Pranešėjas Artūras Ridikas
Teisėjas Virginijus Skaraitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-719/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,
sekretoriaujant V. U.,
dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui
nuteistajai Ž. A.,
gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę penkiems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012 m. lapkričio 20 d.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ž. A. nuteista už tai, kad 2012 m. lapkričio 20 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini)“ nuo lentynos paimdama ir į savo rankinę įsidėdama 1 vnt. 209 Lt vertės tualetinio vandens „V. B. crystal“, 2 vnt. bendros 258 Lt vertės tualetinio vandens „C. H. 212“ bei juos išsinešdama iš parduotuvės, pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 467 Lt.
Apeliaciniu skundu Ž. A. prašo jai paskirtą bausmę sušvelninti. Nurodo, jog pasikėsinta pavogti daiktų už sumą, kuri tik 77 Lt viršija 3 MGL, padaryta veika nėra baigta, o parduotuvei reali žala padaryta nebuvo. Taip pat nurodo, jog Kupiškio rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog ji šiuo metu yra registruota Rokiškio miesto darbo biržoje, kas rodo norą susirasti darbą ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, o be to prieš 7 metus yra patyrusi kojos traumą, kas riboja galimybes susirasti legalų pragyvenimo šaltinį. Apeliantė prašo atsižvelgti ir į tai, jog nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties arba beviltiškos būklės. Apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė negalėdama susimokėti nuomojamo buto mokesčių, tačiau šiuo metu susitaikė su savo mama, kuri pažadėjo paremti finansiškai, dėl ko paleista iš įkalinimo įstaigos neturės pagrindo daryti naujų nusikalstamų veikų.
Teismo posėdyje apeliantė ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Nuteistosios Ž. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji Ž. A. nurodo, jog ji įvykdė ne baigtą nusikalstamą veiką, taip pat nurodo, jog ši veika buvo padaryta dėl labai sunkios, t.y. beviltiškos finansinės padėties, bei prašo atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog ji susitaikė su mama, kuri pažadėjo remti finansiškai, neskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Pasikėsinimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. A. 2012-11-20, apie 12.30 val., Kupiškio m. (duomenys neskelbtini) nuo lentynos paėmė ir į savo rankinę įsidėjo tris buteliukus tualetinio vandens bei juos išsinešė iš parduotuvės, dėl ko parduotuvės darbuotojos, pastebėjusios, kad lentynoje trūksta prekių, jau išėjusią Ž. A. pasivijo ir paprašė parodyti rankinės, kurioje ir buvo rasti kvepalai, turinį. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad vagystė šiuo konkrečiu atveju buvo baigta Ž. A. išėjus iš parduotuvės patalpų, kadangi tuo metu svetimu ir neteisėtai paimtu turtu ji galėjo laisvai naudotis, disponuoti bei jį valdyti. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptarti apeliantės veiksmai pirmosios instancijos teismo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d., o apeliacinio skundo argumentai, jog nėra padaryta baigta nusikalstama veika, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, jog nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t.y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Nagrinėjamu atveju Ž. A. savo sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad ji veikos padarymo metu neturėjo darbo, privalėjo mokėti didelius mokesčius už nuomojamą būstą, o susirasti darbą trukdė ir prieš 7 metus patirta trauma. Tačiau vien tai, ką skundžiamame nuosprendyje pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad asmuo konkrečiu metu neturi darbo, savaime nėra pagrindas pripažinti sunkią turtinę ar beviltišką padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistosios parodymų turinį, kitus bylos duomenis, susijusius su veikos padarymo aplinkybėmis ir nuteistosios asmenybe, konstatuoja, kad bylos duomenys nepagrindžia, jog nusikalstamą veiką Ž. A. padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties, juo labiau, kad buvo pavogtos ne pirmo būtinumo prekės, už kosmetinių prekių vagystes Ž. A. jau buvo teista ir bausta praeityje, moteris sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, o byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės aktyvias pastangas susirasti legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios finansinės ar beviltiškos padėties.
Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog egzistuoja aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą skirti apeliantei su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Baudžiamais įstatymas numato, jog teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis individualizuoja ir paskiria bausmę asmeniui, pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką. BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliantės skunde išdėstyti argumentai, kad jai paskirta per griežta bausmė, nepagrįsti. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apylinkės teismas, skirdamas kaltinamajai Ž. A. bausmę, atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.), kuris nukreiptas į svetimą nuosavybę, įvertino tai, jog pagrobto turto vertė yra nedidelė, šiek tiek viršija 3 MGL ribą, kuri atriboja veiką nuo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d., taip pat atsižvelgė į Ž. A. asmenybę, t.y. kad ji yra bedarbė, charakterizuojama neigiamai (turi du neišnykusius teistumus už nusikalstamas veikas nuosavybei, praeityje ne kartą jos atžvilgiu buvo jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis už vagystes (20-24 b.l.)), bausta administracine tvarka, iš jų vieną kartą už nedidelį svetimo turto grobimą (26-27 b.l.), o naują nusikalstamą veiką padarė praėjus šiek tiek daugiau nei 4 mėnesiams po to, kai buvo paleista iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį taip pat įvertino ir tai, jog Ž. A. pati nurodo, kad vagystės yra vienintelė jos pragyvenimo priemonė, kas rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, į tai, jog yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei į tai, kad pavogtas turtas yra grąžintas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Kupiškio rajono apylinkės teismas, skirdamas Ž. A. bausmę, tinkamai atsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, įvertino visus reikšmingus apeliantės asmenybės bei finansinės padėties aspektus ir, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, tinkamai individualizavo bausmę, juo labiau, kad paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, atmetami kai nepagrįsti. Taip pat atmetamas ir nuteistosios skundo argumentas, jog paskirta bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgiant į aplinkybę, jog susitaikius su mama ir pastarajai teikiant finansinę paramą ji daugiau nebedarys nusikalstamų veikų, kadangi toks teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bei įvertintų faktų visumos, lemiančių bausmės Ž. A. individualizavimą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundo ribose keisti ar panaikinti skundžiamą 2012-11-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pagrindų nenustatyta, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistosios Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Algirdas Gaputis
Ričardas Gilys