Administracinė byla Nr. A-1867-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02342-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. D. 2014 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. į pareiškėjos nurodytą sąskaitą.

Pareiškėja R. D. nurodė, kad jai Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos įsitikinimu, tarnybinė nuobauda buvo paskirta praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, todėl dėl procesinių taisyklių nesilaikymo skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. P1-382 „Dėl įpareigojimo“ įpareigojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėją D. S., kuri kiekvieną mėnesį savo parašais suderina ir patvirtina, kad yra teisingai užpildyti žiniaraščiai, apskaitantys darbo laiką, atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau vedėja turėjo nusišalinti nuo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, nes buvo suinteresuota, jog tyrimo metu nebūtų analizuojami užpildyti žiniaraščiai, kuriuose pareiškėjos vėlavimų nepažymėta. Todėl pareiškėjai yra pagrindas manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas galėjo būti priimtas šališkai ir neobjektyviai. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėjos D. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje Nr. AKP-6 „Dėl R. D., „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios specialistės, tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) konstatuota, kad „nusižengimo paaiškėjimo data bus šios išvados surašymo data“. Išvada surašyta 2014 m. rugpjūčio 19 d., tačiau visi duomenys dėl pareiškėjos tariamo vėlavimo ar neatsižymėjimo kortele yra atsakovui žinomi kiekvieną dieną. Pažymėjo, jog tariami pažeidimai turėtų būti vertinami atskirai, kaip savarankiški pažeidimai, tačiau atsakovas visą situaciją vertino kaip tęstinį ar trunkamąjį pažeidimą. Pareiškėjos skunde teigiama, kad kai kuriais atvejais geranoriškai leidus tiesioginiams vadovams, t. y. Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjui E. V. ir Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėjai R. K., buvo vėluojama į darbą dėl apsilankymo pas gydytoją, o kai kuriais atvejais ir nešant dokumentus į teismą. Išvadoje nurodyta, kad tiesioginės vadovės paaiškinimas nebus vertinamas, nes jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, tačiau, pareiškėjos manymu, tai svarus įrodymas, kad kartais darbuotojai dėl tam tikrų priežasčių gali vėluoti į darbą. Atsakovas nėra nustatęs tvarkos, kaip turėtų būti įforminti tokie pranešimai, bet Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 10 punkte nurodyta. kad jei darbuotojas vėluoja, jis turi pranešti tiesioginiam vadovui (pranešimas gali būti ir žodžiu, nes nenurodyta pranešimo forma). Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 17 d. nėra nurodyto tariamo vėlavimo, tik 2014 m. liepos 17 d. neteisėtai sutrumpintas dirbtas laikas 20 minučių ir sumažintas darbo užmokestis 2,99 Lt. Pareiškėja dėl sutrumpinto darbo laiko 2014 m. liepos 17 d. ir dėl darbo užmokesčio sumažinimo nebuvo supažindinta, dokumentas dėl šių atsakovo veiksmų nebuvo pareiškėjai pateiktas. Visi žiniaraščiai yra pasirašyti atsakovo atsakingų asmenų, tuo atsakovas patvirtina, kad vėlavimų nebuvo ir yra dirbtas visas teisės aktais numatytas darbo laikas ir dar ilgesnis laikas, už kurį sumokėtas darbo užmokestis esant 5 dienų darbo savaitei. Be to, skunde pareiškėja nurodė, kad Išvadoje minima tai, jog pareiškėjos veiksmai 2014 m. liepos 17 d. teikiant teisinę konsultaciją prieš darbo pradžią neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nesudaro pagrindo vėluoti į darbą, tačiau pareiškėja mano, kad pagelbėti rajono gyventojui greitai ir efektyviai teikiant pirminę teisinę konsultaciją tokiu būdu, kurio nereglamentuota teisės aktai, reikia ir tai neprieštarauja valstybės tarnybos principams. Todėl pareiškėja 2014 m. liepos 17 d. apie 7.50 val. ir neatsisakė suteikti pirminę teisinę konsultaciją rajono gyventojai. Išvados teiginiai, kad buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram administracijos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, tarnybos prestižui bei geram vardui, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nurodė, kad pareiškėja tikrai negalėjo numanyti, kad bus 2014 m. rugpjūčio 12 d. išspausdintas straipsnis, kuris yra įvardijamas kaip tariamo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo pasekmė.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nepateikia, tačiau aiškindamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-720/2003; 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2116/2013). Nagrinėjamu atveju išvada dėl tarnybinio nusižengimo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikta 2014 m. rugpjūčio 19 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2014 m. rugpjūčio 20 d., todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nepažeistas. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti vedėjos D. S. nešališkumu. Vedėjos D. S. funkcijų išvardijimas nereiškia jos suinteresuotumo vienokia ar kitokia tyrimo baigtimi. Aplinkybė, kad vedėja D. S. neįvertino pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų taip, kaip pastaroji norėtų, dar nereiškia, kad ji buvo suinteresuota ir šališka. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. rašte teigiama, kad vyr. specialistė R. D. 2014 m. liepos 17 d. apie 8:12 val. atvyko į darbą. Atsižvelgiant į šį raštą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje R. D. dirbtas laikas 2014 m. liepos 17 d. buvo sumažintas vėlavimo į darbą trukme – 0.20 val., t. y. 12 min., nurodant, kad tą dieną pareiškėja dirbo 8,05 val., bei atitinkamai sumažintas darbo užmokestis. Negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos 17 d., nes tą dieną pareiškėja dirbo 12 min. mažiau, tai ir užfiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos R. D. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 17 d. (išskyrus pareiškėjos atostogų ir ligos laikotarpius) tam tikromis dienomis vėluodavo į darbą ir neatsižymėdavo kortele (įeidama ar išeidama) elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje, sumontuotoje Telšių rajono savivaldybės administracijoje. Ginčijamas įsakymas priimtas, remiantis Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėjos D. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvada Nr. AKP-6 „Dėl R. D., „(duomenys neskelbtini)“ specialistės, tarnybinio nusižengimo“ (toliau ir – Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėja R. D., nevykdydama „(duomenys neskelbtini)“ pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1835 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 7 punkto reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 „Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 6 punkte nustatytas valstybės tarnautojų pareigas.

Teismas, įvertinęs skirtingų pažeidimų pasikartojantį pobūdį, sprendė, kad pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje turėtų būti vertintini kaip du atskiri sudėtiniai tęstiniai tarnybiniai nusižengimai. Iš elektroninės įėjimo kontrolės sistemos ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja nuo 2014 m. liepos 18 d. nebevėlavo į darbą ir atsižymėdavo kortele (įeidama ar išeidama) elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje, todėl laikytina, kad tarnybinio nusižengimo dėl vėlavimų į darbą padarymo diena ir kito tarnybinio nusižengimo dėl neatsižymėjimo kortele padarymo diena yra 2014 m. liepos 18 d., o Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pažeidimo padarymo diena yra kiekviena diena, nurodyta Išvadoje pateiktoje lentelėje (pvz.: 2014 m. kovo 3 d. R. D. vėlavo, 2014 m. kovo 4 d. – vėlavo ir neatliko pažymos elektroniniame durų skaitytuve, 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 6 d. – vėlavo, 2014 m. kovo 7 d. neatliko pažymos ir t. t. iki 2014 m. liepos 17 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 20 d., nepraėjus vienam mėnesiui nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (Išvada pareiškėją į pareigas priėmusiam asmeniui buvo pateikta 2014 m. rugpjūčio 19 d. (19 b. l., I tomas), ir nebuvo praėję šeši mėnesiai nuo nusižengimų padarymo dienos, t. y. buvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų.

Pareiškėjos argumentus dėl D. S. šališkumo teismas vertino, kaip pareiškėjos subjektyvią nuomonę.

Teismo nuomone, Išvadoje tarnybinis nusižengimas dėl vėlavimų į darbą ir tarnybinis nusižengimas dėl neatsižymėjimo kortele turėjo būti vertinami atskirai, t. y. Išvadoje turėjo būti nustatyti tiek tarnybinio nusižengimo dėl vėlavimų į darbą, tiek tarnybinio nusižengimo dėl neatsižymėjimo kortele sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Iš Išvados turinio taip pat nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas neįvertino 2014 m. kovo–liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose atžymėtas pareiškėjos darbo laikas taip, kaip būtų dirbta visą darbo dieną, išskyrus pareiškėjos atostogų, ligos laikotarpius ir 2014 m. liepos 17 d. Pažymėta, kad liudytojas S. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašydavo po darbo laiko apskaitos žiniaraščiais kaip Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi pagal faktiškai dirbtą laiką. Liudytoja L. V., kuri atsakinga už žiniaraščių pildymą, nurodė, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius rašė darbo laiką taip kaip būtų dirbta visą darbo dieną, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, kiek buvo dirbta, pagal tai mokamas darbo užmokestis. Be to, ir liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai skirti suskaičiuoti darbo užmokestį, darbo laiką. Be to, iš Išvados turinio nustatyta, kad nebuvo vertinama 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R-77 pateikta informacija, jog pareiškėja kiekvienu suderintu atveju buvo išleidžiama iš darbo, o nuo 2014 m. sausio 1 d. prašymų yra buvę apie 10 kartų. Atkreiptas dėmesys, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900, 10 punkte nurodyta, kad darbuotojas, negalintis atvykti į darbą nustatytu laiku (vėluoja), privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui. Teismas sutiko su pareiškėja, kad minėta tvarka nenustato pranešimo formos, pranešimas gali būti ir žodinis. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje, kuria remtasi priimant skundžiamą įsakymą, nepagrįstai nurodyta, jog nusižengimo paaiškėjimo diena bus šios išvados surašymo diena ir pažeidimo padarymo diena yra kiekviena diena, nurodyta lentelėje, pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele įvertintas kaip vienas tarnybinis nusižengimas, taip pat tyrimo metu nebuvo įvertinti visi įrodymai, paneigiantys pareiškėjos vėlavimų faktą, nebuvo atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas, laikyta, jog buvo padaryti esminiai pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai, todėl pareiškėjos skundžiamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-20 įsakymas Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. atmestas kaip nepagrįstas nustačius, kad pareiškėjai pagrįstai sumažintas darbo užmokestis, kadangi 2014 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (80 b. l., I tomas) 2014 m. liepos 17 d. pažymėtas 8,05 val. faktiškai dirbtas laikas. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. rašto nustatyta, kad R. D. 2014 m. liepos 17 d. apie 8.12 val. atvyko į darbą, t. y. 12 min. vėliau nei nustatyta darbo laiko pradžia. Teismas byloje pateiktą patvirtinimą dėl teisinių konsultacijų teikimo vertino kritiškai. Pažymėjo, kad Pirminės teisinės pagalbos teikimo Telšių rajono savivaldybėje tvarkos, patvirtintos Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. Al-1967, 7, 8.1–8.3, 9 punktuose nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pirminės teisinės pagalbos, kreipiasi žodžiu į Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiuosius specialistus, kuriems pavesta teikti pirminę teisinę pagalbą, pateikia asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus, pasirašo pirminės teisinės pagalbos apskaitos lape, žinios apie pirminės teisinės pagalbos teikimą fiksuojamos apskaitos lapuose. Įvertinus pirminės teisinės pagalbos teikimo Telšių rajono savivaldybėje tvarką, nustatyta, jog pareiškėja 2014 m. liepos 17 d. pirminę teisinę pagalbą teikė ne pagal nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Atsakovas Administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas tvirtina, kad teismas nesigilino, ar sutampa Išvados pateikimo Administracijos direktoriui data su jos surašymo diena. Nurodo, kad vien tai, kad Išvados pateikimo Administracijos direktoriui dieną D. S. įvardijo kaip Išvados surašymo dieną nekeičia aplinkybės, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data yra 2014 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele elektroninėje kontrolės sistemoje yra du atskiri sudėtiniai tęstiniai tarnybiniai nusižengimai. Mano, kad vien dėl to, kad pažeidimai yra pasikartojantys jie negali būti vertinami kaip trunkamieji. Laikosi nuomonės, kad vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele elektroninėje kontrolės sistemoje yra vienkartiniai pažeidimai. Apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad Išvadoje nurodyti pažeidimai atsakovo buvo vertinami kaip vienas tarnybinis nusižengimas. Tokį vertinimą laiko staigmena, kadangi šis klausimas nebuvo iškeltas bylos nagrinėjimo teisme metu. Nurodo, kad Išvada aiškiai patvirtina, kad kiekvieną pareiškėjos vėlavimą į darbą ir neatsižymėjimą kortele elektroninėje kontrolės sistemoje atsakovas vertino kaip atskirą vienkartinį nusižengimą. Vien dėl to, kad Išvados lentelėje nurodytiems pažeidimams kai kuriais atvejai vienu sakiniu buvo priskirti tie patys požymiai, nesudaro pagrindo teigti, kad visi šie pažeidimai buvo įvertinti kaip vienas tarnybinis nusižengimas, kadangi tam tikras požymis visais atvejais sutapdavo. Tvirtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo vertinami, nes jie nebuvo pildomi pagal elektroninės įėjimo sistemos duomenis. Pareiškėjos vėlavimo faktai buvo nustatyti ne pagal minėtų žiniaraščių duomenis, o  pagal duomenis elektroniniame durų skaitytuve. Tvirtina, kad žiniaraščius pildžiusi specialistė nestovėjo prie įėjimo ir negalėjo žinoti apie pareiškėjos vėlavimą į darbą, todėl žiniaraštyje buvo nurodyta, kad pareiškėja dirbo visą darbo dieną. Net ir nustatęs, kad pareiškėjos vėlavimo faktai neįrodyti teismas nepagrįstai panaikino visą Įsakymą, kai turėjo panaikinti tik jo dalį. Teigia, kad pareiškėja neįrodė fakto, kad jos vėlavimai buvo pateisinami, o atsakovas tokių duomenų negalėjo surinkti dėl objektyvių priežasčių (gydymo įstaiga neteikia informacijos apie pacientą tretiesiems asmenims). Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius apsilankymą pas gydytojus, tačiau pareiškėja tokių duomenų nepateikė. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos skundas atmestas, tačiau nevisiškai sutinka su motyvais. Mano, kad teismo argumentai dėl teisinės konsultacijos teikimo R. M. yra prieštaringi: viena vertus teismas teigia, kad pareiškėja suteikė teisinę konsultaciją, nesilaikydama nustatytos tvarkos, kita vertus, nurodo, kad kritiškai vertina pareiškėjos argumentus dėl teisinės konsultacijos suteikimo. Atkreipia dėmesį, kad R. M. yra buvusi pareiškėjos bendradarbė, todėl pokalbis gatvėje nelaikytinas teisinės konsultacijos teikimu. Nurodo, kad niekada nebuvo nustatyta elektroninio skaitytuvo netinkamo veikimo fakto. Pažymi, kad nuo 2014 m. liepos 18 d. pareiškėja pradėjo tinkamai žymėtis šiame skaitytuve.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja mano, kad apeliantas nepagrįstai bando įrodinėti, kad kiekvienas pažeidimas buvo nagrinėjamas atskirai. Teigia, kad Išvadoje tarnybinis nusižengimas nekonkretizuotas (nenurodyta konkreti data, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia ar dėl neatsargumo ar aplaidumo, nenurodyti padariniai) ir nekvalifikuotas (nurodant atitinkamą VTĮ straipsnį, jo dalį, punktą), kaltinimo įrodymai teikiami neįvardijant už kokį ir kada pareiškėjos veikimą ar neveikimą (nusižengimą), neaišku kodėl išvados konstatuojamoje dalyje (kur yra pateikiamas kaltinimas) yra nurodomi konkretūs teismų sprendimai ir kaip jie yra susiję su pareiškėja, taip pat neįvardytas konkretus nusižengimas/ai (veikimas ar neveikimas) už kurį siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodo, kad aplinkybė – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotas pareiškėjos darbo laikas – apeliantui buvo žinoma, todėl Išvadoje ši aplinkybė turėjo būti nurodyta ir vertinama kartu su kitais įrodymais. Tuo tarpu darbo laiko apskaitos žiniaraščiai Išvadoje apskritai nepaminėti. Teigia, kad Išvadoje nėra pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su tariamo vėlavimo į darbą priežastimis, analizės Telšių rajono savivaldybės administracijos Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900, kontekste. Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėjos R. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. R-77 nurodyti faktai Išvadoje apskritai nepaminėti. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Nagrinėjamu atveju apeliantui neužtikrinus objektyvaus visų su tarnybiniu nusižengimu susijusių aplinkybių – tiek patvirtinančių, tiek ir paneigiančių tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą – tyrimo, liko nepašalintos abejonės dėl pareiškėjai inkriminuoto kaltinimo pagrįstumo. Dėl šių priežasčių negalima pripažinti, kad pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę yra įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio pagrindo buvimu. Pareiškėja nori atkreipti teismo dėmesį, kad R. M. 2014 m. liepos 17 d. apie 7.50 val. buvo suteikta teisinė konsultacija, nors ir ne pagal nustatytas Pirminės teisinės pagalbos teikimo Telšių rajono savivaldybėje tvarkos nuostatas. Tvirtina, kad nagrinėjimo teisme metu išaiškėjo, kad Administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. atvyko į darbą 8 val. 27 min. (atžyma sistemoje), todėl neaišku kokiu pagrindu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. rašte nurodo, kad pareiškėja atvyko į darbą 2014 m. liepos 17 d. apie 8 val. 12 min. Mano, kad apelianto teiginys, jog elektroninis skaitytuvas puikiai nuskaito kitų darbuotojų korteles ir dėl sistemos netinkamo veikimo nėra buvę jokių ginčų, nėra pagrįstas įrodymais. Pareiškėja pažymi, kad valstybės tarnyboje dirba daugiau kaip 20 metu, nėra turėjusi jokios nuobaudos, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, neatsižymėjimą kortelės elektroniniame skaitytuve, galėjo lemti tik objektyvios priežastys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjai paskirta už vėlavimą į darbą ir atvykimo į darbą fakto nepažymėjimą elektroniniame skaitytuve. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2014 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio nusižengimo išvados Nr. AKP-6 pagrindu. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja tikrintu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 17 d. vėlavo į darbą 15 dienų, 21 dieną nepasižymėjo apie atvykimą į darbą elektroniniame durų skaitytuve, 5 dienas vėlavo į darbą ir nepažymėjo apie atvykimą į darbą elektroniniame durų skaitytuve. Atsakovo vertinimu, tokiais veiksmais pareiškėja nevykdė „(duomenys neskelbtini)“ pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1835 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 7 punkto reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 „Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 6 punkte nustatytas valstybės tarnautojų pareigas.

Pareiškėjos paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo atsakovas laikė nepagrįstais. Pareiškėjos tiesioginės vadovės paaiškinimų atsakovas nevertino nusprendęs, kad ši yra šališka, be to nurodė, kad jos paaiškinimai nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovas vertino, kad tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamą poveikį bendram Administracijos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, tarnybos prestižui ir geram vardui. Atsakovas sprendė, kad pažeidimo padarymo diena yra kiekviena diena, nurodyta Išvadoje pateiktoje lentelėje, nusižengimo paaiškėjimo data – Išvados surašymo data. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Išvadoje tarnybinis nusižengimas dėl vėlavimų į darbą ir tarnybinis nusižengimas dėl neatsižymėjimo kortele turėjo būti vertinami atskirai, t. y. Išvadoje turėjo būti nustatyti tiek tarnybinio nusižengimo dėl vėlavimų į darbą, tiek tarnybinio nusižengimo dėl neatsižymėjimo kortele sudėties elementai. Teismas vertino, kad Išvadoje nurodyti pažeidimai yra sudėtiniai tęstiniai pažeidimai. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu neįvertino visų įrodymų, paneigiančių pareiškėjos vėlavimų faktą (žiniaraščio duomenų, informacijos dėl vėlavimų suderinimo su tiesioginiu vadovu), nebuvo atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas, sprendė, jog buvo padaryti esminiai pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai, todėl pareiškėjos skundžiamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ panaikintas. Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. į pareiškėjos nurodytą sąskaitą teismas atmetė, kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėja 2014 m. liepos 17 d. be pateisinamos priežasties vėlavo į darbą.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele elektroninėje kontrolės sistemoje yra du atskiri sudėtiniai tęstiniai tarnybiniai nusižengimai. Mano, kad vien dėl to, kad pažeidimai yra pasikartojantys jie negali būti vertinami kaip trunkamieji. Tvirtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo vertinami, nes jie nebuvo pildomi pagal elektroninės įėjimo sistemos duomenis. Pareiškėjos vėlavimo faktai buvo nustatyti ne pagal minėtų žiniaraščių duomenis, o pagal duomenis elektroniniame durų skaitytuve. Teigia, kad pareiškėja neįrodė fakto, jog jos vėlavimai buvo pateisinami, o atsakovas tokių duomenų negalėjo surinkti dėl objektyvių priežasčių (gydymo įstaiga neteikia informacijos apie pacientą tretiesiems asmenims). Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos skundas atmestas, tačiau nevisiškai sutinka su motyvais. Mano, kad teismo argumentai dėl teisinės konsultacijos teikimo R. M. yra prieštaringi: viena vertus teismas teigia, kad pareiškėja suteikė teisinę konsultaciją, nesilaikydama nustatytos tvarkos, kita vertus, nurodo, kad kritiškai vertina pareiškėjos argumentus dėl teisinės konsultacijos suteikimo. Atkreipia dėmesį, kad R. M. yra buvusi pareiškėjos bendradarbė, todėl pokalbis gatvėje nelaikytinas teisinės konsultacijos teikimu.

Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nubausta už pareigybės aprašymo 7 punkto, įpareigojančio darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, pažeidimą, Taisyklių 4 punkto, nustatančio darbo ir poilsio laiką, 6 punkto įpareigojimo įeinant ir išeinant iš savivaldybės administracijos patalpų asmeniškai atlikti atžymą kortele elektroniniame skaitytuve ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis ir 6 punkte nustatytos pareigos laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktų, Pareigybės aprašymo 7 punkto normos yra blanketinės, darytina išvada, kad iš esmės pareiškėjai inkriminuoti Taisyklių 4 ir 6 punktų pažeidimai, t. y. pareigos dirbti nuo 8 iki 17 val., o penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val. ir pareigos įeinant ir išeinant iš savivaldybės administracijos patalpų asmeniškai atlikti atžymą kortele elektroniniame skaitytuve nevykdymas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad Išvadoje nurodyti pažeidimai – vėlavimas į darbą ir atžymos kortele elektroniniame skaitytuve nevykdymas laikytini dviem tęstiniais sudėtiniais pažeidimais ir kiekvienas iš jų turėjo būti atskirai įvertintas. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad kiekvienas pareiškėjos vėlavimas į darbą ir atžymos kortele elektroniniame skaitytuve nevykdymas laikytini vienkartiniais pažeidimais.

Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas ( LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, LVAT 2005 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-593/2005).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pareiškėjos tariamai padarytų pažeidimų nėra pagrindo kvalifikuoti sudėtinais, tęstiniais pažeidimais. Tęstiniai pažeidimai trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Šiuo atveju nėra pagrindo sakyti, kad pareiškėjos vėlavimas į darbą truko iki 2014 m. liepos 17 d., kadangi kiekvienas pareiškėjos galimo vėlavimo atvejis nutrūkdavo tą momentą, kai pareiškėja ateidavo į darbą, todėl kiekvienas galimo vėlavimo atvejis turi būti vertinamas kaip atskiras pažeidimas, o ne kaip vienas tęstinis pažeidimas. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal minėto VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas - nuobaudų skyrimo procedūra - būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, netikrino valstybės tarnautojos paaiškinime nurodytų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių, nepagrįstai atsisakė vertinti žiniaraščio duomenis, pareiškėjos tiesioginės vadovės paaiškinimus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas neįvertino 2014 m. kovo–liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose atžymėtas pareiškėjos darbo laikas taip, kaip būtų dirbta visą darbo dieną, išskyrus pareiškėjos atostogų, ligos laikotarpius ir 2014 m. liepos 17 d. Iš liudytojo S. U. parodymų nustatyta, kad jis pasirašydavo po darbo laiko apskaitos žiniaraščiais kaip Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi pagal faktiškai dirbtą laiką. Liudytoja L. V., kuri atsakinga už žiniaraščių pildymą, nurodė, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius rašė darbo laiką taip kaip būtų dirbta visą darbo dieną, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, kiek buvo dirbta, pagal tai mokamas darbo užmokestis. Be to, ir liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai skirti suskaičiuoti darbo užmokestį, darbo laiką. Iš Išvados turinio nustatyta, kad nebuvo vertinama 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R-77 (24 b. l., I tomas) pateikta informacija, jog pareiškėja kiekvienu suderintu atveju buvo išleidžiama iš darbo, o nuo 2014 m. sausio 1 d. prašymų yra buvę apie 10 kartų.

Šiuos pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius turėti įtakos sprendimo pagrįstumui ir tuo pagrindu panaikino ginčijamą sprendimą.

Dėl kortelės žymėjimo elektroniniame skaitytuve

Pažymėtina, jog skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai inkriminuotas nusižengimas – nepasižymėjimas kortele elektroniniame skaitytuve įeinant į savivaldybės pastatą – buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda).

Teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimo tarp teismo sprendimo argumentų, susijusių su atmesto pareiškėjos skundo reikalavimo dalimi. Teismo argumentai patvirtina, kad jis nevertino bylos I tomo 164 lape esančio R. M. paaiškinimo, kuriame teigiama, kad pareiškėja 2014 m. liepos 17 d. apie 7.50 val. teikė jai teisinę konsultaciją, kaip rašytinio įrodymo, tačiau tai neprieštarauja išvadai, kad pareiškėja teikė teisinę pagalbą ne pagal nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė neturi įtakos nustatytiems tarnybinio nusižengimo tyrimo trūkumams, nes turi būti nustatytas ne tik tam tikras tarnautojo elgesio faktas, bet visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai bei tyrimas turi būti atliktas nepažeidžiant esminių procedūros reikalavimų.

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, kad tiriant galimai pareiškėjos padarytus tarnybinius nusižengimus buvo pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą ir laikė tai esminiu pažeidimu, dėl kurio panaikino ginčijamą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė