Civilinė byla Nr. 2A-516/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
44.2.4.2.; 44.5.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės
Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant ieškovui Ž. K.,
atsakovo atstovui R. B.,
trečiojo asmens atstovui advokatui Domantui Skebui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grand
Casino World“ ir trečiojo asmens Ž.
V. apeliacinius skundus dėl
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas
iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4860-232/2009 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei „Grand Casino World“, trečiasis asmuo be savarankiškų
reikalavimų atsakovo pusėje Ž. V.,
dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas Ž. K. 2008 m. gruodžio 17 d.
kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė, remiantis CK 6.264
straipsniu, priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 %
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3, 70-72). Ieškinyje
ir dublike (b. l. 54-55) nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu
(b. l. 4-5) trečiasis asmuo Ž. V. ,
eidamas pas atsakovą vyresniojo apsaugos darbuotojo pareigas, yra pripažintas
kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą. Jis
nuteistas už tai, kad viešoje vietoje (prie UAB „Grand Casino World“ įėjimo)
kitų darbuotojų ir klientų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties (ieškovo pastabos
dėl jo draugo nustūmimo nuo laiptų), demonstruodamas savo fizinį pranašumą ir
kovinių veiksmų įgūdžius, išreikšdamas panieką aplinkiniams ir, sudrumsdamas
visuomeninę rimtį, sumušė ieškovą: sudavė du smūgius kumščiu į veidą, dėl ko
lūžo nosies kaulas ir akitkaulio celė, susidarė kraujosruvos akių vokuose, taip
pat šešis aštuonis smūgis rankomis ir kojomis į kitas vietas galvos srityje.
Nors ieškovo sveikatos sutrikdymą teismo medicinos ekspertai įvardino kaip
nežymų, bet ieškovui ilgą laiką buvo subjaurotas veidas; jautė skausmą,
pažeminimą, diskomfortą; teko aiškintis aplinkiniams. Be to, trečiasis asmuo
ieškovo neatsiprašė, savo kaltę neigė.
Atsakovas UAB
„Grand Casino World“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 33-35) ir tripliku (b. l.
60-61) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad trečiasis asmuo
nusikalstamus veiksmus atliko ne eidamas darbines (tarnybines) pareigas, kadangi
darbdavys nedavė nurodymo sumušti ieškovą, o veikdamas kaip privatus asmuo (t.
y. iš įniršio, susijaudinimo), todėl atsakovui neatsirado prievolė atlyginti jo
darbuotojo padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-445/2007). Taip pat svarbu, jog konfliktas
tarp ieškovo, jo draugo ir Ž. V. kilo
ne atsakovo veiklos vykdymo vietoje, bet už jos ribų. Ieškovas nepateikė
įrodymų, kurie įrodytų prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m.
lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui š
atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė
(b. l. 106-109). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip
darbdavys, yra atsakingas už tai, kad 2007 m. sausio 7 d. apie 5 val., kai UAB
„Grand Casino World“ darbuotojai atsisakė įleisti į kazino ieškovą su draugu A. P., trečiasis asmuo su
kolega T. K. juos išlydėjo
į lauką ir be jokios priežasties sumušė ieškovą. Teismas atmetė atsakovo
argumentus, kad trečiasis asmuo žalą padarė ne savo darbo laiku, nes tąsyk jis
turėjo pradėti dirbti 600 val., todėl konfliktas buvo asmeninio
pobūdžio. Teismas analizavo baudžiamojoje byloje (Nr. 1-37-497/2008) esantį
kazino vaizdo kameros įrašą, iš kurio nustatė, kaip ieškovas su draugu A. P. įeina į kazino
vestibiulį, bendrauja su vienu iš apsaugininkų, su juo derasi; pastarasis
nueina į kitas patalpas ir grįžta su Ž.
V., vilkinčiu uniforminius apsaugininko marškinius su prisegta
kortele, kurioje paprastai užrašomi personalo vardai, pavardės. Kurį laiką visi
kalbasi, paskui pasuka prie durų, lauke įvyksta konfliktas ir trečiasis asmuo
ima smūgiuoti ieškovui kojomis ir rankomis. Atsakovo kaltę teismas kildino iš
nepakankamo rūpestingumo pasirenkant, instruktuojant, mokant elgtis su
klientais ir kontroliuojant apsaugos darbuotojus.
Nustatydamas
priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vadovavosi CK 6.282 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgė į trečiojo
asmens kaltės pobūdį (tyčia), atsakovo turtinę padėtį, vertino jo disponavimą dideliais pinigų
srautais (b. l. 18-20).
Atsakovas UAB „Grand Casino World“
apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio
27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas (b. l. 110-113). Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad jis
pareikštas netinkamam atsakovui. 2007 m. sausio 7 dieną trečiasis asmuo dirbo
12 valandų trukmės dieninę pamainą., kuri prasidėjo 600 val. Ta aplinkybė,
kad įvykio metu trečiasis asmuo vilkėjo apsaugininko uniformą, neturi esminės
reikšmės. Be to, T. K. ne
pakvietė į pagalbą Ž. V., o
Ž. V. ėjo pro šalį ir draugiškai
padėjo kolegai išprašyti neblaivius klientus lauk.
Atsakovas
neigia savo kaltę. Liudytojas A. A.,
apsaugos darbuotojų vadovas, paliudijo, kad visi atsakovo apsaugos darbuotojai,
prieš priimant juos į darbą, yra instruktuojami. Atsakovas negali būti
atsakingas už darbuotojų tinkamą elgesį ne darbo metu ir ne darbo vietoje.
Pirmosios instancijos teismas nepaisė, kad už mandagų bendravimą su klientais
tretysis asmuo buvo išrinktas „Mėnesio darbuotoju“, kad nuosprendyje nurodyta,
jog trečiasis asmuo sudavė smūgius ieškovui be
jokios priežasties, t. y. veikdamas ne atsakovo naudai ir interesais.
Atsakovas
kvestionuoja priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas jos
dydį, teismas inter alia nurodė, kad
ieškovas patyrė stresą, nors ieškovas šios aplinkybės nepaminėjo. Be ieškovo
sutuoktinės ir draugų parodymų, kurie dėl ryšio su ieškovu vertintini
kritiškai, byloje nėra įrodymų apie sužalojimų liekamuosius reiškinius, kad ieškovas
naktimis knarkia, negali nardyti, ieškovo veidas ilgą laiką buvo subjaurotas,
kad jam reikėjo nuolatinės gydytojo priežiūros, vartojo vaistus. Atkreipė
dėmesį, jog ieškovui padarytas nežymus,
kitaip tariant, pačio mažiausio laipsnio, sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų
praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį b. b. Nr.
2K-87/2007, 2007 m. kovo 20 d. nutartį b. b. Nr. 2K-247/2007) už sunkų
sveikatos sutrikdymą priteisiama 10 000 – 15 000 Lt, už nesunkų – apie 5 000 Lt
neturinės žalos atlyginimo, todėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju turėtų
būti priteisiama dar mažiau. Galiausiai teismas neatsižvelgė, kad paties
ieškovo pavartoti necenzūriniai žodžiai, grasinimai susidoroti, pasirūpinti
trečiojo asmens atleidimu sukėlė Ž.
V. agresiją, dėl ko ir buvo sutrikdyta jo sveikata.
Trečiasis asmuo Ž. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą – ieškinio netenkinti (b. l. 115-117). Apeliacinį skundą grindžia
tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė už neturtinės žalos
atlyginimą atsakingą asmenį ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nuosprendyje konstatuota, kad nusikaltimą Ž. V. padarė iš asmeninių paskatų (ambicingai
reaguodamas į pretenzijas), o ne atlikdamas pareigas, numatytas pareiginėje
instrukcijoje. Trečiasis asmuo neigia atsakovo kaltę, esą šis jį nepakankamai gerai
instruktavo ir mokė, kaip elgtis su klientais. Pareiga nedaryti nusikaltimų
žinoma be atskiro mokymo, tad trečiojo asmens darbdavys nėra tinkamas
atsakovas.
Nustatydamas ieškovui
priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo
vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Teismas be
pagrindo vertino tokius veiksnius kaip atsakovo veiklos pobūdis (lošimai) ir
didelė pinigų apyvarta, kurie nesusiję su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo neturtinę
žalą turės atlyginti iš asmeninių lėšų (DK 255 str. 1 d. 2 p.), todėl reikėjo
vertinti trečiojo asmens turtinę padėtį ir jo bei ieškovo interesų pusiausvyrą.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad tretysis asmuo išlaiko mažametį
vaiką (b. l. 89), kad įvykio metu ieškovas buvo išgėręs ir pats išprovokavo
konfliktą. Ieškovui padarytas nežymus
sveikatos sutrikdymas, kas reiškia, jog jis truko ne daugiau kaip 10 d., taigi
nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie ilgai buvusį subjaurotą
ieškovo veidą. Priteista 10 000 Lt suma neproporcingai didelė lyginant su
padarytos žalos pobūdžiu (nežymiu
sveikatos sutrikdymu).
Ieškovas Ž. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus
skundų nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d.
sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 123-124). Jo nuomone, pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad incidento metu
trečiasis asmuo ėjo darbines (tarnybines) pareigas, bet jas atliko netinkamai:
užuot užtikrinęs saugumą, jį pažeidė. Pažymi, kad trečiasis asmuo smūgiavo
ieškovui tik į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Nustatant konkretų
priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikia atsižvelgti į aplinkybių,
nurodytų CK 6.250 straipsnyje, visumą, o ne tik vertinti sveikatos sutrikdymo
laipsnį.
Atsakovas UAB „Grand Casino World“ atsiliepimu
į trečiojo asmens apeliacinį skundą (b. l. 121-122) ir trečiasis asmuo Ž. V. atsiliepimu
į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 126-127) su vienas kito skundu sutiko
ir prašė juos tenkinti, nes nenustatytos visos sąlygos, kurių reikia tam, jog
atsirastų darbdavio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003); darbdavys nėra kaltas dėl
trečiojo asmens padaryto nusikaltimo; pirmosios instancijos teismas
nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, pernelyg dramatizavo pasekmes,
nevertino ieškovo elgesio.
Apeliaciniai
skundai tenkintini iš dalies.
Pagal CPK 320
straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329
straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo
teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja
apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus (CPK
329 str.).
Teisėjų
kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos
teismas išsamiai ir objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės
reikšmės nagrinėjant bylą; surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimo
taisyklių; nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bet nukrypo nuo
teismų praktikos nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl
skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas.
Apeliacine
tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo atliko
neteisėtus veiksmus darbo vietoje ir darbo metu; dėl darbdavio kaltės ir jo civilinės
atsakomybės; dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų bei jo dydžio.
Darbuotojus samdančio fizinio ar juridinio asmens deliktinę
atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, reglamentuoja CK
6.264 straipsnis. CK 6.264 straipsnio 1 dalis - speciali norma CK 6.263
straipsnio atžvilgiu (lot. lex speciali
derogat generali), numatanti darbdavio civilinę atsakomybę už darbuotojo
veiksmus (CK 6.246 str. 2 d.). Norint taikyti šią atsakomybės formą, be
bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų (neteisėtos veikos, žalos,
priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, trečiojo
asmens kaltės), būtina nustatyti dar du papildomus pagrindus, o būtent: kad darbuotojas
veikė ne savarankiškai, o darbdavio nurodymu ir kad buvo jo kontroliuojamas.
Pasak
apeliantų, nė vieno iš papildomų darbdavio civilinės atsakomybės pagrindų nėra,
nes atsakovas nedavė nurodymo trečiajam asmeniui sumušti ieškovą, be to, jis
negalėjo kontroliuoti, ką darbuotojas veikia ne darbo metu ir ne darbo vietoje.
Teisėjų
kolegija atmeta minėtus apeliantų skundų argumentus, remdamasi tokiais
motyvais.
Sąvoka „veikti
darbdavio nurodymu“ pirmiausia reiškia subordinacinių santykių buvimą, t. y.
darbuotojo pavaldumą darbdaviui, darbdavio pavedimų vykdymą, siekimą įgyvendinti
darbdavio interesus. Bendro pobūdžio, dažniausiai pasikartojantys, darbdavio
nurodymai įtvirtinami vidaus tvarkos taisyklėse, darbo reglamente,
instrukcijose, kituose lokaliniuose teisės aktuose. Nurodymų darbdavys taip pat
gali duoti organizuodamas kasdieninę veiklą. Trečiasis asmuo pas atsakovą dirbo
apsaugos darbuotoju (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 58-61, 92-94 psl.). Pagrindinės apsaugos
darbuotojo funkcijos susijusios su kazino patalpų, jose esančių materialinių
vertybių ir klientų apsauga. Aptariamu atveju pareigą užtikrinti saugumą Ž. V. realizavo neįleisdamas
į kazino apsvaigusių nuo alkoholio asmenų (kurie sunkiau prognozuojami, todėl
laikytini didesnio pavojaus šaltiniu), kaip tai numato įmonės vadovo D. K. 2006 m. spalio 1 d. įsakymu
patvirtinti apsaugos darbuotojų pareiginių nuostatų 23 ir 66.1 punktai bei
kazino vidaus tvarkos taisyklės (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 37, 58-61psl.). Vadovaudamasis darbdavio
interesais užtikrinti saugumą, trečiasis asmuo su kitu darbuotoju įsivėlė į
konfliktą su ieškovu ir jo draugu A.
P., kurio metu ieškovui ir buvo nežymiai sutrikdyta sveikata
(baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07
16 psl.). Specialių priemonių patikrinti klientų blaivumą apsaugos
darbuotojai neturi ir apie tai sprendžia iš kliento aprangos tvarkingumo,
judesių kontrolės, koordinacijos, kvapo (b. l. 100-101). Ieškovas teismo
posėdžio pirmosios instancijos metu tikino, jog po muštynių iki tyrimo pas
specialistą alkoholio nevartojo (b. l. 97), o MRU teismo medicinos instituto
Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2643/07(01) (baudžiamosios bylos
Nr. 13-1-0084-07 16 psl.) užfiksuota, kad iš nukentėjusiojo burnos sklinda
alkoholio tvaikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti medicinos
specialistų pastabomis ir daro išvadą, kad ieškovas buvo išgėręs prieš kylant incidentui.
Pagal CPK 182
straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo
nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių
teisinių pasekmių, t. y. neteisėtų veiksmų, juos padariusio asmens, jo kaltės,
tačiau kiti nuosprendžiu nustatyti faktai (pvz., sužalojimų sunkumo laipsnis) prejudicinės
galios civilinėje byloje neturi. Tai paaiškintina tuo, kad taikant skirtingas
teisinės atsakomybės rūšis (baudžiamąją, civilinę) taikomos skirtingos teisės
normos, skirtingai traktuojamos jose nurodytos sąvokos ir aktualios skirtingos
aplinkybės.
Trečiojo
asmens padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tam, kad būtų galima pritaikyti baudžiamąją
atsakomybę, reikia nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos sudėtis.
Nusikalstamos veikos sudėtis (lot. corpus
delicti) – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamos veikos
objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Vienas iš būtinų viešosios
tvarkos pažeidimo sudėties subjektyvios pusės požymių yra nusikalstamos veikos
motyvas. Nusikalstamos veikos motyvas – suvoktos vidinės paskatos, kurios
nulemia asmens pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką, t. y. kodėl jis
nusikalsta. Jie gali būti įvairūs: negatyvūs (chuliganiškos, savanaudiškos
paskatos, pyktis, kerštas, pavydas), neutralūs (draugystė), pozityvūs (noras
padėti, palengvinti kančias). Nusikaltimo motyvas turi įtakos formuojantis
tyčios kryptingumui. Aptariamu atveju nukentėjusiojo pastabos (menkavertė
dingstis) sukėlė kaltininko įtūžį ir pastarasis ėmėsi smurto, savo įžūliu
elgesiu šokiruodamas aplinkinius ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį (pagrindinis nusikaltimo objektas). Nežymus sveikatos sutrikdymas
(papildomas nusikaltimo objektas) atskirai pagal BK 140 straipsnį
neinkriminuojamas, nes jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (BK 284 str.
1 d.), t. y. dviejų teisinių gėrių pažeidimas nesudaro idealios nusikalstamų
veikų sutapties.
Tuo tarpu norint taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.264
straipsnio 1 dalį atsižvelgiama, kad neteisėtus veiksmus darbuotojas atliko
darbo vietoje ir darbo metu, o ne tai, kokių sumetimų vedinas.
Sąvoka „darbo
vieta“ yra daugiareikšmė. Ji gali būti suprantama kaip teisinė kategorija (tam
tikra darbovietė: įmonė, įstaiga, organizacija), fizine prasme kaip konkreti
darbo vieta (padalinys, cechas, postas) arba teisiškai bendrąja prasme kaip pareigos
(etatas). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai remiasi sąvokos „darbo
vieta“ fizine reikšme ir teigia, jog tai yra konkrečiai apibrėžta teritorija,
bet kuriuo atveju besibaigianti ties pastato sienomis. Šiuo atveju sąvoką
„darbo vieta“ reikia traktuoti teisiškai pačia bendriausia prasme - tai yra vieta,
kurioje darbuotojas atlieka pavestas funkcijas, veikia darbdavio interesais. Incidentas
prasidėjo UAB „Grand Casino World“ hole, vėliau persikėlė ant įėjimo į kazino
laiptų, tačiau ši aplinkybė teisiškai nesvarbi, nes trečiasis asmuo veikė kaip
UAB „Grand Casino World“ apsaugos darbuotojas – stengėsi užtikrinti saugumą.
Kad trečiasis
asmuo incidento metu atliko tiesiogines darbo funkcijas, o ne atsitiktinai buvo
kazino patalpose, patvirtino abu incidento dalyviai: T. K. ir Ž. V. Liudytojo T.
K. apklausos protokole (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 38 psl.) užfiksuota, kad jis, būdamas (eilinis)
apsaugos darbuotojas, negali vienasmeniškai nuspręsti, ar klientai išprašytini,
todėl pakvietė tuo metu dirbusį pamainos grupės vadovą (tretįjį asmenį).
Įtariamojo Ž. V. apklausos
ir papildomos apklausos protokoluose užfiksuota, kad 2007 m. sausio 7 d. jis dirbo
apsaugos grupės vadovu ir, vaikštinėdamas po kazino patalpas, iš kolegos Tomo apie
600 val. per raciją gavo pranešimą, jog reikia pagalbos (baudžiamosios
bylos Nr. 13-1-0084-07 67, 70 psl.).
Abu apeliantai
neigia atsakovo kaltę, pasireiškusią nepakankamu rūpestingumu pasirenkant,
instruktuojant, mokant, kaip elgtis su klientais, ir kontroliuojant apsaugos
darbuotojus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais šiuos argumentus, tačiau
tai nekeičia bylos esmės. Kaip minėta, CK 6.264 straipsnio 1 dalis
reglamentuoja netiesioginę civilinę atsakomybę
(darbdavio už darbuotoją) - vadinasi, materialiai
atsakingas už žalą asmuo nesutampa su žalos
padariusiu asmeniu, už kurį jis atsako. Jeigu juridinis asmuo būtų padaręs
žalos dėl savo kaltės (pvz., būtų liepęs sumušti ieškovą), kiltų visiškai ar iš
dalies tiesioginės atsakovo atsakomybės klausimas pagal CK 6.264 straipsnio 3
dalį. Tačiau taikant CK 6.264 straipsnio 1 dalį, atsakingo už žalą asmens
kaltės nėra ir jos nereikia nustatinėti, todėl iš skundžiamo sprendimo
motyvuojamosios dalies šalintini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl
atsakovo kaltės buvimo.
Teisėjų
kolegija, pasisakydama apie pirmosios instancijos teismo pasirinktus neturtinės
žalos atlyginimo kriterijus ir nustatytą atlyginimo dydį, pažymi, kad jis,
priešingai negu teigia apeliantai, atsižvelgė tiek į nukentėjusiojo neblaivumą,
tiek į kitus CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus: žalos pasekmes, žalą
padariusio asmens kaltę ir jo (tiksliau sakant – atsakovo) turtinę padėtį. Nors
pirmosios instancijos teismas taikė iš esmės tinkamas normas, bet jas taikė iš
dalies netinkamai, nukrypo nuo teismų praktikos nustatydamas neturtinės žalos
atlyginimo dydį.
Nustatant
neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikia įvertinti turinčių įtakos neturtinės
žalos atlyginimo dydžiui kriterijų visumą: aplinkybes, kurios mažina neturtinės
žalos atlyginimo dydį, ir aplinkybes, kurios jį didina. Priklausomai nuo ginamų
vertybių specifikos, vieni kriterijai gali turėti didesnės reikšmės nei kiti.
Pvz. absoliučių asmens vertybių – sveikatos, gyvybės – gynimo atveju esminis
neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai bei dėl to
patirti dvasiniai išgyvenimai. Ir, vice
versa, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, sužalojus sveikatą arba
atėmus gyvybę, nelemia neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens
kaltę: tyčia, paprastas ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Jeigu
žala padaryta darant nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, tai žalą
padariusio asmens kaltė sudaro prielaidas nustatyti didesnį neturtinės žalos
atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Antra vertus, civilinės
atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, todėl būtų neteisinga, nesąžininga ir
neprotinga nustatyti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris prilygtų žalą
padariusio asmens nubaudimui.
MRU teismo
medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 198/07 (01) ir
G 2643/07 (01) (baudžiamosios bylos Nr. 13-1-0084-07 14, 16 psl.) teigiama, kad nukentėjusiajam buvo
padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs abiejų akių obuolių, veido
sumušimu; poodinė emfizema (oro arba dujų sankaupa); vokų kraujosruvomis;
nosies kaulų ir etmoidalinių celių lūžiais. Toks sveikatos sutrikdymo laipsnis
nustatytas, nes sužalojimas
sveikatą sutrikdė ne ilgiau kaip 10 d., nukentėjusysis neprarado 5 %
profesinio arba bendro darbingumo (LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl
sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 9 p.). Vilniaus
teritorinės ligonių kasos duomenų bazėje užfiksuota, kad ieškovas dėl galvos
plaukuotos dalies paviršinio sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2007 m. sausio 7
d. iki 2007 m. sausio 23 d., gydymas nebaigtas (baudžiamosios bylos Nr.
13-1-0084-07 113-114 psl.). Anot
ieškovo, lūžus nosies ir celių kaulams, jis darbe nebuvo 1,5 mėn. (b. l. 97).
Remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija nemano, jog nurodytas
lūžių gijimo laikas dirbtinai ištęstas. Apie tai, kad ieškovo darbas,
laisvalaikio pomėgiai būtų susiję su padidintu poreikiu sklandžiai, be trukdžių
kvėpuoti (pvz., dainuotų, grotų pučiamaisiais instrumentais, nardytų, b. l.
97), byloje nėra.
Įvertinus ieškovui
padarytų sužalojimų pobūdį (sumušta galvos, kurioje sukoncentruotos gyvybiškai
svarbios funkcijos, sritis), smūgių skaičių ( ne mažiau kaip 8), intensyvumą ir
dėl to kilusias pasekmes (tinimas atslūgo; sumušimai, kraujosruvos, lūžiai
sugijo, operacijų neprireikė, ateityje jų irgi nenusimato); fizinius, dvasinius
išgyvenimus (skausmą, pažeminimą, nepatogumus) ir jų trukmę, estetinę žalą, trečiojo
asmens kaltės formą (tyčia), motyvus (nepateisinamas įniršis, neadekvati reakcija),
teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovui priteistos neturtinės žalos
atlyginimo dydis mažintinas nuo 10 000 Lt iki 5 000 Lt.
Ieškovas pagal
CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo
valstybei, bet ne nuo bylinėjimosi išlaidų, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį,
atlyginimo priešingai šaliai (mutatis
mutandis - atsakovo pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui). Todėl
apeliantams iš ieškovo priteisiama jų sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinius
skundus dalis, proporcingai patenkinai skundų daliai {[(10 000 Lt – 5 000 Lt)
÷10 000 Lt] x 300 Lt} (b. l. 114, 118) (CPK 79-80 str., 93 str. 2 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3
punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grand Casino World“ ieškovui
Ž. K. 5 000 Lt (penkis
tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Ž. K. atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Grand Casino World“ ir trečiajam asmeniui Ž. V. po 150 Lt (vieną šimtą
penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Marytė Mitkuvienė
Nijolė Piškinaitė