Civilinė byla Nr. 2A-502-582/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04707-2011-2
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Milda Remeikienė
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.18; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Dmitrijus Korsakovas, kolegijos narių teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-8462-192/2011 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje: Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė:
ieškovė G. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2003-01-16 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-111-2003 priteistą išlaikymo dydį, jį padidinti ir priteisti iš atsakovo D. P. dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas po 500 litų kas mėnesį ir mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters E. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kartu negyvena nuo 2003 metų, jiems nutraukus santuoką, išlaikymą dukrai po 200 litų teikia nuo teismo sprendimo priėmimo, t.y. nuo 2003-01-16 dienos. Atsakovas nepakankamai prisideda prie materialinės ir dvasinės dukters gerovės kūrimo. Ieškovė nurodo, kad nuo 2011 metų nedirba, yra registruota darbo biržoje. Savo vardu nekilnojamų daiktų neturi. Dukters poreikiai didėja priklausomai nuo jos amžiaus, o situacija šeimoje pablogėjo, kadangi ieškovė prarado darbą. Duktė domisi šokiu ir lanko šokių studiją, treniruotes, kurios kainuoja 60 litų per mėnesį. Be to, su šokių kolektyvu vyksta ir dalyvauja įvairiuose konkursuose, už kuriuos turi apmokėti tėvai ir taip pat nupirkti reikiamą aprangą. Mergaitė dalyvavo ir „Lietuvos talentai“ atrankoje. Praradusi darbą ji nebegali skirti lėšų dukters pomėgiams. Nors jai nežinomos atsakovo pajamos, tačiau jis neturėtų būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo dukrą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2003-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-111/2003 priteistą išlaikymo dydį, jį padidino ir priteisė iš atsakovo D. P. dukters E. P. išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį mokant nuo 2011-10-14 iki dukters E. P. pilnametystės, priteisti iš atsakovo D. P. 72 litus bylinėjimosi išlaidų valstybei, 10,92 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 350 litų atstovavimo išlaidų ieškovės G. P. naudai. Nurodė, kad vertinant abiejų tėvų turtinę padėtį pagal darbo užmokestį ir turimus nekilnojamus ir kilnojamus daiktus matyti, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis išnaudojo visas galimybes gauti pajamas, atitinkančias jo amžių, sveikatą, išsimokslinimą. Atsakovas kol kas yra bedarbis, tačiau iš darbo atleistas pagal Darbo kodekso 126 str.1 d. pasibaigus darbo sutarčiai. Atsakovas teigė, kad jį išlaiko jo sugyventinė. Nors sprendimo priėmimo dienai ir ieškovė ir atsakovas yra bedarbiai, tačiau teismas nei vieno iš jų negali atleisti nuo pareigos išlaikyti savo dukrą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, jos dukters poreikiai per aštuonerius metus nuo 2003 metų, nuo išlaikymo priteisimo, yra neabejotinai išaugę, ir tėvo skiriamų 200 litų per mėnesį tikrai nebeužtenka, nors jis stengiasi skirti ir papildomų lėšų išlaikymui, tačiau tik epizodiškai.
Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pakeisti 2003-01-16 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111/2003 dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 250 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės ir nepriteisti visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė šiuos argumentus:
1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės turimas išlaidas dukters išlaikymui, o teismas sprendime rėmėsi tik ieškovės ir trečiojo asmens duotais parodymais. Nors teismas vertino, kad ieškovė dukrai išleidžia 800 Lt kas sudarytų kiekvienam po 400 Lt tačiau vis tiek priteisė iš atsakovo tokio dydžio išlaikymą, kuris neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Be to, pati ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji turi galimybę dukrai skirti tokias lėšas, tačiau nepaisant šių aplinkybių teismas sprendimą grindė prielaidomis ir abejonėmis. Teismas vertino tą aplinkybę, kad atsakovo pajamos 2011 m. sausio-vasario mėnesiais iš viso buvo 6 190,83 Lt (b. l. 56), tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad gautų lėšų didžiąją dalį atsakovas išleido dukters poreikiams tenkinti, to neginčijo ir ieškovė. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad dabar atsakovo pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu yra 670 Lt, o remdamasis nesuvokiamomis prielaidomis, nevertinant medikų išvadų, konstatavo faktą, kad atsakovas yra darbingas, todėl gali dirbti ir uždirbti ne tik savo, bet ir dukters poreikių tenkinimui, nors posėdžio metu minėta, kad klausimas dėl nedarbingumo lygio nustatymo šiuo metu yra sprendžiamas ir jis dar neišspręstas, ir neaišku tik tai, kokio procentinio dydžio bus nustatytas netektas darbingumas. Byloje pateikiau eilę medicininių dokumentų iš kurių matyti, kad mano sveikatos būklė kas met vis blogėja, nuolat turiu pirkti vaistus ir kitas medicinines priemones, tačiau teismas šių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų nevertino. Priešingai ieškovė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas nepateikė ir teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis pagal pateiktus įrodymus yra blogesnė nei atsakovo, kadangi ji nekilnojamų daiktų neturi, nors aš iš nekilnojamų daiktų turiu tik sodo sklypą, kuris atsižvelgiant į šalyje esančią ekonominę situaciją yra bevertis, turi tik transporto priemonę, yra bedarbė, o pagal autorines sutartis 2011 m. ji uždirbo tik 600 Lt. Teismas argumentuodamas, kad mano turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, visus motyvus grindė prielaidomis, o ne faktais ar įrodymais, nes aš teismo posėdžio metu minėjau, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl mano nedarbingumo lygio nustatymo, bet jis dar neišspręstas, priešingai ieškovė jokių įrodymų nepateikė, o konstatuodamas faktą, kad dukrai mano skiriamų 200 litų nepakanka, vaiko poreikiams patenkinti teismas nevertino byloje pateikto neginčijamo įrodymo t.y. 2011-04-27 VSDFV Kauno skyriaus pažymos Nr. 10.16.C-1062, kurią pateikiau su atsiliepimu į ieškinį ir iš kurios aiškiai matyti, kad išlaikymo dydis yra indeksuotas LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir, kad dabar dukters išlaikymui yra išskaitoma 246 litai. Teismas, priteisęs iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt jam pragyvenimui paliko tik 270 Lt sumą per mėnesį, už kurią išgyventi neįmanoma. Teismas nevertino aplinkybės, kad santuokoje su ieškove išgyveno 10 metų ir nutraukus santuoką atsakovas viską paliko dukrai ir ieškovei, o pats išėjo nepasiėmęs nieko. Teismas negalėjo savo sprendimo motyvuoti prielaidomis, samprotavimais, tikrovės neatitinkančiais faktais, nes ir ieškovės pareiga yra pagrįsti ir įrodyti ieškinį. Todėl atsakovo nuomone teismas galėjo padidinti išlaikymo dydį nors iki 250 Lt. Ieškovė, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išlaikymo dydį (teigiama, kad dukrai reikėtų 1400 Lt, bet faktiškai išleidžiama 800 Lt), todėl atsakovo vertinimu teismas nepagrįstai nusprendė dėl konkretaus dukrai reikalingo išlaikymo dydžio.
2. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-208/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-47/2007), pažeidė ir netinkamai pritaikė CK 3.3, 3.201 straipsnius. CK 3.201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti (ar padidinti) priteisto išlaikymo dydį leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Teismas netinkamai taikė mano minėtas teisės normas, kadangi neatsižvelgė į tai, kad priteisus tokio dydžio išlaikymą atsakovo pragyvenimui lėšų neliktų.
Ieškovė G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, sprendimo nekeisti. Nurodo, kad apeliantas pateikė nepagrįstus, klaidinančius, kai kuriuos išgalvotus ir melagingus parodymus ir teiginius, akivaizdžiai siekdamas suklaidinti ir užvilkinti teismą, visiškai nepaisydamas šiandieninių dukters poreikių. Teismas priteisė iš atsakovo 400 Lt dukters išlaikymui, nors ieškinyje buvo prašoma 500 Lt, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Kad dukros poreikiai tenkinami, įrodymų yra daugiau negu pakankamai: dukra gyvena šiuolaikiškai įrengtame bute, turi savo kambarį, vežiojama automobiliu (gyvenamajame rajone, prastas susisiekimas vakarais), dalyvauja popamokinėje veikloje, konkursuose. Visa tai atsakovui yra žinoma ir teisme dėl to neprieštaravo. Atsakovas neteigė teismo metu, kad dukra skursta, yra nepavalgius ar neturi užsiėmimų ir pramogų. Todėl akivaizdu, kad aš iš ieškovės pusės 400 Lt yra skiriami, ieškovė visais būdais stengiasi išlaikyti dukrą, kad augtų sveika, išsilavinusi ir laiminga, esant pinigų trūkumų skolinasi, kad dukrai nieko netrūktų. Pirmiausiai stengiasi ją aprūpinti, nežiūrėdama savo poreikių, darbo iki šiol nesusirado, pradėjo kauptis skolos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad didžiąją dalį lėšų išleido dukteriai, be to atsakovo pateikta nedarbingumo pažyma išduota dar 2011 rugsėjo 12 d., tačiau ji nebuvo pateikta teismui nei parengiamojo posėdžio, nei teismo posėdžio metu. Atsakovo pateikta nauja Darbingumo lygio pažyma rodo, kad jo sveikatos būklė pagerėjo, priešingai nei teigė atsakovas, šiuo metu darbingumo lygis yra 40 proc., o buvo 35 proc. Ieškovės manymu atsakovas nepagrįstai skundžiasi savo sveikatos problemomis, taip norėdamas išvengti didesnių alimentų, nors nei sveikata, nei nedarbingumo pažyma jam netrukdo gyvenime siekti užsibrėžtų tikslų, daryti karjerą, gerai gyventi ir leisti laisvalaikį. Kaip atsakovas teigė teisme, šiuo metu jis mokosi universitete, paskutinėse dvejose darbovietėse dirbo projektų vadovu, dabar ieško darbo direktoriaus pareigoms, iki vasario mėnesio turėjo du automobilius, vienas iš jų buvo 2004 m. Jeep Grand Cheroke, kurį pardavė tik už 6 000 Lt. Kaip sakė dukrai, kovo mėnesį buvo atostogauti Tailande, iš kur lauktuvėms parvežė mob. telefoną ir kt. daiktus. Peršasi išvada, kad atsakovas taip elgiasi piktybiškai, neįsidarbina, nes turi papildomų pajamų, verčiasi automobilių prekyba.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo dalies (CPK 320 straipsnis).
Ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius priežasčių, dėl kurių apeliacinį skundą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Ginčas byloje kilęs dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, įvertinęs turimus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė 400 Lt vaiko išlaikymo sumą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas išvadas dėl šalių turtinės padėties, vaiko poreikių pakeitimo, tačiau sprendime nurodė, jog laikytina, kad atsakovas yra darbingas, nes jis nepateikė įrodymų, kad neįgalumas jam pratęstas.
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė darbingumo lygio pažymą ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 92-93). Apeliacinės instancijos teismas šiuos pateiktus įrodymus priima vertinimui, nes jie turi įtakos sprendimui.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0575337 nurodyta, kad D. P. darbingumo lygis nuo 2011-09-08 iki 2013-09-07 nustatytas keturiasdešimt procentų, netektas darbingumas šešiasdešimt procentų, pažyma išduota 2011-09-12.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2011-09-12 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra nurodyta, kad D. P. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 procentų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių turi būti nukrypta nuo orientacinio išlaikymo dydžio, mažinant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių turtinės padėtys panašios, tiek ieškovė tiek atsakovas nedirba, abu registruoti darbo biržoje. Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad nepilnametės E. P. išlaikymui reikalinga po 1400 Lt kas mėnesį, tačiau dėl sunkios ekonominės ir šalių turtinės padėties, atsakovo darbingumo lygio, tokio išlaikymo teikti nėra pajėgi nei viena šalis.
Įvertinus tai, kad atsakovas nedirba, jo netektas darbingumas yra 60 procentų, darytina išvada, kad atsakovas nėra pajėgus vaiko išlaikymui skirti 400 Lt kasmėnesinėmis išmokomis. Todėl E. P. išlaikymui mėnesiui nustatytina mažesnė suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovo darbingumo lygio. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad E. P. išlaikymui skirtina 600 Lt suma, iš kurių 300 Lt turi teikti motina ir 300 Lt turi skirti tėvas.
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti sprendimu priteistą išlaikymą dydį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (b.l. 5), tačiau pirmosios instancijos teismas išlaikymą priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2011-10-14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo 2011-10-14. Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2011-04-07, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2011-04-07.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovo D. P. dukters E. P. išlaikymui priteistinos periodinės išmokos po 300 Lt kas mėnesį ir mokėtinos nuo 2011-04-07 iki dukters pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str.), o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8462-192/2011 priteisto išlaikymo dydis pakeistinas.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, sumažinus priteistiną išlaikymo dydį iki 300 Lt, t. y. patenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš atsakovo ieškovei priteisiant 210 Lt bylinėjimosi išlaidų (350 Lt x 60 proc.), valstybei priteisiant iš atsakovo 43,20 Lt (72 Lt x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų ir 6,55 Lt (10,92 Lt x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukrai E. P. (gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. P. priteisiant dukros E. P. išlaikymui po 300 (tris šimtus) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-07 iki dukters pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 Lt (du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,20 Lt (keturiasdešimt tris litus, 20 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 6,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegijos pirmininkas Dmitrijus Korsakovas
Teisėjai: Dalė Burdulienė
Nijolia Indreikienė