Civilinė byla Nr. e2S-1315-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03022-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. R. Č. ir V. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-409-1023/2022 pagal pareiškėjų A. Č. ir J. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. R. Č., V. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjos J. Č. ir A. Č. 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamos atnaujinti joms terminą palikimui priimti po Z. Č. mirties (duomenys neskelbtini) pagal apyrašą.

2.       Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėtis A. Č.. Po tėčio mirties jos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi jo mirties dienai nebuvo jokio registruoto nekilnojamojo turto. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mirus senelei, mirusiojo tėčio mamai Z. Č., iš karto kreipėsi telefonu į Kauno miesto 3-iajį notarų biurą dėl senelės turto paveldėjimo, tačiau buvo pasakyta, kad jos neturi teisės paveldėti ir yra paliktas testamentas, į kurį jos nėra įtrauktos. Negana to, jų dėdė V. R. Č. nurodė, kad, mirus tėčiui, jos neturi teisės paveldėti po senelės mirties, taip pat pasakė, kad yra testamentas, į kurį jos nėra įtrauktos, todėl neturi jokios teisės paveldėti. Dėl šių priežasčių palikimas po senelės mirties nebuvo priimtas per tris mėnesius. Vis dėlto, 2021 m. vasario 5 d. gavo notarės V. V. 2021 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. S3/21, kuriuo buvo informuotos, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų senelei Z. Č., jos turi teisę paveldėti turtą. Tada kreipėsi į Kauno miesto 3-iajį notarų biurą, kur buvo pasakyta, kad turi gauti dėdės V. R. Č. sutikimą kartu paveldėti turtą. Susisiekus su dėde, jis pasakė, kad kai gaus sesers įgaliojimą, tuomet jis sutiks kartu paveldėti turtą. Tačiau nors buvo gautas sesers įgaliojimas, tokio sutikimo suinteresuotas asmuo nedavė, tik vilkino laiką ir atsisakė bendrauti. Pažymėjo, kad, terminas nėra praleistas ženkliai, ir jos turėtų paveldėti dalį senelės turto, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą.

3.       Suinteresuotas asmuo V. R. Č. prašė atmesti J. Č. ir A. Č. pareiškimą bei priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjoms buvo gerai žinoma teisė priimti palikimą, jos buvo supažindintos su testamento turiniu, tačiau pačios priėmė sprendimą nepriimti palikimo po senelės mirties atstovavimo teise (už mirusį jų tėvą). Jos domėjosi palikimo priėmimo pasekmėmis ir žinojo paveldėjimo teisių terminus priimti palikimą ar jo nepriimti. Apie tai su pareiškėjomis buvo kalbėta ne kartą, tiek mirus jų tėvui, tiek po močiutės mirties, jos gavo visus joms reikalingus dokumentus. A. Č., kuri gyvena Švedijoje, buvo išviešinusi savo nuomonę, jog tikrai negrįš į Lietuvą ir nesitvarkys palikimo. Z. Č. buvo sudariusi testamentą, kuriuo įpėdiniais nurodė pareiškėjų tėvą ir suinteresuoto asmens dukrą V. B., bei testamentu nurodė paveldimo turto dalis. Tačiau po Z. Č. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik suinteresuoti asmenys V. B. ir V. R. Č..

4.       Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, ją atstovavo advokatė (taip pat atstovavusi ir suinteresuotą asmenį V. R. Č.), kuri teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atnaujino pareiškėjoms A. Č. ir J. Č. terminą palikimui priimti po Z. Č. mirties (duomenys neskelbtini) pagal apyrašą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjoms A. Č. ir J. Č. iš suinteresuotų asmenų V. R. Č. ir V. B. iš kiekvieno po 814 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas tenkino pareiškėjų pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškėjos terminą praleido dėl nuo jų nepriklausiusių, svarbių priežasčių (pareiškėjos po palikėjos mirties domėjosi palikimu, skambino notarų biurui, bendravo su giminaičiais dėl palikėjos turto, tačiau buvo suklaidintos dėl teisės paveldėti), o į teismą kreipėsi per protingą laikotarpį. Be to, anot teismo, nepriėmus palikimo, nukentėtų pareiškėjų turtiniai interesai, tuo tarpu atnaujinus terminą palikimui priimti, nebūtų ženkliai paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, nes įvertinus paveldimo turto tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą, masę, tai nesukeltų jų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, juolab tokiu būdu nebūtų paneigta ir pačios palikėjos testamentinė valia. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos, neturėdamos teisinio išsilavinimo, būdamos jauno amžiaus, manydamos, kad neturi teisės paveldėti senelės palikimo, laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos buvo pakankamai atidžios, sąžiningos, savo teises įgyvendino rūpestingai, sužinojusios apie būtinybę palikimą priimti per nustatytą terminą ir jį praleidusios, nedelsdamos sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri aktyviai rūpinosi pareiškėjų teisių ir interesų užtikrinimu, kreipdamasi į įvairias institucijas dokumentų gavimui, pateikdama teismui pareiškimą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nuo pat sužinojimo apie palikimo egzistavimą išreiškė norą jį priimti, kreipėsi į dėdę, į notarų biurą, tačiau dėl susiklosčiusių ne nuo jų priklausančių aplinkybių, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. R. Č. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir pareiškėjų A. Č. bei J. Č. pareiškimą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti naujus rašytinius įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio, 178 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas dėl pareigos vertinti įrodymus objektyviai juos ištyrus, kadangi pripažino, jog pareiškėjos praleido terminą priimti palikimą dėl svarbių priežasčių, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus pareiškėjos J. Č. paaiškinimus;

1.2.                        nors pareiga įrodyti pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis tenka pareiškėjoms, pirmosios instancijos teismas šių priežasčių paneigimo pareigą perkėlė ne tik suinteresuotam asmeniui V. R. Č., bet ir jokio suinteresuotumo byloje neturinčiai V. B.;

1.3.                        pirmosios instancijos teismas patikėjo neįtikėtinais ir nelogiškais pareiškėjų argumentais, kad notaras, vedantis palikimo bylą pareiškėjoms skambinant ar teiraujantis telefonu jas klaidino teisės priimti palikimą atstovavimo teise egzistavimą;

1.4.                        pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo net neapklausęs ir neišsiaiškinęs konkrečių A. Č. atliktų veiksmų per trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teismas neturėjo klausimų ir kitai pareiškėjai – J. Č. siekiant nustatyti kodėl bent viena iš seserų net ir gyvendama Lietuvoje per trejų mėnesių terminą nenuvyko pas palikimo bylą vedančią notarę, neišsiuntė kitu būdu rašytinio pareiškimo (paklausimo) dėl palikimo, kitaip per trijų mėnesių terminą neišreiškė valios priimti palikimą;

1.5.                        pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad mirus pareiškėjų tėvui, jos konsultavosi su notaru ir sąmoningai nepriėmė tėvo palikimo, žinodamos, kad iš gauto palikimo reikės grąžinti tėvo kreditoriams skolas, t. y. žinojo ką daryti ir kur kreiptis. Tačiau, mirus močiutei, jos neva nebežinojo kaip spręsti turto paveldėjimo klausimus;

1.6.                        pareiškime nurodytas reikalavimas „atnaujinti terminą palikimui priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą“ atskleidžia tikrąją palikimo nepriimti per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjų bendros valios išraišką – priežastį – pareiškėjos sąmoningai neišreiškė valios priimti palikimo po močiutės mirties atstovavimo teise mirus jų tėvui, nes bijojo, kad tai joms sukels pasekmes – iš gauto palikimo grąžinti tėvo kreditoriams skolas. Už jų valios neišreiškimą ar priešingai vengimą išreikšti valią negali būti atsakingas kitas paveldėtojas, kuris visus veiksmus atliko savalaikiai, iki šiol išlaiko paveldėtą turtą, juo rūpinasi, patiria išlaikymo išlaidas ir dar yra apšmeižtas sukčiavimo veiksmais.

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį dalyje, kuria iš V. B. priteista pareiškėjų A. Č. ir J. Č. naudai 814 Eur, bei išspręsti klausimą dėl V. B. priteistinų bylos vedimo išlaidų dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                        pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje pripažinęs, kad V. B. atžvilgiu nėra iškeltas joks materialus ginčas, ir panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu, išsprendęs bylą iš esmės, nepriteisė jai bylos vedimo išlaidų dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių;

2.2.                        pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjoms iš V. B. 814 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors pastaroji į bylą buvo įtraukta nepagrįstai, neturėdama jokio suinteresuotumo bylos baigtimi;

2.3.                        pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. B. nesutiko su pareiškimu, tačiau neva nenurodė jokių svarių argumentų bei nepateikė savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Juolab, kad ši išvada prieštarauja kitam teismo teiginiui, kad V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

9.       Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėjos J. Č. ir A. Č. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens V. R. Č. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

3.1.                        pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl terminio praleidimo yra svarbios ir nepriklausiusios nuo jų valios. Šių priežasčių egzistavimą patvirtina pareiškėjų paaiškinimai ir liudytojų parodymai;

3.2.                        priešingai apelianto V. R. Č. argumentams, pareiškėjos buvo apdairios ir rūpestingos, kadangi tik sužinojusios apie teisę paveldėti po močiutės mirties joms paliktą turtą, nedelsdamos (mažiau nei per mėnesį) kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir į teismą, tokiu būdu įgyvendindamos savo teisę į palikimo priėmimą;

3.3.                        pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos neturi jokio nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu V. B. vien pagal palikėjos testamentą nuosavybės teise atiteko butas, be to, palikėjos turtas, neįtrauktas į testamentą, dalintinas pagal įstatymą tarp įpėdinių, tame tarpe ir testamentinių, o duomenų apie apelianto V. R. Č. sunkią turtinę padėtį byloje nėra, tokių duomenų nepateikta ir su atskiruoju skundu;

3.4.                        mirusioji Z. Č. sudarė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią ir dalį turto paliko konkretiems asmenimis, o testamente neišvardytą turtą pareiškėjos, kaip ir apeliantas V. R. Č., turi teisę paveldėti. Jeigu testatorė būtų turėjusi kitą valią, ji galėjo iš pareiškėjų paveldėjimo teisę atimti, tačiau to nepadarė, iš ko seka, kad pareiškėjų reikalavimas yra teisėtas, atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu;

3.5.                        suinteresuotu asmeniu V. B. įtraukta į bylą pagrįstai, nes ji yra testamentinė Z. Č. įpėdinė, paveldėjo dalį senelės turto, todėl turi suinteresuotumą byla ir turi teisę reikšti atsikirtimus, o būdama neįtraukta į bylą ateityje gali pareikšti prašymą dėl bylos atnaujinimo, dėl ko byla būtų nagrinėjama iš naujo. Negana to, pareiškėjos, tapusios Z. Č. paveldėtojomis, įgytų teisę ginčyti testamentą, todėl V. B. įtraukimas į bylą buvo būtinas ir turi įtakos tiek pareiškėjų, tiek V. B. interesams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

11.       Suinteresuotas asmuo V. R. Č. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ignoravo byloje pateiktus suinteresuotų asmenų įrodymus ar jų apskritai nevertino, todėl tikslinga bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Prašymu nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, suinteresuotas asmuo V. R. Č. turėjo galimybę savo argumentus išsamiai išdėstyti tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl prašymo priimti naujus įrodymus 

14.       Suinteresuotas asmuo V. R. Č. su atskiruoju skundu pateikė pareiškėjų tėvo A. Č. ir jo įkurtos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdytinų skolų išieškojimo registro duomenis iš antstolių informacinės sistemos, elektroninius laiškus tarp J. Č. ir N. Č. bei A. Č. ir V. R. susirašinėjimą iš programėlės Messenger dėl močiutės laidotuvių.

15.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto V. R. Č. pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, šių dokumentų priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi jie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti termino praleidimo priežastis. Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl V. B. suinteresuotumo

17.       Dalyvaujančiais asmenimis civiliniame procese pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį gali būti asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą byla. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl termino Z. Č. palikimui priimti atnaujinimo. V. B. yra palikėjos anūkė ir testamentinė įpėdinė, tuo tarpu pareiškėjos (taip pat palikėjos anūkės) siekia paveldėti palikėjos turto dalį pagal įstatymą atstovavimo teise kartu su palikėjos pirmos eilės įpėdiniu – V. B. tėvu V. R. Č.. Ir, nors tiesioginio suinteresuotumo paveldėjimo pagal įstatymą baigtimi V. B. neturi (negali paveldėti pagal įstatymą, esant gyvam jos tėvui), akivaizdu, kad bendrąja prasme ji yra Z. Č. įpėdinė ir teismo procesinė baigtis gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pavyzdžiui, kaip teisingai nurodė pareiškėjos, jos, tapusios Z. Č. paveldėtojomis, įgytų teisę ginčyti testamentą. Ta aplinkybė, kad V. B. suinteresuotumas yra ne materialinis, t. y. nesusijęs su byloje pareikštu reikalavimu (termino atnaujinimu), neteikia pagrindo daryti išvados, kad ji teisiškai nesuinteresuota šia byla ir kad ji galėtų nedalyvauti šioje byloje. Materialinio suinteresuotumo nebuvimas nepaneigia jos teisinio procesinio suinteresuotumo ir dėl to ji pagrįstai įtraukta kaip suinteresuotas asmuo į bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18.       Pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjoms terminą palikimui priimti, konstatavęs, kad terminą jos praleido dėl nuo jų nepriklausiusių, svarbių priežasčių, o ir į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi per protingą terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.

19.       Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos J. Č. ir A. Č., prašydamos atnaujinti joms terminą palikimui priimti po jų senelės Z. Č. mirties pagal apyrašą, svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė nežinojimą apie privalomą 3 mėnesių terminą, per kurį galima kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo, bei suinteresuoto asmens V. R. Č. ir notarų biuro darbuotojų pateiktą klaidinančią informaciją, kad paveldėjimo teisės jos neturi.

21.       Įstatyme nėra nurodyta kokios priežastys gali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą, todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Be to, vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi būti įvertinta ir tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, t. y. teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012 ir kt.).

22.       Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjos neturi teisinių žinių, patirties ir neva buvo suklaidintos suinteresuoto asmens V. R. Č. ir notarų biuro darbuotojų, šiuo konkrečiu atveju negali būti pagrindu atnaujinti terminą palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Didžioji dalis žmonių neturi teisinio išsilavinimo ir konkrečių teisinių žinių, todėl vertinant šias aplinkybes kaip svarbią priežastį terminui atnaujinti, įstatymuose nustatytų terminų laikymasis taptų nebeužtikrintas, o tai pakenktų teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjų tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos neneigia, kad tuomet domėjosi tėvo palikimo priėmimo galimybėmis, tačiau, kadangi jo mirties dienai nebuvo jokio registruoto nekilnojamojo turto, tėvo palikimo nepriėmė. Vis dėlto, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjoms paveldėjimo teisiniai santykiai, (duomenys neskelbtini) mirus jų močiutei, nebuvo visiškai nežinomi, kas reiškia, kad pareiškėjos, būdamos atidžiomis ir rūpestingomis, turėjo galimybę pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu pareiškėjų nurodomų suklaidinimo aplinkybių, išskyrus liudytoja apklaustos pareiškėjų motinos V. Č. parodymus, jokie kiti įrodymai nepatvirtino. Be to, mažai tikėtina, kad notarų biuro darbuotojai galėjo pasakyti pareiškėjoms, kad jos neturi teisės pretenduoti į močiutės turėtą turtą, ir tuo pačiu siųsti pareiškėjoms pranešimą, nurodant, jog pareiškėjos turi teisę paveldėti Z. Č. turtą (2021 m. sausio 22 d. raštas Nr. S3/21). Taigi, nesant duomenų, kad pareiškėjos įstatymo nustatytu terminu (per 3 mėnesius) teikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o šis jo nepriėmė, nėra pagrindo konstatuoti šią termino praleidimo priežastį kaip svarbią, objektyvią ir nepriklausiusią nuo pareiškėjų valios. O aplinkybės, kad neva pareiškėjas suklaidino ir jų dėdė, nurodęs, jog jos neturi teisės paveldėti močiutės turtą, taip pat jokie kiti įrodymai, išskyrus pačių pareiškėjų paaiškinimus, nepatvirtina. Net jeigu suinteresuotas asmuo V. R. Č. ir būtų nurodęs pareiškėjoms, kad jos neturi teisės pretenduoti į močiutės palikimą (ši aplinkybė nėra įrodyta), tai nereiškia, kad pareiškėjos, turėdamos tikslą priimti močiutės palikimą, neturėjo realių galimybių paveldėjimui reikšmingą informaciją gauti tiek internete, tiek kreipiantis į profesionalius teisininkus, tame tarpe ir notarus. Šių galimybių absoliučiai neapribojo ir karantino sąlygos, kuriomis remiasi pareiškėjos, nes informaciją jos turėjo galimybę gauti, kaip minėta, tiek iš interneto, tiek iš teisininkų, tame tarpe, ir nekontaktiniu būdu. Juolab, kad įpėdiniai nėra įpareigoti pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

23.       Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisė į palikimą pareiškėjoms atsirado nuo Z. Č. mirties momento, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėjos į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 23 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo teisės į palikimą atsiradimo laiko ir terminą palikimui priimti praleidusios daugiau kaip 3 mėnesius. Pažymėtina, kad pareiškėjos aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kai joms notarė pranešė, jog jos turi teisę paveldėti močiutės turtą atstovavimo teise, nesant gyvam jų tėvui, kuris būtų buvęs pirmos eilės įpėdiniu.

24.       Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjos neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po močiutės mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos terminą palikimui priimti būtų praleidusios dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų nepriklausiusių aplinkybių, todėl atnaujinti šį terminą nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų A. Č. ir J. Č. pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino po Z. Č. mirties atnaujinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

26.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos J. Č. ir A. Č. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo V. R. Č. su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus, atsiliepimą į pareiškimą, atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atmestas, suinteresuoto asmens V. R. Č. turėtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose priteistinos iš pareiškėjų.

27.       Apeliantas V. R. Č. pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jo išlaidas sudarė 500,00 Eur, kurios susidėjo iš atsiliepimo į pareiškimą parengimo, ir atstovavimo teismo posėdžiuose, o apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos yra 400,00 Eur už atskirojo skundo surašymą. 

28.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgus į bylos pobūdį, jog byla nėra sudėtinga, pirmosios instancijos teisme išnagrinėta per tris teismo posėdžius, kurių trukmė – 55 min, 16 min ir 1 val. 38 min, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.15, 8.16, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos neviršija aukščiau nurodytų rekomendacijų, atitinka realias advokato darbo laiko sąnaudas, todėl priteistinos – iš viso suinteresuotam asmeniui V. R. Č. iš pareiškėjų J. Č. ir A. Č. priteistina po 450,00 Eur ((500,00 Eur + 400,00 Eur) / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29.       Apeliantė V. B. teismo prašė priteisti 288,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant atskirąjį skundą dėl neteisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (žyminis mokestis – 38 Eur, atskirojo skundo parengimas – 250 Eur). Kadangi pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi sutiko su V. B. atskiruoju skundu ir jį tenkino, atsižvelgus į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės V. B. atžvilgiu buvo taikytos pareiškėjų prašymu, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu V. B. iš esmės laikėsi neutralios pozicijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisinga ir pagrįsta būtų priteisti jai iš pareiškėjų J. Č. ir A. Č. dėl 2021 m. kovo 22 d. atskirojo skundo teikimo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 288,00 Eur, iš kiekvienos pareiškėjos priteisiant po 144,00 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

30.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų A. Č. ir J. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos J. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. R. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš pareiškėjos A. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. R. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš pareiškėjos J. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 144,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš pareiškėjos A. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 144,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas