Baudž. byla  Nr. 1-28-557/2017

(S)

                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.       

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,     

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,      

gynėjui Irmantui Motužiui, 

nukentėjusiajam J. P. ir jo įgaliotajam atstovui Edvardui Staponkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), Kauno technikos kolegijos pirmo kurso studentas, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., ir

nustato:

kaltinamasis E. M. 2016 m. birželio 11 d. 02.23 val. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio  (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu rankoje laikomu stikliniu alaus bokalu vieną kartą smogė J. P. į kairę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - smulkias žaizdeles kaktos kairėje ir kairės ausies kaušelio srityje, kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautines žaizdas su paviršinės ir giliosios jungo venų pažeidimais, III laipsnio hemoraginį šoką, sukėlusius pavojų nukentėjusiojo gyvybei, bei dėl patirtų kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautinių žaizdų susidariusius nepataisomus, bjaurojančius nukentėjusiojo veidą randus. Tokiu būdu kaltinamasis E. M. tyčia sunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.

              Kaltinamasis  E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 10 d. vakare šventė su klasiokais paskutinį egzaminą, keturiese išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Apie 23-24 val. jis, A. R., P. Š., M. L., A. D. A. R. vairuojamu automobiliu atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo, šnekėjosi, prie baro keturiese išgėrė dar du 0,5 l talpos butelius degtinės (A. R. negėrė, nes vairavo). Paskui draugai išvažiavo parvežti vieno draugo namo. Dar iki išvažiuojant draugams, besėdint automobilyje prie jų buvo priėjęs iš matymo pažįstamas V. G., kuris atidarė automobilio dureles ir prašė parūkyti, bet jie neturėjo. Tada V. G. pavadino juos „dūchais“, užtrenkė dureles ir nuėjo. Draugams išvažiavus, jis liko vienas, nuėjęs į barą nusipirko bokalą alaus, ir sėdėdamas prie baro jį gėrė. Tada prie jo vėl priėjo V. G., ėmė kabinėtis sakydamas „ką čia darai, eik lauk iš čia“. Nenorėdamas veltis į konfliktus, išėjo į lauką. Lauke šnekėjosi su D. S., šalia buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas. Netrukus prie jų priėjo iki to jam nepažįstamas J. P. ir pradėjo sakyti „ką tu čia darai, ar nori gauti į galvą“. Jie apsižodžiavo, jis pasakė J. P. „eik šalin, nenoriu problemų“, bet šis priėjo dar arčiau ir pradėjo agresyviai kalbėti, vadino jį „gaidžiu“, „pideru“, matėsi, kad J. P. taip pat yra neblaivus. Tuo metu prie jų priėjo ir nukentėjusiojo draugas E. J.. Žinojo, kad V. G. taip pat yra nukentėjusiojo draugas, bet pastarojo tuo metu nesimatė. Nukentėjusysis kabinėjosi, provokavo apie 1 min. Jausdamas, kad gali pirmas gauti smūgį, nelaukdamas tolesnių pasekmių, dešinėje rankoje laikomu pusiau nugertu alaus bokalu smogė J. P. į kairę veido pusę. Nenorėjo stipriai trenkti, galvojo, kad stuktelės ir jis atstos, bet smūgis gavosi stiprus, bokalas sudužo ir sužeidė nukentėjusįjį. J. P. nuo smūgio nugriuvo, jis atsitraukė, tuo metu jį puolė J. P. draugai (E. J. ir R. G.) ir sumušė. Priėjusi kažkokia mergina atitraukė jį mušusius vaikinus, ir jis tuo metu pabėgo. Kai traukėsi, bokalo rankeną dar turėjo  rankoje, o paskui numetė kažkur prie garažų. Pabėgo pas savo draugą, kuris parvežė jį namo. Namuose nusiprausė, persirengė ir prisistatė į Plungės policijos komisariatą prisipažinti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygino žalą ligonių kasai, sutinka atlyginti ir žalą nukentėjusiajam, tačiau mano, kad prašoma pinigų suma yra per didelė, nes jis pats jokio turto ir lėšų neturi. Siekdamas parodyti savo geranoriškumą, teisminio bylos nagrinėjimo metu pasiskolino iš mamos 5000 eurų, ir šiais pinigais atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam. Jo ūgis 1,78 m., svoris 76 kg. Bokalas buvo 0,5 litro ir storo stiklo. Įvykio metu vienintelis šalia buvęs pažįstamas asmuo buvo D. S., visų kitų jis nepažinojo.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2016 m. birželio 10 d. vakare šventė su draugais, apie 23-24 val. su draugais R. G., E. J., V. G. atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Iki atvykstant buvo išgėręs 2 butelius alaus. Klube su draugais ir sutiktais pažįstamais išgėrė 1-2 butelius degtinės, degtinę gėrė 8 žmonės. Gerai nepamena, bet lygtai dar išgėrė ir bokalą alaus. Kažkuriuo momentu jis vienas pats išėjo į lauką, ten pamatė draugą D. S., kuris šnekėjosi su dviem nepažįstamais vaikinais, vienas iš kurių buvo jam iki to nematytas E. M.. Priėjęs prie jų pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko alaus bokalą ir geria alų. Jis ėmė kalbėtis su D. S., po to paprašė kaltinamojo duoti atsigerti alaus, bet kaltinamasis nedavė. Žinodamas, kad baro savininkas neleidžia bokalų neštis į lauką, jis ėmė priekaištauti kaltinamajam, kad šis išėjo į lauką su bokalu. E. M. atsakė „koks tau skirtumas“, po to jis pasiūlė kaltinamajam atiduoti tą bokalą jam, jeigu kaltinamajam jo nereikia, o jis pasiims, parsineš namo ir turės alaus bokalą. E. M. bokalo nedavė, ir jis, atsisveikinęs su D. S., jau ruošėsi eiti šalin, tuo metu kaltinamasis trenkė jam rankoje laikomu bokalu į kairę veido pusę. Jis nugriuvo, bandė stotis ir daugiau nieko nepamena, atsipeikėjo ligoninėje. Ligoninėje išbuvo 5 dienas, buvo operacijų, siuvo kaklą, nes buvo perpjauta arterija, paskui išleido į namus gydytis. Po patirto sužalojimo atsirado daug sveikatos problemų, pažeistos balso stygos, nejaučia pusės veido, išliko randai, negali pakelti aukštai rankos, nes pažeisti  nervai. Po sužalojimo veido srityje (ant kaklo, skruosto, antakio, prie akies) likę daugybiniai randai subjaurino jo veidą, dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą, kadangi aplinkiniai nuolat į jį žiūri, klausinėja, dėl ko jaučiasi labai nejaukiai. Dėl randų konsultavosi su plastikos chirurgu, kuris paaiškino, kad randų šalinimui bus reikalingos 6-7 operacijos lazeriu, tačiau ir po jų randai gali išlikti, tik ne tokie ryškūs. Jo ūgis 1,72 m, svoris 61 kg. Tvirtina, kad norėjo su kaltinamuoju bendrauti draugiškai, jokių įžeidžiamų žodžių nevartojo. Teismo proceso metu kaltinamasis atlygino jam dalį – 5000 eurų – neturtinės žalos, taip pat 25 eurus, kuriuos jis sumokėjo už plastikos chirurgo konsultaciją.

Liudytojas D. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, tačiau artimiau draugauja ir bendrauja su nukentėjusiuoju. Į naktinį klubą atėjo vienas apie 23-24 val., būdamas blaivus, klube išgėrė 3-4 alaus bokalus. Klubo viduje buvo sutikęs E. M., pasikalbėjo. Išėjęs į lauką parūkyti, sutiko J. P. ir E. M. su alaus bokalu rankoje, ėmė kalbėtis. E. ir J. buvo apgirtę, jie vienas kito nepažinojo. Iš pradžių visi šnekėjosi draugiškai, po to E. ir J. kažko tarpusavyje susiginčijo, ir E. trenkė J. rankoje laikytu bokalu. J. nugriuvo ir apsipylė krauju. Bokalas po smūgio sudužo, o E. po smūgio kažkur nubėgo. Iš pradžių jis išsigandęs atsitraukė, o paskiau bandė padėti J. atsikelti. Daugiau muštynių nepastebėjo, nes labai greitai viskas vyko. Kiek pamena, konfliktas kilo dėl alaus, nes jam įsiminė, kaip E. M. kišo J. P. alaus bokalą, o šis bokalą atstūmė, sakydamas „nekišk man to alaus“, ir priėjo arčiau E. M.. Nemano, kad kaltinamajam būtų buvusi kokia nors grėsmė iš nukentėjusiojo pusės, nes jis tiesiogiai negrasino. Klube jis lankydavosi dažnai, kažkada stiklinių bokalų neleisdavo išsinešti, paskutiniu metu visi nešdavosi, tik neleisdavo toli nueiti.

Liudytojas E. J. parodė, kad yra nukentėjusiojo draugas, kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Į naktinį klubą atvažiavo vienas apie 22.30 val., buvo išgėręs 5-6 alaus butelius. Po valandos atvažiavo V. G., R. G. ir J. P., visi užsisakė ir išgėrė butelį brendžio. Jokių konfliktų nebuvo. Buvo labai girtas, todėl sunkiai pamena tolesnius įvykius. Kiek pamena, stovėjo lauke kartu su V. G., R. G. ir J. P., matė besikalbančius J. P. ir E. M., žmonių lauke buvo daug. Jis nuėjo į šalį atlikti gamtinių reikalų, kuomet grįžo, J. jau gulėjo sumuštas. Paties smūgio nematė.

Liudytojas R. G. parodė, kad yra nukentėjusiojo draugas, kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Į naktinį klubą atvažiavo 24 val. su V. G. ir J. P., buvo blaivus, klube visi susitiko su jų bendru draugu E. J.. Draugai bare gėrė alų, jis pats alkoholio nevartojo. Po to išėjo į lauką parūkyti. Lauke jis susipažino su baro lankytojais iš Telšių ir su jais kabėjosi, o J. stovėjo maždaug už 5 metrų ir kalbėjosi su E. M. ir kitais dviem jam nepažįstamais vaikinais. Jokių konfliktų ar barnių tarp jų nepastebėjo. Kažkuriuo momentu E. M. smogė J., jo rankose liko bokalo rankena, o J. nugriuvo. Jis pribėgo prie Juliaus, šalia atsirado ir E. J., V. G.. Iki atvykstant medikams, prilaikė sužalotą J., nepamena, kad daugiau būtų vykę kokios nors muštynės.

Liudytoja R. K. parodė, kad į klubą atvyko apie 24 val. su R. S., G. N., R. S., T. S., ji vairavo, todėl buvo blaivi. Konflikto dalyvių nepažinojo. Vienu momentu išėjusi į lauką pamatė, kaip vienas vaikinas trenkė kitam alaus bokalu į veidą, po to kilo muštynės, ji bandė skirti besimušančius, vienas vaikinas pabėgo. Vienas iš vaikinų, aukšto ūgio (policijoje jai pasakė, kad tai V. G.), ėmė juos kaltinti, neva jie sumušė jo draugą, ir kumščiu smogė R. S., kuris nuo smūgio nugriuvo. R. G. laikė sužalotą nukentėjusįjį ir taip pat ant jų šaukė, neva jie sumušė jo draugą. Prieš tai matė, kad konflikte dalyvavę vaikinai konfliktavo ir klubo viduje, todėl ir išėjo pažiūrėti į lauką.

Iš prokuroro nutarimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo buvo atskirtas kitas ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu, kuriame V. G. įtariamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, jog po V. M. – J. P. konflikto dėl chuliganiškų paskatų sumušė R. S. (t. 1, b. l. 20).

Liudytojas R. J. parodė, kad yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tuo metu buvo viduje, išgirdo žmones šaukiant, kad kažkas atsitiko, ir išėjo pažiūrėti į laiką. Nukentėjusysis jau gulėjo sukniubęs kraujuose, visi šaukė kviesti greitąją, policiją. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Nukentėjusysis yra nuolatinis klubo lankytojas, jo kompanija buvo gauja, kuri darydavo betvarkę, užpuldinėdavo žmones, keldavo muštynes. Dėl jų elgesio rašė nemažai pareiškimų policijai, bet niekas nesiėmė jokių priemonių, nieko nedarė. Nukentėjusiojo kompanijos jis stengdavosi neįleisti, tekdavo kariauti. Tą vakarą taip pat prašė jų išeiti, kol nieko neatsitiko. Mano, kad kaltinamasis neturėjo kito pasirinkimo, ir jam reikėjo kažkaip gintis. Kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, nieko blogo apie jį pasakyti negali, artimiau pažįsta kaltinamojo tėvą, su kuriuo palaiko gerus santykius. Bare taisyklių ar oficialių nuorodų, draudžiančių išsinešti stiklinį bokalą į lauką, iškabinta nėra. Jis pats kartais pakontroliuoja, kad lankytojai bokalų nesineštų į lauką.

Daiktų pateikimo protokolu R. J. pateikė naktinio klubo "(duomenys neskelbtini)" apsaugos vaizdo kamerų vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 101). Iš vaizdo įrašo peržiūros protokolo (t. 1, b. l. 104-105) bei peržiūrėjus vaizdo įrašą teisme matyti, kad jame nors ir neaiškiai, bet užfiksuotos įvykio aplinkybės - smūgis 02.23 val. Vaizdo įraše matyti, jog prieš smūgį šalia stovi keli asmenys, kaip nurodė teismo posėdyje apklausti kaltinamasis ir nukentėjusysis, tai buvo E. M., J. P., D. S., E. J., R. G. ir vienas jiems nepažįstamas asmuo. Įraše matyti, kaip vienas asmuo (pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus – nukentėjusysis J. P.) per kelis etapus vis labiau artinasi prie kito asmens (kaltinamojo E. M.), kol šis užsimojęs suduoda jam smūgį.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016-06-11 03.43 val. E. M. nustatytas 1,75 promilių girtumas, 04.02 val. V. G. - 1,39 promilių girtumas (t. 1, b. l. 30).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad J. P. nustatytos kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos su paviršinės ir giliosios Jungo venų pažeidimais, III laipsnio hemoraginis šokas bei smulkios žaizdelės kaktos kairėje ir kairės ausies kaušelio srityje. Nustatyti sužalojimai galėjo gautis aplinkybėse nurodytu laiku ir vienu trauminiu poveikiu į kairę galvos-kaklo pusę kietais aštriais duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais/įrankiais, galimai sudužusio bokalo aštriomis briaunomis bei šukėmis. Dėl pjautinės kaklo žaizdos su paviršinės ir giliosios Jungo venų pažeidimu, III laipsnio hemoraginio šoko buvo sukeltas pavojus J. P. gyvybei, todėl sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Pristačius J. P. į ligoninę, jam diagnozuotas girtumas (t. 1, b. l. 35-36, 40).

Teismo medicinos specialisto išvadoms patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadas davęs teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, kad duodamas specialisto išvadas, nukentėjusiojo neapžiūrinėjo ir rėmėsi tik pateikta medicinine dokumentacija. Teismo posėdžio metu apžiūrėjęs nukentėjusiojo veidą gali patvirtinti, kad rausvi įdubę randai nukentėjusiojo veide susidarė būtent specialisto išvadose nurodytų kūno sužalojimų pasekoje. Randus panaikinti galima tik chirurginės operacijos metu, konservatyvus gydymas tepalais, fizioterapinėmis procedūromis ir pan. šioje situacijoje nebūtų efektyvus.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie veido srityje po sužalojimo likusius randus, kurie aiškiai matomi ir stebint nukentėjusįjį teismo posėdžių metu, patvirtina nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos bei medicinos dokumentų išrašas (t. 2, b. l. 77, 88-90).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų matyti, kad pranešimai apie įvykį BPC gauti 2016-06-11 nuo 02.31 val. iki 02.37 val. (t. 1, b. l. 107-109).            

Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis E. M. rankoje laikytu stikliniu bokalu tyčia smogė J. P. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadose užfiksuotus aukščiau aptarto pobūdžio ir sunkumo laipsnio kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas stiprų smūgį (smūgio stiprumą patvirtina ir bokalo sudužimo faktas smūgio metu, ir vaizdo įraše matomas kaltinamojo užsimojimas prieš smūgį) masyviu (tai nustatyta apklaustų asmenų parodymais) stikliniu bokalu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (galvos veidinę dalį), kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam ne tik įvairaus masto kūno sužalojimus, tačiau ir rimtą pavojų jo sveikatai bei gyvybei ir, nors ir nesiekė kilusių tokio masto pasekmių (būtent sunkaus sveikatos sutrikdymo), tačiau sąmoningai leido joms atsirasti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų jo veido fotonuotraukų ir teismui betarpiškai stebint nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, dėl patirtų kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kaklo kairės pusės pjautinių žaizdų susidarę randai bjauroja J. P. veidą, daro jį nemalonios išvaizdos, atstumiančiu. Subjaurotos kūno vietos yra aiškiai matomos ir dėl savo lokalizacijos lengvai pastebimos, krintančios į akis, kadangi būnant patalpų viduje ar šiltuoju metų laiku lauke jų iš esmės neįmanoma uždengti drabužiais. Teismų praktikoje nepataisomu pripažįstamas toks kūno subjaurojimas, kuris neišnyks ar nesumažės natūraliai, arba kurio negalima pašalinti terapinėmis priemonėmis, jeigu sužalojimo žymes galima pašalinti tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma. Teismo medicinos specialisto teisme duotais paaiškinimais, gydymo įstaigos pažyma nustatyta, kad nukentėjusiojo veidą bjaurojančius randus yra tikimybė pašalinti ar padaryti mažiau atstumiančios išvaizdos tik chirurginės plastinės operacijos pagalba, tačiau ir šiuo atveju garantijos dėl operacijos rezultatų nėra. Tuo būdu, teismui nustačius, jog dėl kaltinamojo stikliniu alaus bokalu suduoto smūgio buvo subjaurotas nukentėjusiojo veidas, ir teismo medicinos specialistui konstatavus, jog šis veido subjaurojimas yra nepataisomas (jis neišnyks ar nesumažės natūraliai, jo negalima pašalinti terapinėmis priemonėmis), E. M. veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus nukentėjusiojo J. P. sveikatos sutrikdymas ne tik pagal specialisto išvadoje nurodytą kitokio sunkaus suluošinimo požymį (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 p. ir 6.6.15 p.), bet ir pagal nepataisomo kūno subjaurojimo požymį (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 p.). Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

E. M. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo be jokios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog kaltinamasis, atvykęs į naktinį klubą su draugais, draugams vėliau išvykus, konflikto metu buvo likęs iš esmės vienas tarp jam nepažįstamų asmenų. Vienintelis tuo metu klube buvęs jo pažįstamas D. S. taipogi patvirtino palaikantis artimesnius santykius su nukentėjusiuoju, o kaltinamąjį pažįstantis tik iš matymo. Šias aplinkybes patvirtina ir tolesnė įvykių seka po kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam, kuomet kaltinamąjį ėmė persekioti ir mušti nukentėjusiojo draugai, o kaltinamajam į pagalbą atėjo tik pašalinė nepažįstama moteris. Tuo tarpu nukentėjusysis klube buvo su draugais R. G., E. J., V. G., ir kaltinamajam tai buvo žinoma, be to, nukentėjusysis palaikė draugiškus santykius ir su D. S., kuris betarpiškai prieš konfliktą bendravo su kaltinamuoju. Iš liudytojo R. J. parodymų matyti, kad nukentėjusysis ir jo draugai yra nuolatiniai naktinio klubo lankytojai, pažeidinėjantys klubo vidaus ir viešąją tvarką ir savo netinkamu elgesiu nuolat keliantys problemas, dėl ko klube yra nepageidaujami. Agresyvų nukentėjusiojo draugų V. G., R. G. elgesį klube betarpiškai prieš konfliktą ir po jo patvirtino ir anksčiau jų nepažinojusi liudytoja R. K.. Kaip minėta, V. G. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. G. įtariamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, jog po V. M. – J. P. konflikto dėl chuliganiškų paskatų sumušė iki to jam nepažįstamą naktinio klubo lankytoją.

Byloje surinktais įrodymais nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad pasilikęs klube be draugų ir prisėdęs bare gerti alaus, jis su nugertu alaus bokalu išėjo į lauką, vengdamas agresyvaus V. G., kuris prieš tai kabinėjosi ir prie jo draugų, priekabių. Nukentėjusysis J. P. neneigia, kad lauke jis pats priėjo ir ėmė kabinėtis prie jam nepažįstamo kaltinamojo, prašydamas duoti atsigerti alaus, priekaištaudamas dėl alaus bokalo išsinešimo į lauką bei siūlydamas atiduoti alaus bokalą jam. Nors šalia buvęs liudytojas D. S. parodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam „tiesiogiai negrasino“, tuo paneigdamas kaltinamojo parodymus apie jo atžvilgiu vartotus įžeidžiamus necenzūrinius žodžius, paminėtas D. S., kuris nurodė esąs nukentėjusiojo draugas, pateiktas nukentėjusiojo veiksmų apibūdinimas patvirtina, kad net ir D. S. vertinimu nukentėjusiojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Akivaizdu, jog girto (tai patvirtina ir apklaustų asmenų parodymai, ir teismo medicinos specialisto išvada) nukentėjusiojo priėjimas prie nepažįstamo asmens ir prašymas duoti atsigerti alaus, turint visas galimybes alaus nusipirkti pačiam, pastabų darymas dėl bokalo išsinešimo į lauką, nors oficialiai toks draudimas klube nenustatytas (tai patvirtina apklaustų asmenų parodymai), o nukentėjusysis nėra baro darbuotojas, galiausiai siūlymas atiduoti bokalą nukentėjusiajam, kad šis galėtų jį pasisavinti, pavirtinantis visišką ankstesnės pastabos dėl bokalo išsinešimo į lauką nepagrįstumą vertintini ne kitaip, kaip nepagrįstas priekabių ieškojimas. Byloje nenustatyta, kad iki smūgio sudavimo kaltinamasis klube būtų elgęsis netinkamai, aplinkybė, kad prie lauke stovėjusio kaltinamojo nuolat artinosi pats nukentėjusysis, užfiksuota ir vaizdo įraše. Tuo būdu byloje lieka nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas, jog prie jo priėjus ir pradėjus kabinėtis J. P., šalia esant J. P. draugams E. J., R. G., D. S., o kaltinamajam taip pat žinant, kad klube yra ir ką tik prie jo kabinėjęsis nukentėjusiojo draugas V. G., bei šalia nesant nei vieno galinčio užstoti kaltinamąjį artimiau pažįstamo asmens, kaltinamasis turėjo pagrindą manyti, jog gali būti užpultas ir sumuštas nukentėjusiojo bei jo draugų. Nekyla abejonių, jog ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio jauno amžiaus kaltinamasis nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, pernelyg hiperbolizavo galinčias kilti grėsmes ir pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą, pirmasis pradėdamas smurtauti ir pasirinkdamas nepateisinamai pavojingą smurtavimo būdą. Vienok aptartos aplinkybės nepaneigia, jog pagrindinis ir lemiamas kaltinamojo smurtavimo motyvas buvo siekis išvengti, jo manymu, gresiančio nukentėjusiojo bei jo draugų užpuolimo, ir nepatvirtina, jog savo elgesiu kaltinamasis būtų siekęs mesti atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, savo veiksmais demonstratyviai išreikšti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Kaip matyti, iki to iš esmės jokių elgesio normų pažeidimų klube nedaręs kaltinamasis neturėjo jokio kito pagrindo (išskyrus aukščiau aptartą motyvą) smurtauti prieš nukentėjusįjį, ir net būdamas pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio suprato (tai patvirtina ir jo pastangos vengti konflikto su V. G.), kad bet koks jo išsišokimas prieš bet kurį asmenį iš nukentėjusiojo kompanijos, jam pačiam negalint tikėtis niekieno paramos, neišvengiamai baigtųsi jo paties užpuolimu ir sumušimu. Taigi, teismo įsitikinimu, kaltinamojo elgesys buvo apspręstas ir nulemtas klaidingo ir nevisiškai adekvataus pavojaus iš šalia buvusių nukentėjusiojo ir jo draugų pusės suvokimo bei netinkamai pasirinkto šio klaidingai suvokto pavojaus sprendimo būdo, dėl susiklosčiusios situacijos nesigilinant ir nevertinant galimos tokio elgesio įtakos aplinkiniams ir viešajai tvarkai, o tuo pačiu ir nesiekiant elgtis chuliganiškai ar padaryti žalos aukščiau aptartoms įstatymo saugomoms vertybėms, kurios paprastai būna pažeidžiamos chuliganiškų veiksmų atveju. Nors kaltinamasis pirmas pradėjo smurtauti, tačiau šie jo veiksmai vertintini tik kaip atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo elgesį, kuris, nepagrįstai priekabiaudamas prie kaltinamojo, ir sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu iki to nepriekaištingai besielgęs kaltinamasis, netinkamai įvertinęs menamą pavojų, ėmėsi neadekvačių savisaugos priemonių. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojant, jog kaltinamajam inkriminuotos chuliganiškos jo veiksmų paskatos teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos – apmokėjo Valstybinei ligonių kasai beveik 2000 eurų dydžio sužaloto nukentėjusiojo gydymo išlaidas, sumokėjo nukentėjusiajam dalį – 5000 eurų – prašomos atlyginti neturtinės žalos, taip pat, nors nukentėjusysis ir nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, atlygino nukentėjusiajam turėtas 25 eurų išlaidas už plastikos chirurgo konsultaciją (BK 59 str. 2 d.). Nors byloje nustatyta, kad konfliktą, kurio metu buvo sužalotas, pradėjo pats nukentėjusysis, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis rizikingu ar provokuojančiu elgesiu būtų provokavęs kaltinamąjį nusikalsti, ar kad dėl jo elgesio kaltinamasis būtų atsidūręs būtinosios ginties situacijoje, todėl pripažinti esant ir BK 59 str. 1 d. 6 ir 9 p. numatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nėra jokio pamatuoto pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės reikšmės nusikaltimo padarymui.

BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų  veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

E. M. padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė vos sulaukusio pilnametystės nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Tik dėka laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos pavyko išsaugoti E. M. sužaloto nukentėjusiojo gyvybę, vienok patirto sužalojimo pasekmės ženkliai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir neabejotinai turės neigiamos įtakos tolesniame jo gyvenime. Todėl kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės dydį, įvertinamos ne tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir itin didelė atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmė – kaltinamasis nusikalto, būdamas girtas, prieš tai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nakties metu, nors tuo metu dar buvo nepilnametis. Šie faktai leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo – piktnaudžiavimo alkoholiu nuo pat nepilnametystės, laiko leidimo girtaujančių asmenų kompanijose – pasekmė. Todėl kaltinamajam turėtų būti skiriama artima sankcijos vidurkiui bausmė. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu kaltinamajame akte kaltinamojo veika būtų kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., nebūtų buvę kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 641 str. 1 d. nuostatas. Kadangi, pirminei veikos kvalifikacijai nepasitvirtinus, kaltinamasis prarado teisę į BK 641 str. 1 d. numatytų lengvatų taikymą dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, teismas laiko galimu ir teisingu skirti kaltinamajam atitinkamai mažesnės trukmės bausmę.

Kaltinamasis E. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalto, būdamas tik 19 metų amžiaus, nuo 2016-09-01 studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, iš gimnazijos, kurią šiais metais baigė, charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pagal išgales žada atlyginti padarytą žalą ir jau atlygino pakankamai didelę žalos dalį, po įvykio pats atvyko į policiją pranešti apie padarytą nusikaltimą. Išdėstytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas laiko galimu, tikslingu ir teisingu taikyti kaltinamajam BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, paskiriant jam BK 75 str. numatytus įpareigojimus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam maksimaliai atitiks ir nukentėjusiojo interesus, kadangi kaltinamasis turės galimybę dirbti (ar toliau mokytis ir įgyti profesiją) ir kuo greičiau atlyginti likusią neatlygintą žalą. Tuo tikslu kaltinamajam skiriamas BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytas įpareigojimas. Kadangi kaltinamasis tiek šiame nuosprendyje aptartą nusikaltimą, tiek ir nusikaltimą, už kurį anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nakties metu lankydamasis vietose, kuriose vartojamas alkoholis, jam taip pat skiriami BK 75 str. 2 d. 7 p. ir 10 p. numatyti įpareigojimai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 150-157), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 1998,14 euro dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigų pateiktais duomenimis. Kadangi kaltinamasis 2016-11-15 savo noru atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 66), procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nukentėjusysis J. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 40000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamajam savanoriškai sumokėjus 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio dydį jis mažina iki 35000 eurų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo J. P. iš dalies tenkintinas. Nusikalstamais kaltinamojo E. M. veiksmais nukentėjusysis J. P. buvo sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik kvalifikuotai suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, buvo operuojamas, sveikata ir šiuo metu iki galo neatsistatė, gydymas toliau bus tęsiamas, nepatogumų sukelia liekamieji potrauminiai reiškiniai (tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir medicininiai dokumentai). Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų J. P. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, sukeliant relią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei bei nepataisomai subjaurinant jo kūną, dėl ko nukentėjusiajam ateityje gali tekti patirti eilę plastinių operacijų bjaurinančių veidą randų šalinimui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neturtinė žala turi būti atlyginta. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra neseniai sulaukęs pilnametystės, neturi turto, mokosi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusysis, nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Byloje nėra duomenų, kad J. P. nusiskundimai dėl apsunkinto rankos valdymo būtų susiję su kaltinamojo jam padarytais sužalojimais, tokių sąsajų neįžvelgė ir teismo medicinos ekspertas, E. M. tokio pobūdžio sužalojimų padarymu ir nėra kaltinamas. Analizuojant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, paminėtini sekantys reikšmingi teismų praktikos precedentai:

1) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2014 nustatyta, kad J. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia lenktiniu peiliu įpjovė Ž. D. į priekinę kaklo pusę ir į delną, taip padarė pjautinę žaizdą kaklo priekiniame paviršiuje ir delne, kur po gydymo liko aiškiai matomas randas ir taip buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Nukentėjusiajam buvo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,

2) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015 J. D. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteistas už tai, kad itin žiauriai sunkiai sužalojo žmogų, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, o būtent: tyčia peiliu durdamas bei pjaudamas padarė 9,5 cm ilgio randą kairėje veido pusėje, nusitęsiantį iš kairės akies viršutinio voko per skruostą iki smilkinio, 6,8 cm ilgio randą kairiajame žande, 1 cm ilgio randą kairės ausies kaušelio kramslyje, 3,5 cm ilgio randą smakro vidurinėje dalyje, 2 cm ilgio randą požandikaulinio trikampio srityje, 2,5 cm ilgio randą kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, Adomo obuolio lygyje, 3,5 cm ilgio randą kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje, 6,7 cm ilgio randą galvos sukamajame raumenyje, 3,5 cm ilgio skersinį įdubusį randą dešinės plaštakos delne, mažojo piršto pakylos srityje, 1,5 cm ilgio išilginį įdubusį randą dešinės plaštakos II tarpupirštyje, 10 cm ilgio linijinį odos randą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nusitęsiantį nuo II delninio piršto sąnario iki V delnakaulio; taip buvo nepataisomai subjaurotas Š. S. kūnas ir taip sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kasacinis teismas nurodė, jog nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, taip pat liekamojo pobūdžio reiškinius, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties didelė, todėl 45 000 Lt (13 032 Eur) nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu,

3) baudžiamojoje byloje Nr. 1A–572/2014 (LApT) M. D. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą nenustatytu įrankiu nukentėjusiajam V. S. į veidą, padarydamas jam veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies obuolio jungine, muštinę nosies nugarėlės žaizdą, skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį, sukėlusį ryškią nosies deformaciją, kvėpavimo funkcijos sutrikdymą ir veido asimetriją, dėl ko likusi ryški nosies deformacija negalėjo išnykti savaime ar taikant terapines priemones, o sužalojimo pasekmėms šalinti nukentėjusiajam buvo atlikta plastinė rekonstrukcinė operacija. Apeliacinis teismas nurodė, jog nukentėjusiajam V. S. priteistas neturtinės žalos dydis 15 000 Lt atitinka CK 6.250 straipsnio kriterijus ir nustatytas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes ir dėl to nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus,

4) baudžiamojoje byloje Nr. 1A–241/2014 (LApT) nustatyta, kad G. P., D. K. ir V. N. itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. G. P. apvertė R. R. aukštielninką, tuo tarpu V. N. apliejo R. R. degiuoju skysčiu-benzinu, o D. K. žiebtuvėliu padegė R. R. rūbus. Užsidegus nukentėjusiojo rūbams, apdegė R. R. veidas, kaklas ir krūtinė, tai sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kančias. Dėl veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų IIA-IIB-III nudegimų, apimančių 30 procentų kūno paviršiaus, kompensuoto hipovoleminio šoko ir nepataisomai subjauroto nukentėjusiojo asmens kūno R. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais, siekdama užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. R. iš nuteistųjų D. K., G. P. ir V. N. solidariai priteistą mokėti neturtinės žalos dydžio sumą sumažino iki 70 000 Lt,

5) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49/2011 (LApT) P. M. nuteistas už tai, kad be priežasties pakėlė sėdinčio prie stalo savo mažamečio sūnaus D. M. kairę ranką ir tyčia iš elektra šildomo 1 litro talpos arbatinuko pylė verdantį vandenį D. M. po pažastimi, dėl ko nukentėjusiajam D. M. buvo padarytas kairės pusės pečių juostos, krūtinės ląstos – nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos II B-III laipsnio 12 proc. viso kūno paviršiaus ploto terminiai nudegimai, tokiu būdu padarė sužalojimus itin skausmingu būdu, tai yra itin žiauriai. Dėl padarytų nudegimų susidarę keloidiniai randai yra bjaurojantys kūną ir priskiriami nepataisomų sužalojimų kategorijai. Patirta trauma mažamečiui D. M. padarė nepataisomą kūno subjaurojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija sprendė, kad priteista 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingų principų, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie principai bus įgyvendinti D. M. priteisiant 60 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiajam J. P. turėtų būti priteista 10000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-244-942/2015). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nagrinėjamu atveju negali įtakoti nukentėjusiojo galimai turėtos ir galimai ateityje būsiančios gydymosi išlaidos (plastinių operacijų apmokėjimas ir pan.), kadangi nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti tokį ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi dalį neturtinės žalos – 5000 eurų – kaltinamasis jau atlygino savanoriškai, procesas dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nutraukiamas (BPK 107 str.), ir priteisiama likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis 5000 eurų.

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo J. P. įgaliotasis atstovas advokatas E. S., iš pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis sumokėjo 500 eurų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 500 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios naudai.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 8 eurai 38 ct.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą 1 dieną (2016-06-11). Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį:

• nevartoti alkoholinių gėrimų,
• tęsti mokslą arba dirbti,
• neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo E. M. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. P.. Procesą dalyje dėl savanoriškai atlygintos nukentėjusiojo J. P. civilinio ieškinio dalies (5000 eurų) nutraukti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. M. 500 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam J. P..

Išieškoti iš nuteistojo E. M. 8 eurus 38 ct. proceso išlaidų valstybei.

            Voką su kompiuterinėmis laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                  Linas Pauliukėnas