Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-800-66-2010].doc
Bylos nr.: 1A-800-66-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas A

                                                                                                                    NUORAŠAS:

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-800/2010                                    

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                                2.4.6.4.1.; 1.2.4.8.2.

                                                                                                                                                        

 


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 5 d.

Vilnius

                     

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,  

teisėjų Audronės Kartanienės, Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,

dalyvaujant nuteistajam S. L.,

nuteistojo gynėjui adv. Arūnui Bertuliui,

nukentėjusiajam M. B.,

nukentėjusiojo atstovui adv. Aivarui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju M. B. ir įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš S. L. nukentėjusiajam M. B. 3630 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

 

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

S. L. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. gegužės 3 d., apie 14 val. 30 min. – 15 val., (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia sudavė smūgį su rankoje laikytu akmeniu M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė ranka dar apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo padarydamas M. B. paviršinius odos nubrozdinimus abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir tuo jį nežymiai sužalodamas.

Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino esminių prieštaravimų ir be pagrindo nusprendė, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką.

Teismas nusprendė, kad neginčytinai nustatyta, jog 2009-05-03, apie 14.30 – 15.00 val. jis (S. L.) buvo (duomenys neskelbtini) ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus M. B. atžvilgiu. Apeliantas mano, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu pagrįstas tik prielaidomis ir abejotinais, prieštaringais duomenimis. Teismas visiškai nesivadovavo liudytojų H. D., N. L., V. K., V. K. ir J. V. parodymais, o apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik M. B. iškviestais artimų giminaičių ir draugų parodymais, kuriuose buvo daug ir esminių teismo nepašalintų prieštaravimų.

Nuteistasis skunde nurodo, kad įvykio metu buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) rajone ir sėjo, ką patvirtino H. D.. Namo grįžo tik vėlai vakare, tai patvirtino N. L., V. ir V. K., J. V.. Taip pat K. nurodė, kad jo (S. L.) įvykio dieną nematė, tai paliudijo ir D. B., tačiau teismas jų parodymais nesivadovavo, o rėmėsi liudytojo Č. B. parodymais, kurie iš esmės skyrėsi nuo šių trijų, nors visi keturi liudytojai buvo tą dieną kartu, K. namuose. Č. B. parodė, kad 2009-05-03 dieną gėrė pas save namuose tik su K., tačiau pastarieji ir D. B. nurodė, kad gėrė keturiese ir pas K. namuose. Č. B. nurodė, kad jie gėrė tik 2 butelius vyno ir daugiau nieko neturėjo, tuo tarpu K. ir D. B. nurodė, kad tądien išgėrė alaus ir degtinės, o vyno nebuvo. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl K. nurodytos aplinkybės, jog Č. B. po teismo posėdžio 2010-03-29 jiems gyrėsi, kad B. jam už teismo posėdį sumokėjo 50 litų. K. tuo neabejojo, nes Č. B. už šiuos pinigus pirko gėrimus. Todėl esant tokiems prieštaravimams liudytojo Č. B. parodymuose ir aplinkybėms, pagrindžiančioms jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir galimai melagingų parodymų teikimu, teismas negalėjo vadovautis jo parodymais.

Nuteistojo teigimu, daug prieštaravimų yra ir kitų asmenų parodymuose, teigiančiuose, kad jį matė tą dieną įvykio metu. Visų pirma, nors S. L. tariamai matė daug žmonių, bet jų parodymai apie nuteistojo S. L. aprangą skiriasi iš esmės: taip parodymus davę 2010-02-18 teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad S. L. buvo tik su šortais, kita liudytoja, nukentėjusiojo motina O. B., nurodė, kad S. L. buvo apsirengęs juodai, 2010-03-29 teismo posėdį dalyvavę suinteresuoti liudytojai V. K. (kaip jis pats nurodė - V. B. sugėrovas), kad S. L. buvo šviesiai apsirengęs, nukentėjusiojo teta V. B. - šviesiai apsirengęs arba nuogas, nukentėjusiojo močiutė G. B. - šviesiai apsirengęs, o paskutiniame posėdyje 2010-04-29 dalyvavę liudytojai Z. B. ir E. L., kad S. L. buvo pusnuogis, o ir M. S. - kad S. L. buvo pusnuogis, apsijuosęs su geltonais marškinėliais. Teismas šių prieštaravimų liudytojų parodymuose nepaneigė. Be to, liudytojai Z. B., E. L. ir M. S. skirtingai nurodė, iš kur jis (S. L.) neva buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Liudytojas M. S. atvažiavo iš Varėnos pusės ir nurodė matęs, kad jis (S. L.) jį pralenkė važiuodamas ta pačia kryptimi kaip ir jis. Tuo tarpu liudytojai Z. B. ir E. L. atvažiavę iš Kalesninkų pusės (iš priešingos krypties nei važiavo M. S.) nurodė, kad jis (S. L.) juos aplenkė. Visi trys liudytojai nurodė, kad neva matė jį (S. L.) prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės tuo pačiu metu. Tad iš šių liudytojų parodymų seka išvada, kad jis (S. L.) tuo metu važiavo dviem skirtingomis kryptimis ir tuo pačiu metu. Teismas ir šių prieštaravimų nepašalino. Kad tuo pačiu metu jis (S. L.) buvo skirtingose vietose nurodė ir kiti liudytojai: V. B. (nukentėjusiojo tėvas) nurodė, kad jis (S. L.) po įvykio nuvažiavo ir daugiau jo tądien jis nematė. O. B. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad važiuodama į įvykio vietą, neva matė jį (S. L.) važiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, o atvažiavusi - daugiau jo nematė. Kitą posėdį liudijusios V. B. (nukentėjusiojo teta) ir G. B. (nukentėjusiojo močiutė) neva matė jį šalia iš įvykio vietos važiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors toje pačioje įvykio vietoje buvę V. B. ir O. B., kaip minėta aukščiau, jo nepastebėjo. Tuo pačiu metu, kaip neva jį (S. L.) matė V. B. ir G. B., jau Č. B. neva matė jį važiuojantį priešinga kryptimi iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) link. Liudytojas V. K. taip pat neva mane matė jį važiuojantį tuo pat metu kaip V. B. ir G. B., tik važiuojantį priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini)) už keliolikos kilometrų esančioje sankryžoje. Šie prieštaravimai taip pat nuosprendyje nebuvo pašalinti. Be to, V. B., nurodė, kad jis (S. L.) mašinoje buvo vienas, o O. B. ir pats nukentėjusysis - kad su J. V.. Ir šie prieštaravimai taip pat nuosprendyje nebuvo pašalinti.

Nuteistojo nuomone, pagal byloje surinktus įrodymus taip išeina, kad jis per trumpą laiką keliolikos kilometrų spinduliu spėjo pasirodyti skirtingai apsirengęs, vienu metu skirtingose vietose, tuo pačiu metu važiuoti priešingomis krytimis, jei tikėti nukentėjusiojo ir liudytojų B., Č. B., V. K., Z. B., E. L. ir M. S. parodymais, ir dar ne vieną kartą. Todėl, nuteistojo teigimu, akivaizdu, jog byloje esantys įrodymai neabejotinai nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo įvykio vietoje ir paneigia teismo išvadą, kad jis neva 2009-03-05 grįžo į (duomenys neskelbtini) rajoną savo automobiliu, kur buvo palikta technika, o per pietus pakeliui vykęs namo sumušė M. B.. Net pats nukentėjusysis nurodė, kad jis (S. L.) neva važiavo iš savo namų, bet ne namo. Be to, nebuvo ir nėra byloje jokių įrodymų, kad į (duomenys neskelbtini) rajoną jis vyko su automobiliu (niekas, tarp jų, ir teismas neįvardino, nei kas atvežė jo techniką į (duomenys neskelbtini) rajoną, nei kur ją paliko, nei kada atvyko bei pasiėmė ir ar tai padarė vienas). Nuteistojo nuomone, tokia teismo išvada ne tik kad nepagrįsta įrodymais, bet ir negali būti logiška, nes tokiu atveju jis 2009-05-03 turėjo iš namų nuvykti į (duomenys neskelbtini) rajoną, apsėti (duomenys neskelbtini) kaimuose esančius apie 10 ha žemės, grįžti namo, po to vėl vienas nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną kažkur laukuose pasiimti ten paliktą techniką ir grįžti namo vienu metu ir automobiliu, ir traktoriumi su priekaba bei sėjamąja, ir dar taip, kad daugybė liudytojų, kurie „puikiai“ prisiminė jį su automobiliu tą dieną, neprisimintų vykstančio pirmyn ir grįžtančio pro jų namų langus. Todėl liko nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, kad į (duomenys neskelbtini) rajoną jis buvo nuvykęs be automobilio ir ten buvo įvykio metu.

Nuteistojo teigimu, teismas taip pat nepašalino ir byloje esančių prieštaravimų dėl paties įvykio ir nukentėjusiojo dalyvavimo jame. Nurodo, kad liudytojas Z. B. savo parodymuose nurodė, kad matė jį (S. L.) 2009-05-03 2-3 val. po pietų prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat liudytojas nurodė, kad „M., gyvena netoli parduotuvės ir kad jis (M. B.) matė, kad šis žmogus buvo tuo pačiu laiku, kai jį matė atbėgęs į parduotuvę“. Nors pagal kitas bylos aplinkybes, ir paties nukentėjusiojo M. B. parodymus, jis tuo metu (2009-05-03 2-3 valandą po pietų) buvo be sąmonės už keliolikos kilometrų nuo parduotuvės. Kitas liudytojas M. S. (6 metus draugaujantis su nukentėjusiuoju) nurodė, kad 2009-05-03 važiavo į žvejybą ir prie tos pačios (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės neva pamatė jį (S. L.). Taip pat liudytojas nurodė, kad „po to susitiko po žvejybos vėlai vakare sutemus su M. B., jis papasakojo jam, kad jį užsipuolė, kiek suprato, tas pats pusnuogis vyriškis. Jis (M. S.) paklausė, kas toks pusnuogis gali po (duomenys neskelbtini) bėgioti. M. pasakė, kad jį pusnuogis žmogus užsipuolė šiandien“. Liudytojas dar nurodė, kad „M. išvežė į ligoninę po to, kai jis susitiko jį visą kruviną“. Tačiau, pasak paties nukentėjusiojo, jis nuo 14.30 val. su jokiais draugais nebuvo susitikęs ir tą vakarą bei naktį praleido Alytaus ligoninėje. Be to, įvykio metu jis nebuvo sumuštas iki kraujo, buvo tik gumbai ir nubrozdinimai. Taigi, liudytojų Z. B. ir M. S. parodymai paneigia paties nukentėjusiojo bei jo artimų giminaičių versiją, kad įvykio metu jis (nukentėjusysis) buvo įvykio vietoje ir vėliau ir dėl tariamo S. L. sumušimo važiavo į ligoninę 2009-05-03. Tai akivaizdūs prieštaravimai, kurie apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo pašalinti. Jei teismas patikėjo šių liudytojų parodymais dėl to, jog jie tariamai matė jį (S. L.) (duomenys neskelbtini) kaime, teismas privalėjo arba patikėti ir jų parodymais dėl nukentėjusiojo buvimo vietos įvykio metu (kad jo ten nebuvo) arba visus šių liudytojų parodymus motyvuotai atmesti. Tačiau teismas šiuos prieštaravimus paliko ir dėl jų nepasisakė. Taip pat neįvertino šių liudytojų parodymų ir baudžiamosios atsakomybės, apie kurią jie buvo įspėti, už melagingus parodymus, davimo klausimu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog ir pats nukentėjusysis nebuvo įvykio vietoje bei nebuvo sumuštas liudija ir kiti byloje esantys ir nuosprendžiu neišspręsti prieštaravimai. M. B. nurodė, kad kai jį neva jis (S. L.) vijosi, priešais atbėgo jo gelbėti V. B. ir buvo su juo iki neatvažiavo mama bei teta su močiute. Tą patvirtino ir pats V. B.. Tačiau G. B. (močiutė ir V. B. mama) teismo posėdžio metu nurodė, kad V. B. į įvykio vietą atbėgo tik po to, kai atvyko ji su V. B.. 2009-05-04 rašte policijai M. B. nurodė, kad jis buvo be sąmonės iki jį greitoji medicinos pagalbą nenuvežė į ligoninę. Tuo tarpu V. B. nurodė, kad kai jis pribėgo prie sūnaus, šis verkė, iš burnos ėjo putos, t. y. nurodė priešingai, kad jis sąmonės nebuvo praradęs. Tai patvirtino ir G. B., nurodžiusi, kad „M. sėdėjo prie priekabaitės, apsiverkęs“. Be to, kaip nukentėjusysis visas sumuštas galėjo iššokti iš važiuojančio traktoriaus ir nepakliūti po jo ratais ir kodėl sąmonę prarado, nubėgęs kelis šimtus metrų, o ne iš kart po to, kai neva jam buvo suduota daug smūgių akmeniu į galvą. Be to, V. B. nurodė, kad atvykusi į įvykio vietą ji dar apie pusvalandį ieškojo J. V.. Tik tada nukentėjusysis buvo vežamas dar namo, ir tik po to - į Varėnos polikliniką bei Alytaus ligoninę. Tad akivaizdu, jog jei nukentėjusysis būtų buvęs iš tikrųjų sumuštas ir praradęs sąmonę, jį į gydymo įstaigą būtų išvežusi greitoji pagalba arba tai padarę atskubėję tėvai. Tačiau buvo kažkodėl delsiama tai padaryti. Sužalojimo laikas - 14.30 val., tačiau į medikus kreiptasi tik po kelių valandų, tai pavirtina ir faktas, jog Varėnos poliklinika, kuri yra per kelis metrus nuo policijos, apie sužalojimą pranešė policijai 19.11 val. Be to, 2009-05-04 dienos specialisto išvadoje iš viso nurodyta, kad M. B. kreipėsi į polikliniką tik kitą dieną, t. y.  2009-05-05. Liudytojai B. nurodė, kad atvykus moterims buvo skambinta policijai, bet policija pranešimą iš O. B. užfiksavo tik 16.27 val., t. y. praėjus kelioms valandoms po įvykio. Be to, jei nukentėjusysis buvo be sąmonės, tai kodėl policija, priskyrusi įvykį kūno sužalojimui ir B kategorijai (B - vidutinio sunkumo) neatvyko įvykio vietą. Gal todėl, kad M. B. nebuvo praradęs sąmonės ir nebuvo sužalotas. Be to, pranešime nurodoma, kad O. B. nurodė, jog S. L. tik apmėtė traktorių ir jo sūnų akmenimis, bet sūnaus nedaužė.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad neva jis (S. L.), suduodamas apie 20 smūgių į galvos sritį ir kaklo vietas, tuo padarydamas M. B. paviršinius odos nubrozdinimus abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir tuo jį nežymiai sužalodamas, visai nekreipė dėmesio į tai, kad paties nukentėjusiojo ir visų nukentėjusiojo liudytojų parodymai dėl sužalojimo pobūdžio iš esmės prieštarauja 2009-05-04 specialisto išvadai. Taip išvadoje buvo nurodyta, kad nukentėjusysis nurodo skausmingumą čiuopiant kaktos sritį, momens - smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį. Tačiau pats nukentėjusysis ir liudytojai B., V. K. parodymuose nurodė, kad ant M. B. kaktos ir kitų galvos vietų 2009-05-03 ir vėliau matė apie 20 gumbų. Be to, matė ir sužalotą kaklą bei patinusią ranką. Teisme buvo iškeltas šis prieštaravimas, kodėl specialistas L. U. kitą dieną po sužalojimų nematė 20 gumbų, sužaloto kaklo bei patinusios rankos ir išvadoje aprašė tik skausmingumą čiuopiant kaktos sritį, momens - smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje šio prieštaravimo nepašalino.

Nuteistasis S. L. mano, kad esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams bei neišsklaidytoms abejonėms dėl apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų paties įvykio ir jo eigos, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją.

 

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis M. B. ir jo atstovas adv. Aivaras Raišutis prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkintinas. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis naikintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis S. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis S. L. atžvilgiu (LR BPK 328 str. 1 d.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, jog kaltinamasis S. L. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, S. L. yra nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 3 d. apie 14.30 val. – 15 val. (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia sudavė smūgį su rankoje laikytu akmeniu M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė su ranka dar apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas, tuo padarytas M. B. paviršinius odos nubrozdinimus abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir tuo jį nežymiai sužalodamas (b.l. 69).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. L. atžvilgiu, vadovavosi nukentėjusiojo M. B., liudytojų V. B. (nukentėjusiojo tėvo), O. B. (nukentėjusiojo motinos), G. B. (nukentėjusiojo močiutės), V. B. (nukentėjusiojo tetos), Č. B., V. K., J. B., Z. B., E. L., M. S. parodymais, Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 321/09 (06) dėl nukentėjusiajam M. B. padaryto sveikatos sutrikdymo, Varėnos rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio postinio S. M. tarnybiniu pranešimu.

Kolegija laiko pagrįstais nuteistojo S. L. skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir abejotinais, prieštaringais duomenimis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiojo ir jo artimų giminaičių ir draugų parodymais, kuriuose yra esminių teismo nepašalintų prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos teismas abejoja šių parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepanaikino prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų, todėl priėmė apkaltinamąjį nuosprendį S. L. atžvilgiu nesant pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo liudytojos N. L. parodymais ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog kritiškai vertina liudytojos N. L. (nuteistojo sesers) parodymus, kuriais siekiama palengvinti brolio padėtį. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiojo liudytojų (šeimos narių ir draugų) parodymais, kurie be kita ko, dar gi prieštaringi,  o liudytojos N. L. parodymus vien dėl to, kad ji yra kaltinamojo sesuo, nepagrįstai vertino kritiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į liudytojų H. D., V. K., V. K., D. B., J. V. parodymus, nuosprendyje nenurodė, dėl kokių priežasčių šiais liudytojų parodymais nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik nurodė, kad kitų apklaustų byloje liudytojų parodymais nėra kategoriškai patvirtinama, kad kaltinamasis S. L. 2009-05-03  14.30 – 15 val. laikotarpiu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) kaime ir tuo metu sėjęs.

Kaip matyti iš liudytojo V. K. parodymų, jis patvirtino, kad 2009-05-01 buvo su S. L. Šalčininkų rajone. Nurodė, kad S. L. važiavo sėti, o jis (V. K.) nuvežė jam grūdus, su traktoriumi nutempė priekabą su grūdais ir ten paliko. V. K. patvirtino, kad jis matė kaip S. L. grįžo gal 3 ar 4 dieną, kai baigė sėti. Matė, kaip jis parvažiavo su traktoriumi. S. L. pravažiavo netoli V. K. namų. Tai buvo vakaras. Nurodė, kad 2009-05-03 jis buvo namie. Taigi, sprendžiant iš tokių liudytojo V. K. parodymų, S. L. 2009-05-01- 2009-05-03 dienomis sėjo (duomenys neskelbtini) rajone, o namo grįžo su traktoriumi.

Liudytoja H. D. taip pat patvirtino faktą, kad 2009-05-03 apie 12-13 val. ji (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone kalbėjo su S. L., kuris jai už 100 Lt pažadėjo apsėti grikiais jos laukus. Taigi, ši liudytoja patvirtino, kad S. L. išties tą dieną, t.y. 2009-05-03 apie 12-13 val. buvo (duomenys neskelbtini) rajone, kuris traktoriumi sėjo laukus.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis girdėjo, jog buvo sumuštas B. sūnus, bet daugiau nieko nurodyti negalėjo. Jis patvirtino, kad 2009-05-03 jis su L. niekur nevažiavo, tą dieną buvo ant kapų, buvo vienas. Laukuose jis nieko nematė, S. L. tą dieną susitikęs nebuvo. Taigi, liudytojas nepatvirtino, kad jis 2009-05-03 buvo kartu su S. L. pastarojo automobilyje.

Liudytoja N. L. (nuteistojo S. L. sesuo) parodė, kad 2009-05-02 apie 13-14 val. ji atvažiavo pas mamą, kieme stovėjo brolio (S. L.) mašina. Ji paklausė, ar yra S., mama jai atsakė, kad S. sėja (duomenys neskelbtini) rajone ir tikriausiai šiandien negrįš, nes reikia baigti sėti. Liudytoja N. L. parodė, kad ji išvažiavo 2009-05-03 apie 17-18 val. S. L. mašina yra tamsiai mėlynas Golfas. N. L. patvirtino, kad ji visą laiką buvo sodyboje, brolio automobilis visą laiką stovėjo kieme. Ji brolį pamatė tik po švenčių, gal birželio mėnesį. Taigi, liudytoja N. L. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009-05-02 13-14 val. iki 2009-05-03 17-18 val. S. L. automobilis Golf, tamsiai mėlynos spalvos, stovėjo prie namo kieme.

Skunde privataus kaltinimo tvarka nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2009-05-03 S. L. pasiėmė nuo žemės akmenį ir puolė link jo bėgti, užšokęs ant traktoriaus laiptelių, trenkė jam kiaušinio formos akmeniu tiesiai į kaktą. Nurodė, kad tuo pačiu akmeniu jam trenkė į įvairias kūno vietas 20 kartų. Nurodė, kad jis iššoko iš traktoriaus ir pradėjo bėgti, S. L. jį vijosi. Parodė, kad jis bėgo link savo tėvo, jam aptemus akyse, jis nukrito be sąmonės. Kai jis atsipeikėjo, tėtis buvo šalia, skambino mamai O. B.. Atvažiavus mamai, jis buvo pasodintas į automobilį ir nuvežtas į Varėnos rajono ligoninės priėmimo skyrių, o iš ten su greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Alytų, kur jam darė galvos rentgeno nuotraukas. Po sumušimo jam iškilo 13-14 gumbų, buvo ištinusi ranka, skaudėjo kaklą, buvo nubrozdintos ausys, pykino, jis vėmė.

Kaip matyti iš Specialisto išvados G 321/09 (06) M. B. buvo nustatyti nubrozdinimai abiejų ausų kaušelių srityse, galvos sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 8-9).

Nors M. B. skunde nurodė, kad jam akmeniu buvo smūgiuota į įvairias kūno vietas 20 kartų, po sumušimo jam iškilo 13-14 gumbų, tačiau tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo kūno sumušimo, 13-14 gumbų po sumušimo atsiradimo, nepatvirtinti Specialisto išvada, kadangi Specialisto išvadoje nenurodyta, jog  buvo nustatyti kokie nors gumbai galvos srityje, ar kokie nors objektyviai matomi kitų kūno vietų sužalojimai. Specialisto išvadoje tik nurodyta, kad čiuopiant kaktos sritį, momens – smilkinkaulio sritis abipus ir pakaušį, buvo nurodomas skausmingumas. Objektyviai buvo nustatyti tik dešinės ausies kaušelio viršutiniame krašte 1,5x0,5 cm ir kairės ausies kaušelio viršutiniame krašte 1x0,5 cm odos nubrozdinimai šviesiu rudu, standžiu, iškilusiu paviršiumi. Taip pat buvo nurodomas skausmingumas čiuopiant dešinės plaštakos nugarinį paviršių III-V delnakaulių srityje. Taigi, Specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog M. B. po jo sužalojimo būtų buvę atsiradę kokie nors akivaizdūs galvos srities ar kitų kūno vietų sumušimo požymiai – kraujosruvos, gumbai, žaizdos ir pan.

Esant neatitikimams tarp M. B. nurodomų jo sužalojimų (gumbų) ir Specialisto išvadoje nenurodomų tokių M. B. sužalojimų, kolegija turi pakankamą pagrindą abejoti M. B. nurodomų sužalojimų atsiradimo aplinkybėmis, nes Specialisto išvadoje nurodomas skausmingumas nukentėjusiojo nurodomose vietose (galvos srityje, rankoje), gali būti vertintinas tik subjektyviai, kadangi skausmingumas nepasireiškia akivaizdžia forma ir Specialisto vertintas tik pagal nukentėjusiojo žodžius. Objektyviai nukentėjusiajam buvo nustatyti tik nubrozdinimai abiejų ausų kaušeliuose, kurie, galimai galėjo atsirasti nebūtinai nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. S. L. jį sužalojus akmeniu.

Be to, taikinamojo teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad jam buvo smogta 25 smūgius į galvą. Nors skunde privataus kaltinimo tvarka M. B. buvo nurodę, kad jam buvo smūgiuota 20 kartų. O teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. B. parodė, kad jam buvo smūgiuota 20-25 smūgiai į galvos ir kaklo sritis. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl jam padarytų smūgių skaičiaus nebuvo nuosekli. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad S. L. buvo automobilyje kartu su J. V., tačiau J. V. tokias aplinkybes, kad jis tą dieną buvo su S. L., neigė. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad jam galvoje buvo 13-14 gumbų įvairiose galvos vietose, tačiau Specialisto išvadoje nekonstatuoti tokio pobūdžio sužalojimai (gumbai).

Liudytojas V. B. (nukentėjusiojo M. B. tėvas) parodė, kad jis matė S. L. bėgantį nuogą, tik su šortais. Parodė, kad ant jo (sūnaus) matėsi sumušimų žymės, gumbai, buvo apdraskytos ausys. Tačiau, kaip jau minėta, Specialisto išvada nepatvirtinta, kad ant nukentėjusiojo kūno būtų buvę nustatyti kokie nors gumbai, todėl liudytojo V. B. parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį.

Liudytoja O. B. (nukentėjusiojo M. B. motina) parodė, kad jai paskambino vyras ir pasakė, kad Modestą sumušė L. Ji matė, kaip L. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. L. sėdėjo mašinoje su tamsiais rūbais, stiklai tamsūs, bet jo veidą ji gerai matė.

Liudytoja G. B. (nukentėjusiojo močiutė) parodė, kad jai paskambino marti O. ir pranešė, kad sumuštas jos anūkas. Ji su dukra V. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) posūkio. Pamatė mėlyną mašiną, kuria važiavo S. L., kuris buvo šviesiai apsirengęs. Jis važiavo link (duomenys neskelbtini), nes liudytoja su juo prasilenkė. Liudytoja nurodė, kad matė, kaip į nukentėjusįjį bėgo tėvas nuo savo traktoriaus, kuris buvo kitame lauke, kur kultivavo. Parodė, kad paskui atvažiavo Modesto motina O. G. B. parodė, kad matėsi guzai ant nukentėjusiojo galvos, jie buvo dideli, guzai laikėsi gal porą savaičių, paskui pamėlynavo. V. B. (nukentėjusiojo tėvas) atbėgo, kai liudytoja atvažiavo.

Taigi, kaip matyti iš liudytojos G. B. parodymų, ji teigė, kad S. L. buvo apsirengęs šviesiai, tačiau liudytojo V. B. teigimu, S. L. buvo nuogas, tik su šortais, o liudytoja O. B. parodė, kad S. L. buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Taigi, minėtų liudytojų V. B., O. B., G. B. (t.y. nukentėjusiojo motinos, tėvo ir močiutės) parodymai dėl nuteistojo S. L. drabužių iš esmės skirtingi, todėl kolegija turi pakankamą pagrindą vertinti minėtų liudytojų parodymus kritiškai, kadangi jie esmingai skiriasi.

Be to, kolegijos nuomone, liudytojos G. B. parodymai esmingai skiriasi nuo nukentėjusiojo ir V. B. parodymų ir yra nelogiški. O būtent, liudytoja G. B. parodė, kad ji, atvažiavusi iki (duomenys neskelbtini) posūkio, matė nuvažiuojantį S. L. į link (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad matė nuo savo traktoriaus bėgantį V. B. link sūnaus. Ir tik vėliau atvažiavo M. motina O. Taigi, vadovaujantis G. B. parodymais, įvykio aplinkybės būtų tokios, kad ji su savo dukra V. atvyko į įvykio vietą greičiau, nei iki nukentėjusiojo M. B. atbėgo liudytojas V. B. ir atvažiavo liudytoja O. B., nors liudytojas V. B. parodė, kad į įvykio vietą atvažiavo jo žmona (O. B.) ir sesuo (V. B.) su motina (G. B.) už 10-15 minučių ir L. jau nebuvo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad liudytojų V. B. ir G. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių esmingai skiriasi, dėl to vertintini kritiškai.

Liudytoja V. B. (nukentėjusiojo teta) parodė, kad kai ji atvažiavo, tėvas (liudytojas V. B.) jau stovėjo prie vaiko visas uždusęs su telefonu rankoje, nors ši liudytoja atvažiavo kartu su liudytoja G. B., kuri parodė priešingai, t.y. ji teigė, kad ji matė bėgantį tėvą nuo savo traktoriaus, jis buvo kitame lauke, kur kultivavo. Taigi, net ir vienu automobiliu atvažiavusių liudytojų G. B. ir V. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi. Liudytoja V. B. parodė, kad S. L. mašinoje buvo vienas arba šviesiai apsirengęs, arba nuogas, tačiau O. B. parodė, kad S. L. mašinoje buvo su tamsiais rūbais. Liudytojos V. B. teigimu, ji matė 18 gumbų ant M. kūno, plika akimi sprando srityje gerai matėsi gumbai, kairė ranka buvo apdaužyta, patinusi, ant kaktos matėsi gumbas, tačiau tokių sužalojimų, kaip jau buvo minėta, Specialisto išvadoje nekonstatuota.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija turi pakankamą pagrindą abejoti šių liudytojų, t.y. nukentėjusiojo M. B. šeimos narių parodymų teisingumu, kadangi jie esmingai skiriasi.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Č. B. nepatvirtino, kad matė įvykio aplinkybes, t.y. paties nukentėjusiojo M. B. sumušimo fakto nematė, o tik nurodė, kad su kaimynais V. ir V. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis nurodė, kad girdėjo iš žmonių, kad  S. L. sumušė M. Nurodė, kad L. prieš du metus jį (Č. B.) irgi sumušė. Parodė, kad matė kaip L. važinėjo su Golfu. Parodė, kad matė kaip L. važiavo ieškoti K. ir pravažiavo pro jo namus. Jis gėrė tą dieną 2 butelius vyno po 0,7 l.  Tačiau liudytoja D. B. nurodė kitas įvykio aplinkybes, teigdama, kad ji tą dieną gėrė su V.ir V. K. ir Č. B., savo vyru. Ji parodė, kad jie keturiese išgėrė 3 butelius degtinės ir butelį alaus. Ji teigė, kad jie gėrė K. kambaryje. Ji gėrė, kol laikėsi ant kojų, paskui nuėjo gultis. B. dar pabuvo, paskui parėjo namo apie 14 val. Taigi, kaip matyti iš minėtų liudytojų (sutuoktinių) parodymų, skiriasi jų parodymai dėl geriamo alkoholio rūšies, be to, minėti liudytojai skirtingai nurodo girtavimo vietą. Iš Č. B. parodymų matyti, kad buvo geriama pas jį namuose, tačiau liudytoja D. B. parodė, kad buvo išgėrinėjama pas K. Kad buvo išgėrinėjama pas K., patvirtino ir liudytojai V. ir V. K., kurie parodė, kad buvo geriama pas juos namuose, buvo geriama degtinė ir alus. K. patvirtino, kad liudytojas Č. B. jiems gyrėsi, jog jam už liudijimą teisme jam buvo sumokėta 50 litų. Nors liudytojai K. nepatvirtino, kad Č. B. buvo prašomas duoti neteisingus parodymus teisme, tačiau kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti liudytojo Č. B. parodymu teisingumu, kadangi jie iš esmės skiriasi nuo liudytojų D. B. (jo sutuoktinės) ir Kvietkauskų parodymų, kurių parodymai yra vienodi ir nuoseklūs. Be to, liudytojas Č. B. parodė, kad jį S. L. prieš du metus buvo sumušęs, todėl kolegijai yra pakankamas pagrindas manyti, kad liudytojas Č. B. yra priešiškai nusiteikęs nuteistojo S. L. atžvilgiu, todėl galimai ir duoda nuteistajam S. L. nepalankius parodymus.

 Liudytojai Z. B., E. L. ir M. S. skirtingai nurodė, iš kur nuteistasis S. L. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Liudytojas M. S. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės ir nurodė matęs, kad jis S. L. jį pralenkė važiuodamas ta pačia kryptimi kaip ir jis. Tuo tarpu liudytojai Z. B. ir E. L. atvažiavę iš (duomenys neskelbtini) pusės (iš priešingos krypties nei važiavo M. S.) nurodė, kad S. L. juos aplenkė. Visi trys liudytojai nurodė, kad matė S. L. prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės tuo pačiu metu. Taigi, iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad S. L. tuo metu važiavo dviem skirtingomis kryptimis ir tuo pačiu metu.

Be to, kaip matyti iš liudytojo M. S. parodymų, jis nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės buvo sutikęs M., kuris pasakė, kad jį šiandien užsipuolė pusnuogis žmogus. M. S. parodė, kad asmuo, vairavęs automobilį VW Golf, buvo pusnuogis, apsijuosęs dubenį geltonais marškinėliais.  Šis liudytojas nurodė, kad M. išvežė į ligoninę, po to, kai jis (liudytojas) susitiko jį visą kruviną. Taigi, tokie liudytojo M. S. parodymai prieštarauja ne tik paties nukentėjusiojo M. B. parodymams, kad jis nuo 14.30 val. su jokiais draugais nebuvo tą vakarą susitikęs ir tą vakarą praleido Alytaus ligoninėje, bet tokie liudytojo parodymai prieštarauja Specialisto išvadoje nustatytiems nukentėjusiojo sužalojimams, nes M. B. nebuvo konstatuoti jokie sukruvinimai, be to, liudytojo M. S. parodymai apie S. L. aprangą, taip pat esmingai skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų, todėl liudytojo M. S. parodymai kolegijos vertintini kritiškai. Liudytojas Z. B. taip pat nurodė aplinkybes, kad matė, kaip M. B. buvo atbėgęs į parduotuvę, tačiau tuo metu nukentėjusysis buvo ligoninėje, todėl ir šio liudytojo parodymai prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

Kolegija sutinka su nuteistojo S. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Kad tuo pačiu metu S. L. buvo skirtingose vietose nurodė ir kiti liudytojai: V. B. (nukentėjusiojo tėvas) nurodė, kad S. L. po įvykio nuvažiavo ir daugiau jo tądien jis nematė. O. B. (nukentėjusiojo mama) parodė, kad važiuodama į įvykio vietą matė S. L. važiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, o atvažiavusi - daugiau jo nematė. Liudytoja V. B. (nukentėjusiojo teta) ir G. B. (nukentėjusiojo močiutė) parodė mačiusios S. L. šalia iš įvykio vietos važiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors toje pačioje įvykio vietoje buvę V. B. ir O. B. jo nepastebėjo. Tuo pačiu metu, kaip S. L. matė V. B. ir G. B., jau Č. B. matė jį važiuojantį priešinga kryptimi iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) link. Liudytojas V. K. taip pat parodė matęs S. L. važiuojantį tuo pat metu kaip V. B. ir G. B., tik važiuojantį priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini)) už keliolikos kilometrų esančioje sankryžoje. Taigi, šie prieštaravimai tarp liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo pašalinti. Be to, V. B. parodė, kad S. L. mašinoje buvo vienas, o O. B. ir pats nukentėjusysis M. B. parodė, kad S. L. buvo su J. V., kai tuo tarpu J. V. neigė jo buvimą kartu su S. L.. Šie prieštaravimai liudytojų parodymuose sudaro pakankamą pagrindą abejoti S. L. kaltumu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.  Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas S. L. pripažino kaltu ir jį nuteisė nesant pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, jog būtent S. L. sužalojo nukentėjusįjį M. B., o vadovaudamasis tik prieštaringais liudytojų parodymais.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti liudytojų (nukentėjusiojo M. B. šeimos narių ir draugų) teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei nuteistojo S. L. sesers ir liudytojų H. D., V. K., J. V. parodymams. Kolegijos nuomone, nors liudytojai H. D., V. K., J. V. negalėjo patvirtinti, kad nuteistasis S. L. 2009-05-03 tarp 14-15 val. nebuvo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose, tačiau pripažinti S. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., vadovaujantis vien liudytojų – nukentėjusiojo šeimos narių ir draugų parodymais – nėra pagrindo, juolab, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, liudytojų nurodomos aplinkybės skiriasi, todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl nuteistojo S. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, esant prieštaravimams tarp liudytojų, kuriais grindžiama S. L. kaltė, parodymų, taip pat prieštaravimų tarp šių liudytojų ir Specialisto išvadoje nustatytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei atsižvelgiant į tai, kad tarp S. L. ir nukentėjusiojo M. B. tėvo V. B. yra susiklostę blogi tarpusavio santykiai, kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo M. B. ir S. L. kaltinančių liudytojų parodymų tikrumu, kuriais galimai siekiama tokiu būdu padėti V. B. spręsti tarp jo ir S. L. atsiradusius nesutarimus.

Nors Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad M. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog šiuos sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajam padarė būtent S. L.. Be to, pirmosios instancijos teismas S. L. nuteisė už tai, kad jis akmeniu sudavė M. B. į kaktos sritį, o po to sudavė ranka dar apie 20 smūgių į galvos ir kaklo vietas,  tuo tarpu nukentėjusysis M. B. tvirtino, kad jam buvo smūgiuota į galvos ir kaklo sritį su rankoje laikytu akmeniu. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatavo tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kokių net nenurodė pats nukentėjusysis M. B..

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad S. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p. pagrindu ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis S. L. atžvilgiu. S. L. išteisinus, kaip neįrodžius jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., S. L. neturi pareigos  atlyginti nukentėjusiajam M. B. jo patirtas advokato atstovavimo išlaidas, kurios buvo priteistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,

 

n u s p r e n d ė :

 

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nuosprendis yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

 

Kolegijos pirmininkė                      (parašas)        Teresėlė Kazlauskienė

Kolegijos teisėjai                           (parašas)        Audronė Kartanienė

                                                     (parašas)        Arūnas Kisielius

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė Teresėlė Kazlauskienė