Civilinė byla Nr. 2S-191-945/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 10 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. S. dėl atsakovo reiškiamų iš darbo santykių kylančių reikalavimų pripažinimo nepagrįstais.

        Teismas

        n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė (b. l. 2–7) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. DGKS-4468 dalis, kuriomis nuspręsta priteisti atsakovui iš ieškovės 1 723,33 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 1 884,16 Eur netesybas.

2.       Šalys 2018 m. spalio 10 d. pateikė teismui 2018 m. spalio 3 d. taikos sutartį (b. l. 40), kurioje išspręsti visi ieškinyje kelti reikalavimai. Šalys prašė taikos sutartį patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 44–45) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio, išaiškino, kad nutraukus civilinę bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

I.       Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu (b. l. 48–56) atsakovas prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti, civilinę bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą, netenkinus reikalavimo bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą, 2018 m. spalio 3 d. tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą taikos sutartį pripažinti negaliojančia, atmesti ieškinį, skirti 5 000 Eur baudą ieškovei, pusę šios sumos priteisiant atsakovui. Atsakovas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.        Taikos sutartimi įtvirtinta esminė šalių nelygybė, nes atsakovas yra nepatyręs, neišsilavinęs, neturi jokių teisinių žinių, derybinės patirties, o ieškovę nagrinėjant darbo bylas ir civilinę bylą teisme atstovavo profesionalūs teisininkai.

4.2.        Taikos sutartis buvo pasirašyta nagrinėjant Darbo bylą Nr. APS-36-16871 žodinio proceso tvarka, tačiau nėra duomenų, kad atsakovui aiškiai ir suprantamais žodžiais būtų išaiškintos taikos sutarties pasirašymo pasekmės, todėl sudarant taikos sutartį buvo pažeistas sutarties laisvės principas.

4.3.        Taikos sutarties nuostatos prieštarauja viešajam interesui, nes atsakovas buvo įbaugintas ir apgautas darbdavio.

4.4.        Ieškovė turėjo įrodyti savo reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą, tačiau nei DKG, nei teismui teiktuose dokumentuose neatsikleidė buvus bent vieną iš būtinų sąlygų turtinei darbuotojo atsakomybei kilti.

4.5.        Kadangi ieškinys buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 27 d., jis pateiktas praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

4.6.        Ieškovės atstovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl DGK sprendimo Nr. DGKS-4468 panaikinimo ir iniciavo antrą darbo ginčą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, todėl susiklostė situacija, kai vienu metu nagrinėjamos dvi bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to ieškovei turėtų būti paskirta bauda.

5.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 100–104) ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, netaikyti CPK 95 straipsnyje numatytos baudos. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismas taikos sutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo laisva valia sudarytą sutartį. Ieškovė niekada nebaugino atsakovo, priešingai, siekdama ginčus išspręsti taikiai, pasiūlė juos užbaigti sudarant taikos sutartį. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties sąlygos buvo išaiškintos atsakovui, atsakovas jas perskaitė, konsultavosi su juo kartu buvusiu kolega A. P. ir telefonu su kitais asmenimis. Prieš pasirašydamas taikos sutartį atsakovas kelis kartus buvo paklaustas DGK, ar supranta taikos sutarties sąlygas ir ar su jomis sutinka. Atsakovas patvirtino, kad sutinka. Teismas įvertino pateiktos sutarties sąlygas, nenustatė, kad jos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Atsakovas neteisingai sutapatina dvi skirtingas bylas su skirtingais reikalavimais, nes ieškinį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ieškovė pateikė nesutikdama su DGK 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu dėl atsakovui priteisto darbo užmokesčio ir netesybų dydžio, bet ne dėl atsakovo ieškovei padarytos žalos atlyginimo. Šis reikalavimas buvo pareikštas DGK 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. kitoje darbo byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje privalėjo įrodyti reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Ieškovė nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, priešingai, atsakovas tik teismui patvirtinus taikos sutartį kreipėsi teisinės pagalbos, tokiu būdu siekdamas vilkinti procesą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

I.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Atsakovas prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes rašytinis procesas tam nepakankamas. Teismas šį prašymą vertina kaip formalų ir nemotyvuotą. Atsakovas neįvardijo jokių aplinkybių, kurios negali būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nenurodė jokių įrodymų, kurie gali būti tinkamai ištirti tik organizuojant žodinį bylos nagrinėjimą. Rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskiruoju skundu skundžiamos nutarties argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties sudarymą, todėl pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.

9.       CPK 140 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Vadovaujantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šis procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

10.       Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių kliūčių užbaigti tarp šalių kilusį ginčą taikiai. Joks teisės aktas nedraudžia taikos sutartimi užbaigti darbo ginčą. Šalys buvo iniciavę savarankiškus darbo ginčus dėl priešpriešinių piniginių reikalavimų: atsakovas pareiškė reikalavimą išieškoti iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas; ieškovė kitoje byloje reikalavo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Ginčijama taikos sutartimi atsakovas atsisakė 3 607,49 Eur reikalavimo (1 723,33 Eur + 1 884,16 Eur), kurio pagrįstumas turėjo būti vertinamas šioje byloje, o atsakovė atsisakė kitoje byloje pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalies dėl 15 638,51 Eur (15 000 Eur + 638,51 Eur), t. y. daugiau nei 4 kartus didesnės sumos. Spręsti, kad toks susitarimas yra nepalankus darbuotojui, neišnagrinėjus kiekvieno reikalavimo iš esmės, nėra pagrindo. Sudarydamas taikos sutartį atsakovas išsprendė ginčą geranoriškai, taip išvengdamos rizikos, kad išnagrinėjus darbo bylas gali būti priimtas jam nepalankus sprendimas, t. y. iš jo priteista didesnė suma. 

11.       Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą buvo nepagrįstas, vertintini kaip prielaida. Ieškovė kitoje darbo byloje buvo aiškiai suformulavusi reikalavimą taikyti atsakovo atžvilgiu turtinę atsakomybę, pateikusi ne tik duomenis, kad šalis siejo darbo santykiai, bet ir paties atsakovo patvirtinimą, jog jis pripažįsta neteisėtų veiksmų, dėl kurių darbdaviui kilo žala, faktą. Atsakovo pateikiamos abejonės dėl įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, pakankamumo, taip pat darbdavio teisės reikalauti iš darbuotojo viso žalos atlyginimo, negali būti vertinamos kaip atskleidžiančios akivaizdų ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, kuris privalėjo būti konstatuotas preliminariai įvertinus bylos medžiagą sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties ir teismo nutarties, kuria taikos sutartis patvirtinta, nuginčijimas tuo pagrindu, kad priešingos šalies procesinė pozicija buvo nepagrįsta, paneigtų taikos sutarties instituto esmę. Sprendžiant dėl taikos sutarties teisėtumo nevyksta bylos nagrinėjimas iš esmės, netiriami įrodymai ir nevertinamas šalių reikalavimų, dėl kurių susitarta taikos sutartimi, pagrįstumas. Atsakovas aiškiai išreiškė valią atsisakyti nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų. Tokios valios išraiškos įstatymas nedraudžia (CPK 140 straipsnis).

12.       Atsakovas skunde taip pat nurodo, kad ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti atsakovo reikalavimai, ieškinį teismui pareiškė praleisdama įstatyme įtvirtintą 1 mėnesio terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kreipimosi į teismą nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu terminas yra procesinis. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar darbo santykių šalis šio termino nepraleido ir, konstatavęs termino praleidimo faktą, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka turi spręsti jo atnaujinimo klausimą. Jeigu praleistas terminas neatnaujinamas, teismas ieškinio nepriima. Faktas, kad teismas priėmė ieškinį, reiškia, jog terminas nebuvo praleistas arba teismas šį terminą atnaujino ir bylos nagrinėjimo metu ieškinio pagrįstumas nebegali būti ginčijamas savo poziciją grindžiant šio termino praleidimu. Dėl nurodytos priežasties aptariamas skundo argumentas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ieškovės procesinės pozicijos nepagrįstumą, piktnaudžiavimą procesu, neteisėtą įtaką atsakovo apsisprendimui sudaryti taikos sutartį.

13.       Argumentą, kad taikos sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovas nepateikė jokių bauginimo, apgaulės ar kitokio neteisėto darbdavio elgesio, kuris galėjo turėti įtakos atsakovo sprendimui sudaryti taikos sutartį, faktą patvirtinančių įrodymų. Reikšminga teismas pripažįsta aplinkybę, kad taikos sutarties sudarymo metu darbo santykiai tarp šalių buvo nutrūkę, atsakovas nebuvo priklausomas nuo buvusio darbdavio, tarp šalių kilęs ginčas buvo išskirtinai turtinio pobūdžio, ieškovė neturėjo jokių instrumentų įtakoti atsakovo valią.

14.       Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad pareikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje ir kartu reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo DGK ieškovė piktnaudžiavo procesu. Kaip minėta, pirmąjį ginčą dėl iš darbo santykių kylančių sumų priteisimo iniciavo atsakovas. Darbo ginčų komisijai priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė pasinaudojo teise perduoti ginčą teismui pareikšdama ieškinį (DK 231 straipsnio 1 dalis). Kartu darbdavys priėmė sprendimą pareikšti savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo. Šiam reikalavimui taikoma privaloma išankstinė nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka (DK 220 straipsnio 1 dalis), todėl kreipdamasis su prašymu į DGK darbdavys savo teises taip pat įgyvendino tinkamai.

15.       Atsakovo nurodomų jo valios sudaryti taikos sutartį trūkumų nepatvirtina ir į bylą surinkti duomenys apie sutarties pasirašymo ir tvirtinimo aplinkybes.

16.       Kaip matyti iš į bylą pateiktos darbo bylos pagal darbdavio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo medžiagos, šioje byloje DGK surengė du posėdžius: 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. spalio 3 d. Taikos sutartį nurodytoje byloje šalys pateikė 2018 m. spalio 3 d. posėdžio metu. Kaip nurodo atsakovas atskirajame skunde, taikiai išspręsti ginčą jam buvo primygtinai siūloma 2018 m. rugsėjo 19 d. vykusio posėdžio metu. Nurodyta aplinkybė parodo, kad atsakovas, DGK atidėjus bylos nagrinėjimą, turėjo galimybę apsvarstyti savo poziciją, pasitarti su teisininkais. Kadangi kitas posėdis įvyko po dviejų savaičių, būtent posėdžio dieną buvo pasirašyta taikos sutartis, spręsti, kad sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo priimtas spontaniškai, jog tokiam sprendimui įtaką galėjo turėti neteisėti darbdavio veiksmai, nėra pagrindo.

17.       Be to, šalys DGK byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo ir nagrinėjamoje byloje dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo pateikė savarankiškas (skirtingo turinio) taikos sutartis. DGK posėdžio metu pateiktoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė atsisako dalies atsakovui pateiktų reikalavimų, kurių suma 15 638,51 Eur, atsakovas pripažino kitos dalies reikalavimų, kurių suma 3 479,67 Eur, pagrįstumą, šalys susitarė dėl šių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir terminų, be to, atsakovas įsipareigojo atsisakyti savo reikalavimų dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo, kuris ieškovės iniciatyva buvo nagrinėjamas teisme. Ši sutartis tą pačią dieną (2018 m. spalio 3 d.) buvo patvirtinta ir darbo byla nutraukta. Be to, tos pačios dienos data šalys sudarė dar vieną taikos sutartį, skirtą nagrinėjamai bylai užbaigti. Šioje sutartyje išreiškiama atsakovo valia atsisakyti savo reikalavimų dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo, taip pat nurodoma, kad ieškovė atsisako dalies DGK nagrinėtoje byloje pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo. Faktas, kad atsakovas pasirašė du taikius susitarimus skirtingose bylose, tik dar kartą patvirtina, jog jo elgesys nebuvo spontaniškas, atsakovas atliko keletą savarankiškų veiksmų, taip patvirtindamas savo valią.

18.       Reikšminga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir tą aplinkybę, kad skundžiama nutartis buvo priimta ne iš karto po taikos sutarties sudarymo, bet 2018 m. spalio 19 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu. Jeigu taikos sutartys neatitiko atsakovo valios, atsakovas po jų sudarymo ir DGK pateiktos taikos sutarties kitoje byloje patvirtinimo turėjo teisę kreiptis į teismą, kad šis nenutrauktų ginčo dėl darbo užmokesčio priteisimo nagrinėjimo, tačiau to nepadarė. Taikos sutartis teismui pateikta po savaitės (2018 m. spalio 10 d.). Net ir po taikos sutarties pateikimo ji nebuvo tvirtinama rašytinio proceso tvarka. Teismas dar 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 33–34) buvo paskyręs byloje parengiamąjį posėdį 2018 m. spalio 19 d. 10 val., apie kurį atsakovas asmeniškai informuotas šaukimu (b. l. 37). Būtent šiame posėdyje ir buvo sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas. Atsakovui, kuris teigia, kad buvo įbaugintas ir priverstas sudaryti taikos sutartį su ieškove, nebuvo jokių kliūčių ne tik informuoti teismą apie savo valios trūkumus iki paskirto posėdžio, bet ir atvykti į posėdį bei išdėstyti savo poziciją. Atsakovas tokia teise nepasinaudojo, į parengiamąjį posėdį neatvyko (b. l. 43).

19.       Teismui pateikta taikos sutartis buvo pasirašyta atsakovo, sutartyje aiškiai nurodyta, kad ji atitinka šalių valią, jog šalims yra žinomos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad sutartis yra ydinga dėl šalių valios trūkumų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas pateikė ieškinį dėl ginčo, kuris buvo išspręstas DGK patvirtinus taikos sutartį byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, negali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta nutarties 17 punkte, skyrėsi šalių dviejose savarankiškose bylose pateiktomis taikos sutartimis išspręstų klausimų apimtis. Skundžiama nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas atsisakė visų šioje byloje pareikštų reikalavimų, o ieškovė įsipareigojo nereikalauti dalies žalos atlyginimo. Šį įsipareigojimą ieškovė įvykdė sudarydama su atsakovu taikos sutartį DGK nagrinėtoje byloje, kurioje tokios pačios apimties reikalavimų atsisakė. Nors atsakovas, pareikšdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė nesutinkantis su tuo, kaip buvo išspręstas ginčas, jis, vadovaujantis CPK 5 straipsniu, DK 231 straipsnio 1 dalimi, negali reikalauti, kad būtų iš naujo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas, kurio pati ieškovė nebepalaiko. Šis reikalavimas, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, galėtų būti nagrinėjamas tik ieškovės iniciatyva. DGK patvirtinta taikos sutartimi ieškovė nurodė palaikanti savo reikalavimą dėl 3 479,67 Eur, atsakovas pripažino tokio dydžio prievolę ieškovei bei įsipareigojo ją įvykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Būtent šios nurodytoje byloje patvirtintos prievolės panaikinimu yra suinteresuotas atsakovas. Dėl šios prievolės skundžiamoje nutartyje nepasisakoma.

21.       Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

        n u t a r i a :

        Atskirąjį skundą atmesti.

        Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Marius Bartninkas