Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-928/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29096-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,

nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros areštas.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštas.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas visiškai iš kaltinamojo V. K. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 374 Eur (trys šimtai septyniasdešimt keturi eurai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. K. nuspręsta neišieškoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 12:00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorius „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 175 eurai, ir „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 199 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 374 eurų žalą.

2.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo kad pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra, kadangi kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai, daiktų apžiūrų protokolai, kuriuose aprašyto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie prekių vertę, kurie neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. pavogė svetimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – du akumuliatorius, kurių bendra vertė 374 eurai. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padaryta nusikalstama veika priskirta nesunkiems, tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, vyrauja tokio paties pobūdžio baudžiamieji nusižengimai ir nesunkūs nusikaltimai. Pagrobto turto vertė nėra didelė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, baustas už administracinius nusižengimus. Teismas, individualizavęs asmenybę ir veikos pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą su jo trumpalaikiu izoliavimu susijusią bausmę - areštą, tačiau atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – paskyrė didesnę negu šios bausmės, skirtinos už nusikaltimą, vidurkis arešto bausmę. Atitinkamai išsprendė ir byloje pateikto civilinio ieškinio klausimą. Įvertino tai, kad ieškinio dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės (1 t., b. l. 8, 32), padarytą žalą sudaro prekės pardavimo kaina, kuri buvo vagystės dieną, kadangi civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl konstatavo, jog kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, peržiūrėti priteistą civilinį ieškinį bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde nurodo, kad nesutinka su priteista civilinio ieškinio suma, kadangi civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė reikiamų sąskaitų faktūrų siekiant nustatyti realiai patirtą turtinę žalą. Teigia, kad paskaičiuota suma su mokesčiais ir antkainiais. Taip pat pažymėjo, jog jo atžvilgiu nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nors jis prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi.

4.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinio skundo reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas

5.       Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6.       Nuteistasis V. K., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat peržiūrėti priteistą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

7.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę nenustatė.

8.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9.       Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

11.       Bylos duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad V. K. anksčiau teistas, sistemingai daro nusikalstamas veikas, vyrauja tokio paties pobūdžio baudžiamieji nusižengimai ir nesunkūs nusikaltimai. Pagrobto turto vertė nėra didelė. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, daugybę kartų baustas už administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už smulkias vagystes. Turėdamas neišnykusį teistumą, pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, priešingai apelianto skundo argumentams teismas tinkamai įvertino ir tai, kad byloje buvo nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nusprendė, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, anksčiau jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė, ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik paskiriant arešto bausmę. Teisėjų kolegija V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą neturi pagrindo.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pritaikius amnestijos aktą, jis nuo bausmės buvo atleistas, tačiau išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką jis nesugebėjo, nusikalstamos veikos daromos neišnykus teistumui, teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam V. K. paskirta arešto bausmė (ir jos dydis – 81 para) nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas, ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – 54 paras arešto, kuri iš esmės yra tik kiek didesnė, negu šios bausmės, skirtinos už nusikaltimą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo paskirtosios 54 parų arešto bausmės, laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai veikai bei nuteistojo asmenybei.

13.       Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14.       Be to, priimant skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo atžvilgiu dar nebuvo įsiteisėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartis, kuria subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės V. K. atžvilgiu, tai yra prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-313-890/2022) paskirtos, su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu subendrintos, laisvės atėmimo bausmės pridėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-963-890/2022) paskirtos arešto bausmės dalis, kuri pakeista į laisvės atėmimą, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 4 d. Taigi kokia tvarka bus vykdomos V. K. bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose, jiems įsiteisėjus bus išspręsta BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl civilinio ieškinio

15.       Apeliaciniu skundu V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu civiliniu ieškiniu, nuteistojo manymu, turtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, nepagrįstai priskaičiuojant ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

16.       BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

17.       Šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 374 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai dėl pavogtų ir negrąžintų daiktų atlyginti (1 t., b. l. 38-39). Nustatant pagrobto turto vertę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GIN0401270 (1 t. b. l. 31-32), kuriame įvardintos pagrobtos prekės bei nurodyta jų kaina su PVM. Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinis ieškinys yra pagrįstas civilinio ieškovo pateiktais dokumentais, kuriais pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nustatydamas apelianto nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį.

18.       Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo/pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Pagal susiformavusią teismų praktiką iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų ten išstatytų pardavimui prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, t. y. remiantis tokio daikto pardavimo kaina, į kurią jau būna įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (kasacinės bylos Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007, Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

19.       Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį – 374 Eur ir pagrįstai šią žalą atlyginti priteisė iš V. K.. Priešingai apelianto skundo argumentams, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika į pagrobto turto vertę pagrįstai buvo įskaičiuotas ir pagrobtų daiktų pridėtinės vertės mokestis. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai pripažintas civiliniu ieškovu ir pagrįstai patenkintas jo civilinis ieškinys, kurio dydis ir pagrįstumas įrodytas byloje surinktais duomenimis. Mažinti priteisto civilinio ieškinio sumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

20.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-07496. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį V. K. sudaro 103,33 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

21.       BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

22.       Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo skundą, skundas atmetamas. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 7 minutes, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis šiuo metu atlieka kitu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Šiuo atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba V. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                   Algirdas Giedraitis

          Odeta Gruodienė

          Jurga Vasiliauskienė