Civilinė byla Nr. e2-99-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00832-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,PI Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,PI Vilnius“ patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašo teismo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 40 593,28 Eur be pagrindo gautas lėšas ir 305,85 Eur palūkanų, viso 40 899,13 Eur, procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorė, išnagrinėjusi lėšų judėjimą tarp UAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, sudarė lentelę, iš kurios akivaizdžiai matosi, kad per 2014 metus UAB „PI Vilnius“ pavedimais gavo iš UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 81 817,66 Eur, o UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iš UAB „PI Vilnius“ gavo 92 099,17 Eur, tai yra 10 281,51 Eur daugiau. Prie šios sumos pridėjus 2018-05-10 grynais į UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ kasą ieškovės įmokėtus 30 311,77 Eur, kurių gavimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė neįrodo, bei atlikus skolų tarpusavio uždengimą, susidaro ieškinio reikalavimo suma – 40 593,28 Eur, kuri ieškovės nuomone, yra be pagrindo sumokėta atsakovei ir todėl pastaroji turi pareigą šią sumą grąžinti atsakovei. Taigi, atsižvelgiant į aktualią informaciją, bei tai, kad bankroto proceso metu gaunama ir apdorojama informacija yra dinaminio pobūdžio, atsižvelgiant į atsakovės parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, bankroto administratorė, atsižvelgdama į teismo rekomendacijas, gautas žodinio posėdžio metu, 2019-11-15 dieną pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo tarpusavio atsiskaitymus ir pinigų judėjimą tarp BUAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ patvirtinančią skaičiavimų lentelę, iš kurios matyti, kad UAB „PI Vilnius“ laikotarpyje nuo 2014-02-20 iki 2014-11-14 iš UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ gavo 282 500 Lt (kas sudaro 81 817,66 Eur), o UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iš UAB „PI Vilnius“ laikotarpyje nuo 2014-06-17 iki 2014-08-18 gavo 318 000 Lt (92 099,17 Eur) pavedimu ir 2018-05-10 30 311,77 Eur grynais pinigais į kasą (bendra iš UAB „PI Vilnius“ gauta pinigų suma – 122 410,94 Eur. Atlikus skolų uždengimą, likutis UAB „PI Vilnius“ naudai yra 40 593,28 Eur).
3. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį iš atsakovės priteistina metinių palūkanų suma sudaro 305,85 Eur, skaičiuojant nuo bendros ieškinio kainos (tai yra sumos, kurią atsakovė nepagrįstai gavo) 40 593,28 Eur, skaičiuojant nuo 2019-04-10, tai yra tos dienos, kai atsakovė gavo iš bankroto administratorės prašymą (tai yra sužinojo apie nepagrįstą praturtėjimą) pateikti dokumentus (sutartis, darbų atlikimo aktus) už lėšas gautas iš ieškovės, skaičiuojant 5 procentus metinių palūkanų už 55 dienas (nuo 2019-04-10 dienos iki 2019-06-05 dienos), nuo bendros nepagrįstai gautų lėšų sumos 40 593,28 Eur (40 593,28 Eur x 5 procentai / 365x55 = 305,85 Eur).
4. Vadovaujantis minėtu CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės turėtų būti priteistos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Atsiliepimo esmė
5. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino byloje pareikštus reikalavimus iki 40 899,13 Eur sumos. Ieškovė teigia, kad atsakovė ieškovei yra skolinga šią sumą, o tokį įsiskolinimą patvirtina: 1) 2014 metų banko sąskaitos išrašai, pagal kuriuos matyti, kad atsakovė iš ieškovės gavo 10 281,51 Eur daugiau, nei ieškovė gavo iš atsakovės, 2) 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderiu ieškovė atsakovei sumokėjo 30 311,77 Eur sumą. Ieškovės skaičiavimu, patikslinto ieškinio reikalavimą sudaro minėto bankinių pavedimų skirtumo ir mokėjimo grynaisiais pinigais suma (10 281,51 Eur + 30 311,77 Eur = 40 593,28 Eur). Atsakovės vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, paneigtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, todėl atmestinas.
6. Kaip matyti iš ieškovės reiškiamo reikalavimo, taip pat iš ieškovės bankroto administratorės paaiškinimų 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu, ieškovė, prieš reikšdama reikalavimą, įvertino tik 2014 metų vienos iš ieškovės banko sąskaitų išrašą ir 2018 m. mokėjimą grynaisiais pinigais, tačiau visiškai neįvertino duomenų apie šalių santykius kitais laikotarpiais (nuo pat 2011 metų), taip pat apie tarp šalių susiklosčiusius ne tik paskolos, tačiau ir patalpų nuomos bei paslaugų teikimo teisinius santykius. Reikšdama patikslintą ieškinį ieškovė net ir esamu metu ignoruoja jau byloje surinktus duomenis.
7. Pažymi, kad ieškovė byloje reiškia reikalavimą ne dėl paskolos grąžinimo, o dėl tariamai nepagrįsto praturtėjimo, taigi ieškovės atstovų paaiškinimai, neva iš paskolos teisinių santykių kylantys reikalavimai šiuo atveju negali būti įskaitomi su kitų santykių pagrindu atsiradusiais reikalavimais, yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjant reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo teismas turi teisę įvertinti visus tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tik tuomet spręsti, ar atsakovė gali būti laikoma skolinga ieškovei ar jos sąskaita praturtėjusi.
8. Atsakovė pabrėžia, kad visi byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina ne tik, kad atsakovė nėra praturtėjusi ieškovės sąskaita, o netgi priešingai – ieškovė yra iki šiol skolinga atsakovei, dėl ko ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas, o atsakovė, įvertinusi šios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šiuo metu į bankroto bylą yra pateikusi prašymą padidinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą nuo jau patvirtintos 6 920,56 Eur sumos iki 58 573,63 Eur sumos.
9. Dėl atsakovės ieškovei suteiktų paskolų ir ieškovės negrąžintų paskolų likučio ieškovės bankroto iškėlimo dieną nurodo, kad ieškovės bankroto administratorė, tikslindama ieškinio reikalavimą byloje, privalėjo įvertinti visais laikotarpiais ieškovės iš atsakovės gautus bankinius mokėjimus, pvz. 2011 metais gautą 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) dydžio paskolą. Byloje nėra jokių duomenų apie šios paskolos grąžinimą atsakovei. Ieškovės bankroto administratorė iki šiol nepagrįstai ignoruoja byloje turimus duomenis apie tais pačiais 2014 metais atsakovės ieškovei suteiktą 3 500,00 Lt (1 013,67 Eur) dydžio paskolą, mokėjimą atliekant pavedimu į kitą ieškovės banko sąskaitą. Byloje nėra jokių duomenų apie šios paskolos grąžinimą atsakovei.
10. Atsakovė į šią bylą yra pateikusi 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitą Nr. 02, kurią išrašė tuometinė abiejų bendrovių – ieškovės ir atsakovės vyr. buhalterė J. G.. Ši palūkanų sąskaita patvirtina, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga atsakovei 62 992,35 Eur sumą, o už šį negrąžintą paskolos likutį už visus 2017 metus buvo priskaičiuota 2 809,46 Eur palūkanų suma.
11. 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. G. – ginčo laikotarpiu atsakovės ir ieškovės bendrovių vyr. buhalterė, atsakydama į atsakovės atstovo klausimą – ar atsakovės bendrovėje ji rašydavo palūkanų sąskaitas, kokia tai sąskaita ir ką ji parodo, paprašyta konkrečiai pakomentuoti ieškovei išrašytą atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitą Nr. 02, paaiškino: „Taip, aš rašydavau, taip, taip, taip. Čia yra, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą palūkanoms apskaičiuoti yra išrašoma sąskaita. Tai yra palūkanų sąskaita. Kiekvieniems metams pasibaigus gruodžio 31 d. yra apskaičiuojamos palūkanos nuo tos sumos, kokia yra negrąžinta. Vertinama koks yra paskolos likutis. Šiuo atveju, čia yra parašyta pagal kokią paskolos sutartį, kokie yra sutartyje numatyti palūkanų procentai ir kiek 2017 m. gruodžio 31 d. yra negrąžinta suma. Ir nuo tos sumos yra apskaičiuojamos palūkanos“ (2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 27 min. 53 sek.).
12. Aptariami bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės bendrovė buvo gavusi iš ieškovės ir negrąžinusi 62 992,35 Eur paskolos, už šią negrąžintą paskolos sumą per 2017 metus priskaičiuota 2 809,46 Eur palūkanų suma, taigi, iš viso negrąžintas skolos likutis su palūkanomis 2018 m. sausio 1 d. sudarė 65 801,81 Eur. J. G., ginčo laikotarpiu buvusi ieškovės vyr. buhaltere, patvirtino ieškovės negrąžintos skolos faktą, negrąžintos skolos likutį bei pareigą už suteiktą paskolą mokėti palūkanas.
13. Šioje byloje yra surinkti duomenys tik apie dalį šios rašytiniais įrodymais užfiksuotos ieškovės skolos grąžinimą ieškovės akcentuojamu 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderiu, kuriuo grąžinta 30 311,77 Eur paskolos dalis.
14. Duomenų apie paskolos grąžinimą kitoje dalyje nėra. Įvertinus tai, laikytina, kad ieškovė iki šiol atsakovei nėra grąžinusi 35 490,04 Eur paskolos ir palūkanų (65 801,81 Eur – 30 311,77 Eur = 35 490,04 Eur).
15. 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitoje nurodytas šalių paskolos sutartimi sutartas metinių palūkanų dydis – 4,46%. Įvertinus tai, ieškovė taip pat turėjo pareigą atsakovei mokėti palūkanas ir už 2018 metus, kuomet paskola nebuvo grąžinta, iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos. Vadovaujantis palūkanų sąskaitoje nurodyta palūkanų norma, palūkanų dydis už 2018 metus iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 10 d.) sudarytų 1 960,91 Eur.
16. Pateikiami skaičiavimai bei byloje surinktų duomenų analizė patvirtina, kad ieškovės bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovė ieškovei nebuvo skolinga, tuo tarpu ieškovė atsakovei buvo skolinga gautų paskolų ir už jas mokėtinų palūkanų, iš viso 37 450,95 Eur (35 490,04 Eur + 1 960,91 Eur = 37 450,95 Eur).
17. Akivaizdu, kad ieškovės samprotavimai, neva atsakovė yra gavusi ir negrąžinusi ieškovei kokių nors pinigų sumų, neva atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita yra visiškai nepagrįsti, akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams.
18. Dėl ieškovės skolų atsakovei už suteiktas patalpų nuomos ir projektavimo paslaugas nurodo, kad ieškovės bankroto administratorė prieš tikslindama ieškinio reikalavimą byloje privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas 6 920,56 Eur atsakovės kreditorinis reikalavimas už atsakovės ieškovei suteiktas patalpų nuomos paslaugas, taip pat tai, jog byloje surinkti duomenys patvirtina ieškovės įsiskolinimą atsakovei už atsakovės suteiktas patalpų nuomos bei projektavimo paslaugas.
19. 2020 m. sausio 9 d. atsakovė teismui pateikė visus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo išduotų liudijimų apie teisę gauti įrodymus pagrindu gautus dokumentus, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovė suteikė paslaugų bei išrašė sąskaitų, o ieškovė gavo ir apskaitė PVM sąskaitų-faktūrų už 26 533,59 Eur. Už visas šiose paminėtose sąskaitose suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei ginčo laikotarpiu yra atlikusi tik du mokėjimus: 1) 2016 m. spalio 12 d. mokėjimą 2 900,00 Eur sumai ir 2) 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimą 550,00 Eur sumai. Tokiu būdu, iki šiol ieškovė atsakovei vien pagal šias PVM sąskaitas-faktūras yra skolinga 23 083,59 Eur sumą.
20. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautų duomenų matyti ieškovės apskaitytas atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, jų išrašymo datas, sumas ir išrašymo paskirtį.
21. Pažymi, kad dėl ieškovės skolos atsakovei pagal šios lentelės 6-25 pozicijose nurodytas sąskaitas ginčo nėra – 6 920,56 Eur skola pagal šias sąskaitas jau yra patvirtintas kaip atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Visas iki šiol bankroto byloje patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje (6 920,56 Eur) kyla iš tos pačios (vienintelės) ieškovės ir atsakovės sudarytos 2016 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutarties.
22. Teigia, kad ieškovei pripažįstant sąskaitų už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. rugsėjo imtinai pagrįstumą, ieškovė neturi pagrindo neigti analogiškų sąskaitų už ankstesnį laikotarpį nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio imtinai pagrįstumo.
23. 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta buvusi ieškovės direktorė R. T., atsakydama į atsakovės atstovų klausimus dėl ieškovės veiklos vykdymo patalpose Universiteto g. 4, Vilniuje, nurodė: „Būstinė buvo Universiteto g. 4. Iki bankroto“ (2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 17 min. 55 sek.), „Universiteto gatvėje buvo išnuomotas kabinetas, ten buvo būstinė“ (2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min.), „Veiklos Universiteto gatvėje bendrovė nevystė niekada. Ji ten turėjo patalpas išsinuomojusi – kaip ofisą. Ofisas ten 5 metus galėjo būti, taip. Nuo bankroto iškėlimo penki metai atgal galėjo būti. Sutartis, be abejo, buvo pasirašyta“ (2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 23 min. 05 sek.).
24. Cituojami ieškovės buvusios vadovės R. T. parodymai papildomai pagrindžia, kad atsakovė ieškovei teikė patalpų nuomos paslaugas, kad ginčo laikotarpiu (šiuo atveju - nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio imtinai ir net ilgiau – iki bankroto bylos iškėlimo) ieškovė ginčo patalpas nuomojosi.
25. Patalpų nuomos teisinių santykių egzistavimą patvirtino ir tame pačiame teismo posėdyje apklausta buvusi abiejų bendrovių vyr. buhalterė J. G. – „Buhalterija, sąskaitos buvo laikomos Universiteto 4, PI Vilniaus nuomojamame kabinete“ (2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 21 min. 45 sek.).
26. Iš nurodytų argumentų nekyla nė menkiausių abejonių, kad atsakovė yra suteikusi ieškovei patalpų nuomos paslaugas ir išrašiusi už jas PVM sąskaitas-faktūras, kurias ieškovė gavo, priėmė, deklaravo viešame registre, tačiau iki šiol neapmokėjo. Bendras ieškovės įsiskolinimas atsakovei už suteiktas patalpų nuomos paslaugas pagal išrašytas sąskaitas siekia 8 383,59 Eur.
27. Atsakovė ieškovei taip pat teikė projektavimo paslaugas – tai patvirtina visa eilė kartu su atsakovės tripliku į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių ieškovė nėra apmokėjusi. Ieškovė į savo apskaitą yra įtraukusi ir viešame VMI registre deklaravusi tik vieną PVM sąskaitą-faktūrą už projektavimo paslaugas. Jei vertinti visas atsakovės ieškovei išrašytas sąskaitas už projektavimo paslaugas, t. y. ir tas sąskaitas, kurių ieškovė nėra deklaravusi VMI (nors byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovės išrašytų sąskaitų tikrumu, ypatingai vertinant tai, kad abiejų bendrovių buhalteriją tvarkė tas pats asmuo J. G.), ieškovė už šias paslaugas atsakovei skolinga 32 950,06 Eur sumą.
28. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad ieškovė yra negrąžinusi atsakovei 37 450,95 Eur suteiktų paskolų ir už jas mokėtinų palūkanų, neapmokėjusi atsakovės sąskaitų už ieškovei suteiktas patalpų nuomos paslaugas už 8 383,59 Eur sumą ir neapmokėjusi atsakovės sąskaitų už ieškovei suteiktas projektavimo paslaugas už 32 950,06 Eur sumą. Pagal šiame atsiliepime aptartus bylos duomenis, būtent ieškovė atsakovei yra skolinga iš viso 78 784,60 Eur sumą.
29. Taip pat atsakovė prašo teismo skirti ieškovei, atstovaujamai bankroto administratorės V. V., baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą atsakovei, 50 procentų šios sumos baudos skirti atsakovei, ją priteisiant iš ieškovės bankroto administratorės administravimo išlaidų. Nurodo, kad ieškovė šioje civilinėje byloje procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, reikalavimą reiškė, o vėliau net kelis kartus tikslino akivaizdžiai žinodama apie tokio reikalavimo nepagrįstumą; pakartotinai tikslindama ieškinį ieškovė siekė užvilkinti šios bylos nagrinėjimą. Be to, net ir patikslinus ieškinį bei atsisakius didžiosios dalies reikalavimų, ieškovė vis tiek sąmoningai ignoravo byloje surinktus duomenis apie atsakovės kitais laikotarpiais ieškovei suteiktas paskolas, atsakovės ieškovei suteiktas patalpų nuomos paslaugas (nors dalį sąskaitų už nuomą ieškovė bankroto byloje ir pripažįsta, atsakovės ieškovei suteiktas projektavimo paslaugas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5260-661/2018 ieškovei UAB ,,PI Vilnius“ iškėlė bankroto bylą.
31. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-13 nutartimi minėtoje bankroto byloje patvirtintas atsakovės UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ kreditorinis reikalavimas 6920,56 Eur sumai. Taip pat 2019-11-07 teismo nutartimi netenkintas UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo iki 40 624,94 Eur, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-14 nutartimi minėta teismo nutartis palikta nepakeista.
32. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašomų priteisti piniginių sumų pagrįstumą įrodinėja UAB ,,PI Vilnius“ bankinių pavedimų atsakovei (2014-02-20 – 200 500 Lt, 2014-06-19 – 55 000 Lt, 2014-10-15 – 15 000 Lt, 2014-11-14 – 12 000Lt) ir atsakovės iš ieškovės gautų piniginių sumų (bankinių pavedimų 2014-06-17 – 55 000 Lt, 2014-08-08 – 30 000 Lt, 2014-08-18 – 90 000 Lt, 2014-08-18 – 90 000 Lt ir grynais į kasą gautais 2018-05-10 – 30 311,77 Eur) gautu skirtumu – 40 593,28 Eur ieškovės naudai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino aplinkybę, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės finansiniai dokumentai.
33. Atsakovė nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. pasikeitė bendrovės vienintelis akcininkas, kuris priėmė sprendimus dėl valdybos sudėties ir naujo vadovo paskyrimo; 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais naujasis bendrovės direktorius ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant perimti bendrovės dokumentus iš buvusių atsakingų asmenų (vadovo, valdybos pirmininko, vyr. buhalterės), tačiau didžioji dalis svarbiausių dokumentų, susijusių su atsakovės bendrovės ūkine veikla, sudarytais sandoriais, buhalterinėmis kompiuterių programomis, apskaitos e-duomenimis, kt. iki šiol nėra gauti ir nežinoma jų buvimo vieta. Dėl šių aplinkybių, būtent dėl atsakovės bendrovės dokumentų negrąžinimo, atsakovės vadovas 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai yra pateikęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
34. Atsakovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl priežasčių, nepriklausančių nuo dabartinės bendrovės vadovybės valios, nepaisant aktyvių veiksmų siekiant minėtas priežastis pašalinti, atsakovė neturi didelės dalies svarbiausių bendrovės buhalterinių dokumentų ir į bylą negali pateikti mokėjimų, kurių teisėtumu ieškovė abejoja, atitinkamai ir mokėjimus patvirtinančių sandorių. Taigi, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti atsakovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, įsipareigojimų, įskaitant ir pradelstus, dydžio ir struktūros, dėl ko atsakovė negali tinkamai vykdyti ūkinės – komercinės veiklos (dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų einamuosiuose projektuose, kt.).
35. Kaip minėta, ieškovė laikotarpiu nuo 2014-02-20 iki 2014-11-14 iš atsakovės gavo 282 500 Lt (81 817,66 Eur), o atsakovė iš ieškovės laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2014-08-18 gavo 318 000 Lt (92 099,17 Eur) bankiniais pavedimais ir 2018-05-10 30 311,77 Eur grynais pinigais į kasą. Atlikus skolų sudengimą, likutis UAB „PI Vilnius“ naudai yra 40 593,28 Eur, ir, ieškovės teigimu, byloje nėra nei sutarčių, nei atliktų darbų aktų, nei jokių kitų dokumentų pagrindžiančių pinigų gavimo fakto pagrįstumą, todėl atsakovė lėšas galėjo gauti nepagrįstai ir turi būti grąžintos kaip be pagrindo įgytas turtas.
36. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šios teisinės normos paskirtis - įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
38. Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą. Priešingai, jei atsakovas mano, kad piniginės lėšos pervestos esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Konkrečiu atveju ieškovės pareiga įrodyti, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo 40 899,13 Eur.
39. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
40. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog ieškovės atstovai nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, išskyrus tik du – 2014 m. vienos iš ieškovės banko sąskaitų išrašo ir 2018 m. grynųjų pinigų priėmimo kvito, kuriais būtent ir grindžia reiškiamą ieškinio reikalavimą.
41. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, byloje yra nagrinėtini visi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, visi šalių viena kitai atlikti mokėjimai, o ne tik selektyviai išrinkti duomenys apie atliktus mokėjimus / sudarytus sandorius.
42. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina tarp bendrovių egzistavusius paskolos teisinius santykius, kurie būtent prasidėjo dar 2011 metais ir iš esmės tęsėsi iki pat ieškovės 2018 m. gruodžio 12 d. bankroto bylos iškėlimo. Pirma, į bylą pateikti duomenys apie 2011 metais ieškovės trimis bankiniais pavedimais (įvardinti ,,pagal 2011-08-04 sutartį“) atliktus mokėjimus: 2011-10-12 – 50 000 Lt, 2011-10-20 – 36 720 Lt ir 2011-10-28 – 13 280 Lt, viso 100 000 Lt (28 962 Eur); taip pat 2014-07-15 atliktas mokėjimas, kaip minėta, o pavedimas (įvardinta ,,paskola“) 3 500 Lt (1 013,67 Eur) sumai. Antra, į bylą yra pateikta 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaita Nr. 02, kuri buvo išrašyta tuometinės abiejų bendrovių buhalterės J. G., kuri dirbo bendrovėse ginčo laikotarpiu. Minėta sąskaita neabejotinai patvirtina, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga atsakovei 62 992,35 Eur sumą ir už negrąžintą piniginę sumą už 2017 metus buvo priskaičiuota 2 809,46 Eur palūkanų suma. Galiausiai, bylos nagrinėjimo metu (2020-02-13 teismo posėdis) apklausta liudytoja buhalterė J. G. nurodė, kad kiekvieniems metams pasibaigus gruodžio 31 d. yra apskaičiuojamos palūkanos nuo tos sumos, kokia yra negrąžinta, ir vertinama, koks yra paskolos likutis. Liudytoja patvirtino, kad šiuo atveju sąskaitoje yra parašyta pagal kokią paskolos sutartį, kokie yra sutartyje numatyti palūkanų procentai ir kiek 2017-12-31 datai yra negrąžinta suma, nuo kurios yra apskaičiuojamos palūkanos.
43. Taigi, šio sprendimo 54 punkte paminėti byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. datai ieškovė atsakovei buvo negrąžinusi 62 992,35 Eur dydžio paskolos ir už šią negrąžintą paskolą per 2017 metus buvo priskaičiuota 2 809,46 Eur palūkanų, viso ieškovės atsakovei negrąžintas skolos likutis su palūkanomis 2018 m. sausio 1 d. buvo 65 801,81 Eur, ką būtent dėl negrąžintos skolos ir pareigos mokėti palūkanas faktą patvirtino liudytoja J. G.. Ieškovės nurodytas 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderis 30 311,77 Eur sumai nepaneigia paskolos dalies grąžinimo fakto, ir, kaip teisingai nurodo atsakovė, byloje nėra pateikta duomenų apie kitos dalies paskolos / palūkanų grąžinimą (37 450,95 Eur) iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, jog tarpiniai 2014 metais atlikti mokėjimai nedaro įtakos vėlesnio suminio dokumento turiniui ar vertinimui, kadangi 2017 metais sudarant palūkanų sąskaitą buvo įvertinti visi iki to laiko susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai tarp bendrovių..
44. Taip pat, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019-03-13 nutartimi UAB ,,PI Vilnius“ bankroto byloje patvirtintas atsakovės UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ kreditorinis reikalavimas 6920,56 Eur sumai; 2019-11-07 teismo nutartimi netenkintas UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo iki 40 624,94 Eur, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-14 nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. Kadangi šiuose teismo procesiniuose sprendimuose pasisakyta dėl PVM sąskaitų – faktūrų 2016-12-30 PRI Nr. 0001847 (už patalpų nuomą 352,96 Eur), 2016-12-21 PRI Nr. 0001844 (už projektavimą 18 150 Eur) ir 2017-02-13 PRI Nr. 0001854 (už patalpų nuomą 401,36 Eur), teismas jų nevertina, kai įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyta, kad šios sąskaitos neįrodo reikalavimo pagrįstumo (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
45. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog vien PVM sąskaitos faktūros neįrodo reikalavimo pagrįstumo, kai tuo labiau į bylą nėra pateiktų jokių sutarčių ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog šiuo atveju ieškovė gavo sąskaitose nurodytas paslaugas ir todėl jai yra kilusi pareiga atsiskaityti. Tačiau nagrinėjamu atveju iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos yra pateikti duomenys apie ieškovės apskaitytas atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jų išrašymo datas, sumas ir išrašymo paskirtį (2016-10-31 PRI Nr. 0001815 už patalpų nuomą - 336,04 Eur, 2016-11-30 PRI Nr. 0001830 už patalpų nuomą – 372,67; taip pat laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2018-09-30 išrašytos sąskaitos už patalpų nuomą 6920,56 Eur sumai, dėl ko yra patvirtintas jau minėtas atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje). Be to, kaip matyti, visas iki šiol bankroto byloje patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje kyla iš tos pačios šalių sudarytos 2016-02-22 patalpų nuomos sutarties. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta buvusi ieškovės vadovė R. T. patvirtino, kad bendrovės būstinė iki bankroto bylos iškėlimo buvo Universiteto g. 4, Vilniuje ir buvo pasirašyta sutartis; liudytoja - buvusi šalių bendrovių vyr. buhalterė J. G. taip pat patvirtino apie patalpų nuomos faktą.
46. Teismas išanalizavęs aplinkybes dėl piniginių lėšų pervedimo fakto, ištyręs byloje esančius įrodymus, vertinant šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus sprendžia, jog šiuo atveju atsakovė nėra skolinga ieškovei. Šios bylos aplinkybių specifika pasireiškia tuo, kad ieškovės reikalavimas yra siejamas tik su atliktais 2014 metais bankiniais pavedimais ir 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderiu, kai byloje kilęs ginčas sprendžiamas dėl objektyvių priežasčių nesant pateiktų tarp šalių sudarytų ūkinės veiklos metu konkrečių sandorių.
47. Remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis, teismas daro teisinę išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi, todėl ieškinys yra atmetamas (CPK 178 straipsnis). Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų iš atsakovės priteisimo.
48. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
49. Teismas ieškovės elgesyje, pateikiant ieškinį (patikslintą ieškinį), neįžvelgia nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą šios konkrečios bylos išnagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Byloje nėra pateikta duomenų apie kitokius ieškovės ketinimus, realiai nesiekiant savo interesų gynybos. Dėl šios priežasties negalima ir išvada, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, juo labiau kad jame buvo išdėstytas tiek faktinis, tiek teisinis jo pagrindas, tuo labiau vėliau tikslinant atsižvelgus į atsakovės pateiktus byloje įrodymus.
50. Piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, o ieškovės veikimas nepasižymėjo sistemiškumu, kuris būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir / ar sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Tokiu atveju atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Atsakovė pateikė teismui 2420 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus (prašo viso priteisti 3630 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras). Bylinėjimosi išlaidos susidarė už atsiliepimo bei tripliko parengimą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose - 5 h.
53. Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas, o už tripliką – 1,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
54. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį (atsakovės atsiliepimas pateiktas 2019 m. birželio 28 d., triplikas - 2019 m. rugsėjo 10 d. (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 970,30 Eur, o 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1262,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės faktiškai patirtos 2420 Eur išlaidos advokato pagalbai neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ji priteistina atsakovei iš ieškovės BUAB ,,PI Vilnius“ bankroto administratorės administravimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PI Vilnius“ ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PI Vilnius“ bankroto administratorės V. V. administravimo išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.
Teisėja Loreta Bujokaitė