apskaitos, atskaitomybės, neapskaitiniai. Kadangi teritorinė ligonių kasa įgaliota atlikti ne visos įmonės veiklos, o  tik tam tikros srities - finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, pats svarbiausias šaltinis šiuo atveju yra finansinė atskaitomybė, kuri sudaroma remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Finansinėje atskaitomybėje yra apibendrinta visa informacija apie įmonės veiklą ataskaitiniu laikotarpiu. Išsamią metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas. Atliekant finansinę analizę, pirmiausia reikia įsitikinti ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir bendruosius apskaitos principus. Taip pat turi būti atliktas formalus patikrinimas, tai yra susipažinimas kaip užpildytos visos finansinių ataskaitų eilutės – ar teisingai apskaičiuotos visos sumos, ar jos įrašytos į reikiamas eilutes ir skiltis. Atliekant finansinę analizę galima naudotis ir kitais papildomais duomenimis – įvairiais registrais, žurnalais, normatyvinio pobūdžio dokumentais, sutartimis ir panašiai. Patikrinimus, susijusius su pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo įvertinimu, atlieka auditorius. Analizę atliekantis asmuo tokio išsamaus patikrinimo negali atlikti dėl to, kad finansinės analizės šaltinių patikrinimas iš esmės yra gana sudėtingas procesas ir jį gali atlikti tik tokią teisę turintis kompetentingas asmuo – auditorius.

Tokia pati nuomonė išsakyta ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-10-09 rašte, pasirašytame Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės. Šiame rašte nurodyta, kad TLK negali išplėstai taikyti įstatymuose įtvirtintos funkcijos atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, kadangi Įsakymas yra šią funkciją detalizuojantis teisės aktas. Jame nėra numatyta teisė reikalauti pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą detalizuojančius duomenis (sąskaitas ir kt.) ar atlikti sveikatos priežiūros įstaigos finansinį auditą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 436 str. 1d. numatyta atsakomybė už kliudymą Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas taip pat už Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnų sprendimų nevykdymą. Konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) vadovui V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei vėliau jis buvo nubaustas už tai, kad jis, atstovaujantis VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už įstaigos dokumentų pateikimą laiku, nekliudymą ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, pažeisdamas galiojančius normatyvinius aktus, nepateikdamas iki Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nustatyto 2015-14-18 termino neįvykdė Klaipėdos teritorinės liginių kasos reikalavimo pateikti duomenis, nepateikė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą per 2015 m. rugsėjo mėnesį, išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur), padarė pažeidimą, numatytą ATPK 436 str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

ATPK 436str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik esant tyčinei kaltės formai.

Išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą bei išklausęs proceso šalių paaiškinimų, teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Klaipėdos teritorinės kasos teisės atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Taip pat nėra ginčijama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisė šios analizės atlikimui reikalauti tam reikalingos informacijos ir duomenų, o (duomenys neskelbtini) pareiga šią informaciją pateikti. Ginčijama tik aplinkybė ar galima reikalauti iš įstaigos finansinės analizės atlikimui konkrečių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes galiojantys ir aukščiau išvardinti normatyviniai aktai šio klausimo detaliai nereglamentuoja. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa mano, kad finansinės analizės atlikimui ji turi teisę reikalauti bet kokius duomenis, kurie leistų jiems padaryti išsamią analizę. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizės procedūra yra reglamentuota, o 2003-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-592, pakeistu 2015-02-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-282 nurodyta kokius konkrečius duomenis reikalinga pateikti, tai yra nustatytos formos asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą.

Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pareikalavus, VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė aukščiau paminėtame Įsakyme nustatytos formos asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą (b.l.24). 2015-11-06 raštu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikalavo iki 2015-11-13 pateikti papildomą informaciją išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur) (b.l.25). Tai buvo padaryta 2015-11-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) raštu (b.l.26). 2015-11-13 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikalavo iki 2015-11-18 pateikti informaciją apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą per 2015 m. rugsėjo mėnesį, išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur) (b.l.29). Į šį raštą 2015-11-18 raštu VšĮ (duomenys neskelbtini) atsakė, nurodydama, kad į analogišką prašymą buvo atsakyta 2015-11-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) raštu (b.l.30). 2015-12-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016-02-04 – skundžiamas nutarimas. 

2015-12-15 V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 436 str. 1d. už tai, kad jis, pažeisdamas galiojančius normatyvinius aktus, nepateikdamas iki Klaipėdos teritorinės liginių kasos nustatyto 2015-11-18 termino reikalaujamos informacijos, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 436 str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų  reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

Šiuo klausimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-11-23 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymas pateikti papildomą informaciją yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vykdant viešojo administravimo veiklą ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, neviršijant suteiktų įgaliojimų. Nežiūrint į tai, Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi konstatavo, kad  Sveikatos apsaugos ministro 2012-04-26 įsakymu Nr. V-370 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo naudojimo“ pakeitimo“patvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų ir jų formų, kuriuos gydymo įstaiga privalo pateikti teritorinei ligonių kasai, minėtame įsakyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigūnų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. Nežiūrint į tai, V. J. 2016-02-04 nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka.

Kaip matyti iš aukščiau aprašytos įvykių sekos, į visus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikalavimus pateikti informaciją, reikalingą finansinei analizei atlikti, (duomenys neskelbtini) atsakė ir laiku pateikė prašomus duomenis, numatytus 2003-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-592, pakeistu 2015-02-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-282. Taip pat pateikė ir prašomus papildomus duomenis, kurie nenumatyti paminėtame Įsakyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos teritorinės kasos nustatytu terminu (duomenys neskelbtini) raštiškai atsakė, kodėl negali pateikti prašomos papildomos informacijos, t. y. detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur). Sveikatos apsaugos ministro minėtu įsakymu patvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų ir jų formų, kuriuos gydymo įstaiga privalo pateikti teritorinei ligonių kasai. Įsakyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigūnų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimus, pateikė minėtame įsakyme nurodytus dokumentus. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog kliudė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnams atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Todėl V. J., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 436 str. 1 d., sudėties požymių.

            Dėl nurodytų priežasčių, V. J. skundas tenkintinas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-02-04 nutarimas Nr. ROIK 15053959225 naikintinas, o administracinė byla V. J. atžvilgiu nutrauktina, nes nepadarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 436 str. 1 d. (ATPK 250 str. 1 d., 1 p.). 

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 436 str. 1 d.,  250 str. 1 d., 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 3022 str., 3024 str., teismas,

n u  t  a  r  ė  :

           V. J. skundą tenkinti.

           Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-02-04 nutarimą Nr. ROIK 15053959225, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 436 str. 1 d. paskirta nuobauda – 217 eurų bauda, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

            Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Eugenija Šatkuvienė