Civilinė byla Nr. e2YT-456-892/2017
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02182-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6.1.; 3.4.5.2.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė
sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei
vertėjaujant Erikai Tunčikienei
dalyvaujant pareiškėjai I. S., jos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui
suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. V., jo atstovei advokatei advokatei Marijai Bartaševičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turo bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja I. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę M. S. (mirusi 2016-07-15) priėmė brolio P. V. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Paberžės sen. Vilniaus raj., unikalus numeris 4195-8016-5012. Nurodė, kad minėtą turtą faktiškai valdyti pradėjo nuo 2016-01-22 (po P. V. mirties). Pažymėjo, jog paveldėjimo byla dėl P. V. turto pradėta nebuvo, nes niekas iš paveldėjimo teisę pirmąja eile turinčių įpėdinių nesikreipė dėl palikėjo turto paveldėjimo pagal įstatymą. Testamentų registre mirusiojo vardu nėra registruotų testamentų. P. V. turėjo sūnų V. V.. Nuo pat brolio mirties M. S. pagal išgales rūpinuosi namu kaip savu ir faktiškai paveldėjo namą.
2. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos I. S. pareiškimą prašė teismo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. V. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. priėmė po savo tėvo P. V. mirties atsiradusį palikimą pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas iki jo tėvo mirties kartu su juo gyveno, vedė bendrą ūkį ir tvarkė bendrai priklausantį turtą, įskaitant žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2440-0257, esantį (duomenys neskelbtini), Paberžės sen., Vilniaus r., su jame esančiais statiniais, taip pat žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2439-9848, esantį (duomenys neskelbtini), Paberžės sen., Vilniaus rajone. Po savo tėvo P. V. mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi aukščiau nurodytame gyvenamajame name bei tvarkė, prižiūrėjo visus kiemo statinius, naudojosi jais, dirbo žemės sklypą, o taip pat priėmė namų apyvokos daiktus, santaupas ir kitą turt. Kitų įpėdinių mirusysis P. V. neturėjo. Per įstatymo nustatytą terminą V. V. nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes buvo suklaidintas dėl palikimo priėmimo terminų ir juos praleido. M. P. V. sutuoktinė D. V. (pareiškėjo motina) yra mirusi 1994-04-07. Pareiškėjas ir šiuo metu gyvena minėtame name.
4. Suinteresuoti asmenys VĮ Turo bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. pareiškimą prašė teismo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
5. Teismo posėdyje pareiškėja I. S. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad V. V. nesirūpina palikėjo turtu, dažnai vartoja alkoholį. Nori, kad namas nebūtų iššvaistytas dėl V. V. neatsakingo elgesio. Pareiškėjos mamos M. S. vardu pareiškėja mokėjo mokesčius už šiukšles, aplinkos tvarkymą už palikėjo namą. Pareiškėja kartu su motina M. S. apmokėjo P. V. laidotuvių išlaidas, po jo mirties pareiškėja atvažiuodavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Paberžės sen. Vilniaus raj., pasiteiraudavo ar nereikia mokėti už mokesčius. V. V. po tėvo mirties pardavė palikėjo gyvulius, žadėjo atsiskaityti už laidotuves, tačiau pinigus iššvaistė, nepriėmė pareiškėjos ir jos motinos siūlomos pagalbos tvarkant namą. P. V. namų aplinkos M. S. netvarkė, kadangi buvo ligota, ir nors buvo šviesaus proto, judėjo tik su neįgaliojo vežimėliu. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad M. S. įgaliojo savo dukrą I. S. atlikti visus galimus juridinius veiksmus bei mokesčių mokėjimus už palikėjo turtą.
V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad po tėvo mirties gyveno ir dabar gyvena bei prižiūri tėvo namą, prie namo augina daržoves. Tėvo sesuo M. S. po tėvo mirties nė karto neatvažiavo padėti nuimti derliaus, tėvo turtu nesirūpino. Gyvulius pardavė dėl to, kad tuo metu neturėjo už ką pragyventi. Pažymėjo, kad šiuo metu papildomai dirba miške, gauna pajamas, mokesčius (už elektrą) sumoka, įsiskolinimų neturi. V. V. atstovė papildomai pažymėjo, kad laidotuvių išlaidos nesusijusios su faktiškai priimtu palikėjo turtu, jos gali būti išieškotos ieškinio teisena atskiroje byloje.
Liudytoja J. K. nurodė, kad yra pareiškėjos sesuo ir V. V. pusseserė, pažymėjo, kad kartu su seserimi rūpinosi P. V. laidotuvėmis. Po P. V. mirties ne kartą atvažiuodavo aplankyti V. V., atveždavo maisto. Kartą atvykusi rado V. V. girtaujantį ir nesirūpinantį palikėjo turtu. Nurodė, kad motina M. S. po P. V. mirties buvusi neįgali, tačiau galėdavo išvažiuoti su kitų pagalba. L. V. L. parodė, kad mirus P. V. pareiškėja I. S. paprašė jo pagalbos dėl laidotuvių organizavimo, apie palikėjo turimą turtą nieko nežinantis. L. T. J. parodė, kad V. V. ir I. S. yra jos pusbrolis ir pusseserė. Nurodė, kad po P. V. mirties namu rūpinosi V. V., atvykdavusi padėdavo jam sutvarkyti namus. Liudytoja D. D. parodė, kad yra V. V. kaimynė, po P. V. mirties prie namo V. V. augina daržoves, ruošia malkas žiemos sezonui, kiek gali, tvarko aplinką.
Pareiškėjos I. S. pareiškimas netenkintinas. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. pareiškimas tenkintinas.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau CK 5.50 str. 2 d. numatytos pasekmės atsirandu tik tuo atveju, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą ar įpėdinio pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus asmens elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Taip pat pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos A. T. taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes
7. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų - santuokos, mirties liudijimų, Gyventojo registro tarnybos pažymų, 2016-01-22 mirė P. V., kuris buvo pareiškėjos I. S. motinos M. S. brolis ir V. V. tėvas. P. V. sutuoktinė D. V. yra mirusi 1994-04-07, palikėjas daugiau vaikų neturėjo. Iš 2016-10-19 Testamentų registro išrašo matyti, kad po P. V. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikėjas nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esančius Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Perūnų vs. 4, ir žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Perūnų vs.
8. Pareiškėja I. S. teismo prašo pripažinti, kad jos motina M. S., mirusi 2016-07-15, priėmė brolio P. V. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Paberžės sen. Vilniaus raj., unikalus numeris 4195-8016-5012. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. V. prašo nustatyti juridinę turintį faktą, kas jis priėmė palikimą po savo tėvo P. V. mirties pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.
9. Byloje yra įrodymai, kad M. S. 2016-01-20 įgaliojo savo dukrą I. S. savo nuožiūra prižiūrėti, valdyti ir naudoti visą M. S. priklausantį turtą. Posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad M. S. po brolio P. V. mirties kartu su pareiškėja buvo nuvažiavusi į palikėjui priklausiusį namą, bandė kalbėtis su V. V. dėl namo išlaikymo, tačiau su juo susitarti nepavykdavo, pareiškėja (motinos vardu) kelis kartus sumokėjo privalomus mokesčius už palikėjo vardu registruotą turtą, taip pat apmokėjo palikėjo laidotuvių išlaidas. Nagrinėjamu atveju aktualu, kokie palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tai yra iki 2016-04-22, tuo tarpu iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad per minėtą laikotarpį, o būtent 2016-04-18, pareiškėja M. S. apmokėjo rinkliavą už šiukšlių tvarkymą P. V. vardu, tuo tarpu nei liudytojų parodymai, nei pačios pareiškėjos paaiškinimai nepatvirtino jokių kitų aplinkybių, kad M. S. atliko kokius aktyvius veiksmus palikimui po brolio mirties priimti, tai yra rūpinosi likusiu turtu, jį prižiūrėjo ar panašių ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Atsižvelgiant į tai, vien pateikto mokėjimo įrodymo nepakanka konstatuoti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad M. S. priėmė po V. V. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ((duomenys neskelbtini) str., CK 5.50 str. 2 d.). Teismas atkreipia dėmesį, kad pačios pareiškėjos paaiškinimai tik patvirtina aplinkybę, kad M. S. buvo svarbus V. V. turėto turto likimas, tačiau minėta aplinkybė įvertinus ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe duomenimis apie M. S. sveikatos būklę, nėra pakankami konstatuoti buvus M. S. valią valdyti po V. V. mirties likusį turtą kaip savą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Dėl nurodytų argumentų, pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Be to, pagal CK 5.50 str. 3 d. šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, tai yra palikimo priėmimo faktas kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas atsiranda tik tada, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių, priėmusių palikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. pagal įstatymą yra ketvirtos eilės paveldėtoja, tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. V. yra pirmos eilės paveldėtojas. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 4 p., 2 d.).
11. Teismo posėdyje V. V. paaiškino, kad iki ir po tėvo mirties gyveno tėvui priklausančiame name, adresu Vilniaus r., Paberžės sen., Parūnų vs., rūpinosi minėtu turtu, vedė ūkį, rūpinosi gyvuliais, dirbo šalia esantį daržą, augino daržoves. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojai T. J. bei D. D., kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, į bylą buvo pateikti įrodymai – apmokėjimų už elektros energiją (laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn.) išrašai. Teismo posėdyje V. V. paaiškino nežinojęs apie kitus būtinus mokėjimus, todėl jų neatlikimo, tokie paaiškinimai atsižvelgiant į suinteresuoto asmens socialinę padėtį yra įtikinami, kaip ir pareiškime nurodytos aplinkybės dėl palikimo priėmimo procedūrų nežinojimo (CPK 3 str. 7 d.). Be to, iš byloje esančių Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos pažymų matyti, kad V. V. nuo 2005-09-02 faktiškai buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu Vilniaus rajone, Paberžės sen., Perūnų vs. ir joje su tėvu gyveno, vedė bendrą ūkį. Nurodytų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po P. V. mirties priėmė palikimą po tėvo P. V. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 5.51 str.). Šis faktas yra papildomas pagrindas atmesti pareiškėjos reikalavimą kaip nepagrįstą atsižvelgiant į CK 5.50 str. 3 d. nuostatas.
12. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo po P. V. mirties tikslu.
13. Teismui visiškai tenkinus suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. pareiškimą, iš pareiškėjos I. S. valstybės naudai priteisiama 98,23 Eur advokato pagalbos, 31,00 Eur žyminio mokesčio, 9,22 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso –138,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 8 p., 82 str. 1 d., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini), 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos I. S. pareiškimo netenkinti.
Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016-01-22 priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 138,45 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Pluirienė