Civilinė byla Nr. 3K-3-6/2011

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

 

            susipažinusi su 2011 m. vasario 3 d. gautu atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartimi pagal ieškovo Jono Jurgilo įmonės ieškinį atsakovui UAB ,,Varėnos pienelis“ dėl žalos, atsakovui vienašališkai nutraukus krovinių vežimo sutartį, atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

Išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties dalis dėl žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeista, išdėsčius rezoliucinę dalį taip:

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ ieškovui Jono Jurgilo įmonei 15 387,78 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo Jono Jurgilo įmonės atsakovui UAB ,,Varėnos pienelis“ 162,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo Jono Jurgilo įmonės 13,10 Lt ir iš atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ 21,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria grąžinama 1033 Lt žyminio mokesčio permoka ieškovui Jono Jurgilo įmonei, palikti nepakeistą.

Atsakovas pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą, kuriuo išspręsti 2904 Lt atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimo klausimą. Prašyme nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsprendė tik pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o 2904 Lt atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimo neišsprendė. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo kasaciniame teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis nurodytas pridėtuose atsakovo advokato patvirtintuose 2010 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje ir bankiniame mokėjimo išraše.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

             CPK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 340 straipsnio 5 dalį priėmęs byloje procesinį sprendimą (nutartį) kasacinis teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas priimtu procesiniu sprendimu (nutartimi) neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartyje visų rūšių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas iš esmės išspręstas, be kita ko, nutartyje konstatavus, kad atsakovo pateiktų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti sumažintas vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 11 punkte įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei šalims atlygintinų atstovavimo išlaidų proporcingumo užtikrinimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo, kaip šalies, kurios subjektinės teisės į žalos atlyginimą buvo apgintos nurodyta įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi, t. y. laimėjusios bylą šalies, priteistinos bylinėjimosi išlaidos neturėtų sudaryti didesnės dalies kasaciniame teisme tenkintų ieškinio reikalavimų vertės. Kaip konstatuota nutartyje, siekiančių tenkintų ieškinio reikalavimų vertę bylinėjimosi išlaidų priteisimas galėtų atgrasyti asmenį nuo pažeistų teisių teisminės gynybos; todėl nurodytų atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti mažinamas atsižvelgiant į šalių ir teismo siekiamus protingus bylinėjimosi tikslus (CPK 2 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje kompleksiškai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nutarus jas sumažinti, teisėjų kolegija, nekeisdama nurodytos kasacinio teismo nutarties turinio, sprendžia išsamiau išaiškinti argumentus dėl atsakovo atstovo pateikto prašymo.

             Kasacinis teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, priimtoje nurodytoje nutartyje atsižvelgė taip pat į tai, kad byla nėra sudėtinga, atsakovą atstovavo vienintelis advokatas, sąskaitose nurodytos išlaidos nėra pagrįstos konkrečiomis sąnaudomis. Dėl pateikto atsakovo prašymo priteisti 2904 Lt atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo kolegija nurodo tai, kad šis dydis viršija teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose išdėstytus maksimalius priteistinų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžius.

             Be to, nurodytos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos prieštarauja byloje priimtos kasacinio teismo nutarties motyvams, ypač pirmiau nurodytiems, dėl priteistinų atsakovo advokato atstovavimo išlaidų sumažinimo. Byloje priimtais visų instancijų teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad ieškovui padaryta žala ir nuspręsta, jog ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos priteisiant žalos atlyginimą. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdis (buvo prašoma priteisti negautų pajamų atlyginimą dėl atsakovo neteisėto vienašališko sudarytos su ieškovu sutarties nutraukimo) nulėmė skirtingą teismų priteistinos žalos atlyginimo, pagal pritaikytą negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, apskaičiavimą, kuris galiausiai atliktas kasacinio teismo nutartimi. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo teisės pripažintos pažeistomis visa ieškinyje nurodyta apimtimi, tačiau bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė ir dėl teismų praktikos nevisiško nuoseklumo žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, dėl kurios teismai byloje nevienodai apskaičiavo priteistiną žalos (negautų pajamų) atlyginimą ieškovui. Pažymėtina tai, kad dėl patirtos žalos apskaičiavimo metodikos pasirinkimo nevienodumo nėra pagrindo abejonėms dėl ieškovo sąžiningumo, nes ieškinyje ir pateiktuose įrodymuose atskleisti duomenys dėl patirtos žalos ir jų pagrindu atliktas apskaičiavimas. Todėl, kaip nurodyta, ieškovas kasacinio teismo nutartimi pripažintas bylą laimėjusia šalimi, o atsakovas – bylą pralaimėjusia šalimi. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principas reikalauja, kad iš bylą laimėjusios šalies nebūtų priteisiama daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

             Darytina išvada, kad padėtis, kai bylą laimėjusiai šaliai (ieškovui), šiam nepateikus mokėjimo dokumentų, nepriteistos advokato atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas, reiškia, kad prašomų advokato atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas vien atsakovui, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, akivaizdžiai prieštarautų bylinėjimosi išlaidų proporcingo paskirstymo šalims principui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

             Taigi atsakovo prašomų advokato atstovavimo išlaidų priteisimas iš ieškovo neatitiktų proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, taip pat prieštarautų byloje priimtos kasacinio teismo nutarties motyvams ir jų pagrindu atliktam visų rūšių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Pažymėtina ir tai, kad civilinės bylos kurią nors šalį atstovaujantis asmuo (advokatas, advokato padėjėjas) turi protingai numatyti ir gali pagrįstai tikėtis atstovavimo išlaidų atlyginimo, jeigu tokios išlaidos neviršija nei teismo pripažintų pagrįstais ieškinio reikalavimų vertės, nei teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ginčijamą sumą ir aplinkybes, pernelyg didelių bylinėjimosi išlaidų pripažinimas pagrįstomis ir jų priteisimas prieštarautų proporcingam bylinėjimosi naštos paskirstymui šalims, o pats bylinėjimasis taptų nuostolingas ir taip užkirstų kelią asmeniui, kurio tam tikros subjektinės teisės pažeistos, siekti tokių teisių gynimo (CPK 2 straipsnis).

             Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia netenkinti atsakovo pateikto prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 5 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 277 straipsnio 5 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

             Atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ prašymo priimti papildomą sprendimą netenkinti.

             Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                Janina Januškienė

 

 

                                                                                                            Algis Norkūnas

                                                                                     

 

                                                                                                            Vincas Veerseckas