Administracinio nusižengimo byla Nr. II-521-1109/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01666-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6;  

21.10.4; 21.11.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – pareiškėjui S. L.,

jo atstovui advokatui Romualdui Vitkui,

Kauno

ekspertams G. A. C., V. D., J. M. P.,

specialistui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. atstovo advokato Romualdo Vitkaus skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17000-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20118554409 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Institucijos vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17000-2020 S. L. nubaustas už tai, kad 2020 m. liepos 8 d., 22.15 val.  Kaune, Šilainių pl. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės). Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, S. L. paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

S. L. atstovo skunde prašoma panaikinti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad nutarimas grindžiamas alkotesterio duomenimis bei teismo medicinos eksperto G. A. C. išvada, visiškai nevertinant policijos pareigūnų veiksmų ir kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymima, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką pirmiausia turėjo įvertinti bendrą asmens būklę, t. y. ne tik alkoholio kvapą, bet ir kalbos rišlumą, judesių koordinaciją, elgsenos adekvatumą ir pan. ir tik esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo neblaivus jo patikrinimas tęsiamas atliekant taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose numatytus veiksmus. Šiuo atveju to nebuvo padaryta, iš karto buvo pareikalauta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, su kurio rodmenimis S. L. iš karto nesutiko, prašė leisti pasitikrinti pakartotinai, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas.

Skunde teigiama, jog alkotesterio rodmenų patikimumas priklauso nuo jo naudojimo sąlygų. Be to, r Kauno apskrities priklausomybės ligų centro metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų  centras 2006 m> gruodžio 13 d.) rašoma, kad alkotesterio rodmenys gali skirtis nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Be to, pažymima, jog alkotesterio parodymai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (nutartys bylose 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

Skunde nesutinkama su specialisto G. A. C. išvada, kad 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. S. L. kūne, net ir įvertus kraujo tyrimo rezultatus, galėjo būti 0,62 prom. alkoholio. Teigiama, jog skirtingose bylose to paties eksperto paaiškinimai prieštaringi: Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 4 d. nagrinėjant bylą dėl Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, šis ekspertas parodė, jog negalėjo būti, kad per valandą iš organizmo pasišalino 0,67 prom. alkoholio, kitoje byloje G. A. C. aiškino, jog žmogus, jeigu jis ne komoje, gali eliminuoti nuo 0,10 promilės iki 0,40 promilės per valandą, priklausomai nuo įvairių faktorių – mitybos, sveikatos būklės, vaistų vartojimo, svorio, amžiaus, oro temperatūros (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. AN2-502-383/2019). Šioje byloje specialistas išvadą pateikė neturėdamas duomenų apie S. L. svorį, mitybą, jo vartojamus vaistus, todėl  davė visiškai nepagrįstą ir abejotiną išvadą.

 Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, kad daugelis ekspertų ir mokslininkų sutaria, jog tiksliausiai etilo alkoholio kiekis nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi moksliškai patvirtinta formule (Vidmarko formulė), pagal kurią, suaugusio vyro kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio, maksimaliai per 1 val. gali redukuotis 0,25 promilės alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-41-2013, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-184-319/2019). 

Skunde pažymima, jog S. L. į gydymo įstaigą kraujo tyrimui kreipėsi 23,15 val., t. y. praėjus 40 min. po protokolo surašymo. Per tą laiką niekur nebuvo nuvykęs ir neatliko jokių veiksmų, siekiant išvengti ar sumažinti neblaivumą. Kraujas tyrimui paimtas 23.17 val., o vėliau jis patikrintas neblaivumui nustatyti ir surašytas medicininės apžiūros aktas Nr. 714. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3718/2020(01) konstatuota, jog S. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta, o atlikus medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti jokių S. L. neblaivumo požymių nenustatyta. Šie duomenys, anot skundo autoriaus patvirtina, kad S. L. buvo blaivus, priešingu atveju remiantis teismo medicinos bei teismų praktika, jo kraujyje turėjo sumažėti alkoholio nuo 0,62 promilių iki 0,40 promilių. Vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau nei valandai laiko po pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-12-2013, Kauno miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-222-738/2016).

Šios aplinkybės, pareiškėjo atstovo teigimu, priimant skundžiamą nutarimą, liko neįvertintos, kaip ir S. L. draugės E. J. paaiškinimai, kad ji visą vakarą buvo kartu su pareiškėju, jokio alkoholio nevartojo,  alkoholio kvapo nejautė, be to, pareigūnas atsisakė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą. Visos šios aplinkybės, anot skundo autoriaus, duoda pagrindą teigti, kad tyrimas atliktas vienpusiškai ir šališkai.

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnį kilti vien alkotesterio rodmenų nepakanka, būtini kraujo tyrimai. Todėl ir administracinio nusižengimo atvejais, kuomet žymiai skiriasi alkotesterio duomenys ir atliktų medicininių tyrimų išvados, reikėtų remtis specialistų išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-51-746/2016).

Apibendrinant pateiktus argumentus, skunde reziumuojama, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad S. L. automobilį vairavo neblaivus, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Atsiliepime į S. L. atstovo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą. Pažymima, kad byloje Valstybinės teismo medicinos ekspertas panaikino visus prieštaravimus. Jis išvadas byloje pateikė vadovaujantis medicinos literatūros šaltiniais (nurodytas sąrašas iš 37 šaltinių). Apsvaigimo nustatymo procedūros pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad alkotesterio atliktų matavimų duomenys neteisingi, nėra pagrindo. Patikros metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, jog jis buvo tinkamas naudoti. Pažymima, jog vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, svarbus toks asmens neblaivumo laipsnis, kuris buvo vairavimo metu, todėl kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-36-628/2018, 2AT-38/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Nurodoma, jog paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodyta priešingai. Šiuo atveju S. L. nenurodė, kad prieš tikrinimą būtų vartojęs alkoholio ar kitų produktų, kurie galėtų iškreipti rezultatą, todėl pareigūnai laukti 15 min., kad atliktų pakartotinį matavimą, neprivalėjo. Be to, S. L. nėra susijęs su eismo įvykiu, todėl pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo jo neblaivumą tikrinti pakartotinai, nes Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 5.5 p. nustatyta, jog policijos pareigūnai per patikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,5 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiajam gali būti padaryta didelė turtinė žala – 0,41 prom. ir daugiau, ne anksčiau nei po 15 min. ir ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmo patikrinimo atlieka pakartotinį patikrinimą. Šiuo atveju tokios sąlygos nebuvo nustatytos. Padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų, nes asmuo būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios įrodytų, kad S. L. vairavo būdamas blaivus, todėl prašoma skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas S. L. ir jo atstovas advokatas Romualdas Vitkus prašė skundą tenkinti jam nurodytais motyvais.

S. L. teisme paaiškino, kad 2020 m. liepos 8 d. po darbo svečiavosi pas draugus (duomenys neskelbtini), ketino pirkti kotedžą, todėl buvo atvykęs pasikonsultuoti dėl statybinių reikalų, nes draugas dirba statybų srityje. Kol svečiavosi išgėra arbatos, suvalgė pyrago. Prabuvo nuo 20.20 val. iki 21.20 val. Draugai gyvena Giraitėje. Išvažiavęs iš jų dar nuvyko į Romainius apžiūrėti kelis kotedžus, po to važiavo dar apžiūrėti vieną kotedžą Šilainiuose ir Šilainių plente sustabdė policijos pareigūnai. Vyko reidas. Patikrinus bekontakčiu alkotesteriu pareigūnas parodė pravažiuoti į kitą vietą. Iki to laiko išvykę iš draugų nieko nei valgė, nei gėrė. Kiek pavažiavęs ir sustojęs atėjo iki pareigūno automobilio bagažinės, kur kitas pareigūnas paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Atsakė, kad ne. Tada pareigūnas išpakavo antgalį, įstatė antgalį į alkotesterį ir davė jam pūsti. Pamatęs rezultatą buvo šoke, nes alkoholio buvo vartojęs prieš tris dienas. Sakė pareigūnams, kad tai neįmanoma, prašė, leisti dar kartą pūsti, sakė, kad jis gali dėl to prarasti darbą, tačiau antrą kartą pūsti neleido, jam buvo atsakyta, kad pareigūnai to daryti neprivalo. Tada priėjęs prie kito pareigūno klausė, ar nuo jo (pareiškėjo) sklinda alkoholio kvapas, šis atsakė, kad lauke neužuodžia. Pamačiusi, kad kažkas vyksta, priėjo draugė (E. J.) ir sužinojusi visą situaciją klausė, ką jie gali padaryti. Tada jiems buvo pasakyta, kad gali nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują. Kai surašė protokolą – maždaug po 20 min. jie nuvyko į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, priimamajame pasakė situaciją, bet jiems buvo atsakyta, kad tokių paslaugų neteikia. Tada nuskubėjo į Klinikas, vairavo draugė. Klinikose jį priėmė, atliko apžiūrą, neblaivumo požymių nenustatė, paėmė kraują ir paleido. Važiuojant namo pamatė kitą pareigūnų ekipažą ir sustoję prašė leisti pūsti į alkotesterį, bet jam neleido. Jo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta.

Liudytoja E. J. parodė, kad yra S. L. sužadėtinė. 2020 m. liepos 8 d. apie 17 val. ji kartu su Simu po darbo grįžo namo. Simas išvyko į krepšinio varžybas. Apie 20 val. jis grįžo ir kartu nuvykę į parduotuvę, nusipirkę pyrago nuvyko pas draugus (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini), kurie konsultavo juos būsto pirkimo klausimais. Pas juos pabuvo apie valandą laiko. Alkoholio nevartojo. Išgėrė arbatos, suvalgė pyrago. Tada pasikonsultavus ji su S. L. išvyko iš draugų link (duomenys neskelbtini). Tenai apžiūrėjo kotedžus ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyksta reidas. (duomenys neskelbtini) sustojo, priėjo pareigūnas, davė pūsti į bekontaktį alkotesterį, (duomenys neskelbtini) papūtė ir pareigūnas liepė pravažiuoti toliau. Pavažiavus toliau, (duomenys neskelbtini) nuėjo link pareigūnų. Ilgai užtruko. Tada ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) sumišęs, sakė, kad įpūtė 0,62 prom., sakė, kad neduoda antrą kartą pūsti. (duomenys neskelbtini) aiškino pareigūnams, kad praras darbą, tačiau jam vis tiek nedavė pūsti antrą kartą, tad klausė pareigūno, ar nuo jo sklinda alkoholio kvapas, pareigūnas atsakė, kad jaučia kažkokį kvapą. Ji pati pauostė, tačiau jokio kvapo nejautė. Tada su (duomenys neskelbtini) nuėjo prie kito pareigūno, prašė dar kartą leisti pūsti, tačiau jis nedavė. Šio pareigūno taip pat klausė, ar jaučiasi alkoholio kvapas, jis sakė, kad lauke neužuodžia. Kai (duomenys neskelbtini) surašė protokolą, jie paklausė, kur priduoti kraują. Pasakė, kad artimiausioje gydymo įstaigoje. Jie nuvyko į artimiausią ligoninę – Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, tačiau priimamajame jiems pasakė, kad kraujo neima, tada iš karto važiavo į Klinikas. Nuvykus tenai, jos neįleido, užėjo tik (duomenys neskelbtini), ji laukė už durų. Po 1 val. (duomenys neskelbtini) išėjo. Važiuojant link namų, pamatė kitą pareigūnų ekipažą, sustojo ir prašė leisti dar pasitikrinti alkotesteriu, tačiau neleido. Dėl viso šito (duomenys neskelbtini) prarado darbą ir žlugo jų planai, nenusipirko būsto. Po to kai surašė protokolą iki kraujo pridavimo, (duomenys neskelbtini) nei valgė, nei gėrė. Tam nebuvo laiko. Jiems buvo likę vos 40 min. iki kraujo pridavimo.

Liudytojas Ž. T. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į svečius apie 20.20 val. pasikonsultuoti būsto pirkimo klausimais. Jie ieško būsto, o jis dirba mūrininku. Atvažiavus jokių (duomenys neskelbtini) girtumo požymių nebuvo  – nei iš kvapo, nei iš elgesio neatrodė, kad jis būtų neblaivus. Jie gėrė arbatą, pašnekėjo ir apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Pas juos alkoholio nevartojo. Po to (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad pateko į reidą ir pripūtė alkoholio, važiavo į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, ten nepriėmė, tada į Klinikas, pasidarė kraujo tyrimą. Nors tyrimas rodė 0 promilių, tačiau pareigūnai to nevertino. (duomenys neskelbtini) pažįsta apie1,5 m. Susitinka į metus keletą kartų. Jam nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) piktnaudžiautų alkoholiu.

Liudytoja I. T. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. buvo susitarę, kad apie 20 val. pas juos į namus būsto pirkimo klausimais pasikonsultuoti su jos vyru (duomenys neskelbtini) atvažiuos (duomenys neskelbtini). Jie atsivežė pyrago. Kartu gėrė arbatą, valgė pyragą, alkoholio nevartojo. Jokių (duomenys neskelbtini) neblaivumo požymių nepastebėjo. Jokių įtarimų, kad jis būtų išgėręs, nebuvo. Simas atrodė blaivus. Kalba buvo rišli. Jie pasikonsultavo ir išvažiavo. Paskui jai (duomenys neskelbtini) pranešė, kad jie pakliuvo į reidą ir (duomenys neskelbtini) pagal alkotesterio parodymus buvo išgėręs. (duomenys neskelbtini) pažįsta apie 2 m. Šiais metais gal kokius 4 kartus buvo susitikę. Kad (duomenys neskelbtini) vartotų alkoholį, ji nėra mačiusi. Jai nežinoma, kad S. L. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo, nežinoma, kad S. L. turėtų sveikatos problemų.

Specialistė V. D. paaiškino, kad dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje, turi chemikės išsilavinimą ir kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus, nustato alkoholio koncentraciją kraujyje, šlapime ir kituose biologiniuose skysčiuose. S. L. kraujas buvo gautas ir ištirtas liepos 10, pateikta išvada, jog etilo alkoholio kraujyje nerasta. Tyrimas atliktas dujų chromotagrafijos metodu pagal Standartinės veiklos procedūrą Nr. 1, kuria vadovaujantis teigiamas etilo alkoholio rezultatas yra, kai nustatoma 0,15 prom. ir daugiau, jei mažiau – rašoma, kad etilo alkoholio nerasta. Pats prietaisas apskaičiuoja ar yra 0,15 prom. alkoholio, ar jo iš viso nėra. Rezultatų iki 0,14 net nevertina, rašo „nerasta“, nes toks kiekis alkoholio kūne gali būti ir nevartojus alkoholio. Tiriant S. L. kraują, vienu atveju nustatyta 0,0084 prom., o kitu atveju – 0,000 prom. (teismui pateikė chromotagramas). Alkotesterio parodymų nekomentuoja.

Ekspertas G. A. C. paaiškino, jog jis davė paaiškinimus, užfiksuotus administracinio nusižengimo byloje Nr. 20118554409 (b. l. 8–9). Patvirtino, kad teisingi jo paaiškinimai, jog S. L. kraujyje 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val. alkoholio galėjo nebūti, kai alkotesteriu 22.17 val. jo kraujyje buvo nustatyta 0,62 prom. Taip pat paaiškino, jog profesionalus alkotesteris, kuriuo buvo atlikta patikra, priima apie 1,8 l iškvėpto oro ir jame nustato alkoholio molekules. Jame yra filtras, kuris praleidžia tik alkoholio molekules. Alkoholio molekulės, patekusios į alkotesterį su iškvėptu oru, praėjusios pro filtrą, prilimpa prie elektrodų ir oksiduojasi. Kiekviena alkoholio molekulė oksiduojasi į du atomus acetinės rūgšties. Alkoholio molekulėms pavirtus acetine rūgštimi, alkotesteris visą jų kiekį paverčia promilėmis. Nuo 19 a. yra priimta, kad 2100 ml iškvėpto oro yra lygu 1 ml kraujo. Promilės parodo kiek gramų spirito (etilo alkoholio) yra kiekviename kilograme kūno skysčių. Priimta, kad kūno skysčiai sudaro apie 70 proc. vyriškos lyties asmens kūno svorio. Tokiu būdu alkotesteris paskaičiuoja, kiek yra promilių. Alkotesteris, kuriuo patikrintas S. L. neblaivumas, yra vienas iš geriausių, nes turi filtrą, kuris praleidžia tik alkoholio molekules ir priima didžiausią kiekį plaučių oro. Jis taip pat užtikrina, kad pučiant nepakliūtų oras iš skrandžio. Alkotesterį gali suklaidinti, jei burnoje yra alkoholio molekulių, todėl burna turi būti švari 15 min. iki pūtimo, nes per tokį laiką iš burnos alkoholio molekulės pasišalina per kraujotaką, su seilėm. Pučiant po 15 min. ir nustačius alkoholį, reiškia, kad alkoholio molekulės atsirado iš kraujo, ne iš burnos. Alkotesteris taip pat gali būti suklaidintas, jei aplinkoje esantis oras yra užterštas alkoholio molekulėmis, kai antgalis arba alkotesteris patepamas alkoholiu. Šiuo atveju viskas atlikta gryname ore, asmuo teigė, kad jam davė naują antgalį, t. y. antgalis buvo švarus. Alkotesteris nebuvo užterštas, nes alkotesteris per 3-4 min. pats valosi ir neleidžia tikrinti, jei būna užterštas. Šiuo atveju to nėra. Taip pat alkotesteris gali būti suklaidintas jį naudojant šaltoje aplinkoje -10, -15 laipsnių šalčio, nes pučiant šiltą orą tokioje šaltoje aplinkoje, antgalio viduje susidaro kondensatas ir prie jo prilimpa alkoholio molekulės, todėl alkotesteris rodo mažiau alkoholio, nei iš tiesų yra. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog alkoholis iš organizmo šalinasi nuo 0,10 iki 0,25 promilių per val., o kai organizme yra didesnis alkoholio kiekis, šalinimas gali padidėti iki 80 proc., t. y. iki 0,45 promil. Kiti kolegos ekspertai nurodo, jog „paprastai“ alkoholis šalinasi iš organizmo tokiu greičiu, tačiau tai nepaneigia, kad yra ir kitų atvejų. Viename iš geriausių toksikologijos srities medicinos literatūros šaltinių – Medical Toxicology of Drugs Abuse (autorius D. G. Barcelox, 2012) nurodyta, jog alkoholis šalinasi iš organizmo nuo 0,10 iki 0,62 promilių per val. Šios išvados minėtoje knygoje pateiktos remiantis 696 mokslinių straipsnių, žurnalų, knygų. Forensic Medicine A Guide to Principles (autoriai I. Gordon, H. A. S., Second Edition, 1982) 15 skyriuje apie ūmų apsinuodijimą alkoholiu teismo medicinos aspektu (šio skyriaus šaltiniai yra 143) 403 psl. nurodoma apie atvejį, kai baltaodės moters organizmas, šiai patekus į ligoninę su 7,8 promilėm alkoholio, per 11 val. pašalino apie 6 promiles, t. y. per 1 val. šalino 0,545 prom. Ekspertas taip pat paaiškino, jog alkoholis laiko atžvilgiu šalinamas netolygiai. Atlikus tūkstančius tyrimų, prieita išvados, jog neįmanoma nustatyti, kiek tas pats asmuo gali pašalinti alkoholio. Be to, vienu atveju tas pats asmuo gali būti su 0,5 prom. alkoholio ir atrodyti neblaivus, o kitą kartą tas pats asmuo su 2,91 promilėm gali neatrodyti kaip apsinuodijęs alkoholiu. Alkoholis yra bekvapis. Kvapas atsiranda nuo priedų, pagirių metu. Kvapas gali būti ir su 0,00 prom. Taip pat gali būti, kad asmuo išgėręs, tačiau alkoholio kvapo gali ir nebūti. Anksčiau nurodytą išvadą pareigūnams pateikė įvertinęs, kad nebuvo užterštas matuoklis ir asmens burna buvo švari, nes asmuo nurodė artimiausiu metu alkoholio nevartojęs. Alkotesterio paklaida nustatoma atliekant bandymus su savanoriais, t. y. pavartojus alkoholio matuojamas alkoholio kiekis tiek alkotesteriu, tiek ir tiriamas kraujas. Kai didelis girtumas, alkoholio šalinimas gali būti didesnis. Kuo didesnė alkoholio dozė, tuo jis šalinamas greičiau, tačiau nė viena literatūra nerašo, kad prie mažos dozės negali būti didelis šalinimas. Iki 0,14 prom. organizme gali būti ir dėl kitų priežasčių, t. y. nesant alkoholio molekulių.

Ekspertas J. M. P. paaiškino, jog jis anksčiau yra pateikęs atsakymą į advokato Romualdo Vitkaus paklausimą dėl alkoholio eliminacijos, tačiau anksčiau pateiktas  paaiškinimas nėra visiškai tikslus. Per klaidą (didelį darbo krūvį) neteisingai nurodė alkoholio kiekį promilėmis, galėjusį būti S. L. patikrinimo alkotesteriu metu. Šiandien pateikia naują paaiškinimą (prijungtas prie bylos). Paaiškino, jog alkoholio eliminacijos iš kraujo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau paprastai jis svyruoja tarp 0,1 ir 0,25 ‰ per valandą. Tokiu būdu etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje, jei rezorbcijos maksimumas jau buvo pasiektas iki alkoholio patikros, per 1 val. 10 min. galėjo sumažėti 0,12–0,29 ‰. Tai yra 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje galėjo būti tik tarp 0,12 – 0,29 ‰. Šiuo paskaičiavimu galima remtis tik jeigu alkoholis iš kraujo išnyko tik prieš pat kraujo paėmimą tyrimui. Jei alkoholis iš kraujo eliminavosi anksčiau, jo koncentracija S. L. kraujyje patikros alkotesteriu metu atitinkamai buvo mažesnė nei 0,12 – 0,29 ‰. Tokiu būdu galima tvirtini, kad per 1 val. 10 min. normaliomis sąlygomis iš kraujo pasišalinti (eliminuotis) 0,62 ‰ etilo alkoholio negalėjo. Taip pat paaiškino, jog teismo medicinos ekspertai alkotesteriu nustatytos alkoholio koncentracijos vertinti negali, nes neturi tam kompetencijos.

Specialistas M. J. patvirtino, jog jis atliko į LSMU ligoninės Kauno klinikos priėmimo skyrių atvykusio S. L. apžiūrą ir surašė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 714.

Iš 2020 m liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad S. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, nustatytas 0,62 (paklaida 0,02 prom.) neblaivumas (administracinio nusižengimo Nr. 20118554409 b. l. 4).

Iš 2020m. liepos 8 d. alkoholio matuoklio šaknelės matyti, kad 22.17 val. S. L. nustatytas 0,62 prom. neblaivumas (administracinio nusižengimo Nr. 20118554409 b. l. 7).

Iš 2020 m. kovo 31 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383 tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (administracinio nusižengimo Nr. 20118554409 b. l. 4).

Iš 2020 m. liepos 8 d. medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo matyti, kad S. L. 2020 m. liepos 8 d. 23.15 val. atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ištirti kraują dėl alkoholio (b. l. 12).

Iš 2020 m. liepos 8 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimu nustatyti akto Nr. 714 matyti, kad jokių S. L. neblaivumo požymių apžiūros metu nenustatyta (b. l. 14–15).

Iš Kraujo pridavimo žurnalo kopijos matyti, kad S. L. kraujas LSMU ligoninėje K. K. paimtas 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val. (b. l. 63).

2020 m. liepos 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-3718/2020(01) konstatuota, jog S. L. kraujyje, kuris paimtas 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 13).

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas pažymi, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Turi būti nustatytas objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Tam, kad kiltų atsakomybė, turi būti nustyati visi šie požymiai, jei bent vieno iš jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai

ANK 569 straipsnis nustato, jog Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai.

S. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatytas 0,62 promilių neblaivumas. S. L. neblaivumas buvo nustatytas remiantis alkoholio matuoklio rodmenimis, nors ir buvo pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 23.27 val., t. y. praėjus 1 val. ir 10 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio iš viso nebuvo rasta. Nustatant neblaivumo aplinkybę taip pat buvo vadovautasi specialisto G. A. C. paaiškinimais, jog tikrinimo metu alkoholis iš S. L. kraujo galėjo būti natūraliai pasišalinęs bei tuo, jog neaišku, kiek realiai alkoholio buvo S. L. kraujyje, nes kai kraujyje būna mažiau nei 0,15 promilių, toksikologai rašo, kad alkoholio nerasta. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad neblaivumo tikrinimo instrukcija nebuvo pažeista, alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis, nei viena iš aplinkybių, dėl kurių alkotesteris gali rodyti klaidingus duomenis, nenustatyta, konstatuota, jog S. L. transporto priemonę 2020 m. liepos 8 d. vairavo būdamas neblaivus.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl asmens neblaivumo fakto, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymėtina, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016).

Sutiktina su Institucijos atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog svarbus tik toks neblaivumo laipsnis, kuris yra vairavimo metu, tačiau taip pat pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kad asmens neblaivumas gali būti nustatomas tik vieninteliu būdu, t. y. matuojant alkotesteriu. Ši aplinkybė gali būti nustatomas įvairiomis priemonėmis. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, tačiau medicininė apžiūra ir kraujo tyrimo rezultatai, kaip nurodė ir institucija atsiliepime į skundą, turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014), t. y. turi būti vertinamas jų logiškumas, patikimumas, surinkimo aplinkybės, jie turi būti įvertinami visumoje su kitais surinktais įrodymais. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

Teismas pažymi, jog vertinant įrodymų patikimumą turi būti įvertinamos ir tokių įrodymų gavimo aplinkybės.

Policijos pareigūnų veiksmai tikrinant ir nustatant neblaivumą, reglamentuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtiname Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte nustatyta, jog šis Aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą ar pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – medicininė apžiūra). To paties Aprašo 2 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir Aprašu. 

Aprašo 5 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pirmiausia pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką turi įvertinti bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Ir tik įvertinęs bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo asmeniui pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Tada prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Galiausiai įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog šių taisyklių nebuvo laikomasi, t. y. patikrinus bekontakčiu alkotesteriu ir nustačius, jog asmuo gali būti neblaivus, pareigūnas, pagal minėtą Aprašą, turėjo įvertinti bendrą asmens būklę pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, ir tik po to, esant pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, tikrinti alkotesteriu. Tai yra, nustačius bekontakčiu alkotesteriu, kad asmuo gali būti neblaivus, pareigūnas turėjo patikrinti,  ar  asmuo gali eiti tiesia linija, ar gali pataikyti pirštu į nosies galą, ir tik po to, įvertinus bendrą būklę bei nustačius, kad yra pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo, asmuo galėjo būti tikrinamas alkotesteriu, tačiau to nebuvo padaryta. Tiek iš S. L. tiek ir iš E. J. parodymų matyti, kad po patikrinimo bekontakčiu alkotesteriu iš karto buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Kad būtų vertinama bendra asmens būklė, kaip nurodyta minėto Aprašo 5 punkte, nenurodyta nei Institucijos atsiliepime, nei skundžiamame nutarime.  

Taip pat teismas pažymi, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio  koncentracijos darbo metu nustatymo“ 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 8.2 punkte, kur numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, ir yra nesulaikytas, asmeniui paaiškinama, kad jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis.

Taigi, net du teisės aktai įtvirtina teisėtą galimybę asmeniui pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, todėl alkotesterio matavimo rezultatai negali būti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo šaltinis,  o medicininės apžiūros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali būti visiškai atmetamas vien tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu, nes priešingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje. Nei vienam iš minėtų įrodymų šaltinių negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, kiekvienas jų turi būti vertinamas visumoje su kitais įrodymais juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio (ar kitų medžiagų) koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas siekiant gauti tikslesnius duomenis negu tik tuos, kurie gauti po bendro asmens būklės vertinimo ar patikrinimo alkotesteriu. Būtent dėl to asmuo, kuris savo iniciatyva, nesutikdamas su pareigūnų alkotesterio rodmenimis, vyksta į medicinos įstaigą atlikti medicininės apžiūros, turėdamas tikslą paneigti nustatytą neblaivumo laipsnį, turėtų būti suinteresuotas kraujo tyrimo atlikimu, kaip tikslesnių duomenų apie jo būklę gavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

Byloje tiek S. L., tiek ir E. J. vienodai nuosekliai parodė, jog S. L. nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, nes buvo blaivus, alkoholio buvo vartojęs prieš tris dienas. Tai nurodyta administracinio nusižengimo protokole bei nutarime. S. L. paaiškino, jog jam buvo didelė staigmena, šokas pamačius rezultatus, todėl jis pareigūnų prašė leisti dar kartą pasitikrinti neblaivumą, tačiau pareigūnai to daryti neleido. Todėl surašius protokolą jis skubėjo į gydymo įstaigą, kad galėtų priduoti kraujo mėginį. Kaip parodė S. L. ir E. J., jie nuvyko į artimiausią ligoninę, tačiau čia priėmimo skyriuje jiems buvo pasakyta, kad kraujo tyrimų dėl alkoholio kiekio neatlieka, todėl jie nuvyko į LSMU ligoninę Kauno klinikas, kur atvyko 23.15 val., kraujas buvo paimtas 23.27 val., kraujo tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Netikėti šiais jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, logiški, atitinka faktinėms aplinkybėms – iš tiesų nuo Šilainių pl. artimiausia ligoninė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (buvusi Kauno 2-oji klinikinė ligoninė), esanti Josvainių g. 2, todėl paaiškėjus, kad ši ligoninė prašomų paslaugų neteikia, teko vykti į kitą ligoninę LSMU ligoninę Kauno klinikas. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad į šią ligoninę S. L. atvyko 23.15 val., alkotesteriu buvo patikrintas 22.17 val., t. y. į gydymo įstaigą atvyko nepraėjus 1 val. laiko po tikrinimo. Kraujas buvo paimtas 23.27 val., t. y. po tikrinimo alkotesteriu praėjus 1 val. 10 min. Tai patvirtina ir išrašas iš medicinos įstaigos pateikto žurnalo, kuriame registruojamas tyrimo mėginių paėmimas, kopijos. Atvykus į gydymo įstaigą ne tik buvo paimtas S. L. kraujas, bet ir atlikta jo medicininė apžiūra, siekiant įvertinti jo blaivumą, surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktas Nr. 714, užpildyta Forma Nr. 155-1/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu. Šioje apžiūroje nenurodyta jokių požymių, galinčių sukelti įtarimus dėl S. L. neblaivumo, atžymėta, kad asmens oda, gleivinės, kvėpavimas, eisena, stovėsena be kliniškai reikšmingų pakitimų, judesius atlieka tiksliai, vokų, liežuvio pirštų virpėjimas nestebimas, vyzdžiai simetriški, nistagmas nestebimas, orientuotas laike, vietoje, savyje, įvykius atsimena, mąstymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas nestebimas, alkoholio kvapas neužuodžiamas. Šią apžiūrą atlikęs specialistas gydytojas rezidentas M. J. patvirtino, jog aktą surašė įvertinęs nurodytus požymius. Šių duomenų patikimu teismas neturi pagrindo abejoti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 3718/2020(01), atlikus dujų chromotografijos tyrimą, nustatyta, jog alkoholio S. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 2020 m. liepos 8 d. jam atvykus į LSMU ligoninę Kauno klinikas, alkoholio nerasta. Šią specialisto išvadą patvirtino ir tyrimą atlikusi specialistė V. D., kuri taip pat pateikė tyrimo chromotogramas ir nurodė, jog vienu atveju S. L. kraujyje buvo rasta 0,0084 prom. alkoholio, kitu – 0,0000 prom. alkoholio. Taip pat paaiškino, jog išvadoje rašoma, kad alkoholio nerasta, kai nustatoma mažiau nei 0,15 promilių alkoholio, tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš chromotogramų, vienu atveju buvo nustatytas žymiai mažesnis kiekis alkoholio, o kitu – alkoholio iš viso nebuvo nustatyta. Kraujo paėmimo ir tyrimo procedūros pažeidimų nenustatyta, specialistės kompetencija abejonių nekelia, todėl tiek pateikta išvada, tiek ir paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti.

Remiantis teismų praktika iš administracinių nusižengimų bylų matyti, jog pateikiamuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro organizme alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas J. M. P. taip pat paaiškino, kad alkoholio eliminacijos iš kraujo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau paprastai jis svyruoja tarp 0,1 ir 0,25 ‰ per valandą. Tokiu būdu etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje, per 1 val. 10 min. galėjo sumažėti 0,12– 0,29 ‰. Įvertinus tai, kad S. L. kraujyje po 1 val. 10 min po patikrinimo alkotesteriu, alkoholio nerasta, pateikta išvada, jog 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje galėjo būti tik tarp 0,12 – 0,29 ‰, o jeigu alkoholis iš organizmo pasišalino anksčiau nei prieš pat paimant kraujo mėginį, alkoholio koncentracija S. L. kraujyje alkotesterio patikros metu galėjo būti dar mažesnė, t. y. abiem atvejais tokia, kuri atsakomybės neužtraukia. Šis eksperto aiškinimas iš esmės neprieštarauja anksčiau nurodytai Vidmarko formulei. Netikėti šio eksperto paaiškinimais teismas neuri pagrindo, nes ekspertas yra įtrauktas į ekspertų sąrašus, prisiekęs, turintis ilgametę patirtį.

Tiek specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog S. L. kraujyje alkoholio nerasta, tiek ir Eksperto J. M. P. paaiškinimai prieštarauja kito teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiškinimams, jog remiantis moksline literatūra 0,62 promilės alkoholio iš S. L. kraujo per 1val. 10 min. galėjo pasišalinti, todėl patikrinimo alkotesterio metu jam galėjo būti nustatytas 0,62 promilių neblaivumas. Vertindamas šiuos eksperto paaiškinimus, teismas pirmiausia pažymi tai, kad nors mokslinėje literatūroje aprašyti atvejai, kai per 1 val. organizmas pašalina didesnius kiekius alkoholio nei vadovaujamasi Vidmarko fomulėje, tačiau ekspertas nenurodė, kad tai yra dažnai pasitaikantys atvejai bei nenurodė kokį procentą atvejų tokios situacijos sudaro visų atliktų tyrimų visumoje. Be to, G. A. C. nurodė, jog net ir toje mokslinėje literatūroje, kurioje teigiama, kad paprastai iš organizmo šalinasi apie 0,15 – 0.25 promilė alkoholio, šalinimas gali padidėti iki 80 proc., t. y. iki 0,45 prom. per val., kai organizme yra didesnis alkoholio kiekis. Tai atitinka ir šio eksperto teismui kaip pavyzdį pateiktą literatūroje aprašytą atvejį, kai iš moters, kuriai nustatytas pirminis 7,8 promilių neblaivumas, organizmo per 11 val. pasišalino 6 promilės alkoholio, kas rodo, kad per val. pasišalino daugiau nei 0,54 promilės. Taip pat ekspertas paaiškino, jog alkoholis šalinamas greičiau, kai yra didesnė alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. S. L. didelis girtumas nebuvo nustatytas. Nenustatyta ir tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar turėtų kitų sveiktos problemų ar kažkokių organizmo ypatumų, kurie leistų manyti, kad jo organizmas galėtų alkoholį šalinti greičiau nei nustatyta Vidmarko formulėje. Be to, vertinant šiuos duomenis taip pat atsižvelgiama ir į nuoseklius S. L. bei E. J. parodymus, kad S. L. alkoholio nebuvo vartojęs kelias dienas ir šie jų parodymai nepaneigti, kaip ir nepaneigti liudytojų Ž. T. ir I. T. parodymai, jog įvykio vakarą S. L. pas juos atvyko blaivus, alkoholio nevartojo. Teismas įvertinęs tai, kad protokolas buvo surašytas 22.35 val., o S. L. artimiausioje gydymo įstaigoje nebuvo priimtas ir jam reikėjo vykti dar apie 7 km., t. y. mažiausiai 15 min. miesto gatvėmis iki LSMU ligoninės Kauno klinikų, ten nuvyko praėjus 40 min nuo protokolo surašymo, laiko patikimais ir S. L. bei E. J. parodymus, jog iki atvykimo į gydymo įstaigą priduoti kraujo S. L. nei valgė, nei gėrė, nes tam nebuvo laiko. Byloje nėra duomenų, kad S. L. būtų ėmęsis priemonių kažkaip kitu būdu paskatinti alkoholio pasišalinimą iš jo organizmo per trumpą laiką, ne skaip matyti tam nebuvo laiko.

Apibendrinant darytina išvada, jog dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai priešingi įrodymai: policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenys, kad įvykio dieną 22.17 val. S. L. nustatytas 0,62 promilės neblaivumo laipsnis; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.714, kuriame nenurodyta jokių S. L. neblaivumo požymių; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3718/2020(01), kurioje nurodyta, kad S. L. kraujyje, paimtame įvykio dieną 23.27 val., etilo alkoholio nerasta. S. L. ir liudytoja E. J. taip pat viso proceso metu tvirtino, kad S. L. vairavo visiškai blaivus ir iki kraujo pridavimo po patikrinimo alkotesteriu nieko nei valgė, nei gėrė. Be to, byloje yra prieštaringi ekspertų paaiškinimai dėl alkoholio pasišalinimo greičio iš S. L. organizmo: eksperto G. A. C. paaiškinimai, kad per 1 val. 10 min. alkoholis iš S. L. organizmo galėjo natūraliai pasišalinti, todėl alkotesterio patikros metu galėjo S. L. būti nustatytas 0.62 promilių neblaivumas, ir eksperto M. J. P. paaiškinimai, kad alkotesterio patikros metu S. L. kraujyje galėjo būti ne didesnė nei 0,12 - 0,29 promilių alkoholio koncentracija.

Vertindamas šiuos duomenis visumoje teismas atsižvelgia į tai, kad S. L. nuosekliai visą laiką teigė, kad jis buvo blaivus, alkoholio iki patikrinimo nevartojo kelias dienas, todėl iš pat pradžių nesutiko su alkotesterio rezultatais, siekė būti papildomai patikrintas, stengėsi per 1 val. nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują tyrimams. Atlikus kraujo tyrimą nustatyta, jog po 1 val. ir 10 min. paimtame kraujo mėginyje alkoholio visiškai nerasta, t. y. jo nebuvo net 0,15 promilių. Medicininės apžiūros akte taip pat nenustatyta jokių S. L. neblaivumo požymių. Tai visiškai atitinka tiek jo parodymus, tiek ir E. J. bei Ž. T. ir I. T., bendravusių su S. L. iki įvykio, parodymus, teismo specialisto išvadą. Todėl S. L. ir kitų posėdyje apklaustų asmenų parodymai vertinami kaip patikimi. Be to, nei vienas ekspertas nepaneigė kraujo tyrimo rezultatų, t. y. šia išvada nesuabejojo. Tik G. A. C. aiškino, jog S. L. organizmas galėjo pašalinti per 1val. 10 min. 0,62 promilių alkoholio, kai tuo tarpu ekspertas M. J. P. tokią galimybę savo paaiškinimais paneigė. Šiuo atveju teismas vadovaujasi eksperto M. J. P. paaiškinimais ir nesivadovauja eksperto G. A. C. paaiškinimais, nes jo paaiškinimai prieštarauja teismų praktikoje atliekamų ekspertizių nurodytiems išaiškinimams dėl alkoholio koncentracijos mažėjimo organizme greičio, be to, iš paties G. A. C. paaiškinimų darytina išvada, jog praktikoje nustatyti atvejai, kai iš organizmo pasišalina ir iki 0,62 prom. alkoholio per valandą, nėra dažni, jie nustatyti tada, kai pradinė koncentracija kraujyje yra didelė. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl, vadovaujantis teismų praktika ir joje naudojama moksliškai patvirtinta alkoholio pasišalinimo iš organizmo formule, teismas daro išvadą, kad per 1 val. 10 min. 0,62 promilių alkoholio iš S. L. organizmo pasišalinti negalėjo. Tai, kad kraujas tyrimui paimtas praėjus kiek daugiau nei valandai laiko, šiai išvadai esminės reikšmės neturi, nes, kaip nurodė ekspertas M. J. P., tokiu atveju pašalinamo iš organizmo alkoholio kiekis proporcingai didinamas iki 0,12 – 0,29 promilių, tačiau net ir įvertinus šiuos rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad S. L. kraujyje alkoholio visiškai nenustatyta, jo kraujyje patikros alkoholio kiekio matuoklio metu galėjo būti ne daugiau nei 0,29 promilės alkoholio.

Nors byloje yra alkoholio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad jo patikra įvykio metu buvo galiojanti, tačiau aplinkybės, kad nebuvo laikytasi alkoholio tikrinimo instrukcijos, t. y. nebuvo įvertinta bendra asmens būklė, asmuo nuo pat pradžių neigė vairavęs neblaivus, teigė, kad alkoholį vartojo prieš kelias dienas ir jam primygtinai prašant nebuvo leista pasitikrinti blaivumo antrą kartą, o visi kiti aukščiau aptarti duomenys, kurie vienas kitą papildo ir iš esmės vienas kitam neprieštarauja, patvirtina, kad 2020 m. liepos 8 d. S. L. transporto priemonę vairavo blaivus, sudaro pagrindą alkotesterio patikros rezultatus vertintini kritiškai.

Teismų praktikoje taip pat pasiakyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens  pateikti duomenys, t. y. medicininės apžiūros aktas bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, nepaneigti, jie prieštarauja alkotesterio patikros rezultatams – juos paneigia, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teismo išvadomis, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-9-976/2020), konstatuojama, jog S. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 25 dalyje numatytą nusižengimą pripažintas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu

n u t a r i a :

S. L. atstovo advokato Romualdo Vitkaus skundą tenkinti.

Kauno

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 20118554409, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                    Jolanta Ramonienė