Baudž. bylos Nr. 1A-235-309/2016

(S)

Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00787-2014-0

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                  1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Š.,

nuteistajam D. M., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,

nuteistojo D. M. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei J. P.,

nuteistojo M. V. gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo  2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį   laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams, įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą.

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu  9 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą.

Nukentėjusiojo G. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. V. ir D. M. 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, iš A. N. – 2,17 Eur (du eurai 17 ct) turtinės žalos atlyginimo.

M. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai žalai atlyginti, nustatyta išieškoti iš civilinės atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad civilinės atsakovės pareiga pasibaigia, kai M. V. sulaukia pilnametystės arba yra emancipuojamas, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

D. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai žalai atlyginti, nustatyta išieškoti solidariai iš civilinių atsakovų J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad civilinių atsakovų pareiga pasibaigia, kai D. M. sulaukia pilnametystės arba yra emancipuojamas, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. N., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. M. ir M. V. nuteisti už tai, kad 2014 m., laikotarpiu nuo gegužės mėnesio pabaigos iki birželio mėnesio pradžios, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su A. N., pro atidarytas duris įsibrovė į patalpą – G. Š. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. Š. priklausantį turtą: skystųjų kristalų televizorių TCL, 500 Lt (144,81001 Eur) vertės, skaitmeninį fotoaparatą HP su atminties kortele, 250 Lt (72,405005 Eur) vertės, optinį taikiklį, 150 Lt (43,443003 Eur) vertės, telefoną „Nokia 3210“ su Tele 2 PILDYK SIM kortele, bendros 10 Lt (2,8962002 Eur) vertės, dugninę meškerę Trabuko su rite, 250 Lt (72,405005 Eur) vertės, meškerę XHS-28 su rite, valu ir plūde, bendros 140 Lt (40,546803 Eur) vertės, tuo nukentėjusiajam G. Š. padarė 1 300 Lt (376,50602 Eur) turtinę žalą.

Be to, M. V. ir D. M. nuteisti už tai, kad 2014 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 14 val., bendrininkų grupėje, būdami G. Š. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, G. Š. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį Fujitsu Siemens su krovikliu, 500 Lt (144,81001 Eur) vertės, nešiojamą kompiuterį HP su krovikliu, 500 Lt (144,81001 Eur) vertės, tuo nukentėjusiajam G. Š. padarė 1 000 Lt (289,62002 Eur) turtinę žalą.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. padaryti nusikaltimą, t. y. būdamas šalia nusikaltimo vietos, automobilyje, saugojo, kad neužkluptų pašaliniai asmenys, o nusikalstamos veikos vykdytojas A. N. iš G. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė svetimą, G. Š. priklausantį turtą: mopedo variklį, 300 Lt (86,886006 Eur) vertės, 4 vienetus skardinių ratlankių, bendros 30 Lt (8,6886006 Eur) vertės, naudotą akumuliatorių, 150 amperų, 100 Lt (28,962002 Eur) vertės, tuo nukentėjusiajam G. Š. padarė 430 Lt (124,53661 Eur) turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Š. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį – priteisti jam iš nuteistųjų M. V. ir D. M. didesnę neturtinę žalą.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas jam priteistinos neturtinės žalos dydį nustatė formaliai nurodydamas įstatyme įtvirtintus pagrindus ir kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), nors ir pripažino, kad jam (G. Š.) dėl kaltinamųjų elgesio kilo pasekmės, tačiau priteisė tokią sumą, kuri yra neadekvati padariniams. 

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis G. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė priteisti iš nuteistųjų jo turėtas 200 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prokurorė, nuteistasis D. M., jo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė J. P. bei gynėjas advokatas K. Valys, taip pat nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Z. Lipnevičius prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas ginčija priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, mano, kad pirmosios instancijos teismo jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis G. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš D. M. ir M. V. 100 000 Lt (tai atitinka 28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 53 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis prašė priteisti jam 31 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo – 1 500 Eur už jo patirtas neigiamas emocijas, išgyvenimus, sugaištą laiką ir 30 000 Eur už prarastą dviejuose kompiuteriuose saugotą informacija, t. y. viso gyvenimo prisiminimus, nuotraukas (3 t., 175 b. l.). Pirmosios instancijos teismas G. Š. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė jam solidariai iš M. V. ir D. M. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kartu pažymima, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.                

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Įvertinęs visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes (o ne formaliai, kaip nepagrįstai teigiama skunde), t. y. tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio intensyvumo, kad būtų labai ilgai įtakoję pastarojo emocinę būseną ir sutrikdę  jo sveikatą, grėsmės jo gyvybei nebuvo, jis artimų žmonių neprarado, taip pat tai, kad nukentėjusieji yra nepilnamečiai, gyvena šeimose, kurių finansinė padėtis yra sunki (2 t., 95, 96, 138 b. l.) teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam mažesnę sumą, nei pastarasis prašė. Konstatuojama, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą pirmosios instancijos teismas priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų paisymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos dydžio ir jo nedidina nesant tam pagrindo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nors byloje esantis advokato R. Dobrovolskio orderis, teisinių paslaugų sutartis ir pinigų priėmimo kvitas tvirtina, kad nukentėjusįjį G. Š. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas R. Dobrovolskis ir G. Š. pastarajam už jo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur (3 t., 76, 77, 78 b. l.), tačiau iš bylos duomenų neaišku, kuriuo proceso metu teismui šie dokumentai buvo pateikti, be to, iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad nei nukentėjusysis, nei jo atstovas pirmosios instancijos teismo neprašė priteisti atstovavimo išlaidas (3 t., 174–178 b. l.), teismas šio klausimo nesvarstė ir dėl jo sprendimo nepriėmė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliaciniu skundu G. Š. taipogi neprašė priteisti jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti, o pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo prašymas priteisti jam iš nuteistųjų 200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti, nesvarstomas. Kartu pažymima, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Zigmas Kavaliauskas

Teisėjai                                                                                                                Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                              Vidmantas Mylė