Civilinė byla  Nr. e2S-48-392/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32521-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) sustabdyti visus išieškojimo ir vykdymo veiksmus (areštavimo, išieškojimo, nurašymo) ir vykdomąją bylą Nr. 0178/19/02656, jos vykdymą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656 (pareiškėjo turtui ir jo sąskaitoms), 2) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio nuostatas sustabdyti 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties vykdymą iki šio pareiškėjo skundo ir civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018, Nr. e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti, nes paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, trukdančių vykdymui pradėti. Civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 neteisėtai priteista bauda, todėl vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bus išsiaiškinta, ar tolesni antstolio sprendimai yra teisėti. Tik tokiu būdu galima išvengti nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.

3.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu ginčija 2019 m. spalio 22 d. patvarkymus, t. y. antstolio veiksmus priėmus vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 išduotą vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi A. C. skirtos 100 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 įsiteisėjusi, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolis turėjo teisę jį priimti ir jo pagrindu pradėti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo teiginiai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, teismo vertinimu, grindžiami deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, kurių pagrindu negalima daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Kita vertus, nėra grėsmės ir dėl to, kad išieškojus iš pareiškėjo baudą, jis negalėtų jos susigrąžinti, nes bauda išieškoma valstybės naudai, o jokių abejonių, kad valstybė, esant pagrindui, išieškotą sumą grąžintų pareiškėjui, nėra. Teismas konstatavo, jog nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo ir pareiškėjo skundo tenkinimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Pareiškėjas (apeliantas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį ir tenkinti visus pareiškėjo prašymo reikalavimus: 1) sustabdyti visus išieškojimo ir vykdymo veiksmus (areštavimo, išieškojimo, nurašymo), vykdomąją bylą Nr. 0178/19/02656, jos vykdymą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656; 2) panaikinti procesinius dokumentus (2019 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, patvarkymą dėl turto arešto, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, turto arešto aktą), jų vykdymą ir užbaigti vykdomąją bylą; 3) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą kaip nepagrįstą; 4) sustabdyti 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties vykdymą iki pareiškėjo skundo ir kitų civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018, Nr. e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo pabaigos. Atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į faktines ir teisines esmines aplinkybes (jų visumą), šalių tarpusavio ginčo esmę. Pareiškėjas skunde pateikė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių visumą, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą apie preliminarų skundo ir jo prašymo pagrįstumą (teisėtumą). Nesutinka su teismo nuomone, jog nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo ir pareiškėjo skundo tenkinimui. Pažymi, jog šioje bylos stadijoje turėjo būti nagrinėjamas tik pareiškėjo skundo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne pats skundas, todėl teismas turėjo tik preliminariai įvertinti skundo pagrįstumą.

4.2.       Pareiškėjas labai suprantamai ir aiškiai suformulavo savo prašymus, pateikė naujas esmines aplinkybes. Antstolis netinkamai ir nepagrįstai nustatęs teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes, neteisėtai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 100 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis išieškojimo iš skolininko. Lietuvos Respublikos Seimas išvadose „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ nustatė, kad 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo didelę įtaką Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir jų sprendimai, Lietuvos bankas netinkami vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą. Apelianto nuomone, tai buvo tinkami argumentai, jog pareiškėjas pagrįstai net nuo 2009 metų gynė savo pažeistas teises ir tai buvo tinkami motyvai ir argumentai panaikinti arba sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. Antstolis nesilaikė įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, grubiai pažeidė skolininko (pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus, todėl teismas turėjo pašalinti antstolio veiklos teisėtumo pažeidimus. Pareiškėjas pagrįstai prašė teismo skubiai panaikinti arba sustabdyti procesinius dokumentus, nes vykdomasis raštas išduotas neteisėtai, todėl antstolis negalėjo jo priimti ir pradėti vykdyti.

4.3.       Pareiškėjas skundė antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimą vykdomojoje byloje, nes jos buvo akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos. Antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėjo būti panaikintas kaip neteisėtas. Be to, už pareiškėjo 100 Eur skolos išieškojimą paskaičiuota 119,49 Eur suma iš esmės prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Taip pat neteisėtas antstolio procesinis dokumentas ir patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, nes CPK 645 straipsnyje nėra numatyta tokia skolininko pareiga. Šis prašymas buvo nesąžiningas, nes pareiškėjui nustatytas 4 kartus mažesnis terminas nei pagal CPK 510, 512 straipsnių nuostatas nustatytas terminas.

4.4.       Pareiškėjas prašė stabdyti vykdomąją bylą, nes teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėtų. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės teismo turi būti parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei tai būtina teisėtam tikslui pasiekti. Antstolio nepagrįstu ir neteisėtu sprendimu pareiškėjo banko sąskaita yra areštuota. Siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje, teismo turėjo būti skubiai tenkintinas, nes antstolis nepagrįstai priverstinai nurašė ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų, apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir neteisėtu būdu areštavo jo ir jo įmonės turtą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

8.       Nustatyta, kad pareiškėjas skundu ginčija antstolio 2019 m. spalio 22 d. patvarkymus, kurie priimti vykdomojoje byloje vykdant vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjui skirtos 100 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą antstolis turėjo teisę priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo grindžiami deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą.

9.       Apeliantas nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėtų. Pasak apelianto, antstolio nepagrįstu ir neteisėtu sprendimu pareiškėjo banko sąskaita yra areštuota. Siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje, teismo turėjo būti skubiai tenkintinas, nes antstolis nepagrįstai priverstinai nurašė ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų, apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir neteisėtu būdu areštavo jo ir jo įmonės turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankami spręsti, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, pareiškėjui atsiras nuostoliai. Kadangi bauda išieškoma valstybės naudai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra grėsmės, kad išieškojus iš pareiškėjo baudą, jis negalėtų jos susigrąžinti, nėra abejonių, kad valstybė, esant pagrindui, išieškotą sumą grąžintų pareiškėjui. Jei būtų nustatyta, kad antstolio vykdymo išlaidos taipogi paskaičiuotos nepagrįstai, neabejotina ir tai, kad ir antstolis jas galės grąžinti.

10.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

11.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius