NUORAŠAS:
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-800/2010
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.4.1.; 1.2.4.8.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,
teisėjų Audronės Kartanienės,
Arūno Kisieliaus,
sekretoriaujant Dariui
Kamandieriui,
dalyvaujant nuteistajam S. L.,
nuteistojo gynėjui adv. Arūnui Bertuliui,
nukentėjusiajam M.
B.,
nukentėjusiojo atstovui adv.
Aivarui Raišučiui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. L.,
a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1
(vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju M.
B. ir įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
Šiuo
nuosprendžiu priteista iš S. L. nukentėjusiajam M. B. 3630 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
S. L. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. gegužės 3 d., apie
14 val. 30 min. – 15 val., (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia
sudavė smūgį su rankoje laikytu akmeniu M. B. į kaktos
sritį, o po to sudavė ranka dar apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo
padarydamas M. B. paviršinius odos nubrozdinimus abiejų
ausų kaušelių srityse, galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir tuo
jį nežymiai sužalodamas.
Šiais savo
veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 140 str. 1 d.
Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti
išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu,
mano, kad nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti
panaikintas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus,
nepašalino esminių prieštaravimų ir be pagrindo nusprendė, kad jis padarė jam
inkriminuojamą veiką.
Teismas
nusprendė, kad neginčytinai nustatyta, jog 2009-05-03, apie 14.30 – 15.00 val.
jis (S. L.) buvo (duomenys neskelbtini) ir atliko jam
inkriminuojamus veiksmus M. B. atžvilgiu. Apeliantas
mano, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu pagrįstas tik prielaidomis ir
abejotinais, prieštaringais duomenimis. Teismas visiškai nesivadovavo liudytojų
H. D., N. L., V.
K., V. K. ir J. V. parodymais,
o apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik M. B. iškviestais
artimų giminaičių ir draugų parodymais, kuriuose buvo daug ir esminių teismo
nepašalintų prieštaravimų.
Nuteistasis
skunde nurodo, kad įvykio metu buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys
neskelbtini) rajone ir sėjo, ką patvirtino H. D.. Namo
grįžo tik vėlai vakare, tai patvirtino N. L., V. ir V. K., J. V.. Taip pat
K. nurodė, kad jo (S. L.) įvykio dieną nematė, tai
paliudijo ir D. B., tačiau teismas jų parodymais
nesivadovavo, o rėmėsi liudytojo Č. B. parodymais, kurie iš
esmės skyrėsi nuo šių trijų, nors visi keturi liudytojai buvo tą dieną kartu, K.
namuose. Č. B. parodė, kad
2009-05-03 dieną gėrė pas save namuose tik su K., tačiau pastarieji ir D. B. nurodė, kad gėrė keturiese ir pas K. namuose. Č. B. nurodė, kad jie gėrė tik 2 butelius vyno ir daugiau
nieko neturėjo, tuo tarpu K. ir D. B. nurodė,
kad tądien išgėrė alaus ir degtinės, o vyno nebuvo. Be to, teismas visiškai
nepasisakė dėl K. nurodytos aplinkybės, jog Č. B. po
teismo posėdžio 2010-03-29 jiems gyrėsi, kad B. jam už teismo posėdį sumokėjo 50 litų.
K. tuo neabejojo, nes Č. B. už šiuos pinigus pirko
gėrimus. Todėl esant tokiems prieštaravimams liudytojo Č. B. parodymuose
ir aplinkybėms, pagrindžiančioms jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir galimai
melagingų parodymų teikimu, teismas negalėjo vadovautis jo parodymais.
Nuteistojo teigimu, daug prieštaravimų yra ir kitų asmenų
parodymuose, teigiančiuose, kad jį matė tą dieną įvykio metu. Visų pirma, nors S. L. tariamai matė daug žmonių, bet jų parodymai apie
nuteistojo S. L. aprangą skiriasi iš esmės: taip
parodymus davę 2010-02-18 teismo posėdžio metu V. B. nurodė,
kad S. L. buvo tik su šortais, kita liudytoja,
nukentėjusiojo motina O. B., nurodė, kad S.
L. buvo apsirengęs juodai, 2010-03-29 teismo posėdį dalyvavę suinteresuoti
liudytojai V. K. (kaip jis pats nurodė - V. B. sugėrovas), kad S.
L. buvo šviesiai apsirengęs, nukentėjusiojo teta V. B. -
šviesiai apsirengęs arba nuogas, nukentėjusiojo močiutė G. B. -
šviesiai apsirengęs, o paskutiniame posėdyje 2010-04-29 dalyvavę liudytojai Z. B. ir E. L., kad S.
L. buvo pusnuogis, o ir M. S. - kad S.
L. buvo pusnuogis, apsijuosęs su geltonais marškinėliais. Teismas šių
prieštaravimų liudytojų parodymuose nepaneigė. Be to, liudytojai Z. B., E. L. ir M. S.
skirtingai nurodė, iš kur jis (S. L.) neva buvo
atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo
parduotuvę. Liudytojas M. S. atvažiavo iš Varėnos pusės
ir nurodė matęs, kad jis (S. L.) jį pralenkė važiuodamas
ta pačia kryptimi kaip ir jis. Tuo tarpu liudytojai Z. B. ir
E. L. atvažiavę iš Kalesninkų pusės (iš priešingos
krypties nei važiavo M. S.) nurodė, kad jis (S. L.) juos aplenkė. Visi trys liudytojai nurodė, kad neva
matė jį (S. L.) prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės tuo pačiu metu. Tad iš šių liudytojų parodymų
seka išvada, kad jis (S. L.) tuo metu važiavo dviem
skirtingomis kryptimis ir tuo pačiu metu. Teismas ir šių prieštaravimų
nepašalino. Kad tuo pačiu metu jis (S. L.) buvo skirtingose
vietose nurodė ir kiti liudytojai: V. B. (nukentėjusiojo tėvas) nurodė, kad jis (S. L.) po įvykio nuvažiavo ir daugiau jo tądien jis nematė. O. B. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad važiuodama į įvykio
vietą, neva matė jį (S. L.) važiuojantį į (duomenys
neskelbtini) kaimą, o atvažiavusi - daugiau jo nematė.
Kitą posėdį liudijusios V. B. (nukentėjusiojo teta) ir G. B. (nukentėjusiojo močiutė) neva matė jį šalia iš įvykio
vietos važiuojantį į (duomenys neskelbtini)
kaimą, nors toje pačioje įvykio vietoje buvę V. B. ir O. B.,
kaip minėta aukščiau, jo nepastebėjo. Tuo pačiu metu, kaip neva jį (S. L.) matė V. B. ir G.
B., jau Č. B. neva matė jį važiuojantį priešinga
kryptimi iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys
neskelbtini) link. Liudytojas V. K. taip pat neva mane matė jį
važiuojantį tuo pat metu kaip V. B. ir G.
B., tik važiuojantį priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini)) už keliolikos kilometrų esančioje sankryžoje. Šie
prieštaravimai taip pat nuosprendyje nebuvo pašalinti. Be to, V. B., nurodė, kad jis (S. L.) mašinoje buvo vienas, o O. B. ir
pats nukentėjusysis - kad su J. V.. Ir šie prieštaravimai
taip pat nuosprendyje nebuvo pašalinti.
Nuteistojo nuomone, pagal byloje surinktus įrodymus taip
išeina, kad jis per trumpą laiką keliolikos kilometrų spinduliu spėjo
pasirodyti skirtingai apsirengęs, vienu metu skirtingose vietose, tuo pačiu
metu važiuoti priešingomis krytimis, jei tikėti nukentėjusiojo ir liudytojų B.,
Č. B., V. K., Z. B.,
E. L. ir M. S. parodymais, ir dar ne
vieną kartą. Todėl, nuteistojo teigimu, akivaizdu, jog byloje esantys įrodymai
neabejotinai nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo įvykio vietoje ir paneigia
teismo išvadą, kad jis neva 2009-03-05 grįžo į (duomenys neskelbtini) rajoną savo automobiliu, kur buvo palikta technika, o per
pietus pakeliui
vykęs namo sumušė M. B..
Net pats nukentėjusysis nurodė, kad jis (S. L.) neva važiavo iš savo namų, bet ne
namo. Be to, nebuvo ir nėra byloje jokių
įrodymų, kad į (duomenys neskelbtini) rajoną jis
vyko su automobiliu (niekas, tarp jų, ir teismas neįvardino, nei kas atvežė jo
techniką į (duomenys neskelbtini) rajoną, nei
kur ją paliko, nei kada atvyko bei pasiėmė ir ar tai padarė vienas). Nuteistojo
nuomone, tokia teismo išvada ne tik kad nepagrįsta įrodymais, bet ir negali
būti logiška, nes tokiu atveju jis 2009-05-03 turėjo iš namų nuvykti į (duomenys
neskelbtini) rajoną, apsėti (duomenys
neskelbtini) kaimuose esančius apie 10 ha žemės, grįžti
namo, po to vėl vienas nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną kažkur laukuose pasiimti ten paliktą techniką ir
grįžti namo vienu metu ir automobiliu, ir traktoriumi su priekaba bei sėjamąja,
ir dar taip, kad daugybė liudytojų, kurie „puikiai“ prisiminė jį su automobiliu
tą dieną, neprisimintų vykstančio pirmyn ir grįžtančio pro jų namų langus.
Todėl liko nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, kad į (duomenys neskelbtini) rajoną jis buvo nuvykęs be automobilio ir ten buvo įvykio
metu.
Nuteistojo teigimu, teismas taip pat nepašalino ir byloje
esančių prieštaravimų dėl paties įvykio ir nukentėjusiojo dalyvavimo jame.
Nurodo, kad liudytojas Z. B. savo parodymuose nurodė, kad
matė jį (S. L.) 2009-05-03 2-3 val. po pietų prie
parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)
kaime. Taip pat liudytojas nurodė, kad „M., gyvena netoli parduotuvės ir kad jis (M. B.)
matė, kad šis
žmogus buvo tuo pačiu laiku, kai jį matė atbėgęs į parduotuvę“. Nors pagal kitas bylos aplinkybes, ir paties nukentėjusiojo M. B. parodymus, jis tuo metu (2009-05-03 2-3 valandą po pietų) buvo
be sąmonės už keliolikos kilometrų nuo parduotuvės. Kitas liudytojas M. S. (6 metus
draugaujantis su nukentėjusiuoju) nurodė, kad 2009-05-03 važiavo į žvejybą ir
prie tos pačios (duomenys neskelbtini) kaimo
parduotuvės neva pamatė jį (S. L.). Taip pat liudytojas
nurodė, kad „po
to susitiko po žvejybos vėlai vakare sutemus su M. B.,
jis papasakojo jam, kad jį užsipuolė,
kiek suprato, tas pats pusnuogis vyriškis. Jis (M. S.)
paklausė, kas toks pusnuogis gali po (duomenys neskelbtini) bėgioti. M. pasakė, kad jį pusnuogis žmogus užsipuolė
šiandien“. Liudytojas dar nurodė, kad „M. išvežė į ligoninę po to,
kai jis susitiko jį visą kruviną“. Tačiau,
pasak paties nukentėjusiojo, jis nuo 14.30 val. su jokiais draugais nebuvo
susitikęs ir tą vakarą bei naktį praleido Alytaus ligoninėje. Be to, įvykio
metu jis nebuvo sumuštas iki kraujo, buvo tik gumbai ir nubrozdinimai. Taigi, liudytojų
Z. B. ir M. S. parodymai paneigia
paties nukentėjusiojo bei jo artimų giminaičių versiją, kad įvykio metu jis
(nukentėjusysis) buvo įvykio vietoje ir vėliau ir dėl tariamo S.
L. sumušimo važiavo į ligoninę 2009-05-03. Tai akivaizdūs prieštaravimai, kurie
apkaltinamajame
nuosprendyje nebuvo pašalinti. Jei teismas patikėjo šių liudytojų
parodymais dėl to, jog jie tariamai matė jį (S. L.) (duomenys
neskelbtini) kaime, teismas privalėjo arba patikėti ir
jų parodymais dėl nukentėjusiojo buvimo vietos įvykio metu (kad jo ten nebuvo)
arba visus šių liudytojų parodymus motyvuotai atmesti. Tačiau teismas šiuos
prieštaravimus paliko ir dėl jų nepasisakė. Taip pat neįvertino šių liudytojų
parodymų ir baudžiamosios atsakomybės, apie kurią jie buvo įspėti, už melagingus
parodymus, davimo klausimu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog ir pats
nukentėjusysis nebuvo įvykio vietoje bei nebuvo sumuštas liudija ir kiti byloje
esantys ir nuosprendžiu neišspręsti prieštaravimai. M. B. nurodė,
kad kai jį neva jis (S. L.) vijosi, priešais atbėgo jo
gelbėti V. B. ir
buvo su juo iki neatvažiavo mama bei teta su močiute. Tą patvirtino ir pats V. B.. Tačiau G. B. (močiutė ir V. B. mama) teismo posėdžio metu nurodė, kad V. B. į įvykio vietą atbėgo tik po
to, kai atvyko ji su V.
B.. 2009-05-04 rašte policijai M. B. nurodė, kad jis buvo be sąmonės iki jį greitoji medicinos pagalbą nenuvežė į ligoninę. Tuo tarpu V.
B. nurodė, kad kai jis pribėgo prie sūnaus, šis verkė, iš burnos ėjo
putos, t. y. nurodė priešingai, kad jis sąmonės nebuvo praradęs.
Tai patvirtino ir G. B.,
nurodžiusi, kad „M.
sėdėjo prie priekabaitės, apsiverkęs“. Be
to, kaip nukentėjusysis visas sumuštas galėjo iššokti iš važiuojančio
traktoriaus ir nepakliūti po jo ratais ir kodėl sąmonę prarado, nubėgęs kelis šimtus
metrų, o ne iš kart po to, kai neva jam buvo suduota daug smūgių akmeniu į
galvą. Be to, V. B. nurodė, kad atvykusi į įvykio vietą
ji dar apie pusvalandį ieškojo J. V.. Tik tada
nukentėjusysis buvo vežamas dar namo, ir tik po to - į Varėnos polikliniką bei
Alytaus ligoninę. Tad akivaizdu, jog jei nukentėjusysis būtų buvęs iš tikrųjų
sumuštas ir praradęs sąmonę, jį į gydymo įstaigą būtų išvežusi greitoji pagalba
arba tai padarę atskubėję tėvai. Tačiau buvo kažkodėl delsiama tai padaryti.
Sužalojimo laikas - 14.30 val., tačiau į medikus kreiptasi tik po kelių
valandų, tai pavirtina ir faktas, jog Varėnos poliklinika, kuri yra per kelis
metrus nuo policijos, apie sužalojimą pranešė policijai 19.11 val. Be to,
2009-05-04 dienos
specialisto išvadoje iš viso nurodyta, kad M. B. kreipėsi
į polikliniką tik kitą dieną, t. y. 2009-05-05. Liudytojai B. nurodė, kad atvykus moterims buvo skambinta policijai, bet
policija pranešimą iš O.
B. užfiksavo tik 16.27 val., t. y.
praėjus kelioms
valandoms po įvykio. Be to, jei
nukentėjusysis buvo be sąmonės, tai kodėl policija, priskyrusi įvykį kūno
sužalojimui ir B kategorijai (B - vidutinio sunkumo) neatvyko įvykio vietą. Gal
todėl, kad M. B. nebuvo praradęs sąmonės ir nebuvo
sužalotas. Be to, pranešime nurodoma, kad O. B. nurodė, jog S.
L. tik apmėtė traktorių ir jo sūnų akmenimis, bet sūnaus nedaužė.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad
neva jis (S. L.), suduodamas apie 20 smūgių į galvos
sritį ir kaklo vietas, tuo padarydamas M. B. paviršinius
odos nubrozdinimus abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimą, lengvą galvos
smegenų sukrėtimą ir tuo jį nežymiai sužalodamas, visai nekreipė dėmesio į tai,
kad paties nukentėjusiojo ir visų nukentėjusiojo liudytojų parodymai dėl
sužalojimo pobūdžio iš esmės prieštarauja 2009-05-04 specialisto išvadai. Taip
išvadoje buvo nurodyta, kad nukentėjusysis nurodo skausmingumą čiuopiant
kaktos sritį, momens - smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį. Tačiau pats nukentėjusysis ir
liudytojai B., V. K. parodymuose
nurodė, kad ant M. B. kaktos ir kitų galvos vietų
2009-05-03 ir vėliau matė apie 20 gumbų. Be to, matė
ir sužalotą kaklą bei patinusią ranką. Teisme buvo iškeltas šis prieštaravimas,
kodėl specialistas L. U. kitą dieną po sužalojimų nematė
20 gumbų, sužaloto kaklo bei patinusios rankos ir išvadoje aprašė tik skausmingumą čiuopiant
kaktos sritį, momens - smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje šio prieštaravimo
nepašalino.
Nuteistasis S. L. mano, kad esant
aukščiau nurodytiems prieštaravimams bei neišsklaidytoms abejonėms dėl
apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų paties įvykio ir jo eigos, Varėnos rajono
apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip
nepagrįstas ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją.
Teismo
posėdžio metu nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė
nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis
M. B. ir jo atstovas adv. Aivaras Raišutis prašė
apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkintinas. Varėnos rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis naikintinas, kadangi neįrodyta, jog
kaltinamasis S. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką,
numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimtinas naujas –
išteisinamasis nuosprendis S. L. atžvilgiu (LR BPK 328
str. 1 d.).
Kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus,
ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis
neįrodyta, jog kaltinamasis S. L. dalyvavo padarant jam
inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš
skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, S. L. yra
nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 3 d. apie 14.30 val. – 15 val. (duomenys
neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia sudavė smūgį su rankoje laikytu
akmeniu M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė su ranka dar
apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo padarytas M. B. paviršinius
odos nubrozdinimus abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimą, lengvą galvos
smegenų sukrėtimą ir tuo jį nežymiai sužalodamas (b.l. 69).
Taigi,
pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. L. atžvilgiu, vadovavosi nukentėjusiojo M.
B., liudytojų V. B. (nukentėjusiojo tėvo), O. B. (nukentėjusiojo motinos), G. B. (nukentėjusiojo
močiutės), V. B. (nukentėjusiojo tetos), Č.
B., V. K., J. B., Z. B., E. L., M. S. parodymais,
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 321/09 (06) dėl nukentėjusiajam M. B. padaryto sveikatos sutrikdymo, Varėnos rajono
policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio postinio S.
M. tarnybiniu pranešimu.
Kolegija laiko pagrįstais nuteistojo S. L. skundo
argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik
prielaidomis ir abejotinais, prieštaringais duomenimis. Kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai
vadovavosi tik nukentėjusiojo ir jo artimų giminaičių ir draugų parodymais, kuriuose
yra esminių teismo nepašalintų prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos
teismas abejoja šių parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas
skundžiamame nuosprendyje nepanaikino prieštaravimų tarp šių liudytojų
parodymų, todėl priėmė apkaltinamąjį nuosprendį S. L. atžvilgiu
nesant pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo dalyvavimą
padarant nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo liudytojos N. L. parodymais
ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog kritiškai vertina liudytojos N. L. (nuteistojo sesers) parodymus, kuriais siekiama
palengvinti brolio padėtį. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiojo liudytojų (šeimos narių ir
draugų) parodymais, kurie be kita ko, dar gi prieštaringi, o liudytojos N. L. parodymus vien dėl to, kad ji yra kaltinamojo sesuo,
nepagrįstai vertino kritiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į liudytojų H.
D., V. K., V. K., D. B., J. V. parodymus, nuosprendyje
nenurodė, dėl kokių priežasčių šiais liudytojų parodymais nesivadovavo.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik nurodė, kad kitų apklaustų
byloje liudytojų parodymais nėra kategoriškai patvirtinama, kad kaltinamasis S. L. 2009-05-03 14.30 – 15 val. laikotarpiu būtų buvęs (duomenys
neskelbtini) kaime ir tuo metu sėjęs.
Kaip matyti iš
liudytojo V. K. parodymų, jis patvirtino, kad 2009-05-01
buvo su S. L. Šalčininkų rajone. Nurodė, kad S. L. važiavo sėti, o jis (V. K.)
nuvežė jam grūdus, su traktoriumi nutempė priekabą su grūdais ir ten paliko. V. K. patvirtino, kad jis matė kaip S. L. grįžo
gal 3 ar 4 dieną, kai baigė sėti. Matė, kaip jis parvažiavo su traktoriumi. S. L. pravažiavo netoli V. K. namų.
Tai buvo vakaras. Nurodė, kad 2009-05-03 jis buvo namie. Taigi, sprendžiant iš
tokių liudytojo V. K. parodymų, S. L. 2009-05-01-
2009-05-03 dienomis sėjo (duomenys neskelbtini) rajone, o namo grįžo su
traktoriumi.
Liudytoja H. D. taip pat patvirtino faktą, kad 2009-05-03 apie 12-13
val. ji (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone kalbėjo su S. L., kuris jai už 100 Lt pažadėjo apsėti grikiais jos
laukus. Taigi, ši liudytoja patvirtino, kad S. L. išties
tą dieną, t.y. 2009-05-03 apie 12-13 val. buvo (duomenys neskelbtini) rajone,
kuris traktoriumi sėjo laukus.
Liudytojas J. V. parodė, kad jis girdėjo, jog buvo sumuštas B. sūnus, bet daugiau nieko
nurodyti negalėjo. Jis patvirtino, kad 2009-05-03 jis su L. niekur
nevažiavo, tą dieną buvo ant kapų, buvo vienas. Laukuose jis nieko nematė, S. L. tą dieną susitikęs nebuvo. Taigi, liudytojas
nepatvirtino, kad jis 2009-05-03 buvo kartu su S. L. pastarojo
automobilyje.
Liudytoja N. L. (nuteistojo S. L. sesuo) parodė,
kad 2009-05-02 apie 13-14 val. ji atvažiavo pas mamą, kieme stovėjo brolio (S. L.) mašina. Ji paklausė, ar yra S., mama jai atsakė, kad
S. sėja (duomenys neskelbtini) rajone ir tikriausiai šiandien negrįš, nes
reikia baigti sėti. Liudytoja N. L. parodė, kad ji
išvažiavo 2009-05-03 apie 17-18 val. S. L. mašina yra
tamsiai mėlynas Golfas. N. L. patvirtino, kad ji visą
laiką buvo sodyboje, brolio automobilis visą laiką stovėjo kieme. Ji brolį
pamatė tik po švenčių, gal birželio mėnesį. Taigi, liudytoja N.
L. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009-05-02 13-14 val. iki 2009-05-03
17-18 val. S. L. automobilis Golf, tamsiai mėlynos spalvos,
stovėjo prie namo kieme.
Skunde
privataus kaltinimo tvarka nukentėjusysis M. B. parodė,
kad 2009-05-03 S. L. pasiėmė nuo žemės akmenį ir puolė
link jo bėgti, užšokęs ant traktoriaus laiptelių, trenkė jam kiaušinio formos
akmeniu tiesiai į kaktą. Nurodė, kad tuo pačiu akmeniu jam trenkė į įvairias
kūno vietas 20 kartų. Nurodė, kad jis iššoko iš traktoriaus ir pradėjo bėgti, S. L. jį vijosi. Parodė, kad jis bėgo link savo tėvo, jam
aptemus akyse, jis nukrito be sąmonės. Kai jis atsipeikėjo, tėtis buvo šalia,
skambino mamai O. B.. Atvažiavus mamai, jis buvo
pasodintas į automobilį ir nuvežtas į Varėnos rajono ligoninės priėmimo skyrių,
o iš ten su greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Alytų, kur jam darė
galvos rentgeno nuotraukas. Po sumušimo jam iškilo 13-14 gumbų, buvo ištinusi
ranka, skaudėjo kaklą, buvo nubrozdintos ausys, pykino, jis vėmė.
Kaip matyti iš
Specialisto išvados G 321/09 (06) M. B. buvo nustatyti
nubrozdinimai abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimas, lengvas galvos
smegenų sukrėtimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos
sutrikdymas (b.l. 8-9).
Nors M. B. skunde nurodė, kad jam akmeniu buvo smūgiuota į
įvairias kūno vietas 20 kartų, po sumušimo jam iškilo 13-14 gumbų, tačiau
tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo kūno sumušimo, 13-14 gumbų po
sumušimo atsiradimo, nepatvirtinti Specialisto išvada, kadangi Specialisto
išvadoje nenurodyta, jog buvo nustatyti kokie nors gumbai galvos srityje, ar
kokie nors objektyviai matomi kitų kūno vietų sužalojimai. Specialisto išvadoje
tik nurodyta, kad čiuopiant kaktos sritį, momens – smilkinkaulio sritis abipus
ir pakaušį, buvo nurodomas skausmingumas. Objektyviai buvo nustatyti tik
dešinės ausies kaušelio viršutiniame krašte 1,5x0,5 cm ir kairės ausies
kaušelio viršutiniame krašte 1x0,5 cm odos nubrozdinimai šviesiu rudu,
standžiu, iškilusiu paviršiumi. Taip pat buvo nurodomas skausmingumas čiuopiant
dešinės plaštakos nugarinį paviršių III-V delnakaulių srityje. Taigi,
Specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog M. B. po jo
sužalojimo būtų buvę atsiradę kokie nors akivaizdūs galvos srities ar kitų kūno
vietų sumušimo požymiai – kraujosruvos, gumbai, žaizdos ir pan.
Esant neatitikimams
tarp M. B. nurodomų jo sužalojimų (gumbų) ir Specialisto
išvadoje nenurodomų tokių M. B. sužalojimų, kolegija turi
pakankamą pagrindą abejoti M. B. nurodomų sužalojimų
atsiradimo aplinkybėmis, nes Specialisto išvadoje nurodomas skausmingumas nukentėjusiojo
nurodomose vietose (galvos srityje, rankoje), gali būti vertintinas tik
subjektyviai, kadangi skausmingumas nepasireiškia akivaizdžia forma ir
Specialisto vertintas tik pagal nukentėjusiojo žodžius. Objektyviai
nukentėjusiajam buvo nustatyti tik nubrozdinimai abiejų ausų kaušeliuose,
kurie, galimai galėjo atsirasti nebūtinai nukentėjusiojo nurodomomis
aplinkybėmis, t.y. S. L. jį sužalojus akmeniu.
Be to, taikinamojo
teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad jam buvo smogta 25
smūgius į galvą. Nors skunde privataus kaltinimo tvarka M. B.
buvo nurodę, kad jam buvo smūgiuota 20 kartų. O teisiamojo posėdžio metu
nukentėjusysis M. B. parodė, kad jam buvo smūgiuota 20-25
smūgiai į galvos ir kaklo sritis. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl jam
padarytų smūgių skaičiaus nebuvo nuosekli. Nukentėjusysis M.
B. parodė, kad S. L. buvo automobilyje kartu su J. V., tačiau J. V. tokias aplinkybes,
kad jis tą dieną buvo su S. L., neigė. Nukentėjusysis
teismo posėdžio metu parodė, kad jam galvoje buvo 13-14 gumbų įvairiose galvos
vietose, tačiau Specialisto išvadoje nekonstatuoti tokio pobūdžio sužalojimai
(gumbai).
Liudytojas V. B. (nukentėjusiojo M. B. tėvas)
parodė, kad jis matė S. L. bėgantį nuogą, tik su šortais.
Parodė, kad ant jo (sūnaus) matėsi sumušimų žymės, gumbai, buvo apdraskytos
ausys. Tačiau, kaip jau minėta, Specialisto išvada nepatvirtinta, kad ant
nukentėjusiojo kūno būtų buvę nustatyti kokie nors gumbai, todėl liudytojo V. B. parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes jie
prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims apie nukentėjusiajam
padarytų sužalojimų pobūdį.
Liudytoja O. B. (nukentėjusiojo M. B. motina)
parodė, kad jai paskambino vyras ir pasakė, kad Modestą sumušė L. Ji matė, kaip
L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. L. sėdėjo
mašinoje su tamsiais rūbais, stiklai tamsūs, bet jo veidą ji gerai matė.
Liudytoja G. B. (nukentėjusiojo močiutė) parodė, kad jai paskambino
marti O. ir pranešė, kad sumuštas jos anūkas. Ji su dukra V. nuvažiavo į (duomenys
neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) posūkio. Pamatė mėlyną mašiną, kuria
važiavo S. L., kuris buvo šviesiai apsirengęs. Jis
važiavo link (duomenys neskelbtini), nes liudytoja su juo prasilenkė. Liudytoja
nurodė, kad matė, kaip į nukentėjusįjį bėgo tėvas nuo savo traktoriaus, kuris
buvo kitame lauke, kur kultivavo. Parodė, kad paskui atvažiavo Modesto motina O.
G. B. parodė, kad matėsi guzai ant nukentėjusiojo galvos,
jie buvo dideli, guzai laikėsi gal porą savaičių, paskui pamėlynavo. V. B. (nukentėjusiojo tėvas) atbėgo, kai liudytoja
atvažiavo.
Taigi, kaip
matyti iš liudytojos G. B. parodymų, ji teigė, kad S. L. buvo apsirengęs šviesiai, tačiau liudytojo V. B. teigimu, S. L. buvo nuogas, tik
su šortais, o liudytoja O. B. parodė, kad S. L. buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Taigi, minėtų
liudytojų V. B., O. B., G. B. (t.y. nukentėjusiojo motinos, tėvo ir močiutės)
parodymai dėl nuteistojo S. L. drabužių iš esmės
skirtingi, todėl kolegija turi pakankamą pagrindą vertinti minėtų liudytojų
parodymus kritiškai, kadangi jie esmingai skiriasi.
Be to,
kolegijos nuomone, liudytojos G. B. parodymai esmingai
skiriasi nuo nukentėjusiojo ir V. B. parodymų ir yra
nelogiški. O būtent, liudytoja G. B. parodė, kad ji,
atvažiavusi iki (duomenys neskelbtini) posūkio, matė nuvažiuojantį S. L. į link (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad
matė nuo savo traktoriaus bėgantį V. B. link sūnaus. Ir
tik vėliau atvažiavo M. motina O. Taigi, vadovaujantis G. B. parodymais,
įvykio aplinkybės būtų tokios, kad ji su savo dukra V. atvyko į įvykio vietą greičiau,
nei iki nukentėjusiojo M. B. atbėgo liudytojas V. B. ir atvažiavo liudytoja O. B.,
nors liudytojas V. B. parodė, kad į įvykio vietą
atvažiavo jo žmona (O. B.) ir sesuo (V.
B.) su motina (G. B.) už 10-15 minučių ir
L. jau nebuvo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad liudytojų
V. B. ir G. B. parodymai dėl įvykio
aplinkybių esmingai skiriasi, dėl to vertintini kritiškai.
Liudytoja V. B. (nukentėjusiojo teta) parodė, kad kai ji atvažiavo,
tėvas (liudytojas V. B.) jau stovėjo prie vaiko visas
uždusęs su telefonu rankoje, nors ši liudytoja atvažiavo kartu su liudytoja G. B., kuri parodė priešingai, t.y. ji teigė, kad ji matė
bėgantį tėvą nuo savo traktoriaus, jis buvo kitame lauke, kur kultivavo. Taigi,
net ir vienu automobiliu atvažiavusių liudytojų G. B. ir V. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi. Liudytoja V. B. parodė, kad S. L. mašinoje buvo
vienas arba šviesiai apsirengęs, arba nuogas, tačiau O. B. parodė,
kad S. L. mašinoje buvo su tamsiais rūbais. Liudytojos V. B. teigimu, ji matė 18 gumbų ant M. kūno, plika akimi
sprando srityje gerai matėsi gumbai, kairė ranka buvo apdaužyta, patinusi, ant
kaktos matėsi gumbas, tačiau tokių sužalojimų, kaip jau buvo minėta,
Specialisto išvadoje nekonstatuota.
Esant
nurodytoms aplinkybėms, kolegija turi pakankamą pagrindą abejoti šių liudytojų,
t.y. nukentėjusiojo M. B. šeimos narių parodymų
teisingumu, kadangi jie esmingai skiriasi.
Apklaustas
teismo posėdžio metu liudytojas Č. B. nepatvirtino, kad
matė įvykio aplinkybes, t.y. paties nukentėjusiojo M. B. sumušimo
fakto nematė, o tik nurodė, kad su kaimynais V. ir V. K. gėrė
alkoholinius gėrimus. Jis nurodė, kad girdėjo iš žmonių, kad S.
L. sumušė M. Nurodė, kad L. prieš
du metus jį (Č. B.) irgi sumušė. Parodė, kad matė kaip L. važinėjo su Golfu. Parodė, kad
matė kaip L. važiavo ieškoti K. ir
pravažiavo pro jo namus. Jis gėrė tą dieną 2 butelius vyno po 0,7 l. Tačiau
liudytoja D. B. nurodė kitas įvykio aplinkybes, teigdama,
kad ji tą dieną gėrė su V.ir V. K. ir Č.
B., savo vyru. Ji parodė, kad jie keturiese išgėrė 3 butelius degtinės ir
butelį alaus. Ji teigė, kad jie gėrė K. kambaryje. Ji gėrė, kol laikėsi ant
kojų, paskui nuėjo gultis. B. dar pabuvo, paskui parėjo
namo apie 14 val. Taigi, kaip matyti iš minėtų liudytojų (sutuoktinių) parodymų,
skiriasi jų parodymai dėl geriamo alkoholio rūšies, be to, minėti liudytojai
skirtingai nurodo girtavimo vietą. Iš Č. B. parodymų
matyti, kad buvo geriama pas jį namuose, tačiau liudytoja D.
B. parodė, kad buvo išgėrinėjama pas K. Kad buvo išgėrinėjama pas K.,
patvirtino ir liudytojai V. ir V. K., kurie parodė, kad
buvo geriama pas juos namuose, buvo geriama degtinė ir alus.
K. patvirtino, kad liudytojas Č. B. jiems gyrėsi, jog
jam už liudijimą teisme jam buvo sumokėta 50 litų. Nors liudytojai
K. nepatvirtino, kad Č. B. buvo prašomas duoti
neteisingus parodymus teisme, tačiau kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti
liudytojo Č. B. parodymu teisingumu, kadangi jie iš esmės
skiriasi nuo liudytojų D. B. (jo sutuoktinės) ir
Kvietkauskų parodymų, kurių parodymai yra vienodi ir nuoseklūs. Be to,
liudytojas Č. B. parodė, kad jį S. L. prieš
du metus buvo sumušęs, todėl kolegijai yra pakankamas pagrindas manyti, kad
liudytojas Č. B. yra priešiškai nusiteikęs nuteistojo S. L. atžvilgiu, todėl galimai ir duoda nuteistajam S. L. nepalankius parodymus.
Liudytojai Z. B., E. L.
ir M. S. skirtingai nurodė, iš kur nuteistasis S. L. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Liudytojas M. S. atvažiavo
iš (duomenys neskelbtini) pusės ir nurodė matęs,
kad jis S. L. jį pralenkė važiuodamas ta pačia kryptimi
kaip ir jis. Tuo tarpu liudytojai Z. B. ir E. L. atvažiavę iš (duomenys neskelbtini) pusės (iš priešingos krypties nei važiavo M.
S.) nurodė, kad S. L. juos aplenkė. Visi trys
liudytojai nurodė, kad matė S. L. prie (duomenys
neskelbtini) kaimo parduotuvės tuo pačiu metu. Taigi,
iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad S. L. tuo
metu važiavo dviem skirtingomis kryptimis ir tuo pačiu metu.
Be to, kaip matyti iš liudytojo M. S. parodymų,
jis nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini)
parduotuvės buvo sutikęs M., kuris pasakė, kad jį šiandien užsipuolė pusnuogis
žmogus. M. S. parodė, kad asmuo, vairavęs automobilį VW
Golf, buvo pusnuogis, apsijuosęs dubenį geltonais marškinėliais. Šis
liudytojas nurodė, kad M. išvežė į ligoninę, po to, kai jis (liudytojas)
susitiko jį visą kruviną. Taigi, tokie liudytojo M. S. parodymai
prieštarauja ne tik paties nukentėjusiojo M. B. parodymams,
kad jis nuo 14.30 val. su jokiais draugais nebuvo tą vakarą susitikęs ir tą
vakarą praleido Alytaus ligoninėje, bet tokie liudytojo parodymai prieštarauja
Specialisto išvadoje nustatytiems nukentėjusiojo sužalojimams, nes M. B. nebuvo konstatuoti jokie sukruvinimai, be to,
liudytojo M. S. parodymai apie S. L. aprangą,
taip pat esmingai skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų, todėl liudytojo M. S. parodymai kolegijos vertintini kritiškai. Liudytojas Z. B. taip pat nurodė aplinkybes, kad matė, kaip M. B. buvo atbėgęs į parduotuvę, tačiau tuo metu
nukentėjusysis buvo ligoninėje, todėl ir šio liudytojo parodymai prieštarauja
byloje nustatytiems faktiniams duomenims.
Kolegija sutinka su nuteistojo S. L. apeliacinio
skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų
tarp liudytojų parodymų. Kad tuo pačiu metu S. L. buvo
skirtingose vietose nurodė ir kiti liudytojai: V. B. (nukentėjusiojo tėvas) nurodė,
kad S. L. po įvykio nuvažiavo ir daugiau jo tądien jis
nematė. O. B. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad
važiuodama į įvykio vietą matė S. L. važiuojantį į (duomenys
neskelbtini) kaimą, o atvažiavusi - daugiau jo nematė. Liudytoja
V. B. (nukentėjusiojo teta) ir G. B. (nukentėjusiojo
močiutė) parodė mačiusios S. L. šalia iš įvykio vietos
važiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors
toje pačioje įvykio vietoje buvę V. B. ir O. B. jo nepastebėjo. Tuo
pačiu metu, kaip S. L. matė V. B. ir
G. B., jau Č. B. matė jį važiuojantį
priešinga kryptimi iš (duomenys neskelbtini)
kaimo (duomenys neskelbtini) link. Liudytojas V. K. taip pat parodė
matęs S. L. važiuojantį tuo pat metu kaip V. B. ir G. B., tik važiuojantį
priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini))
už keliolikos kilometrų esančioje sankryžoje. Taigi, šie prieštaravimai tarp
liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo pašalinti.
Be to, V. B. parodė,
kad S. L. mašinoje buvo vienas, o O. B.
ir pats nukentėjusysis M. B. parodė, kad S. L. buvo su J. V., kai tuo tarpu J. V. neigė jo buvimą kartu su S. L..
Šie prieštaravimai liudytojų parodymuose sudaro pakankamą pagrindą abejoti S. L. kaltumu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką,
numatytą LR BK 140 str. 1 d. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas S. L. pripažino kaltu ir jį nuteisė
nesant pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, jog būtent S.
L. sužalojo nukentėjusįjį M. B., o vadovaudamasis tik
prieštaringais liudytojų parodymais.
Taigi, esant
nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę
teikti liudytojų (nukentėjusiojo M. B. šeimos narių ir
draugų) teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei nuteistojo S. L. sesers ir liudytojų H. D., V. K., J. V. parodymams. Kolegijos
nuomone, nors liudytojai H. D., V. K.,
J. V. negalėjo patvirtinti, kad nuteistasis S. L. 2009-05-03 tarp 14-15 val. nebuvo (duomenys
neskelbtini) kaimo laukuose, tačiau pripažinti S. L. kaltu
padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., vadovaujantis vien
liudytojų – nukentėjusiojo šeimos narių ir draugų parodymais – nėra pagrindo,
juolab, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, liudytojų nurodomos
aplinkybės skiriasi, todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl nuteistojo S. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką,
visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis
nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas
inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas
jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina
kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių
Teismas yra konstatavęs, kad visos abejonės, kurių
jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, esant prieštaravimams tarp liudytojų, kuriais grindžiama S. L. kaltė, parodymų, taip pat prieštaravimų tarp šių liudytojų
ir Specialisto išvadoje nustatytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei
atsižvelgiant į tai, kad tarp S. L. ir nukentėjusiojo M. B. tėvo V. B. yra susiklostę blogi
tarpusavio santykiai, kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo
M. B. ir S. L. kaltinančių
liudytojų parodymų tikrumu, kuriais galimai siekiama tokiu būdu padėti V. B. spręsti tarp jo ir S. L. atsiradusius
nesutarimus.
Nors Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad M. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau bylos
faktiniai duomenys nepatvirtina, jog šiuos sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajam
padarė būtent S. L.. Be to, pirmosios instancijos teismas
S. L. nuteisė už tai, kad jis akmeniu sudavė M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė ranka dar apie 20
smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo tarpu nukentėjusysis M.
B. tvirtino, kad jam buvo smūgiuota į galvos ir kaklo sritį su rankoje
laikytu akmeniu. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas
konstatavo tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kokių net nenurodė pats
nukentėjusysis M. B..
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad S. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką,
bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo
2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK
329 str. 1 p. pagrindu ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis S. L. atžvilgiu. S. L. išteisinus,
kaip neįrodžius jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.
1 d., S. L. neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam M. B. jo patirtas advokato atstovavimo išlaidas, kurios buvo
priteistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,
n u s p r e n d ė :
nuteistojo S. L. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Varėnos
rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naują
nuosprendį: S. L., a.k. (duomenys
neskelbtini) išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką,
numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Nuosprendis
yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.
Kolegijos
pirmininkė (parašas) Teresėlė Kazlauskienė
Kolegijos
teisėjai (parašas) Audronė Kartanienė
(parašas) Arūnas
Kisielius
Nuorašas
tikras:
Kolegijos
pirmininkė Teresėlė Kazlauskienė