Civilinė byla Nr. e2YT-17942-475/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09805-2018-

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. D. ir S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. ir L. D. priėmė V. L. D., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. L. D.. Virginijos L. D. palikimą sudarė: butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvę kilnojamieji daiktai. V. L. D. nebuvo sudariusi testamento, notarinė jos turto paveldėjimo byla nėra užvesta. V. L. D. įpėdiniai pagal įstatymą yra pareiškėjas S. D. (palikėjos sutuoktinis), pareiškėjas L. D. (palikėjos sūnus) bei suinteresuotas asmuo V. K. (palikėjos sūnus iš pirmos santuokos). Pareiškėjai S. D. (palikėjos sutuoktinis) ir L. D. (palikėjos sūnus) priėmė V. L. D. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti: po V. L. D. mirties liko gyventi bute, juo rūpinosi, jį išlaikė, naudojo kilnojamuosius daiktus, kt. Suinteresuotas asmuo V. K. nepriėmė savo motinos V. L. D. palikimo ir pareiškėjų žiniomis, nereiškia pretenzijų į V. L. D. palikimą.

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad V. L. D. ir pareiškėjas S. D. susituokė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas, e. b. l. 17). Virginijai L. D. ir pareiškėjui S. D. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus pareiškėjas L. D. (Gimimo liudijimas, e. b. l. 17). V. L. D. iki santuokos sudarymo su pareiškėju S. D. turėjo sūnų V. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Virginija L. D. ir pareiškėjas S. D. 1992 m. balandžio 24 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22). V. L. D. (duomenys neskelbtini) mirė (Mirties liudijimas, e. b. l. 18). V. L. D. palikimą sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai. Po V. L. D. mirties į notarą niekas nesikreipė (b. l. 30). S. D. su sūnumi L. D. ir toliau liko gyventi minėtame sutuoktinių bute. Jie perėmė V. L. D. asmeninius ir namų apyvokos daiktus ir jais disponavo. Mokėjo komunalinius mokesčius už butą, jį tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. CK normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu  palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad L. D. ir S. D. palikimą, atsiradusį po V. L. D. mirties, priėmė, faktiškai pradėdami jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini)178, 185-186 straipsniai, 189 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė V. L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo po Virginijos L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                               Virginija Simanavičienė