Civilinė byla Nr. e2-721-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1.; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ ir trečiųjų asmenų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, prašymai dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finiens“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas.
3. Pareiškėja (kreditorė) BUAB „Construction Ace“ 2024 m. birželio 13 d. pateikė prašymą patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą ir iš jo išbraukti kreditorę UAB „Nikosparta“ su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu bei patvirtinti BUAB „Construction Ace“ 2 009 127,43 Eur (1 477 299,58 Eur pagrindinės skolos suma bei 531 827,85 Eur procesinės palūkanos) finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 konstatuoti prejudiciniai faktai neginčijamai įrodo, jog BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas kildinamas iš niekinės ir negaliojančios ab initio (liet. nuo sudarymo momento) UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ pasirašytos 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal šią sutartį UAB „Construction Ace“ neatliko jokių mokėjimų UAB „Finiens“. BUAB „Construction Ace“ perleido UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises į BUAB „Finiens“, kylančias iš nurodytos niekinės ir negaliojančios ab initio 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi BUAB „Construction Ace“ neperleido UAB „Nikosparta“ jokio reikalavimo į BUAB „Finiens“. Dėl to, kreditorės teigimu, UAB „Nikosparta“ neturi finansinio reikalavimo į BUAB „Finiens“, ji nepagrįstai įrašyta į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu.
4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 pripažinta, jog BUAB „Construction Ace“ ir kredito unija (toliau – KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 31 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pagrindinei skolininkei BUAB „Construction Ace“ buvo suteikta 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskola. BUAB „Construction Ace“ 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur) pervedė UAB „Finiens“ ne pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Tai, kad UAB „Finiens“ buvo galutinė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktos paskolos gavėja, konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-174-798/2023, palikdamas nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Šiose nutartyse teismai ne kartą pakartojo, kad būtent UAB „Finiens“ yra atsakinga už tai, jog KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskola nebuvo grąžinta.
5. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą pareiškė prašymus: 1) pripažinti ex officio (liet. pagal pareigas), kad BUAB „Finiens“ prievolės BUAB „Construction Ace“ dėl 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) avanso grąžinimo dalis dėl 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) yra įvykdyta, todėl 2016 m. vasario 24 d., kai buvo inicijuota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017, BUAB „Finiens“ skola dėl negrąžinto avanso buvo 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur); 2) konstatavus, kad BUAB „Finiens“ skola dėl negrąžinto avanso 2016 m. vasario 24 d. buvo 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur), ex officio pripažinti, jog palūkanos nuo BUAB „Construction Ace“ ieškiniu pareikšto reikalavimo grąžinti skolą momento (2016 m. vasario 24 d.) iki nutarties iškelti BUAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2018 m. lapkričio 7 d.) yra 503 142,99 Lt (145 720,28 Eur); 3) pripažinus ex officio BUAB „Finiens“ 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur) skolą ir 503 142,99 Lt (145 720,28 Eur) palūkanas, patvirtinti patikslintą (sumažintą) 1 043 779,83 Eur (I etapas – 898 059,55 Eur; II etapas – 145 720,28 Eur) finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje; 4) klausimą, kuri kreditorė – UAB „Nikosparta“ ar BUAB „Construction ACE“ – turi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ skolą, kuri nemokumo administratorės UAB „Reniva“ nuomone, yra 1 043 779,83 Eur dydžio (I etapas – 898 059,55 Eur; II etapas – 145 720,28 Eur), prašė nagrinėti teismo nuožiūra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2308-794/2024.
6. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ teigimu, nei pareiškėja, nei kreditorė UAB „Nikosparta“ negali turėti 1 477 299,58 Eur (5 100 820 Lt) reikalavimo teisės į bendrovę, nes UAB „Lidl Lietuva“ (tuometis pavadinimas – UAB „Lidl“) 2013 m. rugpjūčio 28 d. bankiniu mokėjimu tiesiogiai į KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vardu atidarytą sąskaitą sumokėjo 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) sumą, kuria buvo sumažinta pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ skola KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu įvykdyta ir atsakovės prievolės pareiškėjai dalis. Taigi, dėl UAB „Lidl Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. atlikto 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) mokėjimo pareiškėjos 2012 m. lapkričio 7 d. ir 9 d. sumokėtas 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) avansas BUAB „Finiens“ sumažėjo (buvo grąžintas) ir liko 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur) skolos suma. Kai pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ bankroto byloje KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė 2015 m. lapkričio 9 d. finansinį reikalavimą, ji patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Lidl Lietuva“ gavo 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) mokėjimą, kuris buvo įskaitytas pareiškėjos prievolėms pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padengti. Tuo metu, kai pareiškėja inicijavo Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2087-852/2017 dėl sumokėto avanso priteisimo iš atsakovės BUAB „Finiens“, pareiškėja neturėjo 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) reikalavimo teisės į atsakovę – tuo metu ji turėjo 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur) reikalavimo teisę į atsakovę. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 inicijavimo metu (2016 m. vasario 24 d.) atsakovės skola pareiškėjai dėl negrąžinto avanso buvo tik 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur), todėl iš BUAB „Finiens“ pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ naudai galėjo būti priteista tik 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur) skola ir 503 142,99 Lt (145 720,28 Eur) (3 100 820 Lt x (6 proc. / 365 / 100 proc.) x 987 dienų) procesinės palūkanos, iš viso – 3 603 962,99 Lt (1 043 779,83 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos BUAB „Construction ACE“ ir BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės prašymus dėl finansinių reikalavimų patikslinimo.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad UAB „Nikosparta“ reikalavimo teises įgijo iš pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ pagal 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios preambulėje perleistos reikalavimo teisės apibrėžtos pagal teismo sprendimą, o būtent: „Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priėmė sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Finiens“ ieškovės BUAB „Construction Ace“ naudai priteisė 1 477 299,58 Eur skolą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau – Sprendimas)“. Taigi UAB „Nikosparta“ iš pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ įgijo ginčijamas reikalavimo teises, kurių teisinį pagrindą sudaro ne pareiškėjos įvardyta preliminarioji sutartis, bet Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuris yra įsiteisėjęs.
9. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1061-643/2023 atmestas BUAB „Construction Ace“ kreditoriaus ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šis teismo sprendimas nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią.
10. Teismas nusprendė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ grindžiamos ne pareiškėjos nurodyta preliminariąja sutartimi, bet pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ naudai priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės BUAB „Finiens“ priteista 1 477 299,58 Eur skola bei 6 proc. procesinės palūkanos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nėra panaikintos UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės, reikalavimo teisių galiojimas nebuvo tos bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykas.
11. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-1885-614/2024 dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Proceso atnaujinimo klausimas dar neišspręstas, todėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priimtas 2017 m. kovo 9 d. sprendimas galioja. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2791-794/2022 jau buvo nagrinėtas kreditorės UAB „Globersa“ prašymas pašalinti UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo ir 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi toks prašymas atmestas, nes UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e21-2087-852/2017 bei galiojančia reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, dėl kurios galiojimo yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1061-866/2019.
12. Pasisakydamas dėl BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ nurodytų aplinkybių bei prašymų, teismas dar kartą pabrėžė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje, todėl negali būti iš naujo vertinami nemokumo administratorės nurodyti įrodymai ir aplinkybės dėl finansinio reikalavimo dydžio, ir prašymus atmetė kaip nepagrįstus.
13. Teismas, nenustatęs pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, netenkino trečiojo asmens UAB „Nikosparta“ prašymo paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
I. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliantė (pareiškėja) BUAB „Construction Ace“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1885-614/2024 dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad yra galimas proceso atnaujinimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kurioje priimtas 2017 m. kovo 9 d. sprendimas. Aplinkybę, kad nutarties priėmimo dieną vyko teismo procesas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, teismas nepagrįstai įvertino kaip įrodančią galimybę atnaujinti procesą nurodytoje byloje. Apeliantės nuomone, proceso atnaujinimas buvo inicijuotas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 5 metų senaties terminą, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyta galimybė atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 yra objektyviai neįgyvendinama.
14.2. Jeigu aplinkybę, kad yra galimas proceso atnaujinimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, teismas vertino kaip svarbią apeliantės prašymui išnagrinėti, tai turėjo stabdyti bylą iki bylos dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 164 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu.
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tol, kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis. Paaiškėjus, kad proceso atnaujinimas dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 yra objektyviai negalimas, finansinio reikalavimo patikslinimo institutas šiuo atveju yra vienintelė ir reali apeliantės galimybė apginti savo, o kartu ir BAUB „Finiens“ bei šios bendrovės kreditorių pažeistas teises.
14.4. Teismo nutarties 21 punkte nurodyti argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas turi prejudicinę galią, vertinant UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, yra nepagrįsti.
14.5. Kreditorės UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas patvirtintas ne Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, bet 2017 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 konstatuota, kad pirminis dokumentas, iš kurio kildinama BUAB „Finiens“ skola, kuri buvo perleista 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, yra suklastotas. Tai reiškia, kad 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo perleistas reikalavimas, kildinamas iš negaliojančios 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties, taip pat negalioja, vadovaujantis CK 6.102 straipsnio 1 dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tai yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas. Aplinkybė, kad 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis negalioja ab initio, paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2024 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024. Tai laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri suteikia teisę tiek kreditoriams, tiek bankroto administratoriui, tiek teismui savo iniciatyva patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą.
14.6. Apeliantė sąžiningai pareiškė prašymą patikslinti finansinį reikalavimą. Toks prašymas atitinka teismų praktiką, nes pateiktas paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir nėra jokio kito alternatyvaus procesinio instituto ir (ar) galimybės kitokiu būdu apginti apeliantės pažeistas teises.
14.7. UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas patvirtintas ne Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, o 2017 m. gruodžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
15. Tretieji asmenys UAB „Estero“ ir UAB „Krestan“ atsiliepimu į apeliantės BUAB „Construction“ Ace“ atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir patenkinti apeliantės BUAB „Construction“ prašymą bei patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą – iš jo išbraukti UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinį reikalavimą.
16. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismas nebuvo aktyvus, neužtikrino teisėtumo kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) procese, nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e21A-266-516/2024 pateiktų išaiškinimų.
17. Tretieji asmenys UAB „Estero“ ir UAB „Krestan“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir patenkinti apeliantės BUAB „Construction“ prašymą patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą – iš jo išbraukti UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo – Lietuvos apeliacinio teismo – išaiškinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 pripažino, kad UAB „Nikosparta“ turi patvirtintą neegzistuojantį 1 716742,57 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Finiens“; pripažino, kad UAB „Nikosparta“ turi būti išbraukta iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo su neegzistuojančiu 1 716742,57 Eur finansiniu reikalavimu. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo ir UAB „Nikosparta“, yra pripažinta, kad UAB „Nikosparta“ turi būti išbraukta iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorei nesiėmus atitinkamų veiksmų, BUAB „Construction Ace“ pateikė teismui pagrįstą prašymą išbraukti UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo.
17.2. Teismas nevykdė pareigos būti aktyviu ir veikti ex officio, neužtikrino, kad bankroto byloje veiktų tik teisėti kreditoriai, turintys egzistuojančius finansinius reikalavimus.
17.3. Teismas nepagrįstai neišbraukė UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo, remdamasis tuo, kad neva nėra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017.
18. Atsakovė BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, atsiliepime į atskiruosius skundus prašo: 1) ex officio pripažinti, kad BUAB „Finiens“ prievolės BUAB „Construction Ace“ dėl 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) avanso grąžinimo dalis dėl 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) yra įvykdyta, todėl 2016 m. vasario 24 d., kai buvo inicijuota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017, BUAB „Finiens“ skola dėl negrąžinto avanso buvo 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur); 2) konstatavus, kad BUAB „Finiens“ skola dėl negrąžinto avanso 2016 m. vasario 24 d. buvo 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur), ex officio pripažinti, jog palūkanos nuo BUAB „Construction Ace“ ieškiniu pareikšto reikalavimo grąžinti skolą momento (2016 m. vasario 24 d.) iki nutarties iškelti BUAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2018 m. lapkričio 7 d.) yra 503 142,99 Lt (145 720,28 Eur); 3) ex officio pripažinus BUAB „Finiens“ 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur) skolą ir 503 142,99 Lt (145 720,28 Eur) palūkanas, patvirtinti patikslintą (sumažintą) 1 043 779,83 Eur (I etapas – 898 059,55 Eur; II etapas – 145 720,28 Eur) finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje; 4) apeliančių BUAB „Construction Ace“, UAB „Estero“ ir UAB „Kerstan“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties nagrinėti teismo nuožiūra.
19. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad laikosi 2024 m. liepos 26 d. atsiliepime į prašymą išdėstytos pozicijos, jog teismas ex officio turėtų pasisakyti ir patvirtinti faktą, kad tuo metu, kai apeliantė BUAB „Construction Ace“ inicijavo Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2087-852/2017 dėl sumokėto avanso priteisimo iš atsakovės BUAB „Finiens“, apeliantė neturėjo 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) reikalavimo teisės į atsakovę – jos reikalavimo teisė buvo tik 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur), nes iki nurodytos bylos inicijavimo UAB „LIDL Lietuva“ jau buvo sumokėjusi KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur), kurie buvo įskaityti kaip apeliantės BUAB „Construction Ace“ prievolės pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimas.
20. Trečiasis asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškimas grindžiamas nepagrįstais ir klaidingais teiginiais dėl UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisių atsiradimo pagrindo, ir teisingai įvertino, jog UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisė į atsakovę grindžiama ne apeliančių įvardyta preliminariąja sutartimi, bet pagal BUAB „Construction Ace“ ieškinį priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės priteista 1 477 299,58 Eur skola bei 6 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20.2. Pareiškėja atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad UAB „Nikosparta“ nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Pareiškėjai ir UAB „Nikosparta“ sudarius ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 metu Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 ieškovę BUAB „Construction Ace“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Nikosparta“.
20.3. Teismas pagrįstai įvertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nėra panaikintos UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės, reikalavimo teisių galiojimas nebuvo tos bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykas. Nei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024, nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje dėl šio sprendimo nėra įvertinta ir nenuspręsta, kad UAB „Nikosparta“ turi patvirtintą neegzistuojantį finansinį reikalavimą, kad turi būti išbraukta iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo su neegzistuojančiu 1 716 742,57 Eur reikalavimu.
20.4. Tiek pareiškėjos prašyme, tiek atsakovės atsiliepime pripažįstama, kad atsakovė iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 buvo skolinga pareiškėjai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ieškovės BUAB „Construction Ace“ naudai iš atsakovės BUAB „Finiens“ priteisė 2012 m. lapkričio 7 d. pavedimu dėl 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur) ir 2012 m. lapkričio 9 d. pavedimu dėl 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur) sumokėtų lėšų grąžinimą. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 yra priimtas dėl tų pačių sumų, kuriomis pareiškėja pareiškime grindžia savo savarankišką reikalavimą, grąžinimo. Pareiškėjos ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sutartis yra galiojanti, pareiškėja pagal sutartį gavo atlyginimą už ginčijamas reikalavimo teises.
20.5. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Nikosparta“ yra įrašyta į atsakovės BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą remiantis reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleistomis reikalavimo teisėmis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
20.6. Teismas pagrįstai ir teisėtai įvertinto, kad atsakovės bankroto byloje negali būti peržiūrėtas teismo kitoje byloje atsakovės atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
20.7. Priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 turi res judicata galią tiek atsakovei, tiek UAB „Nikosparta“, tiek pareiškėjai, nes priimtas visų šių asmenų atžvilgiu.
20.8. Teismui nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti pareiškėjos prašymą, nebuvo pagrindo sustabdyti bylą. Pareiškėja nurodė, kad prašymą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nesudaro teisėto pagrindo peržiūrėti kvestionuojamą finansinį reikalavimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
23. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ ir atsakovės BUAB „Fieniens“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašymai patikslinti BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas ir tikslinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
24. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB „Finiens“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 10 d.
25. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis.
26. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ trečiosios eilės 1 477 299,58 Eur finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas, palikta nepakeista.
27. Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Nikosparta“ savo finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje grindė BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudaryta ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. bei 2018 m. sausio 24 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019 (bankroto byla Nr. B2-1-794/2024, 2019 m. balandžio 10 d., reg. Nr. DOK-17202 1 priedas).
28. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 patenkintas ieškovės BUAB „Construction Ace“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „Finiens“ ieškovei priteista 1 477 299,58 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Nikosparta“ įgijo reikalavimo teises BUAB „Finiens“ atžvilgiu į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priteistą skolą.
29. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018, įvertinęs tai, kad BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, byloje pradinę kreditorę BUAB „Construction Ace“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Nikosparta“.
30. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018; kasacinį skundą dėl nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties atsisakyta priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
31. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Finiens“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
32. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 patenkino ieškovės (BUAB „Finiens“ kreditorės) UAB „Globersa“ ieškinį ir trečiojo asmens BUAB „Construction ACE“ savarankiškus reikalavimus – pripažino niekine ir negaliojančia ab initio BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ 2013 m. sausio 7 d. sudarytą susitarimą dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 atmetė trečiojo asmens UAB „Nikosparta“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
33. Pareiškėja BUAB „Construction Ace“ 2024 m. birželio 13 d. pateikė teismui prašymą iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo išbraukti kreditorę UAB „Nikosparta“ su 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu bei patvirtinti BUAB „Construction Ace“ 2 009 827,85 Eur finansinį reikalavimą (1 477 299,58 Eur pagrindinė skola ir 531 827,85 Eur procesinės palūkanos). Prašymą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024, nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, jog BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas kildinamas iš UAB „Construction Ace“ ir UAB „Finiens“ pasirašytos niekinės ir negaliojančios ab initio 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties.
34. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės į atsakovę BUAB „Finiens“ grindžiamos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir galiojančia 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nėra panaikintos UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisės.
35. Pareiškėja BUAB „Construction Ace“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutikimą grįsdama tuo, kad: 1) priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, proceso atnaujinimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nėra galimas, nes yra praleistas naikinamasis terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti; 2) nesant galimybės atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo sprendimo pagrindu patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, kadangi tai yra vienintelis būdas apginti pareiškėjos pažeistas teises.
36. Tretieji asmenys (kreditorės) UAB „Estero“ ir UAB „Krestan“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesutikimą grįsdamos tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo – Lietuvos apeliacinio teismo – išaiškinimu, kad UAB „Nikosparta“ turi būti išbraukta iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo su neegzistuojančiu 1 716 742,57 Eur finansiniu reikalavimu; 2) skundžiama nutartimi yra nepagrįstai apsunkintas kelias BUAB „Finiens“ kreditoriams pašalinti iš BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašo kreditorę UAB „Nikosparta“ su neteisėtu ir realiai neegzistuojančiu finansiniu reikalavimu.
37. Pažymėtina tai, kad atskiraisiais skundais yra kvestionuojama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ prašymas išbraukti kreditorę UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo ir patvirtinti BUAB „Construction Ace“ 2 009 827,85 Eur finansinį reikalavimą (1 477 299,58 Eur pagrindinė skola ir 531 827,85 Eur procesinės palūkanos). Nutarties dalis, kuria netenkinti BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės prašymai dėl BUAB „Finiens“ prievolės BUAB „Construction Ace“ dydžio sumažinimo ir, atitinkamai, BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintų BUAB „Construction Ace“ ar UAB „Nikosparta“ finansinių reikalavimų patikslinimo, nėra apskųsta apeliacine tvarka. Kita vertus, BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskiruosius skundus prašo, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio patikslintų BUAB „Finiens“ prievolės BUAB „Construction Ace“ apimtį (sumažintų nuo 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) iki 3 100 820 Lt (898 059,55 Eur), nors įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 konstatuota, jog UAB „Finiens“ skola BUAB „Construction Ace“ yra 1 477 299,58 Eur) ir ex officio BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintų sumažintą 1 043 779,83 Eur (3 100 820 Lt (898 059,55 Eur) skola ir 503 142,99 Lt (145 720,28 Eur) palūkanos) reikalavimą.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BUAB „Finiens“ prievolės BUAB „Construction Ace“ apimtis nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuris šioje proceso stadijoje nėra pakeistas ar panaikintas. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas ex officio negali revizuoti kitoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bankrutuojančio juridinio asmens prievolės vienam iš kreditorių apimtis. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskiraisiais skundais ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ prašymas išbraukti kreditorę UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylos sustabdymo
20. Pareiškėja BUAB „Construction Ace“ atskirajame skunde prašo sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto arba 164 straipsnio 4 punkto pagrindu tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1885-614/2024 dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017.
21. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).
22. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais pagrindais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
23. Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje ir kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja BUAB „Construction Ace“, kaip BUAB „Finiens“ kreditorė, iškėlė ginčą dėl bendrovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintos kreditorės UAB „Nikosparta“ ir jos 1 477 299,58 Eur finansinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties turinio matyti, kad UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-1885-614/2024 dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017; teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 24 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi šiuo metu proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kurioje priimto įsiteisėjusio sprendimo pagrindu BUAB „Finiens“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ 1 477 299,58 Eur reikalavimas, klausimas nėra išspręstas.
27. Kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia ir pan. (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
28. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šios apeliacinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 yra galiojantis, jis nėra pakeistas ar panaikintas, procesas nurodytoje civilinėje byloje nėra atnaujintas. Pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ nurodyta aplinkybė, kad yra inicijuotas proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 atnaujinimas savaime nesuponuoja nei privalomojo, nei fakultatyviojo nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindo. Jeigu procesas nurodytoje civilinėje byloje vėliau būtų atnaujintas ir teismas atmestų UAB „Nikosparta“ ieškinį, tokiu atveju atsakovės BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašas galės būti atitinkamai patikslintas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalį.
29. Pareiškėjos BUAB „Construction Ace“ prašymas išbraukti kreditorę UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo nagrinėjamas vertinant šio prašymo pateikimo metu esančią faktinę ir teisinę situaciją.
Dėl nemokumo (bankroto) byloje patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo (išbraukimo)
39. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-241/2020). Kreditorių reikalavimų tikslinimas nemokumo byloje, iškeltoje iki JANĮ įsigaliojimo, taip pat atliekamas pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis) ir šiame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-956-241/2020).
40. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad BUAB „Finiens“ bankroto byla pradėta iki JANĮ įsigaliojimo dėl pareikšto prašymo patikslinti bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą sprendžiama pagal ĮBĮ nuostatas.
41. Teismų praktikoje pažymima, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia ir pan. (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
42. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimas bankroto procese yra galimas, kai po jo patvirtinimo atsiranda pagrįstas poreikis jį pakoreguoti. Toks poreikis siejamas su aplinkybėmis, kurios yra objektyviai reikšmingos, sprendžiant dėl konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo (jo dydžio). Ar yra pagrindas patikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes bei nemokumo proceso ypatumus.
43. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog nemokumo byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant nemokumo bylą. Tokiu atveju nemokumą bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki nemokumo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022).
44. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jeigu kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022). Atitinkamai, kol nėra panaikintas ar pakeistas juridinio asmens bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrindą sudarantis teismo sprendimas, taip pat nesant duomenų apie patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindą sudarančio teismo sprendimo įvykdymą, negali būti keičiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu patvirtintas finansinis reikalavimas, nes tai reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą.
45. Kreditorius, siekdamas nuginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris buvo patvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, tai gali padaryti tik padavęs kasacinį skundą ar atnaujinęs procesą byloje, kurioje šis sprendimas priimtas, nes kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai neįtvirtina. Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės bankroto byloje peržiūrėti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo pagrįstas finansinis reikalavimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-152-567/2023 ir joje nurodytą teismų praktiką).
46. Atitinkamai, kol nėra panaikintas ar pakeistas juridinio asmens bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrindą sudarantis teismo sprendimas, taip pat nesant duomenų apie patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindą sudarančio teismo sprendimo įvykdymą, negali būti keičiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu patvirtintas finansinis reikalavimas, nes tai reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą.
47. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-334-258/2019 patvirtinto kreditorės UAB „Nikosparta“ 1 477 299,58 Eur finansinio reikalavimo patikslinimo (išbraukimo iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo). Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 priėmimo UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas turi būti išbrauktas iš BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, nes paaiškėjo, jog 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis yra suklastotas ir niekinis dokumentas, atitinkamai 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Nikosparta“ įgijo reikalavimo teisę, atsiradusią iš negaliojančios preliminariosios sutarties, yra niekinė ir negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šioje proceso stadijoje esančią faktinę ir teisinę situaciją, neturi pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentais.
48. Jau nurodyta, kad iš BUAB „Finiens“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas UAB „Finiens“ buvo grindžiamas BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi (civilinė byla Nr. B2-1-794/2024, 2019 m. balandžio 10 d., reg. Nr. DOK-17202). Iš 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi UAB „Nikosparta“ iš BUAB „Construction Ace“ įsigijo reikalavimo teises į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priteistą iš UAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur skolą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl šio teismo sprendimo UAB „Finiens“ buvo padavusi apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018, vadovaudamasis pateikta 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, byloje ieškovę BUAB „Construction Ace“ pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Nikosparta“, o 2018 m. sausio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą.
49. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1885-614/2024 yra nagrinėjamas BUAB „Finiens“ pareiškimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017; teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 24 d. Taigi proceso atnaujinimo klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 šiuo metu nėra išspręstas. Tai reiškia, kad nurodytas teismo sprendimas šiuo metu yra galiojantis bei privalomas, todėl turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Tol, kol nėra išspręstas proceso atnaujinimo klausimas, bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės patikslinti finansinio reikalavimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas savaime nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019).
50. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi iš BUAB „Construction Ace“ reikalavimo teises į UAB „Finiens“ įgijo įsiteisėjusio ir galiojančio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 pagrindu.
51. Apeliančių įvardyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 gali būti pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-2087-852/2017, tačiau nėra pakankamas pagrindas BUAB „Finiens“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tikslinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir BUAB „Construction Ace“ bei UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu patvirtintą UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą.
52. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
53. Apibendrinęs išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens bankroto byloje tvirtinimą ir tikslinimą, ir pagrįstai netenkino pareikštų prašymų dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 strapsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Kreditorė UAB „Nikosparta“ prašo iš apeliančių lygiomis dalimis priteisti 1 355 Eur už advokato teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į atskiruosius skundus, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2024 m. rugsėjo 9 d. pažymą dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje Nr. eB2-2308-794/2024.
56. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.
57. Kreditorės UAB „Nikosparta“ prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos patirtos 2024 m. III ketvirtį, todėl atlygintinam jų dydžiui apskaičiuoti imamas 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 161 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur). Kreditoriaus prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1 355 Eur – viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.16 papunkčio nuostatomis, kreditoriui iš apeliančių lygiomis dalimis priteistina 864,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ (juridinio asmens kodas 124517936) lygiomis dalimis iš apeliančių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Construction Ace“ (juridinio asmens kodas 302752225) bankroto administravimui skirtų lėšų, uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ (juridinio asmens kodas 305661827) ir uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ (juridinio asmens kodas 305662929) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct), t. y. iš kiekvienos apeliantės – po 288,13 Eur (po du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 13 ct), bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza