Baudžiamoji byla Nr. 1-265-900/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50931-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,
sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei ir Tomai Ivoškutei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,
kaltinamajai A. S.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti UAB „N. N.“ virėja, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi viešuosius darbus pakeitė į 25 MGL baudą;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko;
yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
A. S. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 1830 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą stiklinės šuke nukentėjusiajam J. D. į nosį, grumtynių metu tyčia sudavė nukentėjusiajam J. D. ūkinės-buitinės paskirties virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 5 kartus į kairės rankos peties sritį, 1 kartą į nugarinę juosmens sritį, 2 kartus į dešinės rankos petį, padarydama viršugalvio, veido, dešiniojo peties, kairiojo žasto, juosmens kairės pusės pjautines žaizdas, kairės rankos ir nugaros odos nubrozdinimus, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. S. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 1830 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių metu tyčia sudavė ūkinės-buitinės paskirties virtuviniu peiliu nukentėjusiajai I. D. į kairį užausį, į kairės pusės žastą, nukentėjusioji I. D. griūdama ant grindų užsigavo, padarė nukentėjusiajai I. D. kairio užausio žaizdą, kaklo ir kairiojo žasto odos nubrozdinimus, kaklo, kairės rankos ir kairės kojos poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji A. S. prisipažino kalta ir paaiškino, kad užaugo pas globėjus. Tėčio neteko maža, mamos - nuo 14-15 m. Sulaukusi pilnametystės kaltinamoji išėjo iš globėjų, ryšių su jais nepalaiko. Kaltinamajai truputį negerai su nervais. Vaikystėje gydėsi dėl to, ne vieną kartą gulėjo nepilnamečių psichiatrijos skyriuje. Kai užaugo, kaltinamajai reikėjo toliau lankytis mokantis suvaldyti stresą, pyktį, nervus, bet užaugusi pas gydytojus nesilankė. Tikėjosi, kad problema susitvarkys savarankiškai arba savaime.
Daugiau kaip 2 m. kaltinamoji gyvena su draugu M. N.. (2019 m.) spalį kaltinamoji dėl didelio darbo krūvio išėjo iš darbo. Kaltinamoji jautėsi pervargusi, nervuota. Savaitė prieš įvykį buvo kupina įtampos. Įvykio dieną kaltinamoji su draugu M. N. buvo svečiuose pas J. D. ir jo draugę. Po pietų J. D. su drauge ir kaltinamosios draugas M. N. atvyko pas kaltinamąją į butą. M. N. ir J. D. išėjo parūkyti ir susiginčijo. Kaltinamoji nežino konflikto priežasties, galvoja, kad konflikto priežastis su ja nesusijusi. Kaltinamoji ramino susiginčijusius vyrus, kvietė šokti. Vyrai vėl pasiginčijo, nes pakalbėjo, kad atvažiuos J. D. brolis. M. N. pasakė, kad J. D. pasidarė „mandras“, kad jo brolis atvažiuoja, nes brolis sportuoja. Kaltinamoji pasakė M. N. baigtis (kalbėti), nes atsibodo. Kaltinamoji apipylė J. arba M., kad nebesiginčytų.
Kaltinamoji neatsimena, kas vyko toliau, tarsi tuo momentu būtų užtemęs protas. Psichiatrė sakė, kad taip būna. Po visko žiūri, kad aplinkui pilna kraujo, nukentėjusieji sužaloti. Kaltinamajai reikėjo siūti ranką (delną), nes laikydama stiklinę, matyt, per stipriai suspaudė.
Kaltinamoji 1,5 mėn. gydėsi ranką, 2020 m. pradžioje įsidarbino virtuvėje. Po įvykio M. N. supyko ant kaltinamosios ir išėjo gyventi atskirai, neseniai jie vėl pradėjo bendrauti.
Šiuo metu kaltinamoji lankosi pas psichiatrę ir psichologę. Pas gydytojus jai reikėtų lankytis kartą per savaitę, bet trūksta vietų. Psichiatrė išrašė vaistų nuo pykčio, nerimo „Xanax“ ir nemigos „Zolpidem“, juos geria kasdien. Psichologė sakė, kad kaltinamajai reikės lankytis tol, kol išmoks valdyti savitvardos. Būna, kad kaltinamoji susinervuoja ir kažką pasako, pvz., dėl ne vietoje paliktų šlepečių, bet šiaip blaivi gali kontroliuoti savo veiksmus. Agresija prasiverčia, kai ji išgeria alkoholio. Seniau alkoholį vartodavo nesaikingai. Visus nusikaltimus padarė būdama pilnametė ir pavartojusi alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji A. S. paaiškino (1 t., b. l. 175-176, 184-185), kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu M. N.. 2019 m. lapkričio 30 d. pas juos atvyko draugai J. D. ir I.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. A. S. gėrė 6 laipsnių stiprumo alų, jos sugyventinis, J. D. ir I. – degtinę. A. S. nepamena, kiek išgėrė alaus, bet jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad apie 18 val. ar 1830 val. J. D. davė telefoną, kad ji pakalbėtų su J. D. broliu, įtikintų šį atvažiuoti. J. D. brolis sutiko (atvažiuoti). Po to A. S. sugyventinis M. pradėjo šnekėti nesąmones. Savaitę iki įvykio ji ir M. pykosi, tarp jų buvo įtampa. Būdama įsitempusi ir išgėrusi, A. S. neatlaikė. Supykusi apipylė J. stiklinės turiniu. A. S. neprisimena, kad būtų metusi stiklinę. Galėjo nebent trenkti stikline. A. S. neprisimena, kad būtų nuvertusi stalą. Iki įvykio kambaryje peilio nebuvo. A. S. nepamena ir negali pasakyti, kaip peilis atsidūrė jos rankose, kaip ji užpuolė I. ir J. ir ką jiems darė, tarsi buvo aptemęs protas. Tyčia sužaloti žmonių nenorėjo.
A. S. neneigia ir prisipažįsta, kad, būdama neblaivi, galėjo durti peiliu J. D. į įvairias kūno vietas. Ji yra teista už panašų nusikaltimą, tai yra už tai, kad peiliu sužalojo žmogų. Laisvės atėmimo bausmę atliko prieš 2,5 metų. A. S. ilgą laiką nevartojo alkoholinių gėrimų, nes visus nusikaltimus padarė būdama neblaivi.
A. S. prisimena atvykusius policijos pareigūnus ir bute esantį kraują. Ji neprisimena, ką aiškino atvykusiems policijos pareigūnams. Į butą nebuvo atėję kiti asmenys ir jie nieko neužpuolė. A. S. negali nurodyti, kodėl ji taip sakė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. A. S. ranka buvo sužalota. Ji galėjo susižaloti ranką, stipriai laikydama stiklinę rankose. Paauglystėje A. S. buvo diagnozuota ūmi reakcija į stresą, užaugus reikėjo toliau lankytis pas psichologą, bet ji nesilankė.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamoji prisipažino kalta padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė paaiškinimus, atitinkančius kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 7, 38, 42-43), kad 2019 m. lapkričio 30 d. su savo drauge I. D. buvo pas savo draugus M. N. ir A. S. adresu (duomenys neskelbtini)). Jie sėdėjo kambaryje, draugiškai kalbėjosi ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. nukentėjusiajam J. D. paskambino jo brolis V. ir pasiūlė visiems susitikti (duomenys neskelbtini). ir kartu nueiti prie eglutės. Nukentėjussis J. D. perdavė telefoną A., nes norėjo gauti A.s sutikimą, kad šis galėtų atvykti iki jos buto. A. virtuvėje telefonu bendravo su jo brolio drauge. Tuo metu nukentėjusysis J. D. buvo kambaryje.
Pasibaigus pokalbiui, A.s nuotaika pasikeitė. A. nukentėjusiajam J. D. pasirodė keista, jos žvilgsnis tapo tuščias. Nukentėjusysis J. D., I. ir M. svetainėje žiūrėjo televizorių. A. atėjo į kambarį ir nuvertė stalą. Paskui kažkuo (kaip vėliau sužinojo, stiklo šuke) trenkė nukentėjusiajam J. D. į nosį. Nukentėjusiajam J. D. pradėjo bėgti kraujas. M. atskyrė A. nuo jo.
Nukentėjusysis J. D. bandė stabdyti kraujavimą ir nepastebėjo, ar A. buvo išėjusi, tik pastebėjo, kad A. puola jo draugę I.. A. parvertė I. ant lovos, sakydama: „aš tave užmušiu“. Nukentėjusysis J. D. matė, kad A. mosikuoja ranka. Nukentėjusis J. D. griebė A. už rankos. Nukentėjusysis J. D. nepastebėjo, kad A. turėtų peilį, kad ji sužalojo I.. Tada A. puolė nukentėjusįjį J. D.. Vyko grumtynės. A. dūrė nukentėjusiajam J. D. ne mažiau kaip 5 kartus į kairės rankos peties sritį, 1 kartą - į juosmens sritį nugaroje, 2 kartus - į dešinės rankos petį. Yra žaizda galvos viršugalvyje, tačiau nukentėjusysis J. D. negali pasakyti, jam dūrė ar įbrėžė. M. atėmė iš A.s rankos peilį. Nukentėjusysis J. D. atsitraukė nuo A.s, vonioje bandė stabdyti kraujavimą. Vėliau nukentėjusysis J. D. iš M. sužinojo, kad šis peilį išmetė pro langą. Nukentėjusįjį J. D. medikai pristatė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, ten jam konstatuotos nosies, galvos, dešinio ir kairio peties ir juosmens žaizdos. Po medikų apžiūros nukentėjusysis J. D. išleistas gydytis į namus.
Nukentėjusioji I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 64, 72-73), kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 11 val. pas jos draugą J. D. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jų bendra pažįstama A. S. ir jos sugyventinis M. N.. Jie gėrė alkoholį, vėliau nuvyko pas A. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie toliau vartojo alkoholį. Jokių konfliktų nebuvo, smagiai leido laiką. A. vis nueidavo parūkyti. Maždaug po 18 val. A. parūkė ar nuėjo į tualetą ir jos nuotaika pasikeitė, tapo susinervinusi.
A. nuvertė stalą. Sudužo stiklinės ant stalo. Nukentėjusioji I. D. nepastebėjo, kaip A.s rankose atsidūrė šukė. Nukentėjusioji I. D. spėja, kad ta šukė buvo nuo sudužusios stiklinės. Laikydama šukę rankoje, A. puolė nukentėjusiosios I. D. draugą J.. Tuo metu M. stovėjo kampe tarp koridoriaus ir svetainės-miegamojo, A. - kambaryje. A. šuke sužalojo J. veidą. Nukentėjusioji I. D. tiksliai nematė, kur A. sužalojo J., tačiau ji galėjo sužaloti nosį. M. ir A. krito koridoriuje ant grindų. M. atitraukė A.. A. atsidūrė puolė su peiliu nukentėjusiąją I. D.. Peilis buvo nemažas. Nukentėjusioji I. D. nematė, kaip peilis atsirado pas A., tačiau mano, kad ji pasiėmė peilį iš virtuvės. Nukentėjusioji I. D. sėdėjo, kai A. ranka sugriebė jai už kaklo. Nukentėjusioji I. D. juto spaudimą, bet fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. A. šaukė, mosikavosi peiliu. A. peiliu prapjovė nukentėjusiajai I. D. už kairės ausies ir dūrė į kairę pažastį. Jai bėgo kraujas. Nukentėjusioji I. D. nuvirto krūtine ant grindų. Virš kairės krūties ir ant kairės kojos atsirado kraujosruvos. M. griebė A. už dešinės rankos. A. nusisuko nuo nukentėjusiosios I. D. ir dūrė J. ne mažiau kaip 6 kartus į kairį petį, ne mažiau kaip 3 kartus - į dešinį petį, ne mažiau kaip 7 kartus – į kairės pusės juosmens dalį, su peiliu sužalojo veidą. Nukentėjusioji I. D. buvo šoke, todėl tiksliai neprisimena visų J. sužalojimų. Visur bėgo kraujas. A.s sugyventinis iškvietė policiją. A. apsiramino, atsisėdo ant lovos. M. išmetė pro virtuvės langą peilį, kad A. daugiau nieko (blogo) nebedarytų. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. J. išvežė į ligoninę. Vėliau nukentėjusioji I. D. nuvyko į ligoninę, jai buvo susiūta žaizda už ausies.
Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 108-109), kad jis ir A. S. 2 metus yra sugyventiniai, bet bendro ūkio neveda. A. šiaip viskas yra gerai, bet pasireiškia emocinis nestabilumas, kai ji išgeria. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 11 val. liudytojas M. N. ir A. nuvyko pas jo draugus J. D. ir I. D., vartojo alkoholį. Paskui liudytojas M. N. ir A. pasiūlė J. ir I.i vykti pas juos į butą adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie vėl vartojo alkoholį. Jokių konfliktų nekilo. A. nebuvo gerai, tačiau liudytojas M. N. negali pasakyti dėl ko. liudytojas M. N. pastebėjo, kad A. eidavo rūkyti, bendraudavo su kažkuo telefonu, tačiau nekreipė dėmesio, nes norėjo smagiai praleisti laiką.
Maždaug apie 1830 val. A. miegamajame-svetainėje nuo stalo paėmė stiklinę ir trenkė ja J. į kaktą. Jie nustebo dėl tokio A.s elgesio ir nepastebėjo, kaip ji nuvertė stalą. Kilo chaosas. A. puolė I.. Liudytojas M. N. negali pasakyti, kaip viskas vyko, nes buvo šoke. Liudytojas M. N. prisimena, kad A. šaukė, bet neprisimena ką. Prie įėjimo į svetainę-miegamąjį A. ir I. grūmėsi ant grindų. M. skyrė jas vieną nuo kitos. Liudytojas M. N. bendravo su bendrojo pagalbos centro darbuotoju ir nepastebėjo sužalojimų, kaip, iš kur ir kada pas A. atsirado peilis. A. puolė J.. Buvo daug kraujo.
Liudytojas M. N. nežiūrėjo ir nepastebėjo, kur tiksliai A. įdūrė J.. Dūrių buvo ne mažiau kaip du į įvairias kūno vietas. Vėliau ligoninėje liudytojas M. N. sužinojo, kad J. sužalota veido sritis, nosies viršūnėlė, susiuvo tricepsą, sužalota nugaros apačia. Liudytojas M. N. paėmė iš A.s rankos peilį ir išmetė pro virtuvės langą. Atvyko policijos pareigūnai. A. buvo susižeidusi dešinę ranką, bet liudytojas M. N. negali pasakyti kur tiksliai. I. buvo šoko būsenoje. Liudytojas M. N. jokių sužalojimų ant I. nepastebėjo, ji nesiskundė, kad kažkas blogai, tik vėliau priimamajame I. arba seselė pastebėjo, kad už I. ausies, negali nurodyti kurios, bėgo kraujas. I.i žaizda susiūta. Tikrai nebuvo taip, kad bute buvusius asmenis užpuolė du nepažįstami vyrai. I. ir J. sužalojo A.. Liudytojo M. N. žiniomis, jokių problemų, konfliktų tarp A.s, I. bei J. nėra.
Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 102-103), kad jis 2019 m. lapkričio 30 d. patruliavo su kolega A. J. Apie 1830 val. iš budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), buto neatsimena, peiliu sužalotas žmogus. Nuvykę į butą, pareigūnai rado keturis asmenis: du vyrus ir dvi moteris. Bute buvo daug kraujo. Vienam vyrui iš tricepso bėgo kraujas. Pareigūnai šiam vyrui uždėjo rankšluostį ant kraujuojančios žaizdos. Taip pat matė, kad yra prapjauta nosies viršūnėlė. Kraujo matėsi ir ant galvos. Negali nurodyti, ar ten buvo žaizda. Vyras skundėsi, kad jam skauda galvą. Vienos moters dešinės rankos delnas buvo prapjautas ir bėgo kraujas. Šiai moteriai pareigūnai taip pat suteikė pirmąją pagalbą. Bute buvo netvarka: stalas nuverstas, daiktai išmėtyti, ant grindų gulėjo sudužusių stiklinių. Moteris sakė, kad ką tik į jos butą įbėgo du vyrai, juos užpuolė ir pabėgo. Antroji moteris iš išgąsčio nekalbėjo. Moters su sužalotu delnu sugyventinis nurodė, kad bute kilo konfliktas tarp moterų. Vyras su sužalota ranka gynė savo moterį (ir sakė, jog) moteris su sužalota ranka iš virtuvės pasiėmė peilį ir sužalojo vyrą. Sugyventinis nurodė, kad moteris, kuriai yra sužalota ranka, turi psichikos problemų, serga šizofrenija, jau ne kartą sėdėjo už žmonių sužalojimą, kad jis išmetė peilį pro balkoną. Moteris su sužalota ranka neigė sužalojusi vyrą. Tarnybiniame pranešime nurodė teisingą informaciją, prašo juo remtis.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. P. 2019 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė (1 t., b. l. 19), kad 2019 m. lapkričio 30 d. 1836 val. gautas budėtojo pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo žmona peiliu sužalojo draugą, draugas kraujuoja, bet yra sąmoningas. Nuvykus į įvykio vietą, bute buvo pranešėjas M. N., J. D., I. D. ir A. S.. J. D. buvo stipriai sužalotas, kraujavo ranka ir veidas. Pranešėjas M. N. sakė, kad išgertuvių metu susikivirčijo I. D. ir A. S., A. S. puolė I. D.. J. D. gynė savo merginą. A. S. paleido J. D. į veidą stiklinę, nubėgusi į virtuvę pasiėmė peilį ir subadė J. D.. M. N. nenurodė, kiek kartų durta. M. N. teigimu, po konflikto A. S. peiliu persipjovė savo ranką ir jis atėmė iš A. S. peilį. Peilį išmetė pro langą. M. N. minėjo, kad tokie dalykai vyksta nebe pirmą kartą. J. D. patvirtino M. N. nurodytas aplinkybes. A. S. neigė, kad peiliu subadė J. D.. A. S. aiškino, kad į butą atėjo du asmenys ir juos užpuolė bei iš buto pasišalino. Alkoholio matuokliu A. S. nustatytas 2,02 promilių, J. D. - 2,11 promilių girtumas.
Įvykio vietos apžiūros 2019 m. lapkričio 30 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 21-35). Buto koridoriuje matosi išmėtyti daiktai, sulaužyta rūbų kabykla. Ant koridoriaus sienų ir grindų matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės. Tualete ant unitazo dangčio ir prausyklės matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės. Svetainėje ant grindų matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės bei sudaužyta stiklinė ir stalas. Prie balkono durų ant grindų matosi, kaip įtariama, kraujo dėmės. Lauke, apie 3 m. atstumu nuo balkono, rastas apie 12 cm ilgio peilis su medine rankena, kuris įvykio vietos apžiūros metu paimtas. Buto aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. G 1678/2019(04) sakoma (1 t., b. l. 60-61), kad J. D. nustatyti šie sužalojimai: viršugalvio, veido, dešiniojo peties, kairiojo žasto, juosmens kairės pusės pjautinės žaizdos, kairės rankos ir nugaros odos nubrozdinimai. Viršugalvio, nosies, dešinio paakio, dešinio peties, kairiojo žasto ir juosmens žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, gali būti peiliu. Kairio peties odos nubrozdinimas galimai padarytas rankos nagu. Kairio dilbio ir nugaros odos nubrozdinimai padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus ploto daiktais, tiek griūvant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. G 1679/2019(04) sakoma (1 t., b. l. 90), kad I. D. nustatyti šie sužalojimai: kairiojo užausio žaizda, kaklo ir kairiojo žasto nubrozdinimai, kaklo, kairės rankos ir kairės kojos poodinės kraujosruvos. Galvos ir kaklo sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Kiti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto 2019 m. gruodžio 10 d. išvadoje rašoma (1 t., b. l. 95-96), kad tyrimui pateiktas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis nėra priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų. Tai ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu.
Kitų objektų apžiūros 2019 m. gruodžio 13 d. protokole aprašytas 2019 m. lapkričio 30 d. 1832 val. skambučio BPC garso įrašas. Įraše girdisi, kaip pranešėjas nurodo moteriai, vardu I., nieko nedaryti, paskui pagalbos centro operatorei nurodo, jog žmogus labai smarkiai kraujuoja adresu (duomenys neskelbtini) Pranešėjas sako, kad jo moteris su peiliu užpuolė vyrą. Pranešėjas prisistato M. N. (1 t., b. l. 116-117).
BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 16-18) teigiama, kad 2019 m. lapkričio 30 d. 1833 val. pranešėjas M. N. telefonu pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo žmona peiliu sužalojo draugą. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 21 val. gautas pranešim, kad GMP dėl nosies, galvos, abiejų pečių ir juosmens žaizdų į priėmimo skyrių pristatė neblaivų (1,69 promilių) J. D., jis išleistas gydytis ambulatoriškai, ir neblaivią (1,86 promilių) A. S. dėl dešinės plaštakos žaizdos, ją išsivežė policija.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai iš esmės teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (dvi veikos), nes nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad kaltinamoji nukentėjusiesiems, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Nusikalstami kaltinamosios veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamų veikų sudėtis materiali, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra jauno amžiaus (27 m.), nuo 2020 m. sausio 14 d. dirba UAB „N. N.“ virėja (nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis) (2 t., b. l. 47, 76-78, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Įrašyta į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrą; 2004-2009 m. jai nustatyta socializuoto elgesio sutrikimas, patologinis asmenybės vystymasis pagal asocialų tipą (1 t., b. l. 194). Įtraukta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, 2012 m. vasario 2 d. jai buvo diagnozuota ūminė reakcija į stresą (1 t., b. l. 130). Nuo 2020 m. gruodžio 8 d. (metai nurodyti taip, kaip yra originale) gydosi VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, taikomas medikamentinis gydymas, lankosi pas psichologą, taikoma psichoterapija (2 t., b. l. 79). Administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 46). Teista 5 kartus. Vieną (paskutinį) kartą, be kita ko, teista pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peiliu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (2 t., b. l. 4-45). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padariusi, gailisi; ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; ir kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydžius (trukmę) parenkant žemesnius nei sankcijos vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.
Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamosios laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 30 d. 1840 val. iki 2019 m. gruodžio 2 d. 1533 val. – 2 dienos (1 t., b. l. 162, 164).
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Teismo nuomone, šiuo atveju yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip minėta, kaltinamoji teista 5 kartus, įskaitant už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą 2014 m. gruodį – 2015 m. sausį (2 t., b. l. 38-42). Nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį sunkesnis sužalojimų skaičiumi (9 dūriai), dislokacija (į krūtinę, kaklą, pasmakrę), pasekmių aspektu, nagrinėjamas nusikaltimas pavojingesnis nukentėjusiųjų skaičiumi (du). Kaltinamoji paaiškino, kad paskutinį kartą atlikusi laisvės atėmimo bausmę ilgą laiką nevartojo alkoholio, pakeitė gyvenimo būdą. Po aptariamo įvykio gydosi pas psichiatrą ir lanko psichologo konsultacijas, dirba.
Teismo vertinimu, kaltinamoji padarė pažangą, kad pripažino, jog jai yra būtina psichiatro, psichologo pagalba. Paprastai toks gydymas (terapija) trunka metais. Teismas parodo kaltinamajai atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas ją bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis pas psichiatrą ir/ar lankytis pas psichologą (psichoterapeutą) jų nustatytu periodiškumu (pagal taikomą gydymo, terapijos kursą); bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu ar raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotai, kol vėl pradės dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 5-6, 10 p., 3 d.).
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 196-197) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str.).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. gruodžio 19 d. civiliniu ieškiniu su priedais (1 t., b. l. 129-136) prašo priteisti iš kaltinamosios 110,79 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiesiems J. D. ir I. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pridėjo apskaitos sistemos išrašus apie suteiktų gydymo paslaugų kainą (1 t., b. l. 132-137). Žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais. Kaltinamoji neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 119) prašo priteisti iš kaltinamosios 5 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad įvykio metu jam sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji sudavė jam peiliu į įvairias kūno vietas, padarė durtines žaizdas. Sužalojimai yra veido srityje ir kitose vietose, liko randai. Jam buvo sukeltas stresas, atsirado psichologinis nerimas, kankina nemiga. Jis jaučia baimę, kad vėl gali būti sužalotas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 122) prašo priteisti iš kaltinamosios 5 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad įvykio metu jai sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji jai sudavė peiliu į įvairias kūno vietas, padarė durtines žaizdas, panaudojo psichologinį smurtą. Po įvykio juto didelį šoką. Iki šiol jaučią baimę, nerimą, stresą, blogai miega, sapnuoja košmarus, suprastėjo nuotaika. Labai pergyvena dėl savo dukrų, kurios mato jos prastą emocinę būklę. Prarado pasitikėjimą žmonėmis, bijo bendrauti, bijo vėl būti užpulta.
CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. G 1678/2019(04) sakoma, kad ant nukentėjusiojo J. D. matomos daugybinės pjautinės žaizdos, didžiausia dešinio peties srityje apie 3 cm ilgio, apima odą ir poodį. Vietinėje nejautroje susiūtos kairiojo peties ir juosmens žaizdos, kitos dvi žaizdos suklijuotos odos klijais. Rekomenduota siūlus šalinti po 7-10 d.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. G 1679/2019(04) rašoma, kad nukentėjusiosios I. D. kairio užausio srityje yra skersinė 1,2 cm ilgio žaizda, ji susiūta dviem pavienėmis chirurginėmis siūlėmis, užklijuota tvarsčiu. Rekomenduota siūlus šalinti po 7 d.
Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai per įvykį ir kurį laiką po to dėl sužalojimų galėjo jausti tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, nerimą, baimę. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį, pobūdį (visi arba dalis sužalojimų padaryta panaudojant peilį) ir dislokaciją, teismas civilinius ieškinius tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. D.
3 000 €, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. – 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitas civilinių ieškinių dalis atmeta kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 str.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į kaltinamosios vardu „Swedbank“ AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155), paliekamas galioti, kol ji visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. D. ir I. D. - iš viso 5 000 €. Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas sumažinamas iki 5 000 €. Kaltinamajai leidžiama disponuoti ne didesne nei 300 € minėtoje banko sąskaitoje esančia suma per mėnesį savo reikmėms, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais J. D. ir I. D..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:
1) peilis ir du konteineriai su DNR pėdsakais voke, saugomi Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 99), kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 1, 4 p.);
2) kompaktinis diskas su skambučio BPC garso įrašu, laikomas voke prie bylos viršelio, paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusiojo J. D. atžvilgiu), ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (veika nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu), ir skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. S. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. S. skirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką ir laikyti ją atlikusia 2 laisvės atėmimo bausmės dienas.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5-6, 10 punktais, 3 dalimi, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas A. S.:
1) bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis pas psichiatrą ir/ar lankytis pas psichologą (psichoterapeutą) jų nustatytu periodiškumu (pagal taikomą gydymo, terapijos kursą);
2) bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose;
3) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu ar raštu atsiprašyti J. D., I. D.;
4) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotai, kol vėl pradės dirbti;
5) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. gruodžio 19 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. S. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteisti 110,79 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. S. priteisti 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. 2019 m. gruodžio 18 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. S. priteisti 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į A. S. vardu „Swedbank“ AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol ji visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. D. ir I. D. – iš viso 5 000 €. Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinti iki 5 000 €, leidžiant A. S. per mėnesį disponuoti ne didesne nei 300 € (trijų šimtų eurų) minėtoje banko sąskaitoje esančia suma savo reikmėms, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais J. D. ir I. D..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:
1) peilį ir du konteinerius su DNR pėdsakais voke sunaikinti;
2) kompaktinį diską su skambučio BPC garso įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Alma Berniūnaitė