Administracinė byla Nr. TA-575-556/2022

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03488-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 18 d., jam lipant į savo miegamąją vietą antrajame dviaukštės lovos aukšte, jis paslydo ir pasitempė dešinės kojos kelio raiščius. Šis incidentas, anot pareiškėjo, įvyko dėl to, kad Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) esančios, nuteistiesiems skirtos, dviaukštės lovos neturi įrengtų kopėtėlių. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis gyvenamojoje kameroje buvo priverstas valgyti atsistojęs, nes jo kameroje tik vienas stalas ir dvi kėdės. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjas patyrė moralinę žalą.

3.       Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, jog buvo apgyvendintas II gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 2, kartu su dar dviem nuteistaisiais (suimtaisiais). Dėl įvykusio incidento pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN gydytojus. Pareiškėjas teigė, kad trims asmenims kameroje teko vienas stalas ir dvi kėdės, jis kreipėsi dėl baldų trūkumo į Vilniaus PN administraciją, tačiau ši nurodydavo, kad teisės aktai baldų skaičiaus kameroje nenustato. Pareiškėjui prie stalo tekdavo valgyti atšalusį maistą arba valgyti kitose vietose, pvz. ant nuteistųjų (suimtųjų) lovų, dėl ko kartais kildavo barniai ir konfliktai. Pareiškėjas tikino, jog net ir teisminio nagrinėjimo metu jaučia skausmus.

4.       Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN teismui pateikė klaidinančią informaciją, nes iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog juose užfiksuota ne kamera Nr. 2, kurioje buvo apgyvendintas pareiškėjas. Pareiškėjas akcentavo vis dar jaučiantis nepatogumus, traškesį dešinės kojos kelyje. Šie skausmai ne tik sukėlė trumpalaikį išgyvenimą, bet ir ilgalaikes pasekmes, nepatogumo jausmą, diskomfortą, skausmus, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas prašė teismo nesiremti atsakovo atstovo atsiliepimo argumentais, o klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo spręsti savo nuožiūra.

5.       Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpa, kurioje gyvena ir bausmę atlieka pareiškėjas, įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Visos Vilniaus PN dviaukštės lovos turi įrengtas kopėtėles. Vilniaus PN patalpų būklė priklauso ir nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Kartais patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę. Jeigu pareiškėjo netenkino jam paskirta miegamoji vieta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sveikatos būklės ar dėl psichologinės įtampos, pareiškėjas galėjo ir turėjo savo gerove pasirūpinti pats, t. y. kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus su prašymu išrašyti pažymą, patvirtinančią, jog dėl tam tikros būklės pareiškėjui tinkamesnė miegamoji vieta yra pirmame lovos aukšte, o vėliau pareiškėjas su minėta pažyma galėjo kreiptis į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris būtų ėmęsis veiksmų pakeičiant miegamąją vietą, tačiau pareiškėjas to nepadarė, pretenzijų dėl to neteikė. Vilniaus PN vertino, jog pareiškėjas teismui skunde nurodė tariamą, neegzistavusią problemą, kurios, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, nebuvo anksčiau iškėlęs.

7.       Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas, atsakovo atstovo vertinimu, nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų arba argumentų, patvirtinančių, kad skunde nurodomos aplinkybės lėmė pareiškėjo fizinę arba psichinę sveikatą.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

9.       Teismas vadovavosi Taisyklių II skyriuje nustatytais nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimais ir pažymėjo, kad juose nedetalizuojami lovų parametrai, jokie teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu.

10.       Teismas analizavo byloje esančias kamerų nuotraukas, atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus ir pritarė pareiškėjo pozicijai, jog byloje pateiktos Vilniaus PN nuotraukos negali būti vertinamos nagrinėjamu atveju, kadangi iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kurios konkrečiai kameros (arba kamerų) kopėtėlės yra užfiksuotos nuotraukose. Teismas nusprendė nesiremti šiais bendro pobūdžio vaizdiniais įrodymais.

11.       Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su skundu dėl, jo nuomone, neįrengtų kopėtėlių, tačiau iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos kortelės, o konkrečiai iš gydytojos 2020 m. spalio 20 d. įrašo, teismas nustatė, kad pareiškėjas jai skundėsi dešinės kojos kelio raiščio skausmais, nurodydamas, jog pasitempė juos iškritęs iš gyvenamojoje kameroje esančios dviaukštės lovos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas įpareigojimas Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti dviaukštes lovas su kopėtėlėmis, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo sužalojimas nėra nulemtas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (t. y. nėra priežastinio ryšio).

12.       Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kameros Nr. 2 įrengimu (trys nuteistieji, vienas stalas ir dvi kėdės), teismas pažymėjo, kad Taisyklėse nėra nustatyta kiek ir kokių baldų turi būti gyvenamojoje kameroje, tik nurodoma, kad visi baldai turi būti pritvirtinti prie grindų ir sienų, todėl sprendė, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo nepažeistos.

13.       Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III.

14.       Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo (skundžiamą sprendimą priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu) 2021 m. birželio 29 d. sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo dėl neteisingai išspręsto klausimo ir neteisingo priimto sprendimo dėl patirtos neturtinės žalos.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, susijusius su neįrengtomis kopėtėlėmis, per mažo dydžio stalu, dviem kėdėmis ir teigia, jog kameroje, kurioje visą mėnesį buvo laikomi trys asmenys, teko valgyti atsistojus, pažeidžiant jo teises į saugią ir orią gyvenamąją aplinką. Pareiškėjas nesutinka, kad Taisyklės nenumato įrengti kopetėlių, nereglamentuoja stalo dydžio gyvenamojoje patalpoje ir nurodo, kad, nesant teisinio reglamentavimo, Vilniaus PN suvirina dviaukštes lovas, tačiau nepasirūpina lengvu ir patogiu patekimu į antrą lovos aukštą, o stalą įrengia per mažą.

16.       Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradino sąlyga – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. S. reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.

19.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsirasti – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neįrengus kopėtėlių patekti į dviaukštės lovos antrąjį aukštą, netinkamai įrengus kamerą Nr. 2.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pakartoja skundo argumentus, susijusius su neįrengtomis kopėtėlėmis, per mažo dydžio stalu ir teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

23.       Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai ir deklaratyviai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2026-520/2017; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-334-492/2021).

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

25.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad Taisyklių II skyriuje numatyti nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai, tačiau juose nedetalizuojami lovų parametrai, jokie teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų.

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-288-756/2017; ir kt.).

27.       Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo sužalojimas (pagal pareiškėjo sveikatos kortelės 2020 m. spalio 20 d. įrašą) nėra nulemtas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (t. y. nėra priežastinio ryšio). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde šiuo aspektu nurodo, kad Vilniaus PN dviaukštes lovas pasigamina, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai pataisos įstaigų neįpareigoja baldus, be kita ko, lovas įsigyti tik iš kitų subjektų (nedraudžia šių baldų gaminti patiems), turėti jų saugumą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą, kaip patekti į lovą, esančią 1,80 cm aukštyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su tokio pobūdžio nusiskundimais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių kyla kokie nors nepatogumai, ir / ar prašymu įrengti užlipimo / nulipimo nuo gultų konstrukcijas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl neįrengtų kopėtėlių ir, kad pareiškėjas neįrodė dėl to kilusios neturtinės žalos.

28.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad kamera Nr. 2, kurioje jis buvo laikomas kartu su dar dviem nuteistaisiais, yra netinkamai įrengta, pareiškėjas šiuo aspektu tik pakartoja jo skunde nurodytus nusiskundimus dėl per mažo stalo, tačiau iš esmės nenurodo jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Taisyklėse nėra numatyta, kiek ir kokių baldų turi būti gyvenamojoje kameroje, tik nurodoma, kad visi baldai turi būti pritvirtinti prie grindų ir sienų. Kadangi pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, nebuvo jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas, konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu yra teisinga.

29.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negalėjo būti tenkinamas.

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius 

Ramūnas

Arūnas Sutkevičius